Lucas 7

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso ikoki mo; yasoi, na manoki. Kopanaumo nokonu mo tumoki.
1 Tendo Jesus concluído todos os seus discursos ao povo que o escutava, entrou em Cafarnaum.
2 Polimano samukuko nokota siyoli nonani nokonuso tolokainoki, Lomo nokota na. Mi anononi nokota mo yapoli na, mulu siyoli no unuki no. Nonani nokota mo ai na uwoki, na louwa kaloki.
2 Havia lá um centurião que tinha um servo a quem muito estimava e que estava à morte.
3 Nosai no mo; polimanota siyoli no mo, tani auso imofa kolo koloma tumoki, Isiso monoi aino imo. No monoi no Yuto noko sisiyoli nokoso iko taikiyoki, “Isisoso na pimanowo, yani mi anomono nokota itouniyaimokaiya tumumo.”
3 Tendo ouvido falar de Jesus, enviou-lhe alguns anciãos dos judeus, rogando-lhe que o viesse curar.
4 Isisoni au mo tiki mo, na imalokino, “Polimanota itouniyaimo na, waliyo na pofasiyano.
4 Aproximando-se eles de Jesus, rogavam-lhe encarecidamente: Ele bem merece que lhe faças este favor,
5 Yuto noko moi monoi tomulu unumokomoi. Koini lotu nufa mo ta noinomo na komokokino.”
5 pois é amigo da nossa nação e foi ele mesmo quem nos edificou uma sinagoga.
6 Nosai no mo yasoi, Isiso mo na aluwaikoki.
6 Jesus então foi com eles. E já não estava longe da casa, quando o centurião lhe mandou dizer por amigos seus: Senhor, não te incomodes tanto assim, porque não sou digno de que entres em minha casa;
7 Motu na, yo mo noko itouniyaimo muwoi. Yo no nonoso no moloi kiyano monoi? Imoyosu na piyomu, yani mi ano nokota mo waliyo na toloimo.
7 por isso nem me achei digno de chegar-me a ti, mas dize somente uma palavra e o meu servo será curado.
8 Yo mani, noko siyani fiyo wosuwoimai totolo. Polimano noko siyai mo yapoli na si, asani fiyo wosuwoimai tosi. Yo mo siyaso imo mo, “Na pomoi,” to mo na tomoi. Noko siyaso imo mo, “Potumo,” to mo na totumo. Yani mi ano nokotaso imo mo, “Mi na pano,” to mo mi na tano. Noinoso nani imoyosu titouniyaimoni, yani mi anomono nokotaso mo.”
8 Pois também eu, simples subalterno, tenho soldados às minhas ordens; e digo a um: Vai ali! E ele vai; e a outro: Vem cá! E ele vem; e ao meu servo: Faze isto! E ele o faz.
9 Isiso mo nonani imo kwaimoki mo, na mulumoloko manoki, aluwai noko nokolalo molopoi nokoso fokutonoyo alosikoki, na ikoki, “Ya timonukuwo. Ninani nokota mo waliyo na tomulumolo luwaimono, siyoliso nali. Isolilo noko moi mo siyoliso pa tomulumolo luwaimononuwoso.” Aino ikoki, Isiso mo.
9 Ouvindo estas palavras, Jesus ficou admirado. E, voltando-se para o povo que o ia seguindo, disse: Em verdade vos digo: nem mesmo em Israel encontrei tamanha fé.
10 Nosai no mo; noko iyali, polimanota siyoliyo no iko taikiyoki no, toi mo nu mo ifou tiki. Mi anononi nokotaso na kiya tumokino, waliyo toloso.
10 Voltando para a casa do centurião os que haviam sido enviados, encontraram o servo curado.
11 Nosai no mo; namolimaifa, Nino nokonuso manoki, Isiso mo. Siyokutono iyaliwoi noko nokolalo molopoiwoi aluwaikino.
11 No dia seguinte dirigiu-se Jesus a uma cidade chamada Naim. Iam com ele diversos discípulos e muito povo.
12 Nokonu kokikokai itu loti kwamai fu tola tumoki mo, noko yau na sokuniyo fukino. Atino mo alu mo kalo watisoki, alu mo siyaso, sawi nukonu na. Tolomu noko nokolalo molopoiyo aluwainisiyo fukino.
