Lucas 6
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Mi fou fouko ulo siyamai mo isi mulumai molomai nu liyaiki, Isiso iyali mo, paluwa tuo sosono isimai. Nu liyai manoki mo; siyokutono iyali mo paluwa u na tofukalokino, nainomai totunokokino, na nokokino.
1 Em dia de sábado, Jesus atravessava umas plantações; seus discípulos iam colhendo espigas {de trigo}, as debulhavam na mão e comiam.
2 Ulai Falisi moloso aluwai noko mo na ika tumokino, “Mi fou fouko ulomaisu mo ausu. Ulai hani monoi tiyonuwo?”
2 Alguns dos fariseus lhes diziam: Por que fazeis o que não é permitido no sábado?
3 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Ulai moi no Toiwi aino imo pa kwainuwoso? Ulai pa kokonuwoso, nonani puko imo no? Toiwi iyali mo tiya kolikaliki mo,
3 Jesus respondeu: Acaso não tendes lido o que fez Davi, quando teve fome, ele e os seus companheiros;
4 nomai no mo paluwa tuo iya tiki, Kotoni lotu nu poiso, paluwa tuo no mo, Kotoso muwokokainonikai yasoi. Nonani paluwa tuo mo afonimai noko mo au au. Lotu samukuko nokoyosu noko mo waliyo. Toiwi mo lotu samukuko nokota muwoi, ulai na noka tiki. Lotu samukuko nokotayo niki, paluwa tuo mo. Siyokutono iyaliso mani, nikoki, Toiwiyo mo. Na nokokino.
4 como entrou na casa de Deus e tomou os pães da proposição e deles comeu e deu de comer aos seus companheiros, se bem que só aos sacerdotes era permitido comê-los?
5 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota, asa mo mi fou fouko ulo na tosamuku.” Aino ikoki, mi fou fouko ulo monoi.
5 E ajuntou: O Filho do Homem é senhor também do sábado.
6 Mi fou fouko ulo siyamai lotu nufa poiso aiyoloka ti ki. Naino nomoli nokota mo na tu yousikainoki, nainasai naino mo nomolimokaiki.
6 Em outro dia de sábado, Jesus entrou na sinagoga e ensinava. Achava-se ali um homem que tinha a mão direita seca.
7 Nokotalo iyalisu mo Isisoso molo amiso kwaikino, Falisi moloso aluwai nokowoi Musini imo sai sisiyoli nokowoiyo. Na mulumolokokino, “Moloi tiyo, woi, mi fou fouko ulomai no? Konoi no amai titouniyaimokai, woi?” Faumiko monoi louwa fi yokino, no monoi no molo amiso kwaikino.
7 Ora, os escribas e os fariseus observavam Jesus para ver se ele curaria no dia de sábado. Eles teriam então pretexto para acusá-lo.
8 Totasu mo sai, toini mulu mo. No monoi no naino nomoli nokotaso na imoki, “Na pauwono, mulumai na potolau. Nokoni mulumai na potola tumo.” Imoki mo; na auwoniyouki, na tolauki.
8 Mas Jesus conhecia os pensamentos deles e disse ao homem que tinha a mão seca: Levanta-te e põe-te em pé, aqui no meio. Ele se levantou e ficou em pé.
9 Nokotalo iyaliso na louwa ikoki, “Ya timonukuwo, Musini imo no moloi tiyomuko? Molo koiyauso aluwai mo waliyo poimo, molo itouniyaimoso aluwai mo waliyo poimo, mi fou fouko ulomai mo. Ai nokota tofasikoni poimo, tofolo, na uwokaiyoimo poimo.” Ainonani monoi louwa ikoki.
9 Disse-lhes Jesus: Pergunto-vos se no sábado é permitido fazer o bem ou o mal; salvar a vida, ou deixá-la perecer.
10 Nosai no kwailuwaikaloki, naino nomoli nokotaso imoki, “Naino mo na pofouko.” Nosai no naino na foukoki, waliyo na takoki.
