Lucas 6
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI
1 Mi fou fouko ulo siyamai mo isi mulumai molomai nu liyaiki, Isiso iyali mo, paluwa tuo sosono isimai. Nu liyai manoki mo; siyokutono iyali mo paluwa u na tofukalokino, nainomai totunokokino, na nokokino.
1 Certo sábado, enquanto Jesus passava pelas lavouras de cereal, seus discípulos começaram a colher e a debulhar espigas com as mãos, comendo os grãos.
2 Ulai Falisi moloso aluwai noko mo na ika tumokino, “Mi fou fouko ulomaisu mo ausu. Ulai hani monoi tiyonuwo?”
2 Alguns fariseus perguntaram: "Por que vocês estão fazendo o que não é permitido no sábado? "
3 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Ulai moi no Toiwi aino imo pa kwainuwoso? Ulai pa kokonuwoso, nonani puko imo no? Toiwi iyali mo tiya kolikaliki mo,
3 Jesus lhes respondeu: "Vocês nunca leram o que fez Davi, quando ele e seus companheiros estavam com fome?
4 nomai no mo paluwa tuo iya tiki, Kotoni lotu nu poiso, paluwa tuo no mo, Kotoso muwokokainonikai yasoi. Nonani paluwa tuo mo afonimai noko mo au au. Lotu samukuko nokoyosu noko mo waliyo. Toiwi mo lotu samukuko nokota muwoi, ulai na noka tiki. Lotu samukuko nokotayo niki, paluwa tuo mo. Siyokutono iyaliso mani, nikoki, Toiwiyo mo. Na nokokino.
4 Ele entrou na casa de Deus e, tomando os pães da Presença, comeu o que apenas aos sacerdotes era permitido comer, e os deu também aos seus companheiros".
5 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota, asa mo mi fou fouko ulo na tosamuku.” Aino ikoki, mi fou fouko ulo monoi.
5 E então lhes disse: "O Filho do homem é Senhor do sábado".
6 Mi fou fouko ulo siyamai lotu nufa poiso aiyoloka ti ki. Naino nomoli nokota mo na tu yousikainoki, nainasai naino mo nomolimokaiki.
6 Noutro sábado, ele entrou na sinagoga e começou a ensinar; estava ali um homem cuja mão direita era atrofiada.
7 Nokotalo iyalisu mo Isisoso molo amiso kwaikino, Falisi moloso aluwai nokowoi Musini imo sai sisiyoli nokowoiyo. Na mulumolokokino, “Moloi tiyo, woi, mi fou fouko ulomai no? Konoi no amai titouniyaimokai, woi?” Faumiko monoi louwa fi yokino, no monoi no molo amiso kwaikino.
7 Os fariseus e os mestres da lei estavam procurando um motivo para acusar Jesus; por isso o observavam atentamente, para ver se ele iria curá-lo no sábado.
8 Totasu mo sai, toini mulu mo. No monoi no naino nomoli nokotaso na imoki, “Na pauwono, mulumai na potolau. Nokoni mulumai na potola tumo.” Imoki mo; na auwoniyouki, na tolauki.
8 Mas Jesus sabia o que eles estavam pensando e disse ao homem da mão atrofiada: "Levante-se e venha para o meio". Ele se levantou e foi.
9 Nokotalo iyaliso na louwa ikoki, “Ya timonukuwo, Musini imo no moloi tiyomuko? Molo koiyauso aluwai mo waliyo poimo, molo itouniyaimoso aluwai mo waliyo poimo, mi fou fouko ulomai mo. Ai nokota tofasikoni poimo, tofolo, na uwokaiyoimo poimo.” Ainonani monoi louwa ikoki.
9 Jesus lhes disse: "Eu lhes pergunto: o que é permitido fazer no sábado: o bem ou o mal, salvar a vida ou destruí-la? "
10 Nosai no kwailuwaikaloki, naino nomoli nokotaso imoki, “Naino mo na pofouko.” Nosai no naino na foukoki, waliyo na takoki.
10 Então, olhou para todos os que estavam à sua volta e disse ao homem: "Estenda a mão". Ele a estendeu, e ela foi restaurada.
