Marcos 9
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Yo mo motuwa na timonukuwo. Noko siyai ni si mo, toi kolikali somisomai Kotoyo mo na samukuya tumoinuwomo. Motu na, ami siyoliwoi samukuya tumoinuwomo, toi kolikali somisomai.” Isiso mo aino na ikoki, noko nokolalowoi siyokutono iyaliwoiso.
1 Jesus prosseguiu: “Eu lhes digo a verdade: alguns que estão aqui neste momento não morrerão antes de ver o reino de Deus vindo com grande poder!”.
2 Nosai no mo; amoloki toufo mo uwai; nosai no mo; Isiso mo noko tauwoi mo yu siyoli soposo koliyo yoki. Pitawoi Yamisowoi Iyonowoi, toiso koliyo yoki. Totaiso na sa yoki.
2 Seis dias depois, Jesus levou consigo Pedro, Tiago e João até um monte alto, para estarem a sós. Ali, diante de seus olhos, a aparência de Jesus foi transformada.
3 Tani tuno mo na kamoko taikiyoki. Wiyouwa wiyou, unakiyoini topi. Asi noko, moi no moloi ano monoi? Nonani kamo pa tanokoniso.
3 Suas roupas ficaram brancas e resplandecentes, muito mais claras do que qualquer lavandeiro seria capaz de deixá-las.
4 Nosai no toku nokota ti, Ilaiyawoi Musiwoi tokuwa toku no kolikaliki no, toti mo Isisoni auso na tola tumokino. Imo lukaso ni toloso kokokino.
4 Então Elias e Moisés apareceram e começaram a falar com Jesus.
5 Pita mo nosoni kokoki mo, Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, nimai no mo waliyo tosikoni. Fulomu nu tauwoi kololoikimo, siya mo nani, siya mo Musini, siya mo Ilaiyani.”
5 Pedro exclamou: “Rabi, é maravilhoso estarmos aqui! Vamos fazer três tendas: uma será sua, uma de Moisés e outra de Elias”.
6 Pita mo imo monoiso yomuki. Na kokolokoki, no monoi no.
6 Disse isso porque não sabia o que mais falar, pois estavam todos apavorados.
7 Nosai no mo; kumoki kopuyo na fiyokaika konoki. Ulai ko na mo kumoki kopu mulusai na tu kwaimokino, noino na yomuki, “Ni mo yani alu na. Yo mo na tomulu unumoi. Tani imo na pa kwaimo itouniyaimo manowo.”
7 Então uma nuvem os cobriu, e uma voz que vinha da nuvem disse: “Este é meu Filho amado. Ouçam-no!”.
8 Nosai no lolai siyaso kwaiyalokino mo, noko ti mo uwofa kokokino. Isiso totaso toloso na kikino.
8 De repente, quando olharam em volta, só Jesus estava com eles.
9 Nosai no mo; yusai you kunoki, molomai imo amiso ikoki, “Yumai no kokonuwo no, noko nokolaloso noiyo ikaloiwo, ainoso asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota asa yausai ifou no auwoniyouwaki no, nomai no na pa posasokowo.”
9 Enquanto desciam o monte, Jesus ordenou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem tivesse ressuscitado dos mortos.
10 Nonani imo mo totaini mulumaiso wosu woso na kukalokokaikino, totai amuso ikuwanokaikino, “Yausai ifou auwoniyou imo folosai no moloi woi?”
10 Eles guardaram segredo, mas conversavam entre si com frequência sobre o que ele queria dizer com “ressuscitar dos mortos”.
11 Nosai no mo; siyokutono noko tauwoi mo na imokino, “Musini imo sai sisiyoli nokoyo tiyamomoi, “Kotoyo muwokai nokota Kolaiso, to mo namolisai tumoimo. Kotoni mulu lukasiko nokota Ilaiya, to mo toku tumoimo, tota monoi.” Ulai moloi monoi tiyamomoi?”
11 Então eles perguntaram a Jesus: “Por que os mestres da lei afirmam que é necessário que Elias volte antes que o Cristo venha?”.
12 Nosai no mo na fowakoki, Isiso mo, “Motu nali no, Ilaiya mo ti monoi na tumumo, hani hani foukaiya tumo monoi. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo monoisu mo Kotoni puko imoyo tiyomuko, noino, “Iyanoko siyoli uwoyoinomo, namoliyo alosimoinomo, nokoyo.” Hani imo poimo, na piyamowo.
12 Jesus respondeu: “De fato, Elias vem primeiro para restaurar tudo. Então por que as Escrituras dizem que é necessário o Filho do Homem sofrer muito e ser tratado com desprezo?
