Lucas 7
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARIB
1 Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso ikoki mo; yasoi, na manoki. Kopanaumo nokonu mo tumoki.
1 Quando acabou de proferir todas estas palavras aos ouvidos do povo, entrou em Cafarnaum.
2 Polimano samukuko nokota siyoli nonani nokonuso tolokainoki, Lomo nokota na. Mi anononi nokota mo yapoli na, mulu siyoli no unuki no. Nonani nokota mo ai na uwoki, na louwa kaloki.
2 E um servo de certo centurião, de quem era muito estimado, estava doente, quase à morte.
3 Nosai no mo; polimanota siyoli no mo, tani auso imofa kolo koloma tumoki, Isiso monoi aino imo. No monoi no Yuto noko sisiyoli nokoso iko taikiyoki, “Isisoso na pimanowo, yani mi anomono nokota itouniyaimokaiya tumumo.”
3 O centurião, pois, ouvindo falar de Jesus, enviou-lhes uns anciãos dos judeus, a pedir-lhe que viesse curar o seu servo.
4 Isisoni au mo tiki mo, na imalokino, “Polimanota itouniyaimo na, waliyo na pofasiyano.
4 E chegando eles junto de Jesus, rogavam-lhe com instância, dizendo: É digno de que lhe concedas isto;
5 Yuto noko moi monoi tomulu unumokomoi. Koini lotu nufa mo ta noinomo na komokokino.”
5 porque ama à nossa nação, e ele mesmo nos edificou a sinagoga.
6 Nosai no mo yasoi, Isiso mo na aluwaikoki.
6 Ia, pois, Jesus com eles; mas, quando já estava perto da casa, enviou o centurião uns amigos a dizer-lhe: Senhor, não te incomodes; porque não sou digno de que entres debaixo do meu telhado;
7 Motu na, yo mo noko itouniyaimo muwoi. Yo no nonoso no moloi kiyano monoi? Imoyosu na piyomu, yani mi ano nokota mo waliyo na toloimo.
7 por isso nem ainda me julguei digno de ir à tua presença; dize, porém, uma palavra, e seja o meu servo curado.
8 Yo mani, noko siyani fiyo wosuwoimai totolo. Polimano noko siyai mo yapoli na si, asani fiyo wosuwoimai tosi. Yo mo siyaso imo mo, “Na pomoi,” to mo na tomoi. Noko siyaso imo mo, “Potumo,” to mo na totumo. Yani mi ano nokotaso imo mo, “Mi na pano,” to mo mi na tano. Noinoso nani imoyosu titouniyaimoni, yani mi anomono nokotaso mo.”
8 Pois também eu sou homem sujeito à autoridade, e tenho soldados às minhas ordens; e digo a este: Vai, e ele vai; e a outro: Vem, e ele vem; e ao meu servo: Faze isto, e ele o faz.
9 Isiso mo nonani imo kwaimoki mo, na mulumoloko manoki, aluwai noko nokolalo molopoi nokoso fokutonoyo alosikoki, na ikoki, “Ya timonukuwo. Ninani nokota mo waliyo na tomulumolo luwaimono, siyoliso nali. Isolilo noko moi mo siyoliso pa tomulumolo luwaimononuwoso.” Aino ikoki, Isiso mo.
9 Jesus, ouvindo isso, admirou-se dele e, voltando-se para a multidão que o seguia, disse: Eu vos afirmo que nem mesmo em Israel encontrei tamanha fé.
10 Nosai no mo; noko iyali, polimanota siyoliyo no iko taikiyoki no, toi mo nu mo ifou tiki. Mi anononi nokotaso na kiya tumokino, waliyo toloso.
10 E voltando para casa os que haviam sido enviados, encontraram o servo com saúde.
11 Nosai no mo; namolimaifa, Nino nokonuso manoki, Isiso mo. Siyokutono iyaliwoi noko nokolalo molopoiwoi aluwaikino.
11 Pouco depois seguiu ele viagem para uma cidade chamada Naim; e iam com ele seus discípulos e uma grande multidão.
12 Nokonu kokikokai itu loti kwamai fu tola tumoki mo, noko yau na sokuniyo fukino. Atino mo alu mo kalo watisoki, alu mo siyaso, sawi nukonu na. Tolomu noko nokolalo molopoiyo aluwainisiyo fukino.