10 E relanceando os olhos sobre todos, disse ao homem: Estende tua mão. Ele a estendeu, e foi-lhe restabelecida a mão.
11 Ulai nokotalo iyali mo uo mulu saso, totai amu imo lukasikuwanokino, Isisoso uwo monoi.
11 Mas eles encheram-se de furor e indagavam uns aos outros o que fariam a Jesus.
12 Nosai no mo; Isiso mo Kotowoi imo lukasa yoki, yuso. Amoloki siyolimai mo Kotowoi imo lukaso yousi manoki, lukaso manoki lukaso manoki lukaso manoki, ainoso posasi.
12 Naqueles dias, Jesus retirou-se a uma montanha para rezar, e passou aí toda a noite orando a Deus.
13 Ulo amiyoki mo; nosai no mo; aluwai nokoso aliyonikoki. Siyaiso na muwokokaiki, Kotoni imo lukasikalomano monoi, noko molo tiwoi noko na muwokokaiki.
13 Ao amanhecer, chamou os seus discípulos e escolheu doze dentre eles que chamou de apóstolos:
14 Siya mo Saimo, siyolo siya kaluwaiki, Pita. Siya mo Anotolu, Saimoni auwatono. Siyolo siyolo siyai mo noino, Yamiso, Iyono, Filipo, Patolumiyo,
14 Simão, a quem deu o sobrenome de Pedro; André, seu irmão; Tiago, João, Filipe, Bartolomeu,
15 Matiyu, Tomo, Yamiso, Alofiyani awitono. Siya mo Saimo siya, siyolo siya mo Siloto.
15 Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu; Simão, chamado Zelador;
16 Siya mo Yutaso, Yamisoni awitono. Siya mo Yutaso Isokailiyo, Isiso monoi uo nokoso no ifoluwaiko unuki no. No mo Kotoni imo lukasikalomano nokoni siyolo siyolo na.
16 Judas, irmão de Tiago; e Judas Iscariotes, aquele que foi o traidor.
17 Nosai no mo; Isiso iyali mo kunoki, kiso na sa konoki, aluwai noko molopoi nokoni auso. Wiyou, noko nokolalo molopoi na sa tumo liyaiki, Yutiya asi nokowoi, Yolusolimo nokonu nokowoi, mamo iwo aumoifaso si noko, Taiya nokonusaiwoi Saito nokonusaiwoi no tiki no, toiwoi na.
17 Descendo com eles, parou numa planície. Aí se achava um grande número de seus discípulos e uma grande multidão de pessoas vindas da Judéia, de Jerusalém, da região marítima, de Tiro e Sidônia, que tinham vindo para ouvi-lo e ser curadas das suas enfermidades.
18 Isisoni imo kwaima tumokino. Ai ai noko ti liyai manoki, ititounikai monoi. Popuwayo uwokaikokai noko mani, na ititounikaiki, Isisoyo mo.
18 E os que eram atormentados dos espíritos imundos ficavam livres.
19 Fiyaimokaikino, tani ausai komi monoi piyo manokino. Tani amiyo ititounikaiki, no monoi no komi monoi na yokino.
19 Todo o povo procurava tocá-lo, pois saía dele uma força que os curava a todos.
20 Nosai no mo; Isisoyo siyokutono iyaliso kwaikaloki, na ikoki,
20 Então ele ergueu os olhos para os seus discípulos e disse: Bem-aventurados vós que sois pobres, porque vosso é o Reino de Deus!
21 Tiyawoiso noko moi mo na pa molokiwo. Na noinuwomo, touwai na tolokomoinuwomo.
21 Bem-aventurados vós que agora tendes fome, porque sereis fartos! Bem-aventurados vós que agora chorais, porque vos alegrareis!
22 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokotaso aluwai noko moi, moi mo na pa molokiwo. Aluwai foli monoi nokoyo uo mulu atolokomo unoinuwomo, na alifoliyafoumo komoinuwomo, alisiyoli komoinuwomo. Moini siyolo siyolo kwaimo pa kolaloinuwoso, kopokoiyau imo kolaloinuwomo.