13 Ulai ya timonukuwo. Ilaiya mo yasoi na tumo. Noko nokolalosu mo totaini mulusoso aluwaikokino, Ilaiya mo na uwokaikino. Ainonani monoi mani, Kotoni puko imoyo tiyomuko.” Siyokawi imo mo ainoso na ikoki, siyokutono noko tauwoiso.
13 Eu, porém, lhes digo: Elias já veio e eles preferiram maltratá-lo, conforme as Escrituras haviam previsto”.
14 Nosai no mo; Isiso iyali mo siyokutono iyali siyaiso koka konokino, noko nokolaloyo ukouniyaiko kukoso na koka konokino. Musini imo sai sisiyoli nokoyo lukaso nikokino, koyoso imo mo.
14 Ao voltarem para junto dos outros discípulos, viram que estavam cercados por uma grande multidão e que alguns mestres da lei discutiam com eles.
15 Noko nokolaloyo Isiso amukonoso kwaikino mo, na kufaukoki. Tani au mo fufumuwana tumoki, na imokino, “Woli, nona kuo.”
15 Quando a multidão viu Jesus, ficou muito admirada e correu para cumprimentá-lo.
16 Na utolukoki, Isiso mo, “Uo imo no moloi monoi?”
16 “Sobre o que discutem?”, perguntou Jesus.
17 Nosai no mo; noko nokolalo mulumai nokota mo na tolauki, na fowaki, “Aiyolokomomoko nokota, yani alu mo popuwayo na uwokaikai, ko lopumokai. Noinoso louwa tokiyoma tumonoki.
17 Um dos homens na multidão respondeu: “Mestre, eu lhe trouxe meu filho, que está possuído por um espírito impuro que não o deixa falar.
18 Saiso saiso nonani popuwayo mo tuwokaimosi. Asiso na tofakukiyo taikiyomoi. Somusouwoi na totomukomomoi. I muwo touwoi toukomoi. Tofololilukomo kaimoi. Yo mo nani siyokuno iyaliso louwa iko, popuwa koiyau amiyaikiyo monoi. Ulai toi no sai? Toi mo sosoli.” Aluni apitono mo Isisoso aino na imoki.
18 Sempre que o espírito se apodera dele, joga-o no chão, e ele espuma pela boca, range os dentes e fica rígido. Pedi a seus discípulos que expulsassem o espírito impuro, mas eles não conseguiram”.
19 Nosai no mo; Isiso mo ikoki, “Lolaimai noko nokolalo moi ni sinuwo mo, moi mo yoso mulumolo luwaimonowoi muwoi. Moiwoi no moloi tolo tomasimoikuwomo? Yo tulosukomomono. Alu mo na pokawiyo tumowo.”
19 Jesus lhes disse: “Geração incrédula! Até quando estarei com vocês? Até quando terei de suportá-los? Tragam o menino para cá”.
20 No monoi no kawiyo tumokino. Popuwa mo Isisoso fu kwaiki mo, alu mo lolai siyaso na fafololomanikomo kaiyouki. Asiso na usukunoki, kokalolomani komaloki. Ko mo somusouwoi na tomukomoki.
20 Então o trouxeram. Quando o espírito impuro viu Jesus, causou uma convulsão intensa no menino e ele caiu no chão, contorcendo-se e espumando pela boca.
21 Nosai no mo; Isiso mo apitonoso na imoki, “Alu no maniwoi uwoki?” Na fowaki, “Alufasai noinoso nali no.
21 Jesus perguntou ao pai do menino: “Há quanto tempo isso acontece com ele?”. “Desde que ele era pequeno”, respondeu o pai.
22 Saiso saiso tuwomosi. Nuwoi siya mo taso tofakukiyomosi. Nuwoi siya mo iwoso. Na louwa totukolokaimoi. Nono mo sai mo, mulu na pokalo unumoko, na pofasimoko.”
22 “Muitas vezes o espírito o lança no fogo ou na água e tenta matá-lo. Tenha misericórdia de nós e ajude-nos, se puder.”
23 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Hani monoi timononi, sai monoi no? Noko mo mulumolo luwaimonakimo, komaso hani hani mo waliyo yoimo.”
23 “Se puder?”, perguntou Jesus. “Tudo é possível para aquele que crê.”
24 Nosai no lolai siyaso siyoliso na imoki, “Yo mo nonoso niya tomulumolo luwainoki, koufaso. Na pofasimono, mulumolo luwainoki mo. No monoi no siyoliso mulumolo luwaiyoikimo.” Aino imoki, aluni apitonoyo mo.
