Lucas 9

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Nosai no mo; Isiso mo noko molo tiwoi nokoso na aliyonikoki. Tiki mo; ami sisiyoli na nikoki, popuwa kopokoiyau saloso uwokalo monoi. Ai ai noko ititounikaiyalowoi monoi na nikoki.
1 Reunindo Jesus os doze apóstolos, deu-lhes poder e autoridade sobre todos os demônios, e para curar enfermidades.
2 Na iko taikiyoki, Kotoni imo posasoko monoi, Kotoyo noko samukuko imo mo. Ai ai noko ititounikaiyalo monoi mani, iko taikiyoki.
2 Enviou-os a pregar o Reino de Deus e a curar os enfermos.
3 Toku mo na ikoki, “Nuwakinuwomo, hani haniwoi noiyo ilomanoiwo. Atouwoi noiyo ilomanoiwo. Iwoi tuowoi muwoniwoi mani, noiyo ilomanoiwo. Kwalomai monoi tuno noiyo ilomanoiwo.
3 Disse-lhes: Não leveis coisa alguma para o caminho, nem bordão, nem mochila, nem pão, nem dinheiro, nem tenhais duas túnicas.
4 Nokonuso fiyamosiyakinuwomo, tolomu nokotani nuso na pa tiwo. Nonani nokotani nusoso na pa simosiwo, ulololi mo, ainoso hani utukaimoinuwo, nonani nokonuso.
4 Em qualquer casa em que entrardes, ficai ali até que deixeis aquela localidade.
5 Nokonu siya nokoyo imakinuwomo, “Noiyo toiwo,” nonani nokonu na pa utukaimowo. Fona asi kukumo pa kitotasokokaiyouwo, toini molo timai. Ulai afonimaiso? Toiyo imo kulali monoi nali no, imonuwo, “Koini nokonuso noiyo toiwo.” Aino na iko taikiyoki, Isiso mo.
5 Onde ninguém vos receber, deixai aquela cidade e em testemunho contra eles sacudi a poeira dos vossos pés.
6 Nosai no mo; yasoi, siyokutono iyali mo nokonu nokonuso nu liyaiki, Kotoni imo itouniyaimo na posasoko wiyotiyalokino, ai ai noko nokolalo na ititounikaiyalokino.
6 Partiram, pois, e percorriam as aldeias, pregando o Evangelho e fazendo curas por toda parte.
7 Nomai no mo, komano nokota siyoli Hilo mo, to mo Isiso aino imo koloma tumoso kwaiki. Mulumoloko manoki. Siyai mo Isiso monoi piyamaloki, Iyono, iwoso uluwako nokotawo. Na iyamoki, “Yausai ifou lusikaiki, nokoyo.” No monoi no mulumoloko manoki, Hilo mo.
7 O tetrarca Herodes ouviu falar de tudo o que Jesus fazia e ficou perplexo. Uns diziam: É João que ressurgiu dos mortos; outros: É Elias que apareceu;
8 Siyaiyo piyamaloki, aniyopatono Ilaiyayo fiyamosiwo. Siyaiyo piyamaloki, Kotoni mulu lukasiko nokota siyawo, yausai auwoniyouwo.
8 e ainda outros: É um dos antigos profetas que ressuscitou.
9 Hilosu mo nonani imoso kwaiki mo, na yomuki, “Asayo noinomo, woi, Iyono mo imo molomai tokosonowaikino. Ulai ninani nokota no noi, woi? Noi monoi woi, hani hani imo kolo koloma tumo liyai, woi?” Aino yomuki, Isisoso ki mulu na yoki.
9 Mas Herodes dizia: Eu degolei João. Quem é, pois, este, de quem ouço tais coisas? E procurava ocasião de vê-lo.
10 Nosai no mo; Kotoni imo lukasikalomano noko mo ifou tiki, Isisoni auso. Totaini mi analo aino imo lukasiya tumokino. Tiki mo; Isiso mo na koliyonoki, noko nokolaloso utukaikiyoukino, totaisu mo nokonu siyaso nuki. Nokonu siyolo mo Pisaito.
