Marcos 11
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; Isiso iyali mo Yolusolimo nokonu siyoli aumoifaso tiki mo, nokonu lolofa tiso fiyamosiya tumokino, Pitifaki nokonuwoi Pitano nokonuwoi. Oli yu kiyoku kwamai tanono, nokonu ti mo.
1 Quando já se aproximavam de Jerusalém, Jesus e seus discípulos chegaram às cidades de Betfagé e Betânia, no monte das Oliveiras. Jesus enviou na frente dois discípulos.
2 na ikoki, “Nokonufaso na pomanowo, na pa lotiwo, nokonu aumoifaso ni tokinuwo no. Lotakinuwomo, lolai siyaso na kiyoinuwomo, hosofa mo. Konosuwakaiso kiyoinuwomo. Toku nokoyo yousa yowoi muwoi. Na pako fololokomowo, yani auso na pako kiyomomona tumowo.
2 “Vão àquele povoado adiante”, disse ele. “Assim que entrarem, verão amarrado ali um jumentinho, no qual ninguém jamais montou. Desamarrem-no e tragam-no para cá.
3 Ulai nokoyo utolumakinuwomo, “Hani monoi tiyonuwo?” Noino na pako imowo, “Siyoli Nokotayo timoko taikiyo, ninani hosofa kiyomo monoi. To mo somaiso ifou amai na kiyomo taikiyoinimo. Mulu mo noiyo kaloi, awa.” Isiso mo aino na iko taikiyoki.
3 Se alguém lhes perguntar: ‘O que estão fazendo?’, digam apenas: ‘O Senhor precisa dele e o devolverá em breve’.”
4 Nosai no mo; toti mo yasoi, hosofa mo kiya tumokino, nu itu lotimai konosuwakaiso, molo kwamai. Na fololokomokino.
4 Os dois discípulos foram e encontraram o jumentinho na rua, amarrado junto a uma porta.
5 Ulai aumoifaso si nokoyo na ikokino, “Moti no hani monoi tiyonuwo? Hosofa no hani monoi tofololokomonuwo?”
5 Enquanto o desamarravam, algumas pessoas que estavam ali perguntaram: “O que vocês estão fazendo, desamarrando esse jumentinho?”.
6 Ulai toti mo Isisoyo no ikoki no, nonani imososo na ikokino. No monoi no mo waliyo na iyamoki, hosofa kau monoi mo.
6 Responderam conforme Jesus havia instruído, e os deixaram levar o animal.
7 Nosai no mo; yasoi, hosofa kiyoma tumokino, Isisoni auso mo. Totini tuno mo hosofani namoli tonimai na akaikoma yokino. Akaikoma yokino mo; Isiso mo na yousikaina yoki.
7 Os discípulos trouxeram o jumentinho, puseram seus mantos sobre o animal, e Jesus montou nele.
8 Nosai no mo; noko nokolalo molopoi mo tuno mo molomai asisikaiya tumo liyaikino, na soikai unalokino. Siyai mo iwasuwo mi tofu iyo tumokino, isisai, molomai na isikokaiya tumokino. To tumo monoi molokimokino, no monoi no yokino.
8 Muitos da multidão espalharam seus mantos ao longo do caminho diante de Jesus, e outros espalharam ramos que haviam cortado nos campos.
9 Siyai mo toku toku tolono nikino, siyai mo namolisai tiki, na isalo niyalokino, siyoliso na iyamaloki,
9 E as pessoas, tanto as que iam à frente como as que o seguiam, gritavam: “Hosana! Bendito é o que vem em nome do Senhor!
10 Moini aniyopa, Toiwi, tota komiyai tosamukumoka tumo. No monoi no tomolokimokoni. Siyoliya Nokotani siyoloso na tomolokimokoni.”
10 Bendito é o reino que vem, o reino de nosso antepassado Davi! Hosana no mais alto céu!”.
11 Nosai no Yolusolimo nokonuso fiyamosiya tumokino. Isiso mo lotu nu siyoliso lotiki, na ki kiyaloki. Ulai ulo mo ku poki. No monoi no mo noko molo tiwoi noko koliyo fuki, Pitano nokonufaso sanoki, ulololi mo.
