Marcos 8

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Nomai no mo, noko nokolalo molopoi ulai ti monoi ukouniyaika tumoki. Ulai koloni mo uwofa na. No monoi no Isiso mo siyokutono iyaliso aliyonikoki, na ikoki,
1 Naqueles dias, outra grande multidão se reuniu e, mais uma vez, o povo ficou sem comida. Jesus chamou os discípulos e disse:
2 “Yo mo ninani noko nokolalo monoi mulu tokalo uku. Tauno na sa tumoki. Koloni mo uwofa, toi mo.
2 “Tenho compaixão dessa gente. Estão aqui comigo há três dias e não têm mais nada para comer.
3 Yo mo koloni no somiso iko taikiyakimo, totaini nu nuso, molomai molo folulumokoimo, tiyayo mo. Siyai mo aluwasai tiki, no monoi no.”
3 Se eu os mandar embora com fome, desmaiarão no caminho. Alguns vieram de longe”.
4 Ulai imokino, “Ninani asi no ulai nokowoi? Ulai paluwa tuo no moiso i monoi, ninani noko nokolalo molopoiso niko monoi no?”
4 Os discípulos disseram: “Como conseguiremos comida suficiente neste lugar deserto para alimentá-los?”.
5 Na ikoki, Isiso mo, “Moi no paluwa tuo komu no moloi moloi?” Fowakino, “Koi mo paluwa tuo komu mo nano siyawoi, 7.”
5 Jesus perguntou: “Quantos pães vocês têm?”. “Sete”, responderam eles.
6 Ulai Isiso mo noko nokolaloso na ikoki, “Asimai na posinona konowo.” Nosai no paluwa tuo nano siyawoi mo ikoki kusomi, Kotoso imoki, “Wafisu.” Imoki mo, na folouluki, siyokutono iyaliso nikoki, nosai no toiyo na wautiyalokino, noko nokolaloso mo.
6 Então Jesus mandou todo o povo sentar-se no chão. Tomou os sete pães, agradeceu a Deus e os partiu em pedaços. Em seguida, entregou-os aos discípulos, que os distribuíram à multidão.
7 La siyasonuso lolofa mani, yapoli na. Kotoso imoki, “Wafisu.” Imoki mo, siyokutono iyaliso na ikoki, “La lolofa mani, na puwautiwo.”
7 Eles encontraram, ainda, alguns peixinhos; Jesus também os abençoou e mandou que os discípulos os distribuíssem.
8 Nosai no na nokokino, noko nokolalo mo, touwai na siki. Touwai siki mo; no waloto mo amai, na isikokaiyalokino, i nano siyawoiso, 7, na alokino.
8 Todos comeram à vontade. Depois, os discípulos recolheram sete cestos grandes com as sobras.
9 Noko mo molopoi molopoi, 4000 na no si liyaiki.
9 Naquele dia, havia cerca de quatro mil homens na multidão. Após comerem, Jesus os mandou para casa.
10 Iko taikiyoki mo; somaiso ayouso folamuwaniyo konoki, Isiso iyali mo, Talomanuto asiso monoi nuki.
10 Em seguida, entrou com seus discípulos num barco e atravessou para a região de Dalmanuta.
11 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko mo tiki, Isisoso utolumalo tumokino. Na louwa imo kikino, asuwo totaini molo timai kumokini mi ifolaluwawoi mi ano wiyoti monoi.
11 Alguns fariseus vieram ao encontro de Jesus e começaram a discutir com ele. Para pô-lo à prova, exigiram que lhes mostrasse um sinal do céu.
12 Ulai mulu siyoliso asofoliki, na ikoki, Isiso mo, “Lolaimai si noko nokolalo moi no mulu ifolaluwawoi mi wiyononi monoi no hani monoi tiyo manonuwo? Motuwa na timonukuwo, pa wiyononinoikuwoso.”
12 Ao ouvir isso, Jesus suspirou profundamente e disse: “Por que este povo insiste em pedir um sinal? Eu lhes digo a verdade: não darei sinal algum aos homens desta geração”.
13 Nosai no na utukaikoki. Yasoi; ayouso ti monoi folamuwaniyo konoki, Isiso iyaliyo, iwo toku ilo siyaiso monoi na nuki.
13 Então ele os deixou, entrou de volta no barco e atravessou para o outro lado do mar.
14 Nosai no mo; Isiso iyali mo iwo toku iwo mulumai tokosiyaikaiyoukino mo, paluwa tuo mo uwofa. Siyokutono iyali mo iyo tumowoi muwoi, na fufolikokino. Komu siyasu aniyo tumokino, ayou poiso.
14 Os discípulos, porém, se esqueceram de levar comida. Tinham no barco apenas um pão.
15 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo ikoki, noko sisiyolini molo koiyau monoi. Noino na ikoki, “Atiyaiso, Falisi moloso aluwai nokowoi Hilo siyoliwoi, toini paluwa tuo sisiyoliko asu monoi mo atiyaiso.”