10 Os apóstolos, ao voltarem, contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Tomando-os ele consigo à parte, dirigiu-se a um lugar deserto para o lado de Betsaida.
11 Noko nokolalosu mo nu monoi imofaso kwaikino mo, namolisai na tanomo manokino. Tiki mo, ikoki, “Waliyo potiwo.” Nosai no imo lukasikoki, Kotoyo samukuko imo mo. Ai ai noko ititounikaiyaloki.
11 Logo que a multidão o soube, o foi seguindo; Jesus recebeu-os e falava-lhes do Reino de Deus. Restabelecia também a saúde dos doentes.
12 Nosai no mo; upimoso noko molo tiwoi noko ima tumokino, “Noko nokolaloso na piko taikiyo, aumoifa nokonu nokonuso sano liyaiyu, totaini koloni na suo suomokano liyaiwumo. Ninani asi mo nokowoi asi muwoi.”
12 Ora, o dia começava a declinar e os Doze foram dizer-lhe: Despede as turbas, para que vão pelas aldeias e sítios da vizinhança e procurem alimento e hospedagem, porque aqui estamos num lugar deserto.
13 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Ulai hani monoi? Koloni mo momaiyo na ponikowo.” Siyokutono iyaliyosu na imokino, “Koi mo koloni mo molopoi pakoso siso. Paluwa tuo komu mo naino siyai saso. La mo tiwoi. A, nono no moloi tomulumolokoni? Noko nokolalo molopoi na. Koi no koloni no moloi iyano monoi, muwoniyo no?”
13 Jesus replicou-lhes: Dai-lhes vós mesmos de comer. Retrucaram eles: Não temos mais do que cinco pães e dois peixes, a menos que nós mesmos vamos e compremos mantimentos para todo este povo.
14 Wiyou, noko molopoi molopoi mo, 5000, na siki.
14 {Pois eram quase cinco mil homens.} Jesus disse aos discípulos: Mandai-os sentar, divididos em grupos de cinqüenta.
15 Ikoki mo; aino na yokino, no monoi no noko nokolalo mo sinonaloki.
15 Assim o fizeram e todos se assentaram.
16 Nosai no mo; Isiso mo paluwa tuo komu naino siyaiwoi la tiwoi akowaikoki, kumokiso you foinalikoki, wafisu imo na imoki, Apitonoso. Paluwa tuo na folouluki, siyokutono iyaliso na nikoki, noko nokolaloso wauti monoi.
16 Então Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, levantou os olhos ao céu, abençoou-os, partiu-os e deu-os a seus discípulos, para que os servissem ao povo.
17 Nosai no mo na no si liyaiki, noko nokolalo komaso noko mo. Touwai sisiyoli na toloko liyaiki. No waloto mo amai na siki, i molo tiwoiso na alokino.
17 E todos comeram e ficaram fartos. Do que sobrou recolheram ainda doze cestos de pedaços.
18 Nosai no mo; ulo siya mo Isiso mo Kotowoi imo lukaso yousiki, totasosu. Siyokutono iyali mo aumoifaso siki.
18 Num dia em que ele estava a orar a sós com os discípulos, perguntou-lhes: Quem dizem que eu sou?
19 Na fowakino, “Siyaiyo tokaluwai manoni, “Iyono iwoso uluwako nokota.” Siyaiyo tokaluwai manoni, “To mo Ilaiya.” Siyaiyo tiyamo, “Nakomo Kotoni mulu lukasiko nokota poimo, yausai ifou auwoniyouki.”
19 Responderam-lhe: Uns dizem que és João Batista; outros, Elias; outros pensam que ressuscitou algum dos antigos profetas.
20 Nosai no mo na ikoki, “Momaiyo no moloi tokaluwaimononuwo? Yo no noi, woi?”
20 Perguntou-lhes, então: E vós, quem dizeis que eu sou? Pedro respondeu: O Cristo de Deus.
21 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, siyokutono iyaliso, “Woli iyali, nokoso noiyo kaluwai wiyotiyoiwo, asa monoi mo.”