24 No mesmo instante, o pai respondeu: “Eu creio, mas ajude-me a superar minha incredulidade”.
25 Nosai no mo; noko nokolaloyo fufumuwanalo tumoki. Isisoyo kwaikoki mo, popuwa koiyauso mo na ikimoki, “Aluni ausai mo na putukaimo, iyowoi kowoi lopumokai aluni ausai mo. Ya timonoki, ifou noiyo tumoi.”
25 Quando Jesus viu que a multidão aumentava, repreendeu o espírito impuro, dizendo: “Espírito que impede este menino de ouvir e falar, ordeno que saia e nunca mais entre nele!”.
26 No monoi no omoki, nonani popuwa mo, aluni auso na fafololomanikomo kaiyouki, na utukaimoki.
26 O espírito gritou, causou outra convulsão intensa no menino e saiu dele. O menino parecia morto. Um murmúrio correu pela multidão: “Ele morreu”.
27 Ulai Isiso mo nainosai na kominiyouki, no monoi no tolauki, alu no mo.
27 Mas Jesus o tomou pela mão e o ajudou a se levantar, e ele ficou em pé.
28 Nosai no mo; Isiso iyali mo utukaikokino, nu poiso tiki. Tiki mo; siyokutono iyali mo wosu wososu na imokino, “Moloi monoi woi, koi no popuwa koiyau amiyaikiyowai sosoli no hani monoi?”
28 Depois, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles perguntaram: “Por que não conseguimos expulsar aquele espírito impuro?”.
29 Na ikoki, “Kotososo putolumonuwo mo, nonani popuwa koiyau mo waliyo pamiyaikiyonuwo. Molo siyawoi muwoi.”
29 Jesus respondeu: “Essa espécie só sai com oração”.
30 Nosai no mo; nonani asi utukaimokino, Kalili asi mulumai tokosiyaikaiyoukino. Isiso mo noko nokolaloso kukalikaikokaiyouki, to ki monoi mo wiyou.
30 Ao deixarem aquela região, viajaram pela Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse que ele estava lá,
31 Ulai afonimaiso? Siyokutono iyaliso aiyolokaloki. Na ikoki, “Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoinomo. Na tukolomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai, ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo, yausai.” Aino na ikoki.
31 pois queria ensinar a seus discípulos. Ele lhes dizia: “O Filho do Homem será traído e entregue em mãos humanas. Será morto, mas três dias depois ressuscitará”.
32 Ulai toi no nonani imo no sai? Imo folosai mo sai muwoi, sosoli. Utolumo monoi nimokino.
32 Eles, porém, não entendiam essas coisas e tinham medo de lhe perguntar.
33 Nosai no mo; Kopanaumo nokonuso tiki. Nu poiso tiki mo, siyokutono iyaliso na ikoki, “Moi no molomai no hani imoso lukasonuwo?”
33 Depois que chegaram a Cafarnaum e se acomodaram numa casa, Jesus perguntou a seus discípulos: “Sobre o que vocês discutiam no caminho?”.
34 Ulai pa fowakinoso. Ulai afonimaiso? Molomai mo iyamaloki, “Totawoi nokota siyoli no noiyo toloimo, woi?”
34 Eles não responderam, pois tinham discutido sobre qual deles era o maior.
35 Nosai no mo na yousa konoki, noko molo tiwoi nokoso aliyonikoki. Tiki mo; na ikoki, “Nokoyo siyoli nokota tolo mulu yakimo, to mo afonimai nokotasu na tolumo, nokoso mi ano fasiko nokota na tolumo.”
35 Jesus se sentou, chamou os Doze e disse: “Quem quiser ser o primeiro, que se torne o último e seja servo de todos”.
36 Ikoki mo; alufaso kausiki, toini mulumai na kauwokaiki. Alu ufalo toliki, na ikoki,
36 Então colocou uma criança no meio deles, tomou-a nos braços e disse:
37 “Mulumolo luwaimono nokotayo aluso imo mo, “Waliyo potumo,” to mo yoso mani, imono, “Waliyo na potumo.” Yoso aino imono mo, imono taikiyo nokotaso mani, imo, tumumo.” Aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
37 “Quem recebe uma criança pequena como esta em meu nome recebe a mim, e quem me recebe não recebe apenas a mim, mas também ao Pai, que me enviou”.