12 Quando chegou perto da porta da cidade, eis que levavam para fora um defunto, filho único de sua mãe, que era viúva; e com ela ia uma grande multidão da cidade.
13 Isiso Siyoli mo nonani nukonuso kwaisoki mo, mulu kalo usoki, na isoki, “Noiyo sinoi.”
13 Logo que o Senhor a viu, encheu-se de compaixão por ela, e disse-lhe: Não chores.
14 Nosai no aumoifaso na amunoki, noko yauni molo tokosisai komikanoki. No monoi no ututomokikoki, molo tokosi sokuko nokoyo. Noko yauso na imoki, “Wolifa, ya timonoki, na pauwoniyou.”
14 Então, chegando-se, tocou no esquife e, quando pararam os que o levavam, disse: Moço, a ti te digo: Levanta-te.
15 Nosai no mo; yau nokota mo na yousauki, imo na lukasoki. No monoi no Isiso mo alu mo ifou atisoki, atinoso.
15 O que estivera morto sentou-se e começou a falar. Então Jesus o entregou à sua mãe.
16 No monoi no mo, noko nokolalo komaso mo kokolokoki, Kotoni siyolo kaluwaiyaloukino, ikuwanokino, “Kotoni mulu lukasiko nokota siyoli mo moini auso na tolokaina tumo.” Ti monoi ikuwanokino, “Koto mo yasoi na tumo, tani noko nokolalo moi fasimoka tumo monoi.”
16 O medo se apoderou de todos, e glorificavam a Deus, dizendo: Um grande profeta se levantou entre nós; e: Deus visitou o seu povo.
17 Ainonani monoi imo kolo kolomo liyaiki, Yutiya asiwoi aumoifa aumoifaso asiwoiso, Isiso monoi aino imo mo.
17 E correu a notícia disto por toda a Judéia e por toda a região circunvizinha.
18 Nosai no mo; Iyononi siyokutono iyaliyo Iyono totaso imo lukasiya tumokino, Isiso monoi aino imo, hani hani no yo manoki no.
18 Ora, os discípulos de João anunciaram-lhe todas estas coisas.
19 Imo lukasiya tumokino mo; Iyono mo siyokutono noko tiso aliyonikoki, “Kukuwo.” Na iko taikiyoki, Isiso Siyolini auso mano monoi, ikoki, “Na pimanowo, “Noko no tumo monoi no, a, nono na, Kotoyo imo taikiyo nokota, no mo nono na poimo, o, siyaso poimo foumoikimo.”
19 E João, chamando a dois deles, enviou-os ao Senhor para perguntar-lhe: És tu aquele que havia de vir, ou havemos de esperar outro?
20 Aino iko taikiyoki. Isisoni au mo tumokino, na ima tumokino, “Iyono iwoso uluwako nokotayo tiyomu taikiyo, “Noko no tumo monoi no, a, nono na, Kotoyo imo taikiyo nokota, no mo nono na poimo, o, siyaso poimo foumoikimo.” Aino tiyomu taikiyo, nono monoi.”
20 Quando aqueles homens chegaram junto dele, disseram: João, o Batista, enviou-nos a perguntar-te: És tu aquele que havia de vir, ou havemos de esperar outro?
21 Toti tumomai mo Isiso mo ai ai noko nokolalo pititounikaiyalo manoki. Popuwa molopoi pamiyaikiyokowaikalo manoki. Molo kau kau noko molopoi mani, molo posasoulukoki, na foinalikokino.