11 Ulai nokotalo iyali mo uo mulu saso, totai amu imo lukasikuwanokino, Isisoso uwo monoi.
11 Mas eles ficaram furiosos e começaram a discutir entre si o que poderiam fazer contra Jesus.
12 Nosai no mo; Isiso mo Kotowoi imo lukasa yoki, yuso. Amoloki siyolimai mo Kotowoi imo lukaso yousi manoki, lukaso manoki lukaso manoki lukaso manoki, ainoso posasi.
12 Num daqueles dias, Jesus saiu para o monte a fim de orar, e passou a noite orando a Deus.
13 Ulo amiyoki mo; nosai no mo; aluwai nokoso aliyonikoki. Siyaiso na muwokokaiki, Kotoni imo lukasikalomano monoi, noko molo tiwoi noko na muwokokaiki.
13 Ao amanhecer, chamou seus discípulos e escolheu doze deles, a quem também designou como apóstolos:
14 Siya mo Saimo, siyolo siya kaluwaiki, Pita. Siya mo Anotolu, Saimoni auwatono. Siyolo siyolo siyai mo noino, Yamiso, Iyono, Filipo, Patolumiyo,
14 Simão, a quem deu o nome de Pedro; seu irmão André; Tiago; João; Filipe; Bartolomeu;
15 Matiyu, Tomo, Yamiso, Alofiyani awitono. Siya mo Saimo siya, siyolo siya mo Siloto.
15 Mateus; Tomé; Tiago, filho de Alfeu; Simão, chamado zelote;
16 Siya mo Yutaso, Yamisoni awitono. Siya mo Yutaso Isokailiyo, Isiso monoi uo nokoso no ifoluwaiko unuki no. No mo Kotoni imo lukasikalomano nokoni siyolo siyolo na.
16 Judas, filho de Tiago; e Judas Iscariotes, que veio a ser o traidor.
17 Nosai no mo; Isiso iyali mo kunoki, kiso na sa konoki, aluwai noko molopoi nokoni auso. Wiyou, noko nokolalo molopoi na sa tumo liyaiki, Yutiya asi nokowoi, Yolusolimo nokonu nokowoi, mamo iwo aumoifaso si noko, Taiya nokonusaiwoi Saito nokonusaiwoi no tiki no, toiwoi na.
17 Jesus desceu com eles e parou num lugar plano. Estava ali muitos dos seus discípulos e imensa multidão procedente de toda a Judéia, de Jerusalém e do litoral de Tiro e de Sidom;
18 Isisoni imo kwaima tumokino. Ai ai noko ti liyai manoki, ititounikai monoi. Popuwayo uwokaikokai noko mani, na ititounikaiki, Isisoyo mo.
18 que vieram para ouvi-lo e serem curadas de suas doenças. Os que eram perturbados por espíritos imundos ficaram curados,
19 Fiyaimokaikino, tani ausai komi monoi piyo manokino. Tani amiyo ititounikaiki, no monoi no komi monoi na yokino.
19 e todos procuravam tocar nele, porque dele saía poder que curava a todos.
20 Nosai no mo; Isisoyo siyokutono iyaliso kwaikaloki, na ikoki,
20 Olhando para os seus discípulos, ele disse: "Bem-aventurados vocês os pobres, pois a vocês pertence o Reino de Deus.
21 Tiyawoiso noko moi mo na pa molokiwo. Na noinuwomo, touwai na tolokomoinuwomo.
21 Bem-aventurados vocês, que agora têm fome, pois serão satisfeitos. Bem-aventurados vocês, que agora choram, pois haverão de rir.
22 Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokotaso aluwai noko moi, moi mo na pa molokiwo. Aluwai foli monoi nokoyo uo mulu atolokomo unoinuwomo, na alifoliyafoumo komoinuwomo, alisiyoli komoinuwomo. Moini siyolo siyolo kwaimo pa kolaloinuwoso, kopokoiyau imo kolaloinuwomo.
22 Bem-aventurados serão vocês, quando os odiarem, expulsarem e insultarem, e eliminarem o nome de vocês, como sendo mau, por causa do Filho do homem.