22 Bem-aventurados sereis quando os homens vos odiarem, vos expulsarem, vos ultrajarem, e quando repelirem o vosso nome como infame por causa do Filho do Homem!
23 Aniyopatono iyaliyo mani, tomoso na, Kotoni mulu lukasiko noko iyaliso uwokaikalokino. Ulai ainonani uwoyakinuwomo, na pa moloki siwo, na pa namoulu siwo. Pukwaiwo, kumokiso suo foli mo siyoli.
23 Alegrai-vos naquele dia e exultai, porque grande é o vosso galardão no céu. Era assim que os pais deles tratavam os profetas.
24 Ilolu molopoi noko moisu fau, atiyaiso. Asimai saso tosi itouniyaimonuwo.
24 Mas ai de vós, ricos, porque tendes a vossa consolação!
25 No siyoli noko moi, touwai siyoli no tosinuwo no, moi fau, atiyaiso, amuwoi tinoso tiya na kolikaliyoinuwomo.
25 Ai de vós, que estais fartos, porque vireis a ter fome! Ai de vós, que agora rides, porque gemereis e chorareis!
26 Noko komasoyo iyamo unakinuwomo, noko ititouni imo, moi fau, atiyaiso. Aniyopatono iyaliyo mani, tomoso na, imo topoko noko monoi piyamo uku manokino, noko ititouniwo.”
26 Ai de vós, quando vos louvarem os homens, porque assim faziam os pais deles aos falsos profetas!
27 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Yani imo kwai noko moiso ya timonukuwo, uo nokoso mulu na pa ukuwo. Nokoyo mulu atolokomo unakinuwomo, atiyaiso pa yo ititouniwo.
27 Digo-vos a vós que me ouvis: amai os vossos inimigos, fazei bem aos que vos odeiam,
28 Nokoyo kaloni imo imakinuwomo, na pa ikowo, “Kotoyo na tofasinuwo.” Nokoyo koiyaukomakinuwomo, Kotoso na pa utolumo ukuwo, totayo fasiko monoi mo.
28 abençoai os que vos maldizem e orai pelos que vos injuriam.
29 Nokoyo umosai ifasiyaimakinimo, umo siyai na pako alosimo. Nokoyo nani atoli tuno ano wayakinimo, wiyou imo mo noiyo imoi, pau tuno mani, na pako anoni.
29 Ao que te ferir numa face, oferece-lhe também a outra. E ao que te tirar a capa, não impeças de levar também a túnica.
30 Nokoyo hani niko monoi utolumakinimo, wiyou imo mo noiyo ikoi, waliyo na pako niko. Nokoyo ilolu ako waninakinimo, amiso noiyo imoi, “Ifou pakomono.”
30 Dá a todo o que te pedir; e ao que tomar o que é teu, não lho reclames.
31 Moi mo nokoyo fasikomo mulu monoi tiyo manonuwo. No monoi no nokoso pa fasiko mano liyaiwo.
31 O que quereis que os homens vos façam, fazei-o também a eles.
32 Noko, toiyo no tomulu unu manonuwo no, toisoso mulu ukakinuwomo, Kotoyo no moloi uwokomo itouniyaimo monoi, siyokuno iyali mulu uku foli monoi no? No mo siyoli hani muwoi. Molo koiyauso aluwai noko mani, ainoso mulu tuku manono, totaini siyokutono iyali monoi. Moi uo noko, toi mani, na pa mulu uku manowo, no monoi no Koto mo itouniyaimoso uwokomoinuwomo, suo foli monoi mo.
32 Se amais os que vos amam, que recompensa mereceis? Também os pecadores amam aqueles que os amam.
33 Noko, toiyo no tofasikomo manonuwo no, toisoso fasikakinuwomo, Kotoyo no moloi uwokomo itouniyaimo monoi, siyokuno iyali fasiko foli monoi no? No mo siyoli hani muwoi. Molo koiyauso aluwai noko mani, noinoso tiyo manono.
