Marcos 1

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Ni mo imo itouniyaimo, Isiso Kolaiso monoi, Kotoni awitono. Noino na fiyamosiki,
1 Princípio do evangelho de Jesus Cristo, o Filho de Deus.
2 Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiyayo no kumokaiki no, noino,
2 Conforme está escrito no profeta Isaías: "Enviarei à tua frente o meu mensageiro; ele preparará o teu caminho"—
3 Imo siyai mani, Aisaiyayo na kumoki, ninoino,
3 "voz do que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para o Senhor, façam veredas retas para ele’ ".
4 No monoi no mo, Kotoyo noko mo na imo taikiyoki. Tani siyolo mo Iyono, iwoso uluwako nokota. Nu somiso asiso na tola tumoki. Kotoni imo lukasiko toloki, noko nokolaloso, na ikoki, “Mulu na palosokomowo. Alosokomakinuwomo, iwoso uluwakomoikuwomo, Kotoso muwokomokainoni monoi. No monoi no molo koiyau monoi imo mo futo.” Aino iko toloki.
4 Assim surgiu João, batizando no deserto e pregando um batismo de arrependimento para o perdão dos pecados.
5 Wiyou, noko nokolalo molopoi mo Iyonoso pokiya tumo liyai manokino, Yutiya asi nokowoi Yolusolimo nokonu nokowoi na poti liyai manoki. Iyononi imoso kwaikino mo, mulu mo yau yau, na iyamo liyaiki, “Woi, koi mo molo koiyausoso na taluwai manonoki.” Iyamoki mo; nosai no Iyono mo Yotano iwoso na uluwakoki, Kotoso muwokokainoni monoi.
5 A ele vinha toda a região da Judéia e todo o povo de Jerusalém. Confessando os seus pecados, eram batizados por ele no rio Jordão.
6 Iyono mo tuno koiyauwoiso potolo manoki, kamilo koloni au wiyo tuno na. Toukosiyo potomanomomosiki. Somo saso ponoko manoki, nuwoi iwoso posiko manoki.
6 João vestia roupas feitas de pêlos de camelo, usava um cinto de couro e comia gafanhotos e mel silvestre.
7 Kotoni imo na posaso wiyotiki, noino “Noko siya mo namolisai amai tumoimo. Tani ami mo siyoli. Yani ami mo koufasu. Yo no moloi fasi monoi?
7 E esta era a sua mensagem: "Depois de mim vem alguém mais poderoso do que eu, tanto que não sou digno nem de curvar-me e desamarrar as correias das suas sandálias.
8 Yo mo iwoso tuluwakomonukuwo. Totasu mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso na imo taikiyoimo, momaini mulu poiso. No monoi nosu muwokomo kaininoinuwomo, Kotoso.”
8 Eu os batizo com água, mas ele os batizará com o Espírito Santo".
9 Iyonoyo nu somiso asiso tolo manoki mo, Isiso mo kiya tumoki. Nasolito nokonusai tumoki, Kalili asisai. Ulai Yotano iwoso uluwaki, Iyonoyo.
9 Naquela ocasião Jesus veio de Nazaré da Galiléia e foi batizado por João no Jordão.
10 Iloso tola yoki mo; lolai siyaso mo kumoki poliyaliyaiso na kiki. Nosai no Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo na amukonoki. Anomu komiyai amukonoso na kwaiki, tani auso amukonoso.
10 Assim que saiu da água, Jesus viu os céus se abrindo, e o Espírito descendo como pomba sobre ele.
11 Kumokisai ko na mo koloma konoki, na yomuki, “Nono mo yani alu na. Yo mo nono mulu mo siyoli. Yani mulu mo waliyo, nono monoi mo.”
11 Então veio dos céus uma voz: "Tu és o meu Filho amado; em ti me agrado".
12 Nosai no mo; lolai siyaso Isiso mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo kiyo taikiyoki, noko somiso asiso.
12 Logo após, o Espírito o impeliu para o deserto.
13 Tolo manoki tolo manoki, amoloki amoloki ulo ulo, 40. Tolo manoki mo, Sokolo Nokota Wai mo na louwa paini ifoluwaiya tumomosiki. Aku kolonini aumai potolo manoki, Isiso mo. Kotoni kumoki nokoyo pofasiya konomosikino.
13 Ali esteve quarenta dias, sendo tentado por Satanás. Estava com os animais selvagens, e os anjos o serviam.
14 Nosai no mo; Iyono kalopulo nuso kiyokaikino mo, Isiso mo Kalili asiso monoi na manoki. Noko nokolaloso mo na posasoko wiyotiyalomano mosiki, Kotoni imo itouniyaimo mo.
14 Depois que João foi preso, Jesus foi para a Galiléia, proclamando as boas novas de Deus.
15 Na ikoki, “Kotoyo samukukomo ulo mo aumoifaso na fiyamosiyoimo. Aumoifaso na samukukomoinuwomo. Mulu na palosokowo. Imo itouniyaimoso na pomulumolo luwaiwo.” Aino na pikomosiki, Isiso mo.
