Marcos 9
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI
1 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Yo mo motuwa na timonukuwo. Noko siyai ni si mo, toi kolikali somisomai Kotoyo mo na samukuya tumoinuwomo. Motu na, ami siyoliwoi samukuya tumoinuwomo, toi kolikali somisomai.” Isiso mo aino na ikoki, noko nokolalowoi siyokutono iyaliwoiso.
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Nosai no mo; amoloki toufo mo uwai; nosai no mo; Isiso mo noko tauwoi mo yu siyoli soposo koliyo yoki. Pitawoi Yamisowoi Iyonowoi, toiso koliyo yoki. Totaiso na sa yoki.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Tani tuno mo na kamoko taikiyoki. Wiyouwa wiyou, unakiyoini topi. Asi noko, moi no moloi ano monoi? Nonani kamo pa tanokoniso.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Nosai no toku nokota ti, Ilaiyawoi Musiwoi tokuwa toku no kolikaliki no, toti mo Isisoni auso na tola tumokino. Imo lukaso ni toloso kokokino.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Pita mo nosoni kokoki mo, Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, nimai no mo waliyo tosikoni. Fulomu nu tauwoi kololoikimo, siya mo nani, siya mo Musini, siya mo Ilaiyani.”
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Pita mo imo monoiso yomuki. Na kokolokoki, no monoi no.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Nosai no mo; kumoki kopuyo na fiyokaika konoki. Ulai ko na mo kumoki kopu mulusai na tu kwaimokino, noino na yomuki, “Ni mo yani alu na. Yo mo na tomulu unumoi. Tani imo na pa kwaimo itouniyaimo manowo.”
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Nosai no lolai siyaso kwaiyalokino mo, noko ti mo uwofa kokokino. Isiso totaso toloso na kikino.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Nosai no mo; yusai you kunoki, molomai imo amiso ikoki, “Yumai no kokonuwo no, noko nokolaloso noiyo ikaloiwo, ainoso asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota asa yausai ifou no auwoniyouwaki no, nomai no na pa posasokowo.”
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Nonani imo mo totaini mulumaiso wosu woso na kukalokokaikino, totai amuso ikuwanokaikino, “Yausai ifou auwoniyou imo folosai no moloi woi?”
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Nosai no mo; siyokutono noko tauwoi mo na imokino, “Musini imo sai sisiyoli nokoyo tiyamomoi, “Kotoyo muwokai nokota Kolaiso, to mo namolisai tumoimo. Kotoni mulu lukasiko nokota Ilaiya, to mo toku tumoimo, tota monoi.” Ulai moloi monoi tiyamomoi?”
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Nosai no mo na fowakoki, Isiso mo, “Motu nali no, Ilaiya mo ti monoi na tumumo, hani hani foukaiya tumo monoi. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo monoisu mo Kotoni puko imoyo tiyomuko, noino, “Iyanoko siyoli uwoyoinomo, namoliyo alosimoinomo, nokoyo.” Hani imo poimo, na piyamowo.
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Ulai ya timonukuwo. Ilaiya mo yasoi na tumo. Noko nokolalosu mo totaini mulusoso aluwaikokino, Ilaiya mo na uwokaikino. Ainonani monoi mani, Kotoni puko imoyo tiyomuko.” Siyokawi imo mo ainoso na ikoki, siyokutono noko tauwoiso.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Nosai no mo; Isiso iyali mo siyokutono iyali siyaiso koka konokino, noko nokolaloyo ukouniyaiko kukoso na koka konokino. Musini imo sai sisiyoli nokoyo lukaso nikokino, koyoso imo mo.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Noko nokolaloyo Isiso amukonoso kwaikino mo, na kufaukoki. Tani au mo fufumuwana tumoki, na imokino, “Woli, nona kuo.”
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Na utolukoki, Isiso mo, “Uo imo no moloi monoi?”