21 Ordenou-lhes energicamente que não o dissessem a ninguém.
22 Ti monoi na ikoki, “Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo iyanoko siyoli na uwomonoinomo. No mo afonimaiso muwoi. Kotoyo ainonani monoi na imono taikiyoki. Nokoyo iyanoko siyoli uwomonoinomo, nokotalo iyaliwoi lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoiyo. Namoliyo na alosimomonoinomo, na tukolomonoinomo, yau. Ulai amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo, yausai.” Aino na ikoki.
22 Ele acrescentou: É necessário que o Filho do Homem padeça muitas coisas, seja rejeitado pelos anciãos, pelos príncipes dos sacerdotes e pelos escribas. É necessário que seja levado à morte e que ressuscite ao terceiro dia.
23 Nosai no mo; noko komaso nokoso ikoki, “Nokoyo yoso aluwaimono monoi yakimo, totani muluso no moloi aluwai monoi? Yo mo a moki sokunalomakoimo. Noinoso aluwaimono nokota mani, uo nokoyo uwoyakimo, moloi ulosukomo monoi? Ulo ulo amoloki amoloki aluwaimonumo.
23 Em seguida, dirigiu-se a todos: Se alguém quer vir após mim, renegue-se a si mesmo, tome cada dia a sua cruz e siga-me.
24 Nokoyo totani au monoisu mulu unakimo, aniyopa poi poi moloi yousi itouniyaimo monoi? Na kaloimo. Nokosu mo yoso aluwaimono monoi kalakimo, pa kalokaiyoiso, aniyopa poi poi yousikaino itouniyaimo manoimo.
24 Porque, quem quiser salvar a sua vida, perdê-la-á; mas quem sacrificar a sua vida por amor de mim, salvá-la-á.
25 Noko mo muwoni mi anakimo, asini sonosoni komasoso iyakimo, nonani haniyo no moloi fasi monoi? Kotoso mulumolo luwai somiso mo, na uwokaiyoimo.
25 Pois que aproveita ao homem ganhar o mundo inteiro, se vem a perder-se a si mesmo e se causa a sua própria ruína?
26 Noko mo nokoni molo timai aluwaimono monoi kokolomakimo, yo mani, namoliyo na alosimoimo, yani amiwoi ifou amukonomaiso, Apou Siyolini ami siyoliwoi totani kumoki noko ititounini amiwoi. Ulai afonimaiso? Yani imo aluwaimono monoi louwa, ulai nokoyo uo imo monoi kokolomo, namoliyo na alosimomono. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya ifou amukonakimo, ya mani, namoliyo na alosimoimo, nonani nokotaso.” Aino na ikoki.
26 Se alguém se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na sua glória, na glória de seu Pai e dos santos anjos.
27 Ti monoi na ikoki, “Yo mo motuwa na timonukuwo. Noko siyai ni si mo, toi mo kolikali somisomai Kotoyo mo na samukuya tumoinuwomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
27 Em verdade vos digo: dos que aqui se acham, alguns há que não morrerão, até que vejam o Reino de Deus.
28 Nonani imo ikoki mo; amoloki nano ti mo uwai; nosai no mo; Isiso mo noko tauwoi mo yuso koliyo yoki. Pitawoi Iyonowoi Yamisowoi toiso koliyo yoki, Kotowoi imo lukaso monoi.
28 Passados uns oitos dias, Jesus tomou consigo Pedro, Tiago e João, e subiu ao monte para orar.
29 Kotowoi imo lukaso yousi manomai tani amu molo na alosimo taikiyoki. Totani tuno mani, na kamoko taikiyoki. Wiyouwa wiyou, unakiyoini topi.