15 "O tempo é chegado", dizia ele. "O Reino de Deus está próximo. Arrependam-se e creiam nas boas novas! "
16 Nosai no mo; Kalili iwo toku ilo kwa kwaso manaloki, Isiso mo. Saimo noko tiso koka tumoki, auwatono Anotoluwoiso. Toti mo la imo na kuo tolokino, la i nokota ti na.
16 Andando à beira do mar da Galiléia, Jesus viu Simão e seu irmão André lançando redes ao mar, pois eram pescadores.
17 Na ikoki, Isiso mo, “Yoso na paluwaimonowo. Ya amai wiyononinoikuwomo, noko kolisalo mano mi mo.”
17 E disse Jesus: "Sigam-me, e eu os farei pescadores de homens".
18 Ikoki mo; somaiso la imo utukaikokino, na aluwaikino, Isisoso.
18 No mesmo instante eles deixaram as suas redes e o seguiram.
19 Nosai no mo; amunofamoki mo, Sipitini alalo tiso na koka tumoki, Yamisowoi auwatono Iyonowoiso. Ayou siyaso piyousikino, la imo topoliko yousikino.
19 Indo um pouco mais adiante, viu num barco Tiago, filho de Zebedeu, e João, seu irmão, preparando as suas redes.
20 Lolai siyaso na aliyonikalomanoki. Aliyonikoki mo, apitono Sipiti iyaliso na utukaikokino, Isisoso na aluwaikino. Apitonowoi tani mi ano nokowoi, toi mo ayoumai amai siki.
20 Logo os chamou, e eles o seguiram, deixando Zebedeu, seu pai, com os empregados no barco.
21 Ulai nosai no mo; Kopanaumo nokonuso nuki. Mi fou fouko ulomai mo Isiso mo lotu nufa poiso somaiso lotiki. Aiyoloka tiki, noko nokolaloso.
21 Eles foram para Cafarnaum e, assim que chegou o sábado, Jesus entrou na sinagoga e começou a ensinar.
22 Na kufaukoki, totayo aiyoloko monoi. Moloi monoi woi? Musini imo sai sisiyoli noko komiyai aiyolokowoi muwoi. Isiso mo mulu ifolaluwawoi nali no, no monoi no aiyoloko itouniyaimoki.
22 Todos ficavam maravilhados com o seu ensino, porque lhes ensinava como alguém que tem autoridade e não como os mestres da lei.
23 Popuwa koiyauyo uwokaikai nokota mo nosoni yousikainoki, lotu nu poiso. Nosai no mo siyoliso na yomaloki, Isisoso na imoki,
23 Justamente naquela hora, na sinagoga, um homem possesso de um espírito imundo gritou:
24 “Isiso, Nasolito nokota, hani monoi totumo unumokoni? Hani monoi tuwokaimoka tumoni? Yo mo sai, nono mo Kotoyo imo taikiyo nokota nali.”
24 "O que queres conosco, Jesus de Nazaré? Vieste para nos destruir? Sei quem tu és: o Santo de Deus! "
25 Ulai na ikimoki, “Wosu woso, nokoni auso na putukaimo.”
25 "Cale-se e saia dele! ", repreendeu-o Jesus.
26 Nosai no mo na fafololomanikomo kaiyouki, siyoliso omo kukoluwaiki, na utukaimoki.
26 O espírito imundo sacudiu o homem violentamente e saiu dele gritando.
27 Wiyouwa wiyou, noko nokolalo mo na mulumoloko manokino, totai amu na ikuwanalokino, “Hani imo, woi? Imo tonofalo na. Wiyouwa wiyou, ami mo siyoli, to mo. Popuwa kopokoiyauso iko mo, tani imo mo na kwaimono.”
27 Todos ficaram tão admirados que perguntavam uns aos outros: "O que é isto? Um novo ensino — e com autoridade! Até aos espíritos imundos ele dá ordens, e eles lhe obedecem! "
28 Nonani popuwa amiyaikiyo imo mo somaiso kolo kolomo liyaiki, Kalili asi komaso noko nokolaloni auso.
28 As notícias a seu respeito se espalharam rapidamente por toda a região da Galiléia.
29 Nosai no mo; Isiso iyali mo lotu nufasai fuki. Saimo noko ti, Anotoluwoi, totini nuso somaiso nuki, na tiki. Yamiso noko tiyo aluwaikiyo tikino, Yamisowoi Iyonowoiyo.