33 E se fazeis bem aos que vos fazem bem, que recompensa mereceis? Pois o mesmo fazem também os pecadores.
34 Noinoso nokoso nikakinuwomo, na iyamoinuwomo, “Suo mo amai nimokoinomo.” Suo i monoi nikakinuwomo, Kotoyo no moloi uwokomo itouniyaimo monoi? No mo siyoli hani muwoi. Molo koiyauso aluwai noko mani, na tonikalo manono, molo koiyauso aluwai noko siyaiso, suo monoi i monoi.
34 Se emprestais àqueles de quem esperais receber, que recompensa mereceis? Também os pecadores emprestam aos pecadores, para receberem outro tanto.
35 Ulai uo nokoso mulu na pa ukuwo. Atiyaiso na pa yo ititouniwo. Suomoso monoiso na pa nikowo, suo monoi noiyo iyamoiwo. Aino yakinuwomo, suo mo siyoli anoinuwomo. Kota Kotoni alalo na soinuwomo. Wafisu imo somiso nokoso Koto mo tofasikomoi. Noko nokolalo kopokoiyauso mani, tofasikomoi.
35 Pelo contrário, amai os vossos inimigos, fazei bem e emprestai, sem daí esperar nada. E grande será a vossa recompensa e sereis filhos do Altíssimo, porque ele é bom para com os ingratos e maus.
36 Moini Apono mo mulu tokalo ukumoi. Moi mani, mulu na pokolikali ukuwo. Suomoso monoiso na pa fasiko manowo.” Isiso mo aino na ikoki.
36 Sede misericordiosos, como também vosso Pai é misericordioso.
37 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na ikoki, “Noko siya monoi noiyo lukaso ukoiwo, “Kopokoiyauwo.” Wonikaluso momaini molo kopokoiyau foli monoi Kotoyo yomukaiyoimo. Molo koiyau foli monoi nokoso noiyo uwokoiwo, momaini molo kopokoiyau foli monoi Kotoyo aiko uwokomoinuwo. Imo na potokosokikowo, no monoi no moi monoi mani, Koto mo imo mo futo.
37 Não julgueis, e não sereis julgados; não condeneis, e não sereis condenados; perdoai, e sereis perdoados;
38 Nokoso pa niko manowo, suo mani, Kotoyo mo na niyoinuwomo. Siyoliso na wauninoinuwomo. Siyoliso na inaloimo, ko kowaso. Nosai no kotiyonikoimo, woiso amukiyokonoimo. Ulai ti monoi na inaloimo, ko kowaso, wiyou nali wolitoloko monoi louwa. Siyoliso wautiyakinuwomo, nokoso, Koto mani, suo monoi siyoliso wauninoinuwomo. Koufaso wautiyakinuwomo, Koto mani, suo monoi koufaso wauninoinuwomo.” Isiso mo aino na ikoki.
38 dai, e dar-se-vos-á. Colocar-vos-ão no regaço medida boa, cheia, recalcada e transbordante, porque, com a mesma medida com que medirdes, sereis medidos vós também.
39 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo ti monoi na ikoki, “Molo kau kau nokota ti, totati amu no molo no waliyo wiyolukuwano, woi? Wiyou, toti mo asi iso tomoso usukunalo konoimo.
39 Propôs-lhes também esta comparação: Pode acaso um cego guiar outro cego? Não cairão ambos na cova?
40 Sokolu alaloyo no totaini aiyoloko nokota no moloi souwai monoi? Sokolu uwaisu mo aiyoloko nokota komiyai na soimo, sai sisiyoliwoi.” Isiso mo siyokawi imo ainoso na ikoki.
40 O discípulo não é superior ao mestre; mas todo discípulo perfeito será como o seu mestre.
41 Ulai Isiso mo na ikoki, “Noko siya monoi noiyo iyamoiwo, molo koiyau aluwai foli monoi mo. No mo molo kukumo koufa komiyaisu. Ulai nono mani, molo koiyauso yapoli na taluwai manoni, molo kukumo soliyaki komiyai tanokaino, a soliyaki topi.