11 Jesus entrou em Jerusalém e foi ao templo. Depois de olhar tudo ao redor atentamente, voltou a Betânia com os Doze, porque já era tarde.
12 Ulai amuwoisai ifou, Pitano nokonusai utukaimokino, Yolusolimo nokonu siyoliso monoi nuki. Isiso mo tiya na kaloki.
12 Na manhã seguinte, quando saíam de Betânia, Jesus teve fome.
13 Sipoki aso kosoki, molo kwa aluwamaifa tolososo. Suwo mo soni siyoli. Nosai no aumoifaso na kosanoki, sipoki wamo monoi. Ulai wamowoi muwoi, uwofa, suwo saso. Ulai afonimaiso, wamoko popo pa toiso.
13 Viu que, a certa distância, havia uma figueira cheia de folhas e foi ver se encontraria figos. No entanto, só havia folhas, pois ainda não era tempo de dar frutos.
14 Ulai Isisoyo nonani sipoki aso na isoki, “Wamowoi noiyo si manoi.” Siyokutono iyaliyo nonani imoso na kwaimokino.
14 Então Jesus disse à árvore: “Nunca mais comam de seu fruto!”. E os discípulos ouviram o que ele disse.
15 Nosai no mo; Isiso mo Yolusolimo nokonuso tumoki mo, lotu nu siyoliso lotiki. Hani hani suo suomoko noko iyaliso na amiyaikiyoko taikiya tiki. Muwoni suo suomoko nokoni kotisokoso na alokwi wati taikiyoki. Anomu suo suomoko nokoni sinono hani mani, na alokwi wati taikiyoki.
15 Quando voltaram a Jerusalém, Jesus entrou no templo e começou a expulsar os que compravam e vendiam animais para os sacrifícios. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas,
16 To mo wiyou yomuki, lotu nu poiso suo suomoko monoi mo. Na yomuki, “Ilolu iyo ti liyai mo wiyou tiyomu, yo mo.”
16 impediu todos de usarem o templo como mercado
17 Kotoni imo aiyolokoki, na ikoki, “Kotoni puko imoyo mo na tiyomuko,
17 e os ensinava, dizendo: “As Escrituras declaram: ‘Meu templo será chamado casa de oração para todas as nações’, mas vocês o transformaram num esconderijo de ladrões!”.
18 Nosai no mo; lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi, toi mo Isisoni imo kwaimokino mo, to tukolo molo monoi lukaso unukino. Ulai tukolo monoi nimokino. Noko nokolaloyo tani aiyoloko monoi kufaukoki, no monoi no.
18 Quando os principais sacerdotes e mestres da lei souberam o que Jesus tinha feito, começaram a tramar um modo de matá-lo. Contudo, tinham medo dele, pois o povo estava muito admirado com seu ensino.
19 Nosai no mo; amoloki mo; Isiso iyali mo yasoi, nokonu siyolisai utukaimokino.
19 Ao entardecer, Jesus e seus discípulos saíram da cidade.
20 Amuwoisai somosai ifou nuki mo, molomai sipoki aso na kosokino, somaiso na somoso taikiyoki. Totiwoi samo samokokai.
20 Na manhã seguinte, quando os discípulos passaram pela figueira que Jesus tinha amaldiçoado, notaram que ela estava seca desde a raiz.
21 Pita mo nonaniso no kosoki mo, mulumolokoki, Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, fai na sipoki a uo imo ni isani mo, na somoso taikiyo.”
21 Pedro se lembrou do que Jesus tinha dito à árvore e exclamou: “Veja, Rabi! A figueira que o senhor amaldiçoou secou!”.
22 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Kotoso na pa mulumolo luwaiwo.
22 Então Jesus disse aos discípulos: “Tenham fé em Deus.
23 Motuwa na timonukuwo. Yu ni tolo no, nokoyo nosoniso imakimo, “Mamo iwo siyoli mulumai potolano,” yu mo na tolanoimo. Motu na, mulu tiwoi somiso nokotayo mulumolokakimo, “Ya ni tiyomu no, nonani imo mo motu na fiyamosiyoimo,” Koto mo nonani imo na kwaiyoimo, na yononinoimo.