21 Naquela mesma hora, curou a muitos de doenças, de moléstias e de espíritos malignos; e deu vista a muitos cegos.
22 No monoi no mo, Isiso mo totini imo na fowakoki, “Iyonoso na pa imanowo, hani hani komaso no kokonuwo no, no kwaimononuwo no. Molo kau kau noko mo na toposasouluko, na tofoinaliko si liyai. Fona nomoli nomoli noko mani, na toliyaino. Uluoyo uwokaikokai noko, iyo uku nokowoi, toi komaso mo waliyo na tosi liyai. Yau yau noko mani, na tauwonoulu liyai. Sonosoni somiso noko mo imo itouniyaimo na tukwai manono.
22 Então lhes respondeu: Ide, e contai a João o que tens visto e ouvido: os cegos vêem, os coxos andam, os leprosos são purificados, e os surdos ouvem; os mortos são ressuscitados, e aos pobres é anunciado o evangelho.
23 Noko mo asa monoi mulu tiwoi tolo somiso mo, nonani nokota mo na tomoloki tolo.” Isiso mo aino na ikoki, noko tiso.
23 E bem-aventurado aquele que não se escandalizar de mim.
24 Noko ti no mo, Iyonoyo no iko taikiyoki no, toti yasoi. Nosai no mo; Isiso mo noko nokolaloso Iyono monoi iko unuki, “Toku no haniso kiyanokinuwo, noko somiso asiso no? Nakomo moi mo muo muo yapoli kiyanokinuwo, fulomuyo no fuo fuolomani tolo no. Pa kiyanokinuwoso.
24 E, tendo-se retirado os mensageiros de João, Jesus começou a dizer às multidões a respeito de João: Que saístes a ver no deserto? um caniço agitado pelo vento?
25 Noi nokotaso kiyanokinuwo? Nakomo kou ititouni nokotaso kiyanokinuwo. Wiyou na. Noko kou ititouni noko, toi mo noko somiso asiso siwoi muwoi, noko siyolini nuso tosimoi, hani hani ititouniwoi.
25 Mas que saístes a ver? um homem trajado de vestes luxuosas? Eis que aqueles que trajam roupas preciosas, e vivem em delícias, estão nos paços reais.
26 Ulai noi nokotaso kiyanokinuwo? A, Kotoni mulu lukasiko nokotaso no kiyanokinuwo? Wuo, nasu, Kotoni mulu lukasiko nokotaso na kiyanokinuwo, Iyonoso mo. Toku nokoso na tosouwaiko, Kotoni imo toku no posasokokino no. Ya timonukuwo.
26 Mas que saístes a ver? um profeta? Sim, vos digo, e muito mais do que profeta.
27 Ninani nokota monoisu mo Kotoni puko imoyo noino tiyomuko unu,
27 Este é aquele de quem está escrito: Eis aí envio ante a tua face o meu mensageiro, que há de preparar adiante de ti o teu caminho.
28 Ya timonukuwo. Iyono, iwoso uluwako nokota mo asi noko komaso nokoso toku souwaikoki. Ulai lolai mo folo, afonimai nokota mo asani moloso aluwai mo, to mo Iyonoso na tosouwai, Kotoyo samukumai mo.” Isiso mo aino ikoki.
28 Pois eu vos digo que, entre os nascidos de mulher, não há nenhum maior do que João; mas aquele que é o menor no reino de Deus é maior do que ele.
29 Isisoni imo kwaikino mo, noko nokolalo komaso iyamoki, “Nasu, Kotoni imo mo motu nali.” Takiso muwoni i noko kopokoiyau mani, tomoso na iyamoki. Iwoso yasoi uluwakoki, muwokokai monoi, Iyononi nainoyo.
29 E todo o povo que o ouviu, e até os publicanos, reconheceram a justiça de Deus, recebendo o batismo de João.
30 Nokotalo iyalisu mo Iyonoyo iwoso uluwakowoi muwoi, Falisi moloso aluwai nokowoi aniyopa imo sai sisiyoli nokowoi. Wiyou iyamoki. Kotoyo no louwa wiyotiki no, nosoni namoliyo na alosimokino.
30 Mas os fariseus e os doutores da lei rejeitaram o conselho de Deus quando a si mesmos, não sendo batizados por ele.
31 Nosai no mo; Isiso mo ikoki, “Lolaimai si noko moi, yo no moini siyolo siyolo no moloi tokolalinukuwo, woi? Noiwo noko komiyai, moi no?