23 Aniyopatono iyaliyo mani, tomoso na, Kotoni mulu lukasiko noko iyaliso uwokaikalokino. Ulai ainonani uwoyakinuwomo, na pa moloki siwo, na pa namoulu siwo. Pukwaiwo, kumokiso suo foli mo siyoli.
23 "Regozijem-se nesse dia e saltem de alegria, porque grande é a recompensa de vocês no céu. Pois assim os antepassados deles trataram os profetas.
24 Ilolu molopoi noko moisu fau, atiyaiso. Asimai saso tosi itouniyaimonuwo.
24 "Mas ai de vocês, os ricos, pois já receberam sua consolação.
25 No siyoli noko moi, touwai siyoli no tosinuwo no, moi fau, atiyaiso, amuwoi tinoso tiya na kolikaliyoinuwomo.
25 Ai de vocês, que agora têm fartura, porque passarão fome. Ai de vocês, que agora riem, pois haverão de se lamentar e chorar.
26 Noko komasoyo iyamo unakinuwomo, noko ititouni imo, moi fau, atiyaiso. Aniyopatono iyaliyo mani, tomoso na, imo topoko noko monoi piyamo uku manokino, noko ititouniwo.”
26 Ai de vocês, quando todos falarem bem de vocês, pois assim os antepassados deles trataram os falsos profetas".
27 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Yani imo kwai noko moiso ya timonukuwo, uo nokoso mulu na pa ukuwo. Nokoyo mulu atolokomo unakinuwomo, atiyaiso pa yo ititouniwo.
27 "Mas eu digo a vocês que estão me ouvindo: Amem os seus inimigos, façam o bem aos que os odeiam,
28 Nokoyo kaloni imo imakinuwomo, na pa ikowo, “Kotoyo na tofasinuwo.” Nokoyo koiyaukomakinuwomo, Kotoso na pa utolumo ukuwo, totayo fasiko monoi mo.
28 abençoem os que os amaldiçoam, orem por aqueles que os maltratam.
29 Nokoyo umosai ifasiyaimakinimo, umo siyai na pako alosimo. Nokoyo nani atoli tuno ano wayakinimo, wiyou imo mo noiyo imoi, pau tuno mani, na pako anoni.
29 Se alguém lhe bater numa face, ofereça-lhe também a outra. Se alguém lhe tirar a capa, não o impeça de tirar-lhe a túnica.
30 Nokoyo hani niko monoi utolumakinimo, wiyou imo mo noiyo ikoi, waliyo na pako niko. Nokoyo ilolu ako waninakinimo, amiso noiyo imoi, “Ifou pakomono.”
30 Dê a todo o que lhe pedir, e se alguém tirar o que pertence a você, não lhe exija que o devolva.
31 Moi mo nokoyo fasikomo mulu monoi tiyo manonuwo. No monoi no nokoso pa fasiko mano liyaiwo.
31 Como vocês querem que os outros lhes façam, façam também vocês a eles.
32 Noko, toiyo no tomulu unu manonuwo no, toisoso mulu ukakinuwomo, Kotoyo no moloi uwokomo itouniyaimo monoi, siyokuno iyali mulu uku foli monoi no? No mo siyoli hani muwoi. Molo koiyauso aluwai noko mani, ainoso mulu tuku manono, totaini siyokutono iyali monoi. Moi uo noko, toi mani, na pa mulu uku manowo, no monoi no Koto mo itouniyaimoso uwokomoinuwomo, suo foli monoi mo.
32 "Que mérito vocês terão, se amarem aos que os amam? Até os ‘pecadores’ amam aos que os amam.
33 Noko, toiyo no tofasikomo manonuwo no, toisoso fasikakinuwomo, Kotoyo no moloi uwokomo itouniyaimo monoi, siyokuno iyali fasiko foli monoi no? No mo siyoli hani muwoi. Molo koiyauso aluwai noko mani, noinoso tiyo manono.
