Mateus 13

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Nomai no mo, Isiso mo nusai manoki, iwo toku iloso yousanoki.
1 Mais tarde, naquele mesmo dia, Jesus saiu de casa e sentou-se à beira-mar.
2 Nosai no mo; noko nokolalo molopoi mani, ukouniyaikokuya tumokino, no monoi no Isiso totasu mo ayouso yousa konoki. Noko nokolaloyo mo upoisai si liyaiki.
2 Logo, uma grande multidão se juntou ao seu redor. Então ele entrou num barco, sentou-se e ensinou o povo que permanecia na praia.
3 Siyokawi imo na lukasiyoluwaiko manoki. Na ikoki, “Noko mo aliyoli ali tokosikwiyalo, isiso.
3 Jesus contou várias parábolas, como esta: “Um lavrador saiu para semear.
4 Tokosikwiyalo mo, aliyoli ali siyai mo molomai na tosalo kono liyai. Uoyo na tonokalo tumono.
4 Enquanto espalhava as sementes pelo campo, algumas caíram à beira do caminho, e as aves vieram e as comeram.
5 Siyai mo tomoki asimai tosalo kono liyai. Asi somuso mo tanowoi muwoi, nonukanofa totoi. No monoi no mo somaiso na tauwonoulu liyai.
5 Outras sementes caíram em solo rochoso e, não havendo muita terra, germinaram rapidamente,
6 Uloyo tokoko mo, na tonomoliko taikiyo. Totiwoi pa tosiso.
6 mas as plantas logo murcharam sob o calor do sol e secaram, pois não tinham raízes profundas.
7 Siyai mo molosu to to mulumai tosalo kono liyai. Molosu isi atoniyo tauwonoulu liyai, na tofiyokaikono.
7 Outras sementes caíram entre espinhos, que cresceram e sufocaram os brotos.
8 Aliyoli ali siyaisu mo asi itouniyaimomai na tosalo kono liyai, itouniyaimoso na tauwonoulu liyai. Wamokomai mo u molopoi na tosi liyai. U siyai mo sisiyoli. Siyai mo sisiyoli nali no. Siyai mo wiyou, molopoi molopoi, soliyaki soliyaki.
8 Ainda outras caíram em solo fértil e produziram uma colheita trinta, sessenta e até cem vezes maior que a quantidade semeada.
9 Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.” Siyokawi imo aino na ikoki, Isiso mo.
9 Quem é capaz de ouvir, ouça com atenção!”.
10 Nosai no mo; siyokutono iyali mo Isisoni auso na ima tumokino, “Nono no siyokawi imo no hani monoi tikoni?”
10 Os discípulos vieram e lhe perguntaram: “Por que o senhor usa parábolas quando fala ao povo?”.
11 Na fowakoki, “Kumokiso you tolokaino nokotayo mo moi samukukomo mulu yasoi wiyononikinuwo. Nonani kukalokokai imo mo momaisoso na wiyononikinuwo. Anunani noko nokolalo, toisu mo sai muwoi.
11 Ele respondeu: “A vocês é permitido entender os segredos do reino dos céus, mas a outros não.
12 Noko mo Kotoni imoso sainakimo, to mo Kotoyo aiyolomoimo, wiyou, sai siyoliwoi toloimo. Nokosu mo koufaso sainakimo, nonani koufaso mani, fufolikomoimo.
12 Pois ao que tem, mais lhe será dado, e terá em grande quantia; mas do que nada tem, até o que tem lhe será tirado.
13 No monoi no siyokawi imo saso tikomoi. Molo saso tofoinalikono, ulai hani mo kiwoi muwoi. Imo saso tukwaino, ulai imo folosai mo sainowoi muwoi.
13 É por isso que uso parábolas: eles olham, mas não veem; escutam, mas não ouvem nem entendem.
14 Nonani noko nokolalo monoi Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiya kumo ukuki, lolai mo motu na tofiyamosi. Noino na tiyomuko,
14 “Cumpre-se, desse modo, a profecia de Isaías que diz: ‘Quando ouvirem o que digo, não entenderão. Quando virem o que faço, não compreenderão.
15 Ninani noko nokolalo mo mulu mo wapu wapukokai si. Imo kwai monoi mo wiyou tiyamo, iyo mo uku ukukokai. Moloyo koko monoi mani, wiyou tiyamo. Wiyou iyamo somiso mo, moloyo pokokono, hani mo pokino. Imo pukwaino mo, imo folosai mo na posaino itouniyaimono. Mulu palosokono mo, ya na pititounikai.”