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Nosai no mo; noko nokolalo mulumai nokota mo na tolauki, na fowaki, “Aiyolokomomoko nokota, yani alu mo popuwayo na uwokaikai, ko lopumokai. Noinoso louwa tokiyoma tumonoki.
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Saiso saiso nonani popuwayo mo tuwokaimosi. Asiso na tofakukiyo taikiyomoi. Somusouwoi na totomukomomoi. I muwo touwoi toukomoi. Tofololilukomo kaimoi. Yo mo nani siyokuno iyaliso louwa iko, popuwa koiyau amiyaikiyo monoi. Ulai toi no sai? Toi mo sosoli.” Aluni apitono mo Isisoso aino na imoki.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Nosai no mo; Isiso mo ikoki, “Lolaimai noko nokolalo moi ni sinuwo mo, moi mo yoso mulumolo luwaimonowoi muwoi. Moiwoi no moloi tolo tomasimoikuwomo? Yo tulosukomomono. Alu mo na pokawiyo tumowo.”
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 No monoi no kawiyo tumokino. Popuwa mo Isisoso fu kwaiki mo, alu mo lolai siyaso na fafololomanikomo kaiyouki. Asiso na usukunoki, kokalolomani komaloki. Ko mo somusouwoi na tomukomoki.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Nosai no mo; Isiso mo apitonoso na imoki, “Alu no maniwoi uwoki?” Na fowaki, “Alufasai noinoso nali no.
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Saiso saiso tuwomosi. Nuwoi siya mo taso tofakukiyomosi. Nuwoi siya mo iwoso. Na louwa totukolokaimoi. Nono mo sai mo, mulu na pokalo unumoko, na pofasimoko.”
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Hani monoi timononi, sai monoi no? Noko mo mulumolo luwaimonakimo, komaso hani hani mo waliyo yoimo.”
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Nosai no lolai siyaso siyoliso na imoki, “Yo mo nonoso niya tomulumolo luwainoki, koufaso. Na pofasimono, mulumolo luwainoki mo. No monoi no siyoliso mulumolo luwaiyoikimo.” Aino imoki, aluni apitonoyo mo.
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Nosai no mo; noko nokolaloyo fufumuwanalo tumoki. Isisoyo kwaikoki mo, popuwa koiyauso mo na ikimoki, “Aluni ausai mo na putukaimo, iyowoi kowoi lopumokai aluni ausai mo. Ya timonoki, ifou noiyo tumoi.”
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 No monoi no omoki, nonani popuwa mo, aluni auso na fafololomanikomo kaiyouki, na utukaimoki.
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Ulai Isiso mo nainosai na kominiyouki, no monoi no tolauki, alu no mo.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Nosai no mo; Isiso iyali mo utukaikokino, nu poiso tiki. Tiki mo; siyokutono iyali mo wosu wososu na imokino, “Moloi monoi woi, koi no popuwa koiyau amiyaikiyowai sosoli no hani monoi?”
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Na ikoki, “Kotososo putolumonuwo mo, nonani popuwa koiyau mo waliyo pamiyaikiyonuwo. Molo siyawoi muwoi.”
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Nosai no mo; nonani asi utukaimokino, Kalili asi mulumai tokosiyaikaiyoukino. Isiso mo noko nokolaloso kukalikaikokaiyouki, to ki monoi mo wiyou.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Ulai afonimaiso? Siyokutono iyaliso aiyolokaloki. Na ikoki, “Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoinomo. Na tukolomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai, ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo, yausai.” Aino na ikoki.
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ulai toi no nonani imo no sai? Imo folosai mo sai muwoi, sosoli. Utolumo monoi nimokino.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Nosai no mo; Kopanaumo nokonuso tiki. Nu poiso tiki mo, siyokutono iyaliso na ikoki, “Moi no molomai no hani imoso lukasonuwo?”
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Ulai pa fowakinoso. Ulai afonimaiso? Molomai mo iyamaloki, “Totawoi nokota siyoli no noiyo toloimo, woi?”
