Marcos 7
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH
1 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai nokowoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, Yolusolimo nokonu siyolisai no tiki no, toi mo Isisoni auso na ukouniyaika tumoki.
1 Alguns fariseus e alguns mestres da Lei que tinham vindo de Jerusalém reuniram-se em volta de Jesus.
2 Isisoni siyokutono iyali no siso kwaikokino, na iyamoki, “Toi mo naino mo iwoso mo uluwakowoi muwoi, tokumo foiya na tonono.”
2 Eles viram que alguns dos discípulos dele estavam comendo com mãos impuras , quer dizer, não tinham lavado as mãos como os fariseus mandavam o povo fazer.
3 Falisi moloso aluwai nokowoi Yuto noko komasowoi, toi mo tokumi molososo aluwaikino. Toku naino uluwako somiso mo, somaiso pa tono manonoso.
3 (Os judeus, e especialmente os fariseus, seguem os ensinamentos que receberam dos antigos: eles só comem depois de lavar as mãos com bastante cuidado.
4 Makitosai koloni tiyo tumo manono mo, toku naino uluwako somiso mo, somaiso pa tono manonoso. Aniyopa molo siyai mani, taluwaikalo manono. No monoi no hani hani nausoso tuluwakalo manono.
4 E, antes de comer, lavam tudo o que vem do mercado. Seguem ainda muitos outros costumes, como a maneira certa de lavar copos, jarros, vasilhas de metal e camas.)
5 No monoi no mo, Falisi moloso aluwai nokowoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo Isisoso imokino, “Moloi monoi woi? Nani siyokuno iyali mo tokumi moloso pa taluwai manonoso. Naino tokumo foiya na tonono.”
5 Os fariseus e os mestres da Lei perguntaram a Jesus: — Por que é que os seus discípulos não obedecem aos ensinamentos dos antigos e comem sem lavar as mãos?
6 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiya, to mo topoko noko moi monoi motu na kumo unukaikinuwo, noino,
6 Jesus respondeu:
7 Nokoni imo monoiso taiyolokalo manono, tifoluwaikalo manono, Kotoni imowo. No monoi no yani siyolo na tomoloki ifoluwaimonalo manono.”
7 A adoração deste povo é inútil,
8 Kotoni imo ami imoso utukaimokinuwo. Nokoni imososo taluwaiko manonuwo.”
8 E continuou:
9 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Moloi monoi woi? Momaini tokumi moloso no hani monoi taluwai manonuwo? Wiyouwa wiyou, na taluwai manonuwo, no monoi no Kotoni ami imoso na tokulali manonuwo.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Musiyo na yomukaiki, “Anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi.” Ninoino mani, yomukaiki, “Noko mo atino apitono noko tiso imo koiyau imo ikakimo, to mo na kalumo.”
10 Pois Moisés ordenou: “Respeite o seu pai e a sua mãe.” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
11 Moisu mo nonani imo mo kwaiwoi muwoi. Imo folo taiyoloko manonuwo, noko nokolaloso, noino. Noko mo muwoni mo yapoli mo, atino apitono noko ti fasiko muwoni mo, nonani muwoni mo waliyo Kotoso muwokononi monoi. Nonani nokotayo totiso ikakimo, “Moti fasikomo muwoni mo Kotoso muwokononikai,” momaiyo imoinuwomo,
11 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
12 “No mo waliyo na, tofolo anoni apono noko tiso noiyo fasikoi”.
12 então ele não precisa ajudar os seus pais.
13 Nonani mulu koiyau mulu no taluwai manonuwo mo, no mo Kotoni imoso tokulali manonuwo. Momaini aniyopano iyalini tokumi molososo taluwaiyalo manonuwo. Alaloso mani, tomoso na taiyoloko manonuwo.” Isisoyo mo aino na ikoki, nokotalo iyaliso.
13 Assim vocês desprezam a palavra de Deus, trocando-a por ensinamentos que passam de pais para filhos. E vocês fazem muitas outras coisas como esta.
14 Nosai no mo; nokotalo iyaliso iko uwai; Isiso mo noko nokolaloso ti monoi aliyonikoki, totani auso ti monoi. Na ikoki, “Moi komaso mo yani imo na pukwaimonowo, na posainowo. Noino.