15 Pois o coração deste povo está endurecido; ouvem com dificuldade e têm os olhos fechados, de modo que seus olhos não veem, e seus ouvidos não ouvem, e seu coração não entende, e não se voltam para mim, nem permitem que eu os cure’.
16 Moisu mo na pa molokiwo. Hani mo yasoi tokoko manonuwo. Hani imo mo yasoi tukwai manonuwo.
16 “Felizes, porém, são seus olhos, pois eles veem; e seus ouvidos, pois eles ouvem.
17 Motuwa na timonukuwo. Toku mo Kotoni mulu lukasiko nokowoi mulu ititouni nokowoi, toi mo ninani ki monoi louwa, ni tokinuwo no, ulai toi mo kiwoi muwoi. Ninani imo kwai monoi louwa, ni tukwainuwo no, ulai toi mo kwaiwoi muwoi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
17 Eu lhes digo a verdade: muitos profetas e justos desejaram ver o que vocês têm visto e ouvir o que vocês têm ouvido, mas não puderam.
18 Ulai na ikoki, Isiso mo, “Na pukwaiwo, nokoyo aliyoli ali kosikwiyalo imo folosai mo.
18 “Agora, ouçam a explicação da parábola sobre o lavrador que saiu para semear.
19 Noko siyai mo Kotoyo samukuko imo tukwaino, ulai toi mo imo folosai imo mo sai muwoi. No mo aliyoli ali komiyai molomai tosalo kono liyai. Sokolo Nokota Waiyo mo toini auso somaiso na totumomoi, Kotoni imo tosaloso uwoka tumomoi, nonani nokoni mulu poiso.
19 As sementes que caíram à beira do caminho representam os que ouvem a mensagem sobre o reino e não a entendem. Então o maligno vem e arranca a semente que foi lançada em seu coração.
20 Noko siyai mo Kotoni imo mo tukwaino, na tomolokimono, toku mo. No mo aliyoli ali komiyai tomoki asimai tosalo kono liyai.
20 As que caíram no solo rochoso representam aqueles que ouvem a mensagem e, sem demora, a recebem com alegria.
21 Ulai nonani noko iyali mo toti somiso ali komiyai, Kotoni imo mo fokufaso na taluwai manono. Afonimai nokoyo Kotoni imoso aluwai monoi alukika tumakinomo, lolai siyaso namoliyo na alosimoinomo. Uo nokoyo uwoko monoi, no monoi no.
21 Contudo, uma vez que não têm raízes profundas, não duram muito. Assim que enfrentam problemas ou são perseguidos por causa da mensagem, cedo desanimam.
22 Noko siyai mo Kotoni imo tukwaino. Ulai asini hani hani monoi mulu tokolikalimoi, muwoni mulu monoiso na tiyo manono. No mo aliyoli ali komiyai molosu to to mulumai tosalo kono liyai. Nonani asini hani hani mulu mo Kotoni imoso na tofiyokaikokai manono. Nonani noko iyali mo a wamo si somiso a komiyai.
22 As que caíram entre os espinhos representam outros que ouvem a mensagem, mas logo ela é sufocada pelas preocupações desta vida e pela sedução da riqueza, de modo que não produzem fruto.
23 Noko siyai mo Kotoni imo na tukwai itouniyaimono, imo folosai imo mani, na tosainono. No mo aliyoli ali komiyai asi itouniyaimoso tosalo kono liyai. Nonani noko iyali mo a komiyai na tosimoi, a wamo molopoiwoi. Siyai mo sisiyoli. Siyai mo sisiyoli nali no. Siyai mo wiyou, molopoi molopoi, soliyaki soliyaki.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
23 E as que caíram em solo fértil representam os que ouvem e entendem a mensagem e produzem uma colheita trinta, sessenta e até cem vezes maior que a quantidade semeada”.
24 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Noko mo aliyoli ali ititouni tokosikwiyalo, isiso.
24 Esta foi outra parábola que Jesus contou: “O reino dos céus é como um agricultor que semeou boas sementes em seu campo.
25 Ulai noko nokolalo ulololi simai uo nokota mo wosu woso totumo, sosono aliyoli kopokoiyauyo na tosaloso tokolikalo. Nosai no mo na tomoi.