12 Ao chegar perto da porta da cidade, eis que levavam um defunto a ser sepultado, filho único de uma viúva; acompanhava-a muita gente da cidade.
13 Isiso Siyoli mo nonani nukonuso kwaisoki mo, mulu kalo usoki, na isoki, “Noiyo sinoi.”
13 Vendo-a o Senhor, movido de compaixão para com ela, disse-lhe: Não chores!
14 Nosai no aumoifaso na amunoki, noko yauni molo tokosisai komikanoki. No monoi no ututomokikoki, molo tokosi sokuko nokoyo. Noko yauso na imoki, “Wolifa, ya timonoki, na pauwoniyou.”
14 E aproximando-se, tocou no esquife, e os que o levavam pararam. Disse Jesus: Moço, eu te ordeno, levanta-te.
15 Nosai no mo; yau nokota mo na yousauki, imo na lukasoki. No monoi no Isiso mo alu mo ifou atisoki, atinoso.
15 Sentou-se o que estivera morto e começou a falar, e Jesus entregou-o à sua mãe.
16 No monoi no mo, noko nokolalo komaso mo kokolokoki, Kotoni siyolo kaluwaiyaloukino, ikuwanokino, “Kotoni mulu lukasiko nokota siyoli mo moini auso na tolokaina tumo.” Ti monoi ikuwanokino, “Koto mo yasoi na tumo, tani noko nokolalo moi fasimoka tumo monoi.”
16 Apoderou-se de todos o temor, e glorificavam a Deus, dizendo: Um grande profeta surgiu entre nós: Deus voltou os olhos para o seu povo.
17 Ainonani monoi imo kolo kolomo liyaiki, Yutiya asiwoi aumoifa aumoifaso asiwoiso, Isiso monoi aino imo mo.
17 A notícia deste fato correu por toda a Judéia e por toda a circunvizinhança.
18 Nosai no mo; Iyononi siyokutono iyaliyo Iyono totaso imo lukasiya tumokino, Isiso monoi aino imo, hani hani no yo manoki no.
18 Os discípulos de João referiram-lhe todas estas coisas.
19 Imo lukasiya tumokino mo; Iyono mo siyokutono noko tiso aliyonikoki, “Kukuwo.” Na iko taikiyoki, Isiso Siyolini auso mano monoi, ikoki, “Na pimanowo, “Noko no tumo monoi no, a, nono na, Kotoyo imo taikiyo nokota, no mo nono na poimo, o, siyaso poimo foumoikimo.”
19 E João chamou dois dos seus discípulos e enviou-os a Jesus, perguntando: És tu o que há de vir ou devemos esperar por outro?
20 Aino iko taikiyoki. Isisoni au mo tumokino, na ima tumokino, “Iyono iwoso uluwako nokotayo tiyomu taikiyo, “Noko no tumo monoi no, a, nono na, Kotoyo imo taikiyo nokota, no mo nono na poimo, o, siyaso poimo foumoikimo.” Aino tiyomu taikiyo, nono monoi.”
20 Chegando estes homens a ele, disseram: João Batista enviou-nos a ti, perguntando: És tu o que há de vir ou devemos esperar por outro?
21 Toti tumomai mo Isiso mo ai ai noko nokolalo pititounikaiyalo manoki. Popuwa molopoi pamiyaikiyokowaikalo manoki. Molo kau kau noko molopoi mani, molo posasoulukoki, na foinalikokino.
21 Ora, naquele momento Jesus havia curado muitas pessoas de enfermidades, de doenças e de espíritos malignos, e dado a vista a muitos cegos.