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Nosai no mo na yousa konoki, noko molo tiwoi nokoso aliyonikoki. Tiki mo; na ikoki, “Nokoyo siyoli nokota tolo mulu yakimo, to mo afonimai nokotasu na tolumo, nokoso mi ano fasiko nokota na tolumo.”
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Ikoki mo; alufaso kausiki, toini mulumai na kauwokaiki. Alu ufalo toliki, na ikoki,
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 “Mulumolo luwaimono nokotayo aluso imo mo, “Waliyo potumo,” to mo yoso mani, imono, “Waliyo na potumo.” Yoso aino imono mo, imono taikiyo nokotaso mani, imo, tumumo.” Aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Nosai no mo; Iyono mo Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, koi mo noko siya kinoki, popuwa amiyaikiyoko waikoso. Nani siyolo kaluwaiyaloni, no monoi no popuwa amiyaikiyoko waikomoi. Ulai moiso pakoso taluwaimokoso. No monoi no koi mo wiyou, na alukimonoki.”
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Ulai ikoki, Isisoyo mo, “Noiyo alukimoiwo. Yani siyolo kaluwaimono nokota mo mulu ifolaluwawoi mi anakimo, somaiso mo uo imo pa yomoiso, asa monoi. Uo imo pa yomoiso.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Nokoyo moiso uo mulu yo unu somiso mo, to mo moini woli na.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Motuwa na timonukuwo. Nokoyo Kolaisoni siyokutono iyali moiso mo iwo woliyoninakinuwomo, motu nali, Koto mo suo foli na aninoimo. Ulai afonimaiso? Kolaisoni siyokutono iyali moi fasikomo monoi, no monoi no.”
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 Ti monoi ikoki, siyokawi imo mo, na ikoki, “Noko mo mulumolo luwaimono nokotafaso aini ifoluwaiyakimo, wiyou, siyoliso na uwoyoimo, mulumolo luwaimono nokota aini ifoluwai foli monoi. Nokoyo iwo utaiso tukolo silakinomo, tomoki siyoliyo imo molomai konosuwakaiyakinomo, no mo koufasu. Mulumolo luwaimono nokota aini ifoluwai foli mo soliyakiso na uwokaiyoimo.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Nainoyo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa kokolofoliko taikiyo. Nonani naino no kalumanini no, nonaniwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso sopokumono somiso taso na manoinimo. Nainoso kokolofolikakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, aniyopa poi poi toloinimo.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 [Sokolo Nokota Waini auso si noko mo
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Fonayo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa kokolofoliko taikiyo. Nonani fona no kalumanini no, nonaniwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso taso na afoli taikiyoinimo. Fona kokolofolikakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, aniyopa poi poi toloinimo.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 [Sokolo Nokota Waini auso si noko mo
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Molo siyayo molo koiyauso kalumaniyakinimo, na pa solifoli taikiyo, nonani molo siya mo. Molo tiwoi tolakinimo, no mo waliyo muwoi, wonikaluso taso afoli taikiyoinimo. Molo siyaso solifoli taikiyakinimo, no mo waliyo, molo koiyauso pa aluwaiyoiniso, Kotoni auso amiyoinimo, na samukuyoinimo.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Sokolo Nokota Waini auso si noko mo
48 nati’imaim
49 Nofuwa noko mo mamoyo tuluwaulu manokoni. Noinoso na, tayo mo noko nokolaloso na sakoloukoimo,
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Mamo mo itouniyaimo na. Ulai mamo koiyaumakimo, usutono no moloi tano monoi? Usutonowoi muwoi. Ulai ti monoi no moloi yo monoi, woi, usutono tano monoi no? Noinoso moi mo mamo ititouni komiyai, na pa siwo. Uo imo noiyo ikuwanoiwo. Na pa asisikuwanowo.” Siyokutono iyaliso aino na ikaloki, siyokawi imo mo.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.