15 Enquanto atravessavam o mar, Jesus os advertiu: “Fiquem atentos! Tenham cuidado com o fermento dos fariseus e de Herodes”.
16 Ulai toi mo imo folosai imo mo sai muwoi, no monoi no totai amu lukasikuwanokino, “Paluwa tuo mo uwofa, no monoi no timoko.”
16 Os discípulos começaram a discutir entre si porque não tinham trazido pão.
17 Ulai to mo sai, toini imo monoi mo, na ikoki, “Hani monoi tiyamonuwo, “Paluwa tuo mo uwofa.” Nakomo moi mo imo folosai mo sai muwoi. Ulai moi no muluwoi? A, mulu no wapukomokai?
17 Ao saber do que estavam falando, Jesus disse: “Por que discutem sobre a falta de pão? Ainda não sabem ou não entenderam? Seu coração está tão endurecido que não compreendem?
18 Moi mo molo tiyo tofoinaliko manonuwo, ulai hani hani mo pa tokoko manonuwoso. Moi mo iyowoi na, ulai imo mo pa tukwai manonuwoso. A, na tofufolikomonuwo?
18 Vocês têm olhos, mas não veem? Têm ouvidos, mas não ouvem? Não se lembram de nada?
19 Paluwa tuo komu naino siyai foloulu monoi pa tomulumolokonuwoso, noko molopoi molopoi nokoyo, 5000, no nokokino no. I no moloi moloi alokinuwo, no waloto no?” Fowakino, “I molo tiwoi alokinoki.”
19 Quando reparti os cinco pães entre os cinco mil, quantos cestos cheios de sobras vocês recolheram?”. “Doze”, responderam eles.
20 Ti monoi ikoki, “Paluwa tuo komu nano siyawoi foloulu monoi mani, pa tomulumolokonuwoso, noko molopoi molopoi nokoyo, 4000, no nokono no. I no moloi moloi alokainuwo, no waloto no?” Fowakino, “I nano siyawoi alokainoki.”
20 “E quando reparti os sete pães entre os quatro mil, quantos cestos grandes cheios de sobras vocês recolheram?” “Sete”, responderam.
21 Na ikoki, Isiso mo, “Nakomo moi mo sai muwoi.” Aino ikoki. Paluwa tuo sisiyoliko asu monoi pa ikokiso, noko sisiyolini imo monoi atiyaiso si monoisu na ikoki.
21 “E vocês ainda não entendem?”, perguntou.
22 Nosai no mo; Pisaito nokonuso fiyamosiya tumokino. Nomai no molo kau kau nokota na kawiyo tumokino, nokoyo, Isisoni auso. Na imalokino, “Naino na pakaikomo.”
22 Quando chegaram a Betsaida, algumas pessoas trouxeram um cego a Jesus e lhe pediram que o tocasse.
23 Nosai no mo; molo kau kau nokotani nainosai na kominalomanoki, nokonuso kawiyo fuki. Usuwoyo moloso na aso kolokomoki, naino tiyo na akaikomoki, na utolumoki, “Hani hani no yapoli kokoni.”
23 Ele tomou o cego pela mão e o levou para fora do povoado. Em seguida, cuspiu nos olhos do homem, pôs as mãos sobre ele e perguntou: “Vê alguma coisa?”.
24 Nosai no foinalikoki, na yomuki, “Yo mo noko tokoko, a komiyai liyai siso.”
24 Recuperando aos poucos a vista, o homem respondeu: “Vejo pessoas, mas não as enxergo claramente. Parecem árvores andando”.
25 Ulai ti monoi nainoyo akaikomoki, molo tiso. Akaikomoki mo; na foinaliko itouniyaimoki. Hani hani komaso mo fiyamoso na koko taikiyoki.
25 Jesus pôs as mãos sobre os olhos do homem mais uma vez, e sua visão foi completamente restaurada; ele passou a ver tudo com nitidez.
26 Nosai no mo; Isisoyo imo taikiyoki, imoki, “Nokonuso noiyo lotoi, nuso na pomoi.”
26 Então Jesus se despediu dele e disse: “Ao voltar para casa, não entre no povoado”.
27 Nosai no mo; Isiso iyali mo Sisaliya Filipai aumoifaso nokonu nokonuso monoi nuki. Molomai nu manoki mo, siyokutono iyaliso na utolukoki, “Noko nokolalo no moloi tokaluwaimono manono? Yo no noi, woi?”
27 Jesus e seus discípulos deixaram a Galileia e foram para os povoados perto de Cesareia de Filipe. Enquanto caminhavam, Jesus lhes perguntou: “Quem as pessoas dizem que eu sou?”.
28 Na fowakino, “Siyaiyo tokaluwai manoni, “Iyono iwoso uluwako nokota.” Siyaiyo tokaluwai manoni, “To mo Ilaiya.” Siyaiyo tiyamo, “Nakomo Kotoni mulu lukasiko nokota poimo, aniyopa nokota na.”