33 E que mérito terão, se fizerem o bem àqueles que são bons para com vocês? Até os ‘pecadores’ agem assim.
34 Noinoso nokoso nikakinuwomo, na iyamoinuwomo, “Suo mo amai nimokoinomo.” Suo i monoi nikakinuwomo, Kotoyo no moloi uwokomo itouniyaimo monoi? No mo siyoli hani muwoi. Molo koiyauso aluwai noko mani, na tonikalo manono, molo koiyauso aluwai noko siyaiso, suo monoi i monoi.
34 E que mérito terão, se emprestarem a pessoas de quem esperam devolução? Até os ‘pecadores’ emprestam a ‘pecadores’, esperando receber devolução integral.
35 Ulai uo nokoso mulu na pa ukuwo. Atiyaiso na pa yo ititouniwo. Suomoso monoiso na pa nikowo, suo monoi noiyo iyamoiwo. Aino yakinuwomo, suo mo siyoli anoinuwomo. Kota Kotoni alalo na soinuwomo. Wafisu imo somiso nokoso Koto mo tofasikomoi. Noko nokolalo kopokoiyauso mani, tofasikomoi.
35 Amem, porém, os seus inimigos, façam-lhes o bem e emprestem a eles, sem esperar receber nada de volta. Então, a recompensa que terão será grande e vocês serão filhos do Altíssimo, porque ele é bondoso para com os ingratos e maus.
36 Moini Apono mo mulu tokalo ukumoi. Moi mani, mulu na pokolikali ukuwo. Suomoso monoiso na pa fasiko manowo.” Isiso mo aino na ikoki.
36 Sejam misericordiosos, assim como o Pai de vocês é misericordioso".
37 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na ikoki, “Noko siya monoi noiyo lukaso ukoiwo, “Kopokoiyauwo.” Wonikaluso momaini molo kopokoiyau foli monoi Kotoyo yomukaiyoimo. Molo koiyau foli monoi nokoso noiyo uwokoiwo, momaini molo kopokoiyau foli monoi Kotoyo aiko uwokomoinuwo. Imo na potokosokikowo, no monoi no moi monoi mani, Koto mo imo mo futo.
37 "Não julguem, e vocês não serão julgados. Não condenem, e não serão condenados. Perdoem, e serão perdoados.
38 Nokoso pa niko manowo, suo mani, Kotoyo mo na niyoinuwomo. Siyoliso na wauninoinuwomo. Siyoliso na inaloimo, ko kowaso. Nosai no kotiyonikoimo, woiso amukiyokonoimo. Ulai ti monoi na inaloimo, ko kowaso, wiyou nali wolitoloko monoi louwa. Siyoliso wautiyakinuwomo, nokoso, Koto mani, suo monoi siyoliso wauninoinuwomo. Koufaso wautiyakinuwomo, Koto mani, suo monoi koufaso wauninoinuwomo.” Isiso mo aino na ikoki.
38 Dêem, e lhes será dado: uma boa medida, calcada, sacudida e transbordante será dada a vocês. Pois a medida que usarem, também será usada para medir vocês".
39 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo ti monoi na ikoki, “Molo kau kau nokota ti, totati amu no molo no waliyo wiyolukuwano, woi? Wiyou, toti mo asi iso tomoso usukunalo konoimo.
39 Jesus fez também a seguinte comparação: "Pode um cego guiar outro cego? Não cairão os dois no buraco?
40 Sokolu alaloyo no totaini aiyoloko nokota no moloi souwai monoi? Sokolu uwaisu mo aiyoloko nokota komiyai na soimo, sai sisiyoliwoi.” Isiso mo siyokawi imo ainoso na ikoki.
40 O discípulo não está acima do seu mestre, mas todo aquele que for bem preparado será como o seu mestre.
41 Ulai Isiso mo na ikoki, “Noko siya monoi noiyo iyamoiwo, molo koiyau aluwai foli monoi mo. No mo molo kukumo koufa komiyaisu. Ulai nono mani, molo koiyauso yapoli na taluwai manoni, molo kukumo soliyaki komiyai tanokaino, a soliyaki topi.
41 "Por que você repara no cisco que está no olho do seu irmão e não se dá conta da viga que está em seu próprio olho?
