Marcos 7

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai nokowoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, Yolusolimo nokonu siyolisai no tiki no, toi mo Isisoni auso na ukouniyaika tumoki.
1 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hinan hina Jesu hibebera’uh.
2 Isisoni siyokutono iyali no siso kwaikokino, na iyamoki, “Toi mo naino mo iwoso mo uluwakowoi muwoi, tokumo foiya na tonono.”
2 Naatu ana bai’ufununayah umah souwena’e eregubagub auman hi’aa hitomatom hi’itih.
3 Falisi moloso aluwai nokowoi Yuto noko komasowoi, toi mo tokumi molososo aluwaikino. Toku naino uluwako somiso mo, somaiso pa tono manonoso.
3 Pharisee naatu Jew sabuw etei’imak i hai binanakwar ti’ufunun hai a’agir hi’o na’atube umah tesouwenabo te’aau.
4 Makitosai koloni tiyo tumo manono mo, toku naino uluwako somiso mo, somaiso pa tono manonoso. Aniyopa molo siyai mani, taluwaikalo manono. No monoi no hani hani nausoso tuluwakalo manono.
4 Ahar efanane tenan boro men abistan hina’aan, baise wantoro’ot i boro hinakif nakusouwih, naatu hai binanakwar afa maumurih maiyow tebi’ufunun, boun kerowas, naukwat, ya’aya baibitab ana noukwat, i na’atube tesasouwen.
5 No monoi no mo, Falisi moloso aluwai nokowoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo Isisoso imokino, “Moloi monoi woi? Nani siyokuno iyali mo tokumi moloso pa taluwai manonoso. Naino tokumo foiya na tonono.”
5 Imih Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hibatiy, “Aisimamih o abai’ufununayah bai’obaiyen it ata a’agir hibai nan men tibi’ufununimih, naatu baise i umah gubagub auman te’aau?”
6 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiya, to mo topoko noko moi monoi motu na kumo unukaikinuwo, noino,
6 Iyafutih eo, “Isaiah kwa arerekabih isan eo i turobe, Bukamaim eo kikirum na’atube,
7 Nokoni imo monoiso taiyolokalo manono, tifoluwaikalo manono, Kotoni imowo. No monoi no yani siyolo na tomoloki ifoluwaimonalo manono.”
7 I hai kwafiren ayu isau i yabin en,
8 Kotoni imo ami imoso utukaimokinuwo. Nokoni imososo taluwaiko manonuwo.”
8 Kwa God ana obaiyunen kwabosair sa’ab kwayai naatu orot hai bai’obaiyen kwabai kwabukikin kwanan.”
9 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Moloi monoi woi? Momaini tokumi moloso no hani monoi taluwai manonuwo? Wiyouwa wiyou, na taluwai manonuwo, no monoi no Kotoni ami imoso na tokulali manonuwo.
9 Naatu Jesu iuwih eo, “Kwa God ana obaiyunen bosairen sa’ab ya’in naatu taiyuw abinanakwar bai’ufnunin isan i kwaso’ob kwanekwan!
10 Musiyo na yomukaiki, “Anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi.” Ninoino mani, yomukaiki, “Noko mo atino apitono noko tiso imo koiyau imo ikakimo, to mo na kalumo.”
10 Moses na’atube eo, ‘hinat tamat inakakafiyih, yait ta hinah tamah erarafih i boro hina’asabun namorob.’
11 Moisu mo nonani imo mo kwaiwoi muwoi. Imo folo taiyoloko manonuwo, noko nokolaloso, noino. Noko mo muwoni mo yapoli mo, atino apitono noko ti fasiko muwoni mo, nonani muwoni mo waliyo Kotoso muwokononi monoi. Nonani nokotayo totiso ikakimo, “Moti fasikomo muwoni mo Kotoso muwokononikai,” momaiyo imoinuwomo,
11 Baise o ta hinat tamat isah iti na’atube inao, abistan ayu’une kwa abibaisi i God ana sibor yayasairen.
12 “No mo waliyo na, tofolo anoni apono noko tiso noiyo fasikoi”.
12 Tur nati na’atube nao, naatu boro men kafa’imo hinah tamah isah abisa ta nasinafumih.
13 Nonani mulu koiyau mulu no taluwai manonuwo mo, no mo Kotoni imoso tokulali manonuwo. Momaini aniyopano iyalini tokumi molososo taluwaiyalo manonuwo. Alaloso mani, tomoso na taiyoloko manonuwo.” Isisoyo mo aino na ikoki, nokotalo iyaliso.
13 Kwa a’a’agir hai binanakawar kwabukikin naatu God ana tur i kamomow ebi’en naatu sawar afa moumurih maiyow auman nati na’atube kwasisinaf.”