28 Eles responderam: “Alguns dizem que o senhor é João Batista; outros, que é Elias ou um dos profetas”.
29 Nosai no mo na ikoki, “Momaiyo no moloi tokaluwaimononuwo? Yo no noi, woi?”
29 “E vocês?”, perguntou ele. “Quem vocês dizem que eu sou?” Pedro respondeu: “O senhor é o Cristo!”.
30 Nosai no mo na ikikoki, “Woli iyali, nokoso noiyo kaluwai wiyotiyoiwo, asa monoi mo.”
30 Mas Jesus os advertiu de que não falassem a ninguém a seu respeito.
31 Nosai no mo; Isiso mo totawoi imo aiyolokoki, siyokutono iyaliso, tota uwo monoi aino imo. Na yomuki, “Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo iyanoko siyoli na uwomonoinomo. No mo afonimaiso muwoi. Kotoyo ainonani monoi na imono taikiyoki. Nokoyo iyanoko siyoli uwomonoinomo, nokotalo iyaliwoi lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoiyo. Namoliyo na alosimomonoinomo, na tukolomonoinomo, yau. Ulai amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo, yausai.”
31 Então Jesus começou a lhes ensinar que era necessário que o Filho do Homem sofresse muitas coisas e fosse rejeitado pelos líderes do povo, pelos principais sacerdotes e pelos mestres da lei. Seria morto, mas três dias depois ressuscitaria.
32 Aino na ikoki, siyokutono iyaliso, ima imo mo.
32 Enquanto falava abertamente sobre isso com os discípulos, Pedro o chamou de lado e o repreendeu por dizer tais coisas.
33 Ulai Isiso mo namoliyo alosimoki, Pitaso, siyokutono iyaliso kwailuwaikoki, imo amiso na imoki, Pitaso, “Fuwoi, no mo Sokolo Nokota Waini imoso timononi. Kotoni muluso pa taluwainiso. Nokoni mulusoso taluwaini.” Aino na imoki, Pitaso.
33 Jesus se virou, olhou para seus discípulos e repreendeu Pedro. “Afaste-se de mim, Satanás!”, disse ele. “Você considera as coisas apenas do ponto de vista humano, e não da perspectiva de Deus.”
34 Nosai no mo; Isiso mo ukouniyaiko noko nokolalowoi siyokutono iyaliwoi, toiso na aliyonikoki, totani auso ti monoi. Tiki mo, na ikoki, “Nokoyo yoso aluwaimono monoi yakimo, totani muluso no moloi aluwai monoi? Yo mo a moki sokunalomakoimo. Noinoso aluwaimono nokota mani, uo nokoyo uwoyakinomo, moloi ulosukomo monoi? Ulo ulo amoloki amoloki aluwaimonumo.
34 Depois, chamou a multidão e os discípulos e disse: “Se alguém quer ser meu seguidor, negue a si mesmo, tome sua cruz e siga-me.
35 Nokoyo totani au monoisu mulu unakimo, aniyopa poi poi moloi yousi itouniyaimo monoi? Na kaloimo. Nokosu mo yoso aluwaimono monoi kalakimo, pa kalokaiyoiso, aniyopa poi poi yousikaino itouniyaimo manoimo. Kotoni imo itouniyaimo lukasikalomai kalakimo, pa kalokaiyoiso, aniyopa poi poi yousikaino itouniyaimo manoimo.
35 Se tentar se apegar à sua vida, a perderá. Mas, se abrir mão de sua vida por minha causa e por causa das boas-novas, a salvará.
36 Noko mo muwoni mi anakimo, asini sonosoni komasoso iyakimo, nonani haniyo no moloi fasi monoi? Kotoso mulumolo luwai somiso mo, na uwokaiyoimo.
36 Que vantagem há em ganhar o mundo inteiro, mas perder a vida?
37 Nokoyo totani mulu ifou ano monoi no haniyo moloi suo suomoko unoimo?
37 E o que daria o homem em troca de sua vida?
38 Lolaimai si noko nokolalo, moi mo molo koiyausoso taluwai manonuwo, Kotoso namoliyo talosimo manonuwo. Moini mulumai tolo nokota mo nokoni molo timai aluwaimono monoi kokolomakimo, yo mani, namoliyo na alosimoimo, yo ifou amukonomaiso, Apouni ami siyoliwoi totani kumoki noko ititouniwoi. Ulai afonimaiso? Yani imo aluwaimono monoi louwa, ulai nokoyo uo imo monoi kokolomo, namoliyo na alosimomono. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya ifou amukonakimo, yo mani, namoliyo na alosimoimo, nonani nokotaso mo.” Aino na ikoki, noko nokolalowoi siyokutono iyaliwoiso.
38 Se alguém se envergonhar de mim e de minha mensagem nesta época de adultério e pecado, o Filho do Homem se envergonhará dele quando vier na glória de seu Pai com os santos anjos”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.