Mateus 13
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs BKJ
1 Nomai no mo, Isiso mo nusai manoki, iwo toku iloso yousanoki.
1 No mesmo dia, saindo Jesus de casa, sentou-se junto ao mar.
2 Nosai no mo; noko nokolalo molopoi mani, ukouniyaikokuya tumokino, no monoi no Isiso totasu mo ayouso yousa konoki. Noko nokolaloyo mo upoisai si liyaiki.
2 E grandes multidões se reuniram a ele, de modo que, entrando ele em um barco, assentou-se, e toda a multidão estava em pé na praia.
3 Siyokawi imo na lukasiyoluwaiko manoki. Na ikoki, “Noko mo aliyoli ali tokosikwiyalo, isiso.
3 E falou-lhes muitas coisas por parábolas, dizendo: Eis que um semeador saiu a semear;
4 Tokosikwiyalo mo, aliyoli ali siyai mo molomai na tosalo kono liyai. Uoyo na tonokalo tumono.
4 e quando ele semeava, algumas sementes caíram junto ao caminho, e vieram as aves e as devoraram.
5 Siyai mo tomoki asimai tosalo kono liyai. Asi somuso mo tanowoi muwoi, nonukanofa totoi. No monoi no mo somaiso na tauwonoulu liyai.
5 Algumas caíram em lugares pedregosos, onde não havia muita terra; e imediatamente elas brotaram, porque não havia terra profunda.
6 Uloyo tokoko mo, na tonomoliko taikiyo. Totiwoi pa tosiso.
6 E quando o sol nasceu, queimaram-se; e porque não tinham raiz, elas murcharam-se.
7 Siyai mo molosu to to mulumai tosalo kono liyai. Molosu isi atoniyo tauwonoulu liyai, na tofiyokaikono.
7 E outras caíram entre espinhos, e os espinhos cresceram e as sufocaram.
8 Aliyoli ali siyaisu mo asi itouniyaimomai na tosalo kono liyai, itouniyaimoso na tauwonoulu liyai. Wamokomai mo u molopoi na tosi liyai. U siyai mo sisiyoli. Siyai mo sisiyoli nali no. Siyai mo wiyou, molopoi molopoi, soliyaki soliyaki.
8 Mas outras caíram em boa terra, e deram fruto, algumas cem vezes, outras a sessenta vezes e outras a trinta vezes.
9 Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.” Siyokawi imo aino na ikoki, Isiso mo.
9 Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
10 Nosai no mo; siyokutono iyali mo Isisoni auso na ima tumokino, “Nono no siyokawi imo no hani monoi tikoni?”
10 E vieram os discípulos, e lhe perguntaram: Por que tu falas por parábolas?
11 Na fowakoki, “Kumokiso you tolokaino nokotayo mo moi samukukomo mulu yasoi wiyononikinuwo. Nonani kukalokokai imo mo momaisoso na wiyononikinuwo. Anunani noko nokolalo, toisu mo sai muwoi.
11 Ele respondendo, disse-lhes: Porque a vós é dado conhecer os mistérios do reino do céu, mas a eles não lhes é dado.
12 Noko mo Kotoni imoso sainakimo, to mo Kotoyo aiyolomoimo, wiyou, sai siyoliwoi toloimo. Nokosu mo koufaso sainakimo, nonani koufaso mani, fufolikomoimo.
12 Porque àquele que tem, para ele se dará, e terá mais em abundância; mas àquele que não tem, até aquilo que tem lhe será tirado.
13 No monoi no siyokawi imo saso tikomoi. Molo saso tofoinalikono, ulai hani mo kiwoi muwoi. Imo saso tukwaino, ulai imo folosai mo sainowoi muwoi.
13 Portanto lhes falo por parábolas; porque eles vendo, não veem; e ouvindo, não ouvem nem compreendem.
14 Nonani noko nokolalo monoi Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiya kumo ukuki, lolai mo motu na tofiyamosi. Noino na tiyomuko,
14 E neles se cumpre a profecia de Isaías, que diz: Ouvindo, ouvireis, e não compreendereis, e, vendo, vereis, e não percebereis.
15 Ninani noko nokolalo mo mulu mo wapu wapukokai si. Imo kwai monoi mo wiyou tiyamo, iyo mo uku ukukokai. Moloyo koko monoi mani, wiyou tiyamo. Wiyou iyamo somiso mo, moloyo pokokono, hani mo pokino. Imo pukwaino mo, imo folosai mo na posaino itouniyaimono. Mulu palosokono mo, ya na pititounikai.”