38 Nosai no mo; Iyono mo Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, koi mo noko siya kinoki, popuwa amiyaikiyoko waikoso. Nani siyolo kaluwaiyaloni, no monoi no popuwa amiyaikiyoko waikomoi. Ulai moiso pakoso taluwaimokoso. No monoi no koi mo wiyou, na alukimonoki.”
38 João disse a Jesus: “Mestre, vimos alguém usar seu nome para expulsar demônios; nós o proibimos, pois ele não era do nosso grupo”.
39 Ulai ikoki, Isisoyo mo, “Noiyo alukimoiwo. Yani siyolo kaluwaimono nokota mo mulu ifolaluwawoi mi anakimo, somaiso mo uo imo pa yomoiso, asa monoi. Uo imo pa yomoiso.
39 “Não o proíbam!”, disse Jesus. “Ninguém que faça milagres em meu nome falará mal de mim a seguir.
40 Nokoyo moiso uo mulu yo unu somiso mo, to mo moini woli na.
40 Quem não é contra nós é a favor de nós.
41 Motuwa na timonukuwo. Nokoyo Kolaisoni siyokutono iyali moiso mo iwo woliyoninakinuwomo, motu nali, Koto mo suo foli na aninoimo. Ulai afonimaiso? Kolaisoni siyokutono iyali moi fasikomo monoi, no monoi no.”
41 Eu lhes digo a verdade: se alguém lhes der um simples copo de água porque vocês são seguidores do Cristo, essa pessoa certamente será recompensada.
42 Ti monoi ikoki, siyokawi imo mo, na ikoki, “Noko mo mulumolo luwaimono nokotafaso aini ifoluwaiyakimo, wiyou, siyoliso na uwoyoimo, mulumolo luwaimono nokota aini ifoluwai foli monoi. Nokoyo iwo utaiso tukolo silakinomo, tomoki siyoliyo imo molomai konosuwakaiyakinomo, no mo koufasu. Mulumolo luwaimono nokota aini ifoluwai foli mo soliyakiso na uwokaiyoimo.
42 “Mas, se alguém fizer um destes pequeninos que confiam em mim cair em pecado, seria melhor que lhe amarrassem ao pescoço uma grande pedra de moinho e fosse jogado ao mar.
43 Nainoyo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa kokolofoliko taikiyo. Nonani naino no kalumanini no, nonaniwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso sopokumono somiso taso na manoinimo. Nainoso kokolofolikakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, aniyopa poi poi toloinimo.
43 Se sua mão o leva a pecar, corte-a fora. É melhor entrar na vida eterna com apenas uma das mãos que ser lançado no fogo inextinguível do inferno com as duas mãos.
44 [Sokolo Nokota Waini auso si noko mo
44 Lá os vermes nunca morrem e o fogo nunca se apaga.
45 Fonayo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa kokolofoliko taikiyo. Nonani fona no kalumanini no, nonaniwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso taso na afoli taikiyoinimo. Fona kokolofolikakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, aniyopa poi poi toloinimo.
45 Se seu pé o leva a pecar, corte-o fora. É melhor entrar na vida eterna com apenas um pé que ser lançado no inferno com os dois pés.
46 [Sokolo Nokota Waini auso si noko mo
46 Lá os vermes nunca morrem e o fogo nunca se apaga.
47 Molo siyayo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa solifoli taikiyo, nonani molo siya mo. Molo tiwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso taso afoli taikiyoinimo. Molo siyaso solifoli taikiyakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, Kotoni auso amiyoinimo, na samukuyoinimo.
47 E, se seu olho o leva a pecar, lance-o fora. É melhor entrar no reino de Deus com apenas um dos olhos que ter os dois olhos e ser lançado no inferno.
48 Sokolo Nokota Waini auso si noko mo
48 Lá os vermes nunca morrem e o fogo nunca se apaga.
49 Nofuwa noko mo mamoyo tuluwaulu manokoni. Noinoso na, tayo mo noko nokolaloso na sakoloukoimo,
49 “Pois cada um será provado com fogo.
50 Mamo mo itouniyaimo na. Ulai mamo koiyaumakimo, usutono no moloi tano monoi? Usutonowoi muwoi. Ulai ti monoi no moloi yo monoi, woi, usutono tano monoi no? Noinoso moi mo mamo ititouni komiyai, na pa siwo. Uo imo noiyo ikuwanoiwo. Na pa asisikuwanowo.” Siyokutono iyaliso aino na ikaloki, siyokawi imo mo.
50 O sal é bom para temperar, mas, se perder o sabor, como torná-lo salgado outra vez? Tenham entre vocês as qualidades do bom sal e vivam em paz uns com os outros.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.