22 No monoi no mo, Isiso mo totini imo na fowakoki, “Iyonoso na pa imanowo, hani hani komaso no kokonuwo no, no kwaimononuwo no. Molo kau kau noko mo na toposasouluko, na tofoinaliko si liyai. Fona nomoli nomoli noko mani, na toliyaino. Uluoyo uwokaikokai noko, iyo uku nokowoi, toi komaso mo waliyo na tosi liyai. Yau yau noko mani, na tauwonoulu liyai. Sonosoni somiso noko mo imo itouniyaimo na tukwai manono.
22 Respondeu-lhes ele: Ide anunciar a João o que tendes visto e ouvido: os cegos vêem, os coxos andam, os leprosos ficam limpos, os surdos ouvem, os mortos ressuscitam, aos pobres é anunciado o Evangelho;
23 Noko mo asa monoi mulu tiwoi tolo somiso mo, nonani nokota mo na tomoloki tolo.” Isiso mo aino na ikoki, noko tiso.
23 e bem-aventurado é aquele para quem eu não for ocasião de queda!
24 Noko ti no mo, Iyonoyo no iko taikiyoki no, toti yasoi. Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso Iyono monoi iko unuki, “Toku no haniso kiyanokinuwo, noko somiso asiso no? Nakomo moi mo muo muo yapoli kiyanokinuwo, fulomuyo no fuo fuolomani tolo no. Pa kiyanokinuwoso.
24 Depois que se retiraram os mensageiros de João, ele começou a falar de João ao povo: Que fostes ver no deserto? Um caniço agitado pelo vento?
25 Noi nokotaso kiyanokinuwo? Nakomo kou ititouni nokotaso kiyanokinuwo. Wiyou na. Noko kou ititouni noko, toi mo noko somiso asiso siwoi muwoi, noko siyolini nuso tosimoi, hani hani ititouniwoi.
25 Mas que fostes ver? Um homem vestido de roupas finas? Mas os que vestem roupas preciosas e vivem no luxo estão nos palácios dos reis.
26 Ulai noi nokotaso kiyanokinuwo? A, Kotoni mulu lukasiko nokotaso no kiyanokinuwo? Wuo, nasu, Kotoni mulu lukasiko nokotaso na kiyanokinuwo, Iyonoso mo. Toku nokoso na tosouwaiko, Kotoni imo toku no posasokokino no. Ya timonukuwo.
26 Mas, enfim, que fostes ver? Um profeta? Sim, digo-vos, e mais do que profeta.
27 Ninani nokota monoisu mo Kotoni puko imoyo noino tiyomuko unu,
27 Este é aquele de quem está escrito: Eis que envio o meu mensageiro ante a tua face; ele preparará o teu caminho diante de ti {Ml 3,1}.
28 Ya timonukuwo. Iyono, iwoso uluwako nokota mo asi noko komaso nokoso toku souwaikoki. Ulai lolai mo folo, afonimai nokota mo asani moloso aluwai mo, to mo Iyonoso na tosouwai, Kotoyo samukumai mo.” Isiso mo aino ikoki.
28 Pois vos digo: entre os nascidos de mulher não há maior que João. Entretanto, o menor no Reino de Deus é maior do que ele.
29 Isisoni imo kwaikino mo, noko nokolalo komaso iyamoki, “Nasu, Kotoni imo mo motu nali.” Takiso muwoni i noko kopokoiyau mani, tomoso na iyamoki. Iwoso yasoi uluwakoki, muwokokai monoi, Iyononi nainoyo.
29 Ouvindo-o todo o povo, e mesmo os publicanos, deram razão a Deus, fazendo-se batizar com o batismo de João.
30 Nokotalo iyalisu mo Iyonoyo iwoso uluwakowoi muwoi, Falisi moloso aluwai nokowoi aniyopa imo sai sisiyoli nokowoi. Wiyou iyamoki. Kotoyo no louwa wiyotiki no, nosoni namoliyo na alosimokino.
30 Os fariseus, porém, e os doutores da lei, recusando o seu batismo, frustraram o desígnio de Deus a seu respeito.
31 Nosai no mo; Isiso mo ikoki, “Lolaimai si noko moi, yo no moini siyolo siyolo no moloi tokolalinukuwo, woi? Noiwo noko komiyai, moi no?