15 Porque o coração deste povo está endurecido, e os seus ouvidos surdos para ouvir, e eles fecharam seus olhos; para que em nenhum momento vejam com os seus olhos, e ouçam com os seus ouvidos, e compreendam com o seu coração, e se convertam, e eu os cure.
16 Moisu mo na pa molokiwo. Hani mo yasoi tokoko manonuwo. Hani imo mo yasoi tukwai manonuwo.
16 Mas, abençoados são os vossos olhos, porque eles veem, e os vossos ouvidos, porque eles ouvem.
17 Motuwa na timonukuwo. Toku mo Kotoni mulu lukasiko nokowoi mulu ititouni nokowoi, toi mo ninani ki monoi louwa, ni tokinuwo no, ulai toi mo kiwoi muwoi. Ninani imo kwai monoi louwa, ni tukwainuwo no, ulai toi mo kwaiwoi muwoi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
17 Porque em verdade eu vos digo que muitos profetas e homens justos desejaram ver estas coisas que vós vedes, e não o viram; e ouvir estas coisas que vós ouvis, e não o ouviram.
18 Ulai na ikoki, Isiso mo, “Na pukwaiwo, nokoyo aliyoli ali kosikwiyalo imo folosai mo.
18 Escutai vós, portanto, a parábola do semeador.
19 Noko siyai mo Kotoyo samukuko imo tukwaino, ulai toi mo imo folosai imo mo sai muwoi. No mo aliyoli ali komiyai molomai tosalo kono liyai. Sokolo Nokota Waiyo mo toini auso somaiso na totumomoi, Kotoni imo tosaloso uwoka tumomoi, nonani nokoni mulu poiso.
19 Quando alguém ouve a palavra do reino, e não a compreende, então vem o perverso, e afasta o que foi semeado no seu coração; este é o que recebeu a semente junto do caminho.
20 Noko siyai mo Kotoni imo mo tukwaino, na tomolokimono, toku mo. No mo aliyoli ali komiyai tomoki asimai tosalo kono liyai.
20 Mas o que recebeu a semente em lugares pedregosos, é o que ouve a palavra, e logo a recebe com alegria;
21 Ulai nonani noko iyali mo toti somiso ali komiyai, Kotoni imo mo fokufaso na taluwai manono. Afonimai nokoyo Kotoni imoso aluwai monoi alukika tumakinomo, lolai siyaso namoliyo na alosimoinomo. Uo nokoyo uwoko monoi, no monoi no.
21 mas ele não tem raiz em si mesmo, apenas dura um tempo; pois quando vem tribulação ou perseguição por causa da palavra, imediatamente se esmorece.
22 Noko siyai mo Kotoni imo tukwaino. Ulai asini hani hani monoi mulu tokolikalimoi, muwoni mulu monoiso na tiyo manono. No mo aliyoli ali komiyai molosu to to mulumai tosalo kono liyai. Nonani asini hani hani mulu mo Kotoni imoso na tofiyokaikokai manono. Nonani noko iyali mo a wamo si somiso a komiyai.
22 E também o que recebeu a semente entre espinhos é o que ouve a palavra, mas os cuidados deste mundo e o engano das riquezas, sufocam a palavra, e ela fica infrutífera.
23 Noko siyai mo Kotoni imo na tukwai itouniyaimono, imo folosai imo mani, na tosainono. No mo aliyoli ali komiyai asi itouniyaimoso tosalo kono liyai. Nonani noko iyali mo a komiyai na tosimoi, a wamo molopoiwoi. Siyai mo sisiyoli. Siyai mo sisiyoli nali no. Siyai mo wiyou, molopoi molopoi, soliyaki soliyaki.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
23 Mas o que recebeu a semente em boa terra é o que ouve a palavra e compreende-a; e também dá fruto, e um produz cem vezes, outro sessenta vezes, e outro trinta vezes.
24 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Noko mo aliyoli ali ititouni tokosikwiyalo, isiso.
24 Apresentou-lhes outra parábola, dizendo: O reino do céu é semelhante a um homem que semeou boa semente no seu campo.
25 Ulai noko nokolalo ulololi simai uo nokota mo wosu woso totumo, sosono aliyoli kopokoiyauyo na tosaloso tokolikalo. Nosai no mo na tomoi.