29 Enquanto orava, transformou-se o seu rosto e as suas vestes tornaram-se resplandecentes de brancura.
30 Wiyou, lolai siyaso toku nokota ti, Musiwoi Ilaiyawoi tokuwa toku no kolikaliki no, toti mo Isisowoi imo lukaso ni tola tumokino.
30 E eis que falavam com ele dois personagens: eram Moisés e Elias,
31 Kotoni saponi siyoliwoi tolokainoso kokokino, Isisowoi imo lukaso toloso, tota Yolusolimo nokonumai kalo monoi, asiso utukaimo monoi.
31 que apareceram envoltos em glória, e falavam da morte dele, que se havia de cumprir em Jerusalém.
32 Pita iyalisu mo ulo molo moloso, ulololi si monoi louwa. Ulai auwonouluki mo, Isisoso ulo komiyai wiso na kwaikino, noko ti tolo tomasimoso kokokino.
32 Entretanto, Pedro e seus companheiros tinham-se deixado vencer pelo sono; ao despertarem, viram a glória de Jesus e os dois personagens em sua companhia.
33 Nosai no mo; totiyo utukaimomai Pita mo Isisoso na imoki, “Siyoli Nokota, nimaino mo waliyo tosikoni. Fulomu nu tauwoi kololoikimo, siya mo nani, siya mo Musini, siya mo Ilaiyani.” Pita mo imo monoiso na yomuki.
33 Quando estes se apartaram de Jesus, Pedro disse: Mestre, é bom estarmos aqui. Podemos levantar três tendas: uma para ti, outra para Moisés e outra para Elias!... Ele não sabia o que dizia.
34 Nonani imo yomu tolo manoki mo; kumoki kopuyo na fiyokaika konoki. Na kokolokoki.
34 Enquanto ainda assim falava, veio uma nuvem e encobriu-os com a sua sombra; e os discípulos, vendo-os desaparecer na nuvem, tiveram um grande pavor.
35 Ulai ko na mo kumoki kopu mulusai na tu kwaimokino, noino na yomuki, “Ni mo yani alu na. Tani imo na pa kwaimo itouniyaimo manowo.”
35 Então da nuvem saiu uma voz: Este é o meu Filho muito amado; ouvi-o!
36 Nonani ko na yomu uwai; Isiso totaso toloso kikino. Nosai no mo; wosu woso siki, imowoi muwoi. Isiso mo asiso amai tolomai noinani aino imo pa lukasiko manokinoso.
36 E, enquanto ainda ressoava esta voz, achou-se Jesus sozinho. Os discípulos calaram-se e a ninguém disseram naqueles dias coisa alguma do que tinham visto.
37 Amuwoisai; yusai kunoki mo, noko nokolalo molopoiyo Isisoso kiya tumokino, molomai.
37 No dia seguinte, descendo eles do monte, veio ao encontro de Jesus uma grande multidão.
38 Nosai no noko nokolalo mulumai nokota mo siyoliso ima tumoki, “Aiyolokomomoko nokota, ya timonoki, yani alu ni poki. Yo mo alalo molopoi muwoi, siyasosu na.
38 Eis que um homem exclamou do meio da multidão: Mestre, rogo-te que olhes para meu filho, pois é o único que tenho.
39 Saiso saiso popuwayo mo tuwokaimosi. Wiyou, saiso saiso tomomosi. Na tofafololomanikomo kaiyoumosi. Somusouwoi na totomukomomoi. Na tuwokaimosi. Uwokaimosimai somaiso kiyowoi muwoi.
39 Um espírito se apodera dele e subitamente dá gritos, lança-o por terra, agita-o com violência, fá-lo espumar e só o larga depois de o deixar todo ofegante.
40 Yo mo nani siyokuno iyaliso louwa iko, popuwa koiyau amiyaikiyo monoi. Ulai toi no sai? Toi mo sosoli.” Aluni apitono mo Isisoso aino na imoki.