31 A que, pois, compararei os homens desta geração, e a que são semelhantes?
32 Moi mo alalo lolofa komiyai tosomaimo sinuwo, nokonu mulumai. Taliyonikuwano manono, somaimo monoi,
32 São semelhantes aos meninos que, sentados nas praças, gritam uns para os outros: Tocamo-vos flauta, e não dançastes; cantamos lamentações, e não chorastes.
33 Noinoso moi mo pa tiyamonuwoso, “Iyononi molo mo itouniyaimo.” Iyono, iwoso uluwako nokota tumoki, tuo mo nowoi muwoi, molo wamo ito iwo sikowoi muwoi. No monoi no tiyamo manonuwo, “No mo kwaimo muwoi. Hani monoi pa tonomoiso.” Tiyamonuwo, popuwayo tuwowo.
33 Porquanto veio João, o Batista, não comendo pão nem bebendo vinho, e dizeis: Tem demônio;
34 Ulai asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya tumoki, yo monoi mani, pa tiyamonuwoso, itouniyaimo. Yo mo na tonomoi, molo wamo ito iwo tosikomosi, no monoi no moiyo tiyamonuwo, “Pokiwo, kwaimo muwoi, no siyoli nokota, molo wamo ito iwo siko siyoli nokota. Takiso muwoni i noko kopokoiyau nokoni wolitono, molo koiyauso aluwai nokowoi, toini siyokutono. Kwaimo muwoi.” Aino no hani monoi tiyamo manonuwo?
34 veio o Filho do homem, comendo e bebendo, e dizeis: Eis aí um comilão e bebedor de vinho, amigo de publicanos e pecadores.
35 Kotoni mi ano nokoso na pukwaikalowo, no monoi nosu posainowo, ititouni na. Koto mo mulu mo iwoi.” Isiso mo aino na ikoki.
35 Mas a sabedoria é justificada por todos os seus filhos.
36 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai nokotayo Isisoso ima tumoki, “Yani nuso pono fasimona tumo.” Yasoi, Falisi moloso aluwai nokotani nu mo tumoki, no yousa tumoki.
36 Um dos fariseus convidou-o para comer com ele; e entrando em casa do fariseu, reclinou-se à mesa.
37 Nonani nokonumai mo noni tolosoki, molo koiyauso aluwai nukonu na. To mo imoso na kwaiki, Falisi nokotani nuso no yousa tumo monoi.
37 E eis que uma mulher pecadora que havia na cidade, quando soube que ele estava à mesa em casa do fariseu, trouxe um vaso de alabastro com bálsamo;
38 Nu poiso asiyo tiki, Isisoni auso losiyaika tiki, namolisai, na soniki. Soni molo iwo mo Isisoni fona tiso amukono liyaiki. Amukono liyaiki mo, komu suwo sopoyo na uwosuwakomoki, amoliyo akaikomoki, fona timai. Totani kou woti iwo itouniyaimo na solukikomaloki, tani fona tiso.
38 e estando por detrás, aos seus pés, chorando, começou a regar-lhe os pés com lágrimas e os enxugava com os cabelos da sua cabeça; e beijava-lhe os pés e ungia-os com o bálsamo.
39 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai nokota no mo, Isisoso no imanoki no, “Yani nuso pono fasimona tumo,” nonani nokotayo mo kiki mo, na mulumolokoki, “Noko ni mo Kotoni mulu posaino mo, na posaino, noni ni tokomi no, to mo molo koiyauso aluwai nukonu na.”
39 Mas, ao ver isso, o fariseu que o convidara falava consigo, dizendo: Se este homem fosse profeta, saberia quem e de que qualidade é essa mulher que o toca, pois é uma pecadora.
40 Ulai imoki, Isisoyo mo, Falisi moloso aluwai nokotaso, “Saimo, yo mo imo tolukasinoki.” Saimoyo imoki, “Aiyolokomomoko nokota, waliyo na pimono.”