25 Mas, enquanto dormiam os homens, veio o seu inimigo, e semeou joio no meio do trigo, e seguiu o seu caminho.
26 Namolisai mo aliyoli ali ititouni na tauwonoulu, u fofoliko monoi mo aumoifaso. Ulai sosono kopokoiyau mani, na tauwonoulu tomasikono.
26 Mas, quando o caule cresceu e produziu fruto, apareceu também o joio.
27 Nosai no mo; tani mi anononi nokoyo isi kiyo nokotaso timanono, “Noko Siyoli, koi tiyamonoki, aliyoli ali ititouniso kosikwini. Ulai sosono kopokoiyauwoi no hani monoi auwonoulu liyai, woi?”
27 Assim, os servos do dono da casa vieram, e disseram a ele: Senhor, tu não semeaste boa semente no teu campo? De onde então vem esse joio?
28 Nosai no mo na ikoki, “Uo nokotayo na yo.” Mi ano nokoyo imokino, “A, nonani sosono kopokoiyau no waliyo toli foliyafoumoikimo?”
28 E ele disse-lhes: Um inimigo é quem fez isso. E os servos lhe disseram: Queres, então, que vamos e o colhamos?
29 Ulai na ikoki, “Tofolo, sosono kopokoiyauso toli foliyafoumakinuwomo, wonikaluso aliyoli ali ititouni fuwoi toli foliyafoumoinuwomo.
29 Ele, porém, disse: Não; para que, ao colher o joio, não arranqueis também o trigo com ele.
30 Na pukwaikokaiwo, wamokaki no. U tofukomai mo mi ano nokoso amai ikoimo, “Sosono kopokoiyau mo foloso monoi pa tolisokaiyalowo, na pa yoluwalokokaiyalowo, taso utu monoi. U ititouni mo asani no isikokai nuso na pa isikokaiya tumowo.” Isiso mo aino na ikoki.
30 Deixai-os crescer juntos até a colheita; e, no tempo da colheita, eu direi aos ceifeiros: Colhei juntos primeiro o joio, e amarrai-o em fardos para ser queimado, mas o trigo recolhei no meu celeiro.
31 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya mo noino na ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotayo samukuko noko nokolalo iyali mo sipoki ino komiyai. Nokoyo nonani sipoki ino tikaiyano, totani isiso.
31 Apresentou-lhes outra parábola, dizendo: O reino do céu é semelhante a um grão de semente de mostarda, que um homem tomou, e semeou no seu campo.
32 Sipoki ino mo a wamo ino siyai komiyai muwoi. Wiyou, siyoli muwoi, koufa, ulai namolisai mo soliyakikoso, siyoli na totoloso. Isi aliyoli komasoso na tosouwaiko. A na totoloso, touwowoi na tosi. Uo mo nonani a touwoso tosinona tumo liyai.”
32 Que, na verdade, é o menor que todas as sementes; mas quando crescido, é o maior entre as hortaliças, e torna-se uma árvore, de modo que vêm as aves do céu, e se aninham nos seus ramos.
33 Nosai no mo; siyokawi imo siya na ikoki, “Kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomo mi mo paluwa tuo sisiyoliko asu komiyai. Noni mo paluwa tuo totopolomo tomasi, sisiyoliko asuwoi, poso siyolimai. Nosai no mo tokoma liyo, puwoso puwoso ko kowaso.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki. Totaso mulumolo luwai noko nokolalo mo molopoi molopoi soimo.
33 Outra parábola lhes disse: O reino do céu é semelhante ao fermento, que uma mulher tomou e escondeu em três medidas de farinha, até ficar tudo levedado.
34 Nonani imo komaso mo Isisoyo no posasoko wiyotiki no, noko nokolaloso, no mo siyokawi imo saso. Imo folosai imo mo pa ikokiso, siyokawi imo saso na ikokaiki.
34 Todas estas coisas falou Jesus à multidão por parábolas, e sem parábolas ele não lhes falava.
35 No monoi no Kotoni mulu lukasiko nokotani imoyo motu na tumoki, Isisoyo siyokawi imo posasoko wiyolukomai. Kotoni pukoso toku noino kumokaiki, Siyoli Nokotani imo mo,
35 Para que pudesse se cumprir o que fora dito pelo profeta, dizendo: Eu abrirei a minha boca em parábolas; proferirei coisas mantidas em segredo desde a fundação do mundo.