31 A quem compararei os homens desta geração? Com quem se assemelham?
32 Moi mo alalo lolofa komiyai tosomaimo sinuwo, nokonu mulumai. Taliyonikuwano manono, somaimo monoi,
32 São semelhantes a meninos que, sentados na praça, falam uns com os outros, dizendo: Tocamos a flauta e não dançastes; entoamos lamentações e não chorastes.
33 Noinoso moi mo pa tiyamonuwoso, “Iyononi molo mo itouniyaimo.” Iyono, iwoso uluwako nokota tumoki, tuo mo nowoi muwoi, molo wamo ito iwo sikowoi muwoi. No monoi no tiyamo manonuwo, “No mo kwaimo muwoi. Hani monoi pa tonomoiso.” Tiyamonuwo, popuwayo tuwowo.
33 Pois veio João Batista, que nem comia pão nem bebia vinho, e dizeis: Ele está possuído do demônio.
34 Ulai asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya tumoki, yo monoi mani, pa tiyamonuwoso, itouniyaimo. Yo mo na tonomoi, molo wamo ito iwo tosikomosi, no monoi no moiyo tiyamonuwo, “Pokiwo, kwaimo muwoi, no siyoli nokota, molo wamo ito iwo siko siyoli nokota. Takiso muwoni i noko kopokoiyau nokoni wolitono, molo koiyauso aluwai nokowoi, toini siyokutono. Kwaimo muwoi.” Aino no hani monoi tiyamo manonuwo?
34 Veio o Filho do Homem, que come e bebe, e dizeis: Eis um comilão e beberrão, amigo dos publicanos e libertinos.
35 Kotoni mi ano nokoso na pukwaikalowo, no monoi nosu posainowo, ititouni na. Koto mo mulu mo iwoi.” Isiso mo aino na ikoki.
35 Mas a sabedoria foi justificada por todos os seus filhos.
36 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai nokotayo Isisoso ima tumoki, “Yani nuso pono fasimona tumo.” Yasoi, Falisi moloso aluwai nokotani nu mo tumoki, no yousa tumoki.
36 Um fariseu convidou Jesus a ir comer com ele. Jesus entrou na casa dele e pôs-se à mesa.
37 Nonani nokonumai mo noni tolosoki, molo koiyauso aluwai nukonu na. To mo imoso na kwaiki, Falisi nokotani nuso no yousa tumo monoi.
37 Uma mulher pecadora da cidade, quando soube que estava à mesa em casa do fariseu, trouxe um vaso de alabastro cheio de perfume;
38 Nu poiso asiyo tiki, Isisoni auso losiyaika tiki, namolisai, na soniki. Soni molo iwo mo Isisoni fona tiso amukono liyaiki. Amukono liyaiki mo, komu suwo sopoyo na uwosuwakomoki, amoliyo akaikomoki, fona timai. Totani kou woti iwo itouniyaimo na solukikomaloki, tani fona tiso.
38 e, estando a seus pés, por detrás dele, começou a chorar. Pouco depois suas lágrimas banhavam os pés do Senhor e ela os enxugava com os cabelos, beijava-os e os ungia com o perfume.
39 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai nokota no mo, Isisoso no imanoki no, “Yani nuso pono fasimona tumo,” nonani nokotayo mo kiki mo, na mulumolokoki, “Noko ni mo Kotoni mulu posaino mo, na posaino, noni ni tokomi no, to mo molo koiyauso aluwai nukonu na.”
39 Ao presenciar isto, o fariseu, que o tinha convidado, dizia consigo mesmo: Se este homem fosse profeta, bem saberia quem e qual é a mulher que o toca, pois é pecadora.
40 Ulai imoki, Isisoyo mo, Falisi moloso aluwai nokotaso, “Saimo, yo mo imo tolukasinoki.” Saimoyo imoki, “Aiyolokomomoko nokota, waliyo na pimono.”