14 Nosai no mo; nokotalo iyaliso iko uwai; Isiso mo noko nokolaloso ti monoi aliyonikoki, totani auso ti monoi. Na ikoki, “Moi komaso mo yani imo na pukwaimonowo, na posainowo. Noino.
14 Iban maiye Jesu sabuw rou’ay gagamin eafih hina iuwih eo, “Kwa etei iti tur anao i kwananowar naniyan kwanab.
15 Noko mo hani haniso nokakimo, no mo tani mulu mo pa uwokaiyoiso. Ulai totani mulu koiyausoso aluwaiyakimo, no mo tani mulu mo na uwokaiyoimo.
15 Men sawar iti ufunane en orot wanawanan irun iwa’an gub kakafin etatounimih, baise abisa orot wanawananane etitit imaim iwa’an orot gub kakafih etatoun.
16 [Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.”]
16 Tain hinama’am na’at tur kwanonowar kwananot.”
17 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso utukaikoki, nuso manoki. Lotikimo; siyokutono iyali mo nonani siyokawi imo folosai monoi na utolumokino, “Na poposaso wiyomoko.”
17 Sabuw rou’ay gagamin ihamiyih in bar rur ufunamaim ana bai’ufununayah iti oroubon isan hibatiy.
18 Isiso mo na ikoki, “Ya piyomu, moi mo saiwo. A, sosoli na tosinuwo? Nakomo moi mo sai muwoi, komaso koloni mo koso noko manakinuwomo, no mo momaini mulu no moloi uwokaikomo monoi? Pa uwokaikomoinuwoso.
18 Iuwih eo, “Kwa auman boro’ika kwakakasiy? men abistan ta ufunane en erun iwa’an gub kakafin orot etatounimih.
19 Hani hani koloni koso tonoko manonuwo mo, nomoliso na tosa konomoi. Tosa konomoi mo; tousai tomanokano manonuwo. No monoi no hani hani koloniyo no mulu no moloi uwokaikomo monoi?” No monoi no Isiso mo na yomuki, komaso koloni mo waliyo noko na. Au auwoi muwoi, waliyo.
19 Anayabin men orot dogoronamaim erurumih, baise en yan kabutin wanawanan erur naatu eafuwatait ere’er.” Iti na’atube eo ana maramaim Jesu kurerereb eo, “Bay etei’imak i gewasih kwanaa.”
20 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Noko mo totani mulu koiyausoso aluwaiyakimo, no mo totani mulu uwokaiyoimo, na tolikimokaiyoimo.
20 Naatu ibanak eo maiye, “Abistan orot wanawananane etitit imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.
21 Kopokoiyau hani mo mulusaisu na toti liyaimoi, noinoso nali no. Kopokoiyauso mulumolokalo mulu, uloliyo mulu, polamoko mulu, noko tukuwoli mulu, noko kwami nukonu uwokaiso mulu,
21 Anayabin orot dogoron wanawanantoro’ot etitit, i not kakafin, sesebar, bar kweb, asabunubunuw, turahinah a’aawah ufuh na,
22 ilolu molopoi i mulu, mulu koiyau mulu, nokoso ifoluwaiko mulu, mulu uku mulu koiyau, foluwaliko mulu, kali kalimikuwano mulu, noko sisiyoli si mulu, mulu wapu mulu.
22 kabat, tur karur, tenagogor, baiwa’an ana yeyewra’aten, bahiy, koutabitabir, bai’o’orot, naatu baifufuwen.
23 Nonani kopokoiyau hani haniyo mo nokoni mulusaisu toti liyaimoi, na tuwokaiko manono, nokoni mulu mo. Toliki tolikikokai na tosi.” Isiso mo aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
23 Iti not kakafih etei’imak i orot wanawanane enan imaim iwa’an i’isan gub kakafin etatoun.”
24 Nosai no mo; Isiso mo nonani nokonusai na utukaimoki, Taiya asiso monoi na manoki. Tolomu nokoni nuso na lotiki. To mo nokoyo ki mo wiyou. Ulai moloi kukaloko monoi?
24 Jesu efan nati ihamiy in tafaram Taiya wanawananamaim tit, naatu bar wanawanan run, men kok sabuw hitaso’ob i nati’imaim ma’am, baise men karam boro yumatan tibun.
25 No monoi no noni mo tumosoki. To tumo imoso no kwaiki mo, somaiso na tumosoki. Nonani nukonu mo alu mo popuwa koiyauyo uwosokaiki. Tumosoki mo; Isisoni fokutonomai alokomu na losiyaika tumoki.
25 Nati’imaim babin natun babitai kikimin afiy kakafin tarasum ma bi’a’afiy Jesu ana tur nowar na biyan tit anamaim ra’iy.
26 Nonani nukonu mo asi siya nukonu na, Fonisiya nukonu. Fonisiya mo Siliya nokoni asifa na. Isisoso na imalo tumoki, “Yani alu woi, na pofasisomono. Popuwa na pamiyaikiyowaiso.”