36 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolalo utukaikoki, nuso lotiki. Siyokutono iyali mo aluwainiyo tikino, na ima tikino, “Sosono kopokoiyau imo folosai na polukaso wiyomoko, sosono mo isiso no tauwonokiyou no.”
36 Então Jesus despedindo a multidão, entrou na casa. E vieram até ele os seus discípulos, dizendo: Explica-nos a parábola do joio do campo.
37 Isiso mo fowakoki, “Noko mo aliyoli ali ititouni isiso tokosikwiyalo mo, no mo asa asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota.
37 E ele, respondendo, disse-lhes: O que semeia a boa semente é o Filho do homem;
38 Isi mo asi niya. Aliyoli ali ititouni mo, no mo Kotoyo samukuko noko nokolalo. Sosono kopokoiyau mo, no mo uo nokota siyolini noko nokolalo.
38 o campo é o mundo; a boa semente são os filhos do reino; mas o joio são os filhos do perverso;
39 Uo nokota mo sosono kopokoiyau aliyoli ali no tokosikwiyalo no, no mo Sokolo Nokota Wai na. U tofukomai mo asi mo fokumomai mo. Mi ano noko mo Kotoni kumoki noko iyali.
39 o inimigo, que o semeou, é o diabo; a colheita é o fim do mundo; e os ceifeiros são os anjos.
40 Sosono kopokoiyau mo foloso monoi totolisokaiyalono, tiyaluwalokalono, taso utu monoi. Noinoso na, asi fokumomai mani, tomoso na uwokoinomo, noko nokolalo monoi mo.
40 Portanto, como o joio é colhido e queimado no fogo, assim acontecerá no fim deste mundo.
41 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo asani kumoki noko iyali na iko taikiyoimo, asiso, noino, “Asini hani hani kopokoiyau na posaloso uwoka konowo, yani noko nokolaloso. Ainiko ifoluwaiko noko na posaloso uwoka konowo. Kotoni imo kulali mano noko nokolalo mani, na pa amiyaikiyokowo.” Aino ya iko taikiyoimo.
41 O Filho do Homem enviará os seus anjos, e eles colherão do seu reino tudo que escandaliza, e os que praticam a iniquidade;
42 Ta siyoliso na saloso utoinomo. Wiyou, sosonuno soimo, i mo sisiko soimo.
42 e lançá-los-ão na fornalha de fogo; ali haverá pranto e ranger de dentes.
43 Nomai nosu mulu ititouni noko nokolalo mo ulo komiyai wiko soimo, Apitononi samukuko asimai mo. Noko mo iyo uku somiso mo, imo na pukwaimono itouniyaimowo.” Isiso mo aino na ikoki.
43 Então os justos brilharão como o sol no reino de seu Pai. Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
44 Ulai na ikoki, siyokawi imo mo, “Kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomo monoi aino imo mo muwoni pokili komiyai, isiso no tai usokaino no. Nosai no mo noko siyayo na tokosa tumo, ulai ifou takokaiso. Na tomoloki, mulu siyoli tiyo. No monoi no totani ilolu komaso na tiyano, isi kiyo nokotaso toniya tumo, tosuo suomokomo, nonani isi ano monoi, muwoni pokiliwoi.”
44 Novamente, o reino do céu é semelhante a um tesouro escondido no campo, que um homem achou e escondeu; e, por causa da sua alegria, vai, vende tudo quanto tem, e compra aquele campo.
45 “Ti monoi timonukuwo. Kumokiso you tolokaino nokotayo samukukomo monoi aino imo mo noino. Suo suomoko nokota mo kou ititounisoso tikolikalomoi.
45 Novamente, o reino do céu é semelhante a um homem negociante, que busca boas pérolas.
46 Kou itouniyaimoso tokikai, mulu siyoli tiyo. No monoi no totani ilolu komaso mo na tiyano, kou kiyo nokotaso toniya tumo, tosuo suomokomo, nonani kou ano monoi.” Isiso mo siyokawi imo ti aino ikoki, Kotoyo samukukomomoko mulu monoi mo. Kotoyo samukukomo mulu monoi yokoni mo, mulu no tiwoi no moloi yo monoi?
46 E, tendo encontrado uma pérola de grande preço, foi e vendeu tudo quanto tinha, e comprou-a.
47 Ulai ikoki, “Ti monoi timonukuwo. Kumokiso you tolokaino nokotani samukukomo mulu mo noino. Nokoyo la imo mo tokukiyalono mo, hani hani la na tokunoka tumo liyai, imo poiso.