40 Então Jesus lhe disse: Simão, tenho uma coisa a dizer-te. Fala, Mestre, disse ele.
41 Nosai no mo; siyokawi imo na lukasiki, imoki, “Muwoni nokota siyoliyo noko tiso mo muwoni toniko. Awa toniko. Muwoni foli mo amai. Siya mo muwoni foli mo siyoli, 100 kina. Siya mo muwoni foli mo koufaso, 10 kina saso.
41 Um credor tinha dois devedores: um lhe devia quinhentos denários e o outro, cinqüenta.
42 Ifou no moloi ni monoi, toti no? Muwoni mo uwofa na. Ulai muwoni nokota siyoliyo na alukikoki, nonani muwoni ti foli monoi mo.” Isiso mo siyokawi imo aino imoki, ulai nosai no imoki, “Noi no mulu siyoliso unoimo, muwoni nokota siyoli monoi? Noi no mulu koufaso unoimo?”
42 Não tendo eles com que pagar, perdoou a ambos a sua dívida. Qual deles o amará mais?
43 Saimoyo fowaki, “Ya tiyomu, 100 kina nokota, muwoni siyoli foli monoi no alukimoki no, nonani nokotayo mo mulu siyoliso unoimo.” Isisoyo imoki, “Motu na tiyomuni.”
43 Simão respondeu: A meu ver, aquele a quem ele mais perdoou. Jesus replicou-lhe: Julgaste bem.
44 Nosai no mo; noniso monoi alosisoki, fokutono mo. Saimoso na imoki, “Noni ni pokoso. Yo mo nani nuso tola ti mo, nono mo fona uluwakomomono iwo mo pako woliyomononiso. Nonisu mo totani soni molo iwoyo na uluwakomomono, yani fona mo. Komu suwoyo na uwosuwakomomono.
44 E voltando-se para a mulher, disse a Simão: Vês esta mulher? Entrei em tua casa e não me deste água para lavar os pés; mas esta, com as suas lágrimas, regou-me os pés e enxugou-os com os seus cabelos.
45 Ya tumomai nono mo amoliyo pa akaimomononiso. Ya lotimai ainoso lolai ninani nukonusu mo yani fona tiso amoliyo na akaikomomonomoi, pa ulosukosomoiso.
45 Não me deste o ósculo; mas esta, desde que entrou, não cessou de beijar-me os pés.
46 Nono mo yani komu mo woilo iwoyo pako uluwamononiso. Nonisu mo kou woti iwoyo na uluwakomomono, yani fona tiso. Nono mo aniyopa molo itouniyaimoso pa aluwainiso, totasu mo tuwomono itouniyaimomoi.
46 Não me ungiste a cabeça com óleo; mas esta, com perfume, ungiu-me os pés.
47 No monoi no ya timonoki, ni mo molo koiyauso aluwaiyalo nukonu. Mulu koiyau no ulai koufa, siyoli na. Ulai yo mo yasoi afoli watiso, yani molo timai mo futo. No monoi no siyoliso na tomulu unumono. Mulu koiyaufa saso afoliwai mo, koufaso mulu unumono.” Isiso mo ainoso imoki, Saimoso.
47 Por isso te digo: seus numerosos pecados lhe foram perdoados, porque ela tem demonstrado muito amor. Mas ao que pouco se perdoa, pouco ama.
48 Nosai no mo; Isiso mo na isoki, “Yo mo nani molo koiyau monoi imo mo futo.”
48 E disse a ela: Perdoados te são os pecados.
49 Noko no si tomasimokino no, totai amu imo lukasikuwanalokino, “Ni no noi, woi? Hani hani tiyomoi, mulu kopokoiyau mani, tosaloso uwokomoi.”
49 Os que estavam com ele à mesa começaram a dizer, então: Quem é este homem que até perdoa pecados?
50 Ulai Isiso mo na isoki, “Na tomulumolo luwaimononi, no monoi no tosamiyaikiyoni. Atiyaiso potolano, mulu tomokiso.”
50 Mas Jesus, dirigindo-se à mulher, disse-lhe: Tua fé te salvou; vai em paz.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.