40 Pedi a teus discípulos que o expelissem, mas não o puderam fazer.
41 Nosai no mo; Isiso mo ikoki, “Lolaimai noko nokolalo ni sinuwo mo, moi mo yoso mulumolo luwaimonowoi muwoi, moini mulu mo kwamu kwaimo muwoi, kopokoiyau. Moiwoi no moloi tolo tomasimoikuwomo? Ya tulosukomomono. Alu na pokawiyo tumo.”
41 Respondeu Jesus: Ó geração incrédula e perversa, até quando estarei convosco e vos aturarei? Traze cá teu filho.
42 Totani alu mo lolaloso amai na potumoki, nomai no popuwa koiyauyo asiso fakukiyo taikiyoki, na fafololomanikomo kaiyouki. Ulai Isiso mo uo imo na imoki, popuwaso. Alu mo na itouniyaimokaiki, apitonoso na kau wanoniki.
42 E quando ele ia chegando, o demônio lançou-o por terra e agitou-o violentamente. Mas Jesus intimou o espírito imundo, curou o menino e o restituiu a seu pai.
43 Kotoni ami siyoli anaso kwaikino mo, noko nokolalo komasoyo na kufaukoki.
43 Todos ficaram pasmados ante a grandeza de Deus. Como todos se admirassem de tudo o que Jesus fazia, disse ele a seus discípulos:
44 “Yani imo na pukwaimono itouniyaimowo, ni timonukuwo no. Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo uo nokoni auso na kiyomono taikiyoinomo.” Aino na ikoki.
44 Gravai nos vossos corações estas palavras: O Filho do Homem há de ser entregue às mãos dos homens!
45 Ulai toi no nonani imo no sai? Imo folosai mo sai muwoi, sosoli. Imo folosai mo utolumo monoi nimokino.
45 Eles, porém, não entendiam esta palavra e era-lhes obscura, de modo que não alcançaram o seu sentido; e tinham medo de lhe perguntar a este respeito.
46 Nosai no mo; Isisoni siyokutono iyali mo totai amu uo imo lukasikuwanokino, siyasonuso iyamaloki, “Yo mo totawoi nokota siyoli.”
46 Veio-lhes então o pensamento de qual deles seria o maior.
47 Isisosu mo sai, toini mulu mo.
47 Penetrando Jesus nos pensamentos de seus corações, tomou um menino, colocou-o junto de si e disse-lhes:
48 Na ikoki, “Mulumolo luwaimono nokotayo aluso imo mo, “Waliyo potumo,” to mo yoso mani, imono, “Waliyo na potumo.” Yoso aino imono mo, imono taikiyo nokotaso mani, imo, tumumo. Moita yomu somiso mo, “Yo mo noko siyoli,” nonani nokota mo noko siyoli nali no.” Aino na ikoki, siyokutono iyaliso.
48 Todo o que recebe este menino em meu nome, a mim é que recebe; e quem recebe a mim, recebe aquele que me enviou; pois quem dentre vós for o menor, esse será grande.
49 Nosai no mo; Iyono mo Isisoso na imoki, “Noko Siyoli nokota, koi mo noko siya kinoki, popuwa amiyaikiyoko waikoso. Nani siyolo kaluwaiyaloni, no monoi no popuwa amiyaikiyoko waikomoi. Ulai moiso pakoso taluwaimokoso. No monoi no koi mo wiyou, na alukimonoki.”
49 João tomou a palavra e disse: Mestre, vimos um homem que expelia demônios em teu nome, e nós lho proibimos, porque não é dos nossos.
50 Ulai ikoki, Isisoyo mo, “Noiyo alukimoiwo. Nokoyo moiso uo mulu yo unu somiso mo, to mo woli na.”
50 Mas Jesus lhe disse: Não lho proibais; porque, o que não é contra vós, é a vosso favor.
51 Kotoyo kawiyo yo mo aumoifaso na, nomai no mo Isiso mo mulu amisoso, Yolusolimo nokonu siyoliso mano monoi.
51 Aproximando-se o tempo em que Jesus devia ser arrebatado deste mundo, ele resolveu dirigir-se a Jerusalém.
52 Nokoso toku iko taikiyoki, “Moi mo toku ponuwo.” Toi mo yasoi, Somaliya asi nokonu mo tiki mo, nu louwa koko foumalokino.