25 Enquanto os servos dormiam, seu inimigo veio, semeou joio no meio do trigo e foi embora.
26 Namolisai mo aliyoli ali ititouni na tauwonoulu, u fofoliko monoi mo aumoifaso. Ulai sosono kopokoiyau mani, na tauwonoulu tomasikono.
26 Quando a plantação começou a crescer, o joio também cresceu.
27 Nosai no mo; tani mi anononi nokoyo isi kiyo nokotaso timanono, “Noko Siyoli, koi tiyamonoki, aliyoli ali ititouniso kosikwini. Ulai sosono kopokoiyauwoi no hani monoi auwonoulu liyai, woi?”
27 “Os servos do agricultor vieram e disseram: ‘O campo em que o senhor semeou as boas sementes está cheio de joio. De onde ele veio?’.
28 Nosai no mo na ikoki, “Uo nokotayo na yo.” Mi ano nokoyo imokino, “A, nonani sosono kopokoiyau no waliyo toli foliyafoumoikimo?”
28 “‘Um inimigo fez isso’, respondeu o agricultor. “‘Devemos arrancar o joio?’, perguntaram os servos.
29 Ulai na ikoki, “Tofolo, sosono kopokoiyauso toli foliyafoumakinuwomo, wonikaluso aliyoli ali ititouni fuwoi toli foliyafoumoinuwomo.
29 “‘Não’, respondeu ele. ‘Se tirarem o joio, pode acontecer de arrancarem também o trigo.
30 Na pukwaikokaiwo, wamokaki no. U tofukomai mo mi ano nokoso amai ikoimo, “Sosono kopokoiyau mo foloso monoi pa tolisokaiyalowo, na pa yoluwalokokaiyalowo, taso utu monoi. U ititouni mo asani no isikokai nuso na pa isikokaiya tumowo.” Isiso mo aino na ikoki.
30 Deixem os dois crescerem juntos até a colheita. Então, direi aos ceifeiros que separem o joio, amarrem-no em feixes e queimem-no e, depois, guardem o trigo no celeiro’”.
31 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya mo noino na ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotayo samukuko noko nokolalo iyali mo sipoki ino komiyai. Nokoyo nonani sipoki ino tikaiyano, totani isiso.
31 Então Jesus contou outra parábola: “O reino dos céus é como a semente de mostarda que alguém semeia num campo.
32 Sipoki ino mo a wamo ino siyai komiyai muwoi. Wiyou, siyoli muwoi, koufa, ulai namolisai mo soliyakikoso, siyoli na totoloso. Isi aliyoli komasoso na tosouwaiko. A na totoloso, touwowoi na tosi. Uo mo nonani a touwoso tosinona tumo liyai.”
32 É a menor de todas as sementes, mas se torna a maior das hortaliças; cresce até se transformar em árvore, e vêm as aves e fazem ninho em seus galhos”.
33 Nosai no mo; siyokawi imo siya na ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomo mi mo paluwa tuo sisiyoliko asu komiyai. Noni mo paluwa tuo totopolomo tomasi, sisiyoliko asuwoi, poso siyolimai. Nosai no mo tokoma liyo, puwoso puwoso ko kowaso.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki. Totaso mulumolo luwai noko nokolalo mo molopoi molopoi soimo.
33 Jesus também contou a seguinte parábola: “O reino dos céus é como o fermento usado por uma mulher para fazer pão. Embora ela coloque apenas uma pequena quantidade de fermento em três medidas de farinha, toda a massa fica fermentada”.
34 Nonani imo komaso mo Isisoyo no posasoko wiyotiki no, noko nokolaloso, no mo siyokawi imo saso. Imo folosai imo mo pa ikokiso, siyokawi imo saso na ikokaiki.
34 Jesus sempre usava histórias e comparações como essas quando falava às multidões. Na verdade, nunca lhes falava sem usar parábolas.
35 No monoi no Kotoni mulu lukasiko nokotani imoyo motu na tumoki, Isisoyo siyokawi imo posasoko wiyolukomai. Kotoni pukoso toku noino kumokaiki, Siyoli Nokotani imo mo,
35 Cumpriu-se, desse modo, o que foi dito por meio do profeta: “Eu lhes falarei por meio de parábolas; explicarei coisas escondidas desde a criação do mundo”.