14 Jesus chamou outra vez a multidão e disse:
15 Noko mo hani haniso nokakimo, no mo tani mulu mo pa uwokaiyoiso. Ulai totani mulu koiyausoso aluwaiyakimo, no mo tani mulu mo na uwokaiyoimo.
15 Tudo o que vem de fora e entra numa pessoa não faz com que ela fique
16 [Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.”]
16 [Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.]
17 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso utukaikoki, nuso manoki. Lotikimo; siyokutono iyali mo nonani siyokawi imo folosai monoi na utolumokino, “Na poposaso wiyomoko.”
17 Quando Jesus se afastou da multidão e entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram o que queria dizer essa comparação.
18 Isiso mo na ikoki, “Ya piyomu, moi mo saiwo. A, sosoli na tosinuwo? Nakomo moi mo sai muwoi, komaso koloni mo koso noko manakinuwomo, no mo momaini mulu no moloi uwokaikomo monoi? Pa uwokaikomoinuwoso.
18 Então ele disse:
19 Hani hani koloni koso tonoko manonuwo mo, nomoliso na tosa konomoi. Tosa konomoi mo; tousai tomanokano manonuwo. No monoi no hani hani koloniyo no mulu no moloi uwokaikomo monoi?” No monoi no Isiso mo na yomuki, komaso koloni mo waliyo noko na. Au auwoi muwoi, waliyo.
19 porque não vai para o coração, mas para o estômago, e depois sai do corpo. Com isso Jesus quis dizer que todos os tipos de alimento podem ser comidos.
20 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Noko mo totani mulu koiyausoso aluwaiyakimo, no mo totani mulu uwokaiyoimo, na tolikimokaiyoimo.
20 Ele continuou:
21 Kopokoiyau hani mo mulusaisu na toti liyaimoi, noinoso nali no. Kopokoiyauso mulumolokalo mulu, uloliyo mulu, polamoko mulu, noko tukuwoli mulu, noko kwami nukonu uwokaiso mulu,
21 Porque é de dentro, do coração, que vêm os maus pensamentos, a imoralidade sexual, os roubos, os crimes de morte,
22 ilolu molopoi i mulu, mulu koiyau mulu, nokoso ifoluwaiko mulu, mulu uku mulu koiyau, foluwaliko mulu, kali kalimikuwano mulu, noko sisiyoli si mulu, mulu wapu mulu.
22 os adultérios, a avareza, as maldades, as mentiras, as imoralidades, a inveja, a calúnia, o orgulho e o falar e agir sem pensar nas consequências.
23 Nonani kopokoiyau hani haniyo mo nokoni mulusaisu toti liyaimoi, na tuwokaiko manono, nokoni mulu mo. Toliki tolikikokai na tosi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
23 Tudo isso vem de dentro e faz com que as pessoas fiquem impuras.
24 Nosai no mo; Isiso mo nonani nokonusai na utukaimoki, Taiya asiso monoi na manoki. Tolomu nokoni nuso na lotiki. To mo nokoyo ki mo wiyou. Ulai moloi kukaloko monoi?
24 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto da cidade de Tiro. Ele entrou numa casa e não queria que soubessem que estava ali, mas não pôde se esconder.
25 No monoi no noni mo tumosoki. To tumo imoso no kwaiki mo, somaiso na tumosoki. Nonani nukonu mo alu mo popuwa koiyauyo uwosokaiki. Tumosoki mo; Isisoni fokutonomai alokomu na losiyaika tumoki.
25 Certa mulher, que tinha uma filha que estava dominada por um espírito mau, ouviu falar a respeito de Jesus. Ela veio e se ajoelhou aos pés dele.
26 Nonani nukonu mo asi siya nukonu na, Fonisiya nukonu. Fonisiya mo Siliya nokoni asifa na. Isisoso na imalo tumoki, “Yani alu woi, na pofasisomono. Popuwa na pamiyaikiyowaiso.”