41 Por que vês tu o argueiro no olho de teu irmão e não reparas na trave que está no teu olho?
42 Hani monoi siyokunoso timoni, “Woli, yo mo kukumo koufa tafoliwainoki, nani moloso.” Ulai nono mani, a pokamono siyoli pa tokiniso, nani molo tiso. Nono mo imo topoko nokota nali, nona amu monoi tiyomuni, noko itouniyaimowo. Molo koiyauso aluwai nokota na, nono mo. A pokamono siyoli nani molo tiso no tanokaino no, no mo na pa afoli taikiyo, toku mo. Namolimai mo waliyo na foinalikoinimo, siyokunoni molo kukumo pa afoliwai.” Aino na ikoki, Isiso mo.
42 Ou como podes dizer a teu irmão: Deixa-me, irmão, tirar de teu olho o argueiro, quando tu não vês a trave no teu olho? Hipócrita, tira primeiro a trave do teu olho e depois enxergarás para tirar o argueiro do olho de teu irmão.
43 Isiso mo ti monoi na ikoki, “A itouniyaimo mo a wamo kopokoiyauwoi pa tosiso. Noinosu nali, a koiyau mani, a wamo ititouniwoi pa tosiso.
43 Uma árvore boa não dá frutos maus, uma árvore má não dá bom fruto.
44 Nokoyo a wamoso atiyaiso kokakimo, na sainoimo, a koiyau poimo itouniyaimo poimo. Moloi woi? Molosu aso no sipoki wamo no moloi si monoi? Molosu a koufa mo si wamo ititouni mo pa tosimoiso.
44 Porquanto cada árvore se conhece pelo seu fruto. Não se colhem figos dos espinheiros, nem se apanham uvas dos abrolhos.
45 Noko koiyau nokota, tani mulu mo wapumokai. No monoi no imo koiyausoso na tolukasalomoi. Noko itouniyaimo mo mulu itouniyaimowoi na totolomoi. No monoi no imo itouniyaimososo na tolukasalomoi.
45 O homem bom tira coisas boas do bom tesouro do seu coração, e o homem mau tira coisas más do seu mau tesouro, porque a boca fala daquilo de que o coração está cheio.
46 Isiso mo ulai ikoki, “Hani monoi tokaluwaimono manonuwo, “Koini Siyoli Nokota, koini Siyoli Nokota.” Moi mo yani imoso pa taluwaimono manonuwoso.
46 Por que me chamais: Senhor, Senhor... e não fazeis o que digo?
47 Nokoyo yani imoso kwaimona tumakimo, to no noi komiyai? Noko mo yani imoso aluwaimonakimo, to no noi komiyai? Ya towiyononinukuwo ninoino.
47 Todo aquele que vem a mim ouve as minhas palavras e as pratica, eu vos mostrarei a quem é semelhante.
48 Nonani nokota mo nu ko nokota komiyai. Toku mo asi i na taiyalo kono, woiso. A soliyaki ikaiyalo kono, tomoki tonimai mo totola kono. Namolisai mo nu tolokolisiya yo. Nosai no mo, iwo usoiyo siyoli totumo. Iwo miyo nu louwa tusainiyaikiyo fu. Akokonowoi muwoi, amiso amai na totoloko. Ulai afonimaiso? Nonani nokota mo nu mo itouniyaimoso na ko.
48 É semelhante ao homem que, edificando uma casa, cavou bem fundo e pôs os alicerces sobre a rocha. As águas transbordaram, precipitaram-se as torrentes contra aquela casa e não a puderam abalar, porque ela estava bem construída.
49 Ulai nokoyo yani imo iyoyoso kwaimonokaiyakimo, to mani, nu ko nokota komiyai. Asi i aikowoi muwoi, asimai nu toko. Nosai no mo, iwo usoiyomaiso iwo miyo na tusainiyaikiyo fu, lolai siyaso takokono. Na tokolitoloko.” Aino ikoki, Isiso mo, siyokawi imo mo.
49 Mas aquele que as ouve e não as observa é semelhante ao homem que construiu a sua casa sobre a terra movediça, sem alicerces. A torrente investiu contra ela, e ela logo ruiu; e grande foi a ruína daquela casa.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.