23 Eu lhes digo a verdade: vocês poderão dizer a este monte: ‘Levante-se e atire-se no mar’, e isso acontecerá. É preciso, no entanto, crer que acontecerá, e não ter nenhuma dúvida em seu coração.
24 Ulai ti monoi na timonukuwo, mulumolo luwai noko moiyo hani ano monoi Kotoso utolumakinuwomo, nonani hani mo waliyo na anoinuwomo, Kotoso noino imakinuwomo, “Motu na, nonani hani mo Kotoyo na amokoimo.”
24 Digo-lhes que, se crerem que já receberam, qualquer coisa que pedirem em oração lhes será concedido.
25 Kotoso utolumo monoi yakinuwomo, toku mo uo imo na pa tokosokikowo. Kopokoiyaukomo foli monoi mo nokoso iko somiso mo, moini Apono, kumokiso ni you tolokaino no, to mani, moini molo kopokoiyau monoi imo mo futo.
25 Quando estiverem orando, se tiverem alguma coisa contra alguém, perdoem-no, para que seu Pai no céu também perdoe seus pecados.
26 [Ulai moi mo imo tokosokiko somiso mo, moini Apono, kumokiso ni you tolokaino no, to mo moini molo koiyau foli monoi imo mo futo muwoi, amai.”] Siyokutono iyaliso aino na ikoki, Isiso mo.
26 Mas, se vocês se recusarem a perdoar, seu Pai no céu não perdoará seus pecados”.
27 Nosai no mo; Isiso iyali mo ifou tiki, Yolusolimoso. Lotu nu siyoli poimai liyaiki, Isiso mo. Liyai manoki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi Isolilo nokotalo iyaliwoi, toi mo kiya tumokino,
27 Mais uma vez, voltaram a Jerusalém. Enquanto Jesus passava pelo templo, os principais sacerdotes, os mestres da lei e os líderes do povo vieram até ele
28 na imokino, “Noini amiyo nonani mi ano monoi no? Noiyo imo taikiyokini?”
28 e perguntaram: “Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu esse direito?”.
29 Na fowakoki, “Yo mani, imo siya utolumo monoisu na tiyo. Yani imoso fowamonakinuwomo, suo foli monoi mo imono taikiyo nokota monoi aino imo na imoikuwomo.
29 Jesus respondeu: “Eu lhes direi com que autoridade faço essas coisas se vocês responderem a uma pergunta:
30 Iyono mo noko mo iwoso puluwako manoki. No mo asini hani poimo, kumokini hani poimo. Moloi tiyamonuwo, na pimonowo.”
30 A autoridade de João para batizar vinha do céu ou era apenas humana? Respondam-me!”.
31 Nosai no mo; totai amu imo lukasikuwanokino, na iyamoki, “Moi mo iyamakikonimo, “No mo kumokini hani nali no,” to mo imokoimo, “Hani monoi totani imoso pa mulumolo luwaikinuwoso?”
31 Eles discutiram a questão entre si: “Se dissermos que vinha do céu, ele perguntará por que não cremos em João.
32 Ulai iyamakikonimo, “No mo asini hani nali no,” noko nokolaloyo na uwomokoimo.” No monoi no kokolokoki. Ulai afonimaiso? Noko nokolalo komaso noko mo Iyonoso waliyo mulumolo luwaikino, iyamoki, “Kotoni mulu lukasiko nokota na.”
32 Mas será que ousamos dizer que era apenas humana?”. Tinham medo do que o povo faria, pois todos acreditavam que João era profeta.
33 Totai amu lukasikuwanokino mo; Isisoso na imokino, “Koi mo sai muwoi, Iyono no iwoso uluwako no noini amiyo, woi? Noiyo poimo imo taikiyoki.”
33 Por fim, responderam: “Não sabemos”. E Jesus replicou: “Então eu também não direi com que autoridade faço essas coisas”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.