40 E respondendo Jesus, disse-lhe: Simão, tenho uma coisa a dizer-te. Respondeu ele: Dize-a, Mestre.
41 Nosai no mo; siyokawi imo na lukasiki, imoki, “Muwoni nokota siyoliyo noko tiso mo muwoni toniko. Awa toniko. Muwoni foli mo amai. Siya mo muwoni foli mo siyoli, 100 kina. Siya mo muwoni foli mo koufaso, 10 kina saso.
41 Certo credor tinha dois devedores; um lhe devia quinhentos denários, e outro cinqüenta.
42 Ifou no moloi ni monoi, toti no? Muwoni mo uwofa na. Ulai muwoni nokota siyoliyo na alukikoki, nonani muwoni ti foli monoi mo.” Isiso mo siyokawi imo aino imoki, ulai nosai no imoki, “Noi no mulu siyoliso unoimo, muwoni nokota siyoli monoi? Noi no mulu koufaso unoimo?”
42 Não tendo eles com que pagar, perdoou a ambos. Qual deles, pois, o amará mais?
43 Saimoyo fowaki, “Ya tiyomu, 100 kina nokota, muwoni siyoli foli monoi no alukimoki no, nonani nokotayo mo mulu siyoliso unoimo.” Isisoyo imoki, “Motu na tiyomuni.”
43 Respondeu Simão: Suponho que é aquele a quem mais perdoou. Replicou-lhe Jesus: Julgaste bem.
44 Nosai no mo; noniso monoi alosisoki, fokutono mo. Saimoso na imoki, “Noni ni pokoso. Yo mo nani nuso tola ti mo, nono mo fona uluwakomomono iwo mo pako woliyomononiso. Nonisu mo totani soni molo iwoyo na uluwakomomono, yani fona mo. Komu suwoyo na uwosuwakomomono.
44 E, voltando-se para a mulher, disse a Simão: Vês tu esta mulher? Entrei em tua casa, e não me deste água para os pés; mas esta com suas lágrimas os regou e com seus cabelos os enxugou.
45 Ya tumomai nono mo amoliyo pa akaimomononiso. Ya lotimai ainoso lolai ninani nukonusu mo yani fona tiso amoliyo na akaikomomonomoi, pa ulosukosomoiso.
45 Não me deste ósculo; ela, porém, desde que entrei, não tem cessado de beijar-me os pés.
46 Nono mo yani komu mo woilo iwoyo pako uluwamononiso. Nonisu mo kou woti iwoyo na uluwakomomono, yani fona tiso. Nono mo aniyopa molo itouniyaimoso pa aluwainiso, totasu mo tuwomono itouniyaimomoi.
46 Não me ungiste a cabeça com óleo; mas esta com bálsamo ungiu-me os pés.
47 No monoi no ya timonoki, ni mo molo koiyauso aluwaiyalo nukonu. Mulu koiyau no ulai koufa, siyoli na. Ulai yo mo yasoi afoli watiso, yani molo timai mo futo. No monoi no siyoliso na tomulu unumono. Mulu koiyaufa saso afoliwai mo, koufaso mulu unumono.” Isiso mo ainoso imoki, Saimoso.
47 Por isso te digo: Perdoados lhe são os pecados, que são muitos; porque ela muito amou; mas aquele a quem pouco se perdoa, pouco ama.
48 Nosai no mo; Isiso mo na isoki, “Yo mo nani molo koiyau monoi imo mo futo.”
48 E disse a ela: Perdoados são os teus pecados.
49 Noko no si tomasimokino no, totai amu imo lukasikuwanalokino, “Ni no noi, woi? Hani hani tiyomoi, mulu kopokoiyau mani, tosaloso uwokomoi.”
49 Mas os que estavam com ele à mesa começaram a dizer entre si: Quem é este que até perdoa pecados?
50 Ulai Isiso mo na isoki, “Na tomulumolo luwaimononi, no monoi no tosamiyaikiyoni. Atiyaiso potolano, mulu tomokiso.”
50 Jesus, porém, disse à mulher: A tua fé te salvou; vai-te em paz.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.