52 Enviou diante de si mensageiros que, tendo partido, entraram em uma povoação dos samaritanos para lhe arranjar pousada.
53 Ulai tolomu noko mo wiyou iyamoki, Isisoyo toini auso tana tumo monoi mo. Yuto nokota na, Yolusolimo nokonu siyoliso mano monoi, no monoi no wiyou iyamoki.
53 Mas não o receberam, por ele dar mostras de que ia para Jerusalém.
54 Siyokutono noko ti, Yamisowoi Iyonowoi, toti mo ainoso kwaikokino mo, Isisoso na imokino, “Siyoli Nokota, nono no waliyo tiyomuni, ta imo monoi no? Kumokisai ta amukonumo, noko sakolouka konumo.”
54 Vendo isto, Tiago e João disseram: Senhor, queres que mandemos que desça fogo do céu e os consuma?
55 Ulai Isiso mo fokutonoyo alosikoki, imo amiso ikoki, “Tofolo, yo mo wiyou tiyomu.”
55 Jesus voltou-se e repreendeu-os severamente. {Não sabeis de que espírito sois animados.
56 Nosai no nonani nokonuso utukaimokino, nokonu siyaso nuki.
56 O Filho do Homem não veio para perder as vidas dos homens, mas para salvá-las.} Foram então para outra povoação.
57 Nosai no mo; molomai nuki. Nu liyai manoki mo, noko siyayo Isisoso na ima tumoki, “Ya taluwainoki. Isoni ausoni liyaiyalo manakinimo, yowoi foiya na aluwaiyalo manoikimo.”
57 Enquanto caminhavam, um homem lhe disse: Senhor, seguir-te-ei para onde quer que vás.
58 Ulai na imoki, Isisoyo mo, “Asikoiyo aluwou mo asi i poiso tosi liyai. Asi i mo totaini nu na. Uo mani, niyou poiso tosi liyaimoi. Yosu mo nuwoi muwoi. Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota, yo no nu haniso tano monoi? A, nono no waliyo taluwaimononi? Toku na pomulumoloko ki, waliyo poimo, wiyou poimo, aluwaimono monoi mo.”
58 Jesus replicou-lhe: As raposas têm covas e as aves do céu, ninhos, mas o Filho do Homem não tem onde reclinar a cabeça.
59 Nosai no mo; Isiso mo noko siyaso na imoki, “Kuku, yoso paluwaimoniyo tumo.” Ulai fowaki, “Siyoli Nokota, nono no waliyo timononi, yo mo toku apou yau tai unano. Ai unu uwai, na aluwaiyoikimo.”
59 A outro disse: Segue-me. Mas ele pediu: Senhor, permite-me ir primeiro enterrar meu pai.
60 Ulai Isiso mo na imoki, “Tofolo, mulumolo luwaimono somiso nokoyo noko yau yau aiko ukanowumo. Nonosu mo Kotoni samukuko imo na pa posasokalo.”
60 Mas Jesus disse-lhe: Deixa que os mortos enterrem seus mortos; tu, porém, vai e anuncia o Reino de Deus.
61 Ulai noko siyayo mani, na imoki, “Noko Siyoli, yo mo taluwainoki. Ulai nono no waliyo timononi, yo mo fuwaluwouso woiyo woiyo imo tikano.”
61 Um outro ainda lhe falou: Senhor, seguir-te-ei, mas permite primeiro que me despeça dos que estão em casa.
62 Ulai Isiso mo na imoki, “Nokoyo aluwaimoniyo tumo mo, namoli moloso no moloi mano monoi? Namoli moloso mano nokota no Kotoyo samuku asiso no moloi loti monoi?” Aino imoki, Isisoyo mo.
62 Mas Jesus disse-lhe: Aquele que põe a mão no arado e olha para trás, não é apto para o Reino de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.