36 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolalo utukaikoki, nuso lotiki. Siyokutono iyali mo aluwainiyo tikino, na ima tikino, “Sosono kopokoiyau imo folosai na polukaso wiyomoko, sosono mo isiso no tauwonokiyou no.”
36 Em seguida, deixando as multidões do lado de fora, Jesus entrou em casa. Seus discípulos lhe pediram: “Por favor, explique-nos a história do joio no campo”.
37 Isiso mo fowakoki, “Noko mo aliyoli ali ititouni isiso tokosikwiyalo mo, no mo asa asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota.
37 Jesus respondeu: “O Filho do Homem é o agricultor que planta as boas sementes.
38 Isi mo asi niya. Aliyoli ali ititouni mo, no mo Kotoyo samukuko noko nokolalo. Sosono kopokoiyau mo, no mo uo nokota siyolini noko nokolalo.
38 O campo é o mundo, e as boas sementes são o povo do reino. O joio são as pessoas que pertencem ao maligno,
39 Uo nokota mo sosono kopokoiyau aliyoli ali no tokosikwiyalo no, no mo Sokolo Nokota Wai na. U tofukomai mo asi mo fokumomai mo. Mi ano noko mo Kotoni kumoki noko iyali.
39 e o inimigo que plantou o joio no meio do trigo é o diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Sosono kopokoiyau mo foloso monoi totolisokaiyalono, tiyaluwalokalono, taso utu monoi. Noinoso na, asi fokumomai mani, tomoso na uwokoinomo, noko nokolalo monoi mo.
40 “Da mesma forma que o joio é separado e queimado no fogo, assim será no fim dos tempos.
41 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo asani kumoki noko iyali na iko taikiyoimo, asiso, noino, “Asini hani hani kopokoiyau na posaloso uwoka konowo, yani noko nokolaloso. Ainiko ifoluwaiko noko na posaloso uwoka konowo. Kotoni imo kulali mano noko nokolalo mani, na pa amiyaikiyokowo.” Aino ya iko taikiyoimo.
41 O Filho do Homem enviará seus anjos, e eles removerão do reino tudo que produz pecado e todos que praticam o mal
42 Ta siyoliso na saloso utoinomo. Wiyou, sosonuno soimo, i mo sisiko soimo.
42 e os lançarão numa fornalha ardente, onde haverá choro e ranger de dentes.
43 Nomai nosu mulu ititouni noko nokolalo mo ulo komiyai wiko soimo, Apitononi samukuko asimai mo. Noko mo iyo uku somiso mo, imo na pukwaimono itouniyaimowo.” Isiso mo aino na ikoki.
43 Então os justos brilharão como o sol no reino de seu Pai. Quem é capaz de ouvir, ouça com atenção!”
44 Ulai na ikoki, siyokawi imo mo, “Kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomo monoi aino imo mo muwoni pokili komiyai, isiso no tai usokaino no. Nosai no mo noko siyayo na tokosa tumo, ulai ifou takokaiso. Na tomoloki, mulu siyoli tiyo. No monoi no totani ilolu komaso na tiyano, isi kiyo nokotaso toniya tumo, tosuo suomokomo, nonani isi ano monoi, muwoni pokiliwoi.”
44 “O reino dos céus é como um tesouro escondido que um homem descobriu num campo. Em seu entusiasmo, ele o escondeu novamente, vendeu tudo que tinha e, com o dinheiro da venda, comprou aquele campo.”
45 “Ti monoi timonukuwo. Kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomo monoi aino imo mo noino. Suo suomoko nokota mo kou ititounisoso tikolikalomoi.
45 “O reino dos céus também é como um negociante que procurava pérolas da melhor qualidade.
46 Kou itouniyaimoso tokikai, mulu siyoli tiyo. No monoi no totani ilolu komaso mo na tiyano, kou kiyo nokotaso toniya tumo, tosuo suomokomo, nonani kou ano monoi.” Isiso mo siyokawi imo ti aino ikoki, Kotoyo samukukomomoko mulu monoi mo. Kotoyo samukukomo mulu monoi yokoni mo, mulu no tiwoi no moloi yo monoi?
46 Quando descobriu uma pérola de grande valor, vendeu tudo que tinha e, com o dinheiro da venda, comprou a tal pérola.”
47 Ulai ikoki, “Ti monoi timonukuwo. Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Nokoyo la imo mo tokukiyalono mo, hani hani la na tokunoka tumo liyai, imo poiso.