26 Babin i Greek matuwan, baise ana tufuw an i Fonisia imaim tufuw tafaram Syria wanawanan, i Jesu ifefeyan natun biyanamaim afiy kakafin tanun tatit isan.
27 Na isoki, Isiso mo, “Koloni mo alalososo na tonikomoi, nokoyo. Alaloni koloni no moloi niko monoi, aluwouso no?” Siyokawi imo mo ainoso na isoki. Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi. Yuto noko, toi mo tiyamo, “Noko nokonu noko mo aluwou komiyai. Isolilo noko koi saso mo Kotoni alalo.” No monoi no nonani imo na isoki.
27 Baise Jesu babin isan eo, “Wantoro’ot i boro kek abisa tekokok tanituwih, men ef ema’am boro kek hai bay tanab tanarub haru nahimaim nare hinab hina’aan.”
28 Ulai nonani nukonu mo na imoki, “Noko Siyoli, nani imo mo motu nali no. Ulai alalo iyaliyo koloni potikimonasi mo nusiso tusukunalo kono liyai mo, kotisoko wosuwoi si aluwouyo waliyo na tonoko manono.”
28 Baise babin eo, “Turobe Regah baise kek hai bay te’aa momosarih gem baban tere’er haru te’aau.”
29 Nosai no mo; Isiso mo na isoki, “Motu na tiyomuni, no monoi no nuso na pomoi. Nani alu mo popuwa mo yasoi na utukaiso.”
29 Imaibo Jesu babin iu, “O abaiya’afotenamaim imih kwen, afiy o natu ihamiyika.”
30 Nosai no ifou no manosoki mo, alu mo waliyo na kosa tumoki, ulololi tasoso. Popuwa mo na utukaisokaiki.
30 Babin matabir in ana bar tit ana kek gem yan inu’in itin afiy ihamiy titaka.
31 Nosai no mo; Isiso mo Taiya asiso utukaimoki, Saito asi mulumai tokosiyaikaiyouki. Ulai nosai no mo Tikapoli asi mulumai tokosiyaikaiyouki. Ulai nosai no mo Kalili iwo tokuso na komama tumoki.
31 Imaibo Jesu tafaram Taiya ihamiy Sidon wanawananamaim remor in Galilee harew kukuf yan re, naatu rabon Bar Merar Etei Umat Ronron hai me yan tit.
32 Nosai no mo; iyo uku nokota mo nokoyo na kiya tumokino, Isisoyo itouniyaimokai monoi. Ko mani, muwoli siyoli. Na imalokino, “Nainoyo na pokomi.”
32 Nati’imaim sabuw afa orot tainin gugurin, naatu menan sarusarubet i hibai hina Jesu biyan hitit naatu uman biyan tabutubun isan hifefeyan.
33 Nosai no mo; Isiso mo kawiyonofamoki, noko nokolalo utukaikokino. Totatiso tolokino mo, Isisoyo mo naino muwoyo na noikomoki, nokoni iyo poiso. Noikomoki mo; totani naino muwoso aso koloki, tani koso na akaimoki.
33 Imih Jesu orot bai tit sabuw rou’ay gagamin ihamiyih akisinamo nabinamaim, naatu uman orot tainin wanawanan iuturiy, imaibo kwaitutur naatu orot menan butubun.
34 Kumokiso kwailuwaiki, mulu siyoliso asofoliki, iyo uku nokotaso na imoki, “Ifata.” Nonani imo folosai mo noino, “Fupi.”
34 Matan au mar nuw ra’at dogoron tutufin erawous naatu orot isan eo, “Efata,” anayabin “Kubotawiy!”
35 Imoki mo; lolai siyaso nonani nokotani iyo mo fupi. Ko mani, muwoliwoi muwoi, waliyo na lukasauki.
35 Mar ta’imonamo orot tainin botawiy tur nowar naatu menan yamutufur tur eo gaigiwas.
36 Nosai no mo; ikikoki, ikoki, “Noiyo lukasoiwo, ko lopumo nokota itouniyaimokai aino imo mo.” Amiso na louwa ikaloki. Ulai, wiyou, na posasokalokino.
36 Naatu Jesu sabuw eotanih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.” Baise i mar etei sisinaf imih mar etei isan hio.
37 Wiyouwa wiyou, noko nokolaloyo kufaukoki, na iyamoki, “Ulai moloi monoi woi? Hani hani komaso no yomoi mo, itouniyaimoso na. Iyo uku uku noko ititounikaimoi, imo na kwai liyaino. Ko lopu lopu noko mani, imo na lukaso liyaino.”
37 Sabuw anababatun hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita, naatu hio “Sawar etei’imak sinafen gewas! Naatu i karam boro niwa’an tainih gugurih tur hinanowar naatu awah gugih tur hinao!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.