47 Novamente, o reino do céu é semelhante a uma rede lançada ao mar, recolhendo de toda a espécie.
48 Imo mo ko kowaso iloso takiyonono. Takiyonono mo; na tosa kono, la folo folo tisikokaiyalono. La ititouni mo pososo na tisikokaiyalono. La kopokoiyau mo na tosalosono, iwoso.
48 E, estando cheia, puxam para a praia; e, assentando-se, ajuntam os bons em cestos, mas lançam para longe os ruins.
49 Noinoso na, asi fokumomai mani, kumoki noko iyaliyo mulu ititouni nokoni mulumaiso kolisaloinomo, noko kopokoiyau noko mo.
49 Assim será no fim do mundo; os anjos virão, e separarão os perversos dentre os justos,
50 Ta siyoliso na saloso utu taikiyoimo. Wiyou, sosonuno soimo, i mo sisiko soimo.” Aino ikoki, Isiso mo, siyokawi imo, siyokutono iyaliso.
50 e lançá-los-ão na fornalha de fogo; ali haverá pranto e ranger de dentes.
51 Nosai no mo; Isiso mo utolukoki, “Nakomo imo folosai imo komaso mo sai, moi mo.” Na imokino, “Nasu, koi mo sai na.”
51 E disse-lhes Jesus: Tens compreendido todas estas coisas? Disseram-lhe eles: Sim, Senhor.
52 Na ikoki, “No monoi no mo Musini imo sai siyoli nokota mo yoso mulumolo luwaimonakimo, to mo tokumi molowoi tonufuwa molowoi sainoimo, kumokiso you tolokaino nokotani samukuko monoi aiyolomakimo, nokoyo. To mo nu kiyo nokota komiyai ilolu no tiyo fu no, tokumi iloluwoi tonofalo iloluwoi noko nokolaloso na towiyoluko. Noinoso Musini imo sai siyoli nokota mo yoso mulumolo luwaimonakimo, to mo tokumi molowoi tonofalo molowoi sainoimo, noko nokolaloso na wiyolukoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
52 Então ele disse-lhes: Portanto, todo o escriba que é instruído acerca do reino do céu é semelhante a um homem que é chefe da família, e tira do seu tesouro coisas novas e velhas.
53 Nosai no mo; siyokawi imo lukasiko uwai; nonani asi utukaimoki, Isiso mo.
53 E aconteceu que, quando Jesus havia concluído estas parábolas, partiu dali.
54 Totani asiso monoi na manoki. Lotu nu mo tumoki, Kotoni imo aiyoloka tiki, noko nokolaloso. Ulai iyamoki, “Noko to no mulu iwoi no moloi ano, woi? Mulu ifolaluwawoi mi no moloi ano, woi?” Aino iyamoki, na kufaukoki.
54 E, chegando à sua terra, ele ensinava-os na sinagoga deles, de modo que eles se maravilhavam, e diziam: De onde veio a este homem sabedoria, e estas obras poderosas?
55 Na iyamaloki, “To mo nu kololi nokotani awitono na. Moilisu mo tani atino nali no. Yamiso Yusifo Saimo Yutaso, toi mo tani auwatono iyalisu na.
55 Não é este o filho do carpinteiro? E não se chama sua mãe Maria, e seus irmãos Tiago, e José, e Simão, e Judas?
56 Inaitono iyali komaso mo moini aumai niya si. Ninani hani hani ami no moloi ano, woi?”
56 E suas irmãs, não estão todas elas entre nós? De onde então tem este homem todas essas coisas?
57 Aino no iyamoki mo, uo mulu na atolokomo unukino. Ulai Isiso mo na ikoki, tota amu monoi, “Noko nokonu nokoyo Kotoni mulu lukasiko nokotaso tokisosomi manono. Nokonu tomoso nokoyosu pa tokisosominoso. Nuwa noko iyali mani, tauwosisimono.”
57 E eles se ofendiam dele. Mas Jesus lhes disse: Não há profeta sem honra, a não ser na sua própria terra e na sua própria casa.
58 Aino ikoki. Mulu ifolaluwawoi mi siyoli anowoi muwoi, nonani asimai mo. Ulai afonimaiso? Pa mulumolo luwaikinoso.
58 E ele não fez ali muitas obras poderosas, por causa da incredulidade deles.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.