47 “O reino dos céus é, ainda, como uma rede de pesca que foi lançada ao mar e pegou peixes de todo tipo.
48 Imo mo ko kowaso iloso takiyonono. Takiyonono mo; na tosa kono, la folo folo tisikokaiyalono. La ititouni mo pososo na tisikokaiyalono. La kopokoiyau mo na tosalosono, iwoso.
48 Quando a rede estava cheia, os pescadores a arrastaram até a praia, sentaram-se e juntaram os peixes bons em cestos, jogando fora os ruins.
49 Noinoso na, asi fokumomai mani, kumoki noko iyaliyo mulu ititouni nokoni mulumaiso kolisaloinomo, noko kopokoiyau noko mo.
49 Assim será no fim dos tempos. Os anjos virão, separarão os perversos dos justos
50 Ta siyoliso na saloso utu taikiyoimo. Wiyou, sosonuno soimo, i mo sisiko soimo.” Aino ikoki, Isiso mo, siyokawi imo, siyokutono iyaliso.
50 e os lançarão na fornalha ardente, onde haverá choro e ranger de dentes.
51 Nosai no mo; Isiso mo utolukoki, “Nakomo imo folosai imo komaso mo sai, moi mo.” Na imokino, “Nasu, koi mo sai na.”
51 Vocês entendem todas essas coisas?” “Sim”, responderam eles.
52 Na ikoki, “No monoi no mo Musini imo sai siyoli nokota mo yoso mulumolo luwaimonakimo, to mo tokumi molowoi tonufuwa molowoi sainoimo, kumokiso you tolokaino nokotani samukuko monoi aiyolomakimo, nokoyo. To mo nu kiyo nokota komiyai ilolu no tiyo fu no, tokumi iloluwoi tonofalo iloluwoi noko nokolaloso na towiyoluko. Noinoso Musini imo sai siyoli nokota mo yoso mulumolo luwaimonakimo, to mo tokumi molowoi tonofalo molowoi sainoimo, noko nokolaloso na wiyolukoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
52 Então ele acrescentou: “Todo mestre da lei que se torna discípulo no reino dos céus é como o dono de uma casa que tira do seu tesouro verdades preciosas, tanto novas como velhas”.
53 Nosai no mo; siyokawi imo lukasiko uwai; nonani asi utukaimoki, Isiso mo.
53 Quando Jesus terminou de contar essas parábolas, deixou aquela região
54 Totani asiso monoi na manoki. Lotu nu mo tumoki, Kotoni imo aiyoloka tiki, noko nokolaloso. Ulai iyamoki, “Noko to no mulu iwoi no moloi ano, woi? Mulu ifolaluwawoi mi no moloi ano, woi?” Aino iyamoki, na kufaukoki.
54 e voltou para Nazaré, cidade onde tinha morado. Enquanto ensinava na sinagoga, todos se admiravam e perguntavam: “De onde lhe vêm a sabedoria e o poder para realizar milagres?
55 Na iyamaloki, “To mo nu kololi nokotani awitono na. Moilisu mo tani atino nali no. Yamiso Yusifo Saimo Yutaso, toi mo tani auwatono iyalisu na.
55 Não é esse o filho do carpinteiro? Conhecemos Maria, sua mãe, e também seus irmãos, Tiago, José, Simão e Judas.
56 Inaitono iyali komaso mo moini aumai niya si. Ninani hani hani ami no moloi ano, woi?”
56 Todas as suas irmãs moram aqui, entre nós. Onde ele aprendeu todas essas coisas?”.
57 Aino no iyamoki mo, uo mulu na atolokomo unukino. Ulai Isiso mo na ikoki, tota amu monoi, “Noko nokonu nokoyo Kotoni mulu lukasiko nokotaso tokisosomi manono. Nokonu tomoso nokoyosu pa tokisosominoso. Nuwa noko iyali mani, tauwosisimono.”
57 E sentiam-se muito ofendidos. Então Jesus lhes disse: “Um profeta recebe honra em toda parte, menos em sua cidade e entre sua própria família”.
58 Aino ikoki. Mulu ifolaluwawoi mi siyoli anowoi muwoi, nonani asimai mo. Ulai afonimaiso? Pa mulumolo luwaikinoso.
58 E, por causa da incredulidade deles, realizou ali apenas uns poucos milagres.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.