42 Hani monoi siyokunoso timoni, “Woli, yo mo kukumo koufa tafoliwainoki, nani moloso.” Ulai nono mani, a pokamono siyoli pa tokiniso, nani molo tiso. Nono mo imo topoko nokota nali, nona amu monoi tiyomuni, noko itouniyaimowo. Molo koiyauso aluwai nokota na, nono mo. A pokamono siyoli nani molo tiso no tanokaino no, no mo na pa afoli taikiyo, toku mo. Namolimai mo waliyo na foinalikoinimo, siyokunoni molo kukumo pa afoliwai.” Aino na ikoki, Isiso mo.
42 Como você pode dizer ao seu irmão: ‘Irmão, deixe-me tirar o cisco do seu olho’, se você mesmo não consegue ver a viga que está em seu próprio olho? Hipócrita, tire primeiro a viga do seu olho, e então você verá claramente para tirar o cisco do olho do seu irmão".
43 Isiso mo ti monoi na ikoki, “A itouniyaimo mo a wamo kopokoiyauwoi pa tosiso. Noinosu nali, a koiyau mani, a wamo ititouniwoi pa tosiso.
43 "Nenhuma árvore boa dá fruto ruim, nenhuma árvore ruim dá fruto bom.
44 Nokoyo a wamoso atiyaiso kokakimo, na sainoimo, a koiyau poimo itouniyaimo poimo. Moloi woi? Molosu aso no sipoki wamo no moloi si monoi? Molosu a koufa mo si wamo ititouni mo pa tosimoiso.
44 Toda árvore é reconhecida por seus frutos. Ninguém colhe figos de espinheiros, nem uvas de ervas daninhas.
45 Noko koiyau nokota, tani mulu mo wapumokai. No monoi no imo koiyausoso na tolukasalomoi. Noko itouniyaimo mo mulu itouniyaimowoi na totolomoi. No monoi no imo itouniyaimososo na tolukasalomoi.
45 O homem bom tira coisas boas do bom tesouro que está em seu coração, e o homem mau tira coisas más do mal que está em seu coração, porque a sua boca fala do que está cheio o coração".
46 Isiso mo ulai ikoki, “Hani monoi tokaluwaimono manonuwo, “Koini Siyoli Nokota, koini Siyoli Nokota.” Moi mo yani imoso pa taluwaimono manonuwoso.
46 "Por que vocês me chamam ‘Senhor, Senhor’ e não fazem o que eu digo?
47 Nokoyo yani imoso kwaimona tumakimo, to no noi komiyai? Noko mo yani imoso aluwaimonakimo, to no noi komiyai? Ya towiyononinukuwo ninoino.
47 Eu lhes mostrarei a que se compara aquele que vem a mim, ouve as minhas palavras e as pratica.
48 Nonani nokota mo nu ko nokota komiyai. Toku mo asi i na taiyalo kono, woiso. A soliyaki ikaiyalo kono, tomoki tonimai mo totola kono. Namolisai mo nu tolokolisiya yo. Nosai no mo, iwo usoiyo siyoli totumo. Iwo miyo nu louwa tusainiyaikiyo fu. Akokonowoi muwoi, amiso amai na totoloko. Ulai afonimaiso? Nonani nokota mo nu mo itouniyaimoso na ko.
48 É como um homem que, ao construir uma casa, cavou fundo e colocou os alicerces na rocha. Quando veio a inundação, a torrente deu contra aquela casa, mas não a conseguiu abalar, porque estava bem construída.
49 Ulai nokoyo yani imo iyoyoso kwaimonokaiyakimo, to mani, nu ko nokota komiyai. Asi i aikowoi muwoi, asimai nu toko. Nosai no mo, iwo usoiyomaiso iwo miyo na tusainiyaikiyo fu, lolai siyaso takokono. Na tokolitoloko.” Aino ikoki, Isiso mo, siyokawi imo mo.
49 Mas aquele que ouve as minhas palavras e não as pratica, é como um homem que construiu uma casa sobre o chão, sem alicerces. No momento em que a torrente deu contra aquela casa, ela caiu, e a sua destruição foi completa".
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.