26 Era estrangeira, de nacionalidade siro-fenícia, e pediu que Jesus expulsasse da sua filha o demônio.
27 Na isoki, Isiso mo, “Koloni mo alalososo na tonikomoi, nokoyo. Alaloni koloni no moloi niko monoi, aluwouso no?” Siyokawi imo mo ainoso na isoki. Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Yuto noko, toi mo tiyamo, “Noko nokonu noko mo aluwou komiyai. Isolilo noko koi saso mo Kotoni alalo.” No monoi no nonani imo na isoki.
27 Mas Jesus lhe disse:
28 Ulai nonani nukonu mo na imoki, “Noko Siyoli, nani imo mo motu nali no. Ulai alalo iyaliyo koloni potikimonasi mo nusiso tusukunalo kono liyai mo, kotisoko wosuwoi si aluwouyo waliyo na tonoko manono.”
28 — Mas, senhor, — respondeu a mulher — até mesmo os cachorrinhos que ficam debaixo da mesa comem as migalhas de pão que as crianças deixam cair.
29 Nosai no mo; Isiso mo na isoki, “Motu na tiyomuni, no monoi no nuso na pomoi. Nani alu mo popuwa mo yasoi na utukaiso.”
29 Jesus disse:
30 Nosai no ifou no manosoki mo, alu mo waliyo na kosa tumoki, ulololi tasoso. Popuwa mo na utukaisokaiki.
30 Quando a mulher voltou para casa, encontrou a criança deitada na cama; de fato, o demônio tinha saído dela.
31 Nosai no mo; Isiso mo Taiya asiso utukaimoki, Saito asi mulumai tokosiyaikaiyouki. Ulai nosai no mo Tikapoli asi mulumai tokosiyaikaiyouki. Ulai nosai no mo Kalili iwo tokuso na komama tumoki.
31 Jesus saiu da região que fica perto da cidade de Tiro, passou por Sidom e pela região das Dez Cidades e chegou ao lago da Galileia.
32 Nosai no mo; iyo uku nokota mo nokoyo na kiya tumokino, Isisoyo itouniyaimokai monoi. Ko mani, muwoli siyoli. Na imalokino, “Nainoyo na pokomi.”
32 Algumas pessoas trouxeram um homem que era surdo e quase não podia falar e pediram a Jesus que pusesse a mão sobre ele.
33 Nosai no mo; Isiso mo kawiyonofamoki, noko nokolalo utukaikokino. Totatiso tolokino mo, Isisoyo mo naino muwoyo na noikomoki, nokoni iyo poiso. Noikomoki mo; totani naino muwoso aso koloki, tani koso na akaimoki.
33 Jesus o tirou do meio da multidão e pôs os dedos nos ouvidos dele. Em seguida cuspiu e colocou um pouco da saliva na língua do homem.
34 Kumokiso kwailuwaiki, mulu siyoliso asofoliki, iyo uku nokotaso na imoki, “Ifata.” Nonani imo folosai mo noino, “Fupi.”
34 Depois olhou para o céu, deu um suspiro profundo e disse ao homem:
35 Imoki mo; lolai siyaso nonani nokotani iyo mo fupi. Ko mani, muwoliwoi muwoi, waliyo na lukasauki.
35 E naquele momento os ouvidos do homem se abriram, a sua língua se soltou, e ele começou a falar sem dificuldade.
36 Nosai no mo; ikikoki, ikoki, “Noiyo lukasoiwo, ko lopumo nokota itouniyaimokai aino imo mo.” Amiso na louwa ikaloki. Ulai, wiyou, na posasokalokino.
36 Jesus ordenou a todos que não contassem para ninguém o que tinha acontecido; porém, quanto mais ele ordenava, mais eles falavam do que havia acontecido.
37 Wiyouwa wiyou, noko nokolaloyo kufaukoki, na iyamoki, “Ulai moloi monoi woi? Hani hani komaso no yomoi mo, itouniyaimoso na. Iyo uku uku noko ititounikaimoi, imo na kwai liyaino. Ko lopu lopu noko mani, imo na lukaso liyaino.”
37 E todas as pessoas que o ouviam ficavam muito admiradas e diziam: — Tudo o que faz ele faz bem; ele até mesmo faz com que os surdos ouçam e os mudos falem!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.