29 Logo que saíram da sinagoga, foram com Tiago e João à casa de Simão e André.
30 Saimoni amokitono mo ai na potasoki, au momono na. Isisoyo lolaloso lotiki mo, na imokino, “Ai tuwoso.”
30 A sogra de Simão estava de cama, com febre, e falaram a respeito dela a Jesus.
31 Nosai no ai nukonuni auso lotiki. Nainosai na komisiyouki. Au momono mo futo. Koloni ta na notiki.
31 Então ele se aproximou dela, tomou-a pela mão e ajudou-a a levantar-se. A febre a deixou, e ela começou a servi-los.
32 Upimomai, ulo mo ku poki, nosai no mo, ai ai nokowoi popuwayo uwokaikokai nokowoi na kiyokoma tumo liyaikino, Isisoyo ititounikai monoi.
32 Ao anoitecer, depois do pôr-do-sol, o povo levou a Jesus todos os doentes e os endemoninhados.
33 Saimoni nu itu lotimai mo noko nokolalo saso, tolomu nokoyo ukouniyaiko siki.
33 Toda a cidade se reuniu à porta da casa,
34 Ai ai noko nokolalo molopoiso ititounikai manoki, hani hani ai ai nokoso. Popuwa mani, na amiyaikiyokoki. Toi mo sai, Isiso monoi mo, no monoi no ikikoki, “Wosu woso, yani siyolo noiyo kaluwai wiyotiyaloiwo.”
34 e Jesus curou muitos que sofriam de várias doenças. Também expulsou muitos demônios; não permitia, porém, que estes falassem, porque sabiam quem ele era.
35 Somosaiyamai Isiso mo auwonoki, posasowoi muwoi. Na amufuki, noko somiso asiso manoki, Kotowoi imo lukaso niyanoki.
35 De madrugada, quando ainda estava escuro, Jesus levantou-se, saiu de casa e foi para um lugar deserto, onde ficou orando.
36 Saimo iyaliyo namolisai tanomokino,
36 Simão e seus companheiros foram procurá-lo
37 ikoliyalokino. Kikino mo, imokino, “Noko nokolalo komaso mo tikoliyaloni.”
37 e, ao encontrá-lo, disseram: "Todos estão te procurando! "
38 Ulai na fowakoki, “Wiyou, tofolo. Moi soiwo. Aumoifa aumoifaso nokonuso na tonu liyaikoni. Yo mo Kotoni imo posasoko wiyotiyalo monoi tiyomu. Nonani monoisu na tumoki.”
38 Jesus respondeu: "Vamos para outro lugar, para os povoados vizinhos, para que também lá eu pregue. Foi para isso que eu vim".
39 Nosai no mo; yasoi, Kalili nokonu nokonuso liyaiyalo manokino. Isiso mo Kotoni imo lukasikaloki, totaini lotu nu lolofaso. Popuwa amiyaikiyoko uwokalo manoki.
39 Então ele percorreu toda a Galiléia, pregando nas sinagogas e expulsando os demônios.
40 Nosai no mo; uluoyo uwokaikai nokota mo Isisoso na kiya tumoki. Alokomu losiyaiko yousa tumoki, na utolumaloki, “Yo no waliyo titouniyaimomononi?”
40 Um leproso aproximou-se dele e suplicou-lhe de joelhos: "Se quiseres, podes purificar-me! "
41 No monoi no mulu kalo unuki, Isisoyo mo, nainoyo na akaikomoki, na imoki, “Yo mo waliyo na tiyomu, noko itouniyaimo na totoloni.”
41 Cheio de compaixão, Jesus estendeu a mão, tocou nele e disse: "Quero. Seja purificado! "
42 Imoki mo; lolai siyaso uluo mo na kokamoko taikiyoki, noko itouniyaimo na toloki.
42 Imediatamente a lepra o deixou, e ele foi purificado.
43 Lolai siyaso imo taikiyoki, Isisoyo mo, imo amiso imoki,
43 Em seguida Jesus o despediu, com uma severa advertência:
44 “Nokoso noiyo ikaloi, ainonani monoi mo. Nani au mo lotu samukuko nokotaso na powiyoninano, totayo koloniyo utunoni unoinimo, Kotoso, toku Musiyo no yomukaiki no. No monoi no noko mo sai, nani uluo mo kokamokokai, noko itouniyaimo na totoloni.”
44 "Olhe, não conte isso a ninguém. Mas vá mostrar-se ao sacerdote e ofereça pela sua purificação os sacrifícios que Moisés ordenou, para que sirva de testemunho".
45 Ulai noko to no mo, tota itouniyaimokai aino imo na lukasikalo manoki. No monoi no nokonu nokonuso no moloi loti liyai monoi, Isiso no? Noko ukoumo fiyaimokai monoi nokonu nokonuso pa poloti liyai manokiso, noko nokolaloni molo timai mo. Nu somiso asimai potolo manoki. Ulai noko nokolalo molopoi kiya tumo liyaikino.
45 Ele, porém, saiu e começou a tornar público o fato, espalhando a notícia. Por isso Jesus não podia mais entrar publicamente em nenhuma cidade, mas ficava fora, em lugares solitários. Todavia, assim mesmo vinha a ele gente de todas as partes.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.