Lucas 4
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Isisoni mulu mo ami saso, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo amimokaiki. Yotano iwoso utukaimoki, ifou manoki. Manoki manoki manoki; nosai no mo, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na kalumaniki. Nu somiso asiso na kalumaniyaloki.
1 Jesus, cheio do Espírito Santo, voltou do rio Jordão e foi conduzido pelo Espírito no deserto,
2 Ulo ulo amoloki amoloki 40 mo nosoni tolokainoki. Tolokainoki mo, Sokolo Nokota Waiyo louwa paini ifoluwaiya tumomosiki.
2 onde foi tentado pelo diabo durante quarenta dias. Não comeu nada durante todo esse tempo, e teve fome.
3 Nosai no Sokolo Nokota Wai mo ima tumoki, na imoki, “Nono mo Kotoni awitono mo, na piyomu, tomoki ni mo tuo komiyai wiyonumo.”
3 Então o diabo lhe disse: “Se você é o Filho de Deus, ordene que esta pedra se transforme em pão”.
4 Isiso mo na fowaki, “Kotoni puko imo na tiyomuko,
4 Jesus, porém, respondeu: “As Escrituras dizem: ‘Uma pessoa não vive só de pão’”.
5 Nosai no mo; Sokolo Nokota Waiyo kawiyo yoki, yu nukutaiso. Lolai siyaso na ku wiyononi taikiyoki, asi asi mo woiso ku tolono liyai.
5 Então o diabo o levou a um lugar alto e, num momento, lhe mostrou todos os reinos do mundo.
6 Isisoso na imoki, “Asi asi komaso ya na niyoikimo, asayo noinomo nani nasu wosuwoimai soimo. Wiyou, asi asi ititouni nali. Ni hani hani komaso mo yaninoi nali. Yo mo nokoso ni mulu monoi yakimo, na niyoimo.
6 “Eu lhe darei a glória destes reinos e autoridade sobre eles, pois são meus e posso dá-los a quem eu quiser”, disse o diabo.
7 Losiyaiko unumonakinimo, komaso ni ku si liyai no, no mo nani nali no, nonayo imonakinimo, “Asani noko siyoli.”
7 “Eu lhe darei tudo se me adorar.”
8 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Kotoni puko imo mo na tiyomuko,
8 Jesus respondeu: “As Escrituras dizem: ‘Adore o Senhor, seu Deus, e sirva somente a ele’”.
9 Nosai no mo; Sokolo Nokota Waiyo mo kawiyo tiki, Yolusolimo nokonu siyoliso. Lotu nu siyoli nu komumai na kawiyo yoki, na imoki, “Nono mo Kotoni awitono mo, isaino na pofolamo.
9 Então o diabo o levou a Jerusalém, até o ponto mais alto do templo, e disse: “Se você é o Filho de Deus, salte daqui.
10 Ulai afonimaiso? Kotoni puko imoyo na tiyomuko,
10 Pois as Escrituras dizem: ‘Ele ordenará a seus anjos que o protejam.
11 Ninoino mani, na tiyomuko,
11 Eles o sustentarão com as mãos, para que não machuque o pé em alguma pedra’”.
12 Ulai Isiso mo na fowaki, “Kotoni imo mo noinoso na,
12 Jesus respondeu: “As Escrituras dizem: ‘Não ponha à prova o Senhor, seu Deus’”.
13 Sokolo Nokota Wai mo aini ifoluwaiyalo uwai; nosai no mo Isisoso utukaimoki, mulumolokoki, “Awi, amuwoi tinoso ulai aini ifoluwai kiyoimo.”
13 Quando o diabo terminou de tentar Jesus, deixou-o até que surgisse outra oportunidade.
14 Nosai no mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amimai ifou manoki, Isiso mo, Kalili asiso. To tumo monoi aino imo na kolo kolomo liyaiki, Kalili asi komaso mo.
14 Então Jesus, cheio do poder do Espírito, voltou para a Galileia. Relatos a seu respeito se espalharam rapidamente por toda a região.
15 Saiso saiso paiyolokalo manoki, lotu nu lolofa poiso. Tani siyoloso kaluwaiyalokino, noko nokolalo komaso mo.
15 Ele ensinava nas sinagogas, e todos o elogiavam.
16 Nosai no mo; Isiso mo Nasolito nokonuso manoki, alumai no toloki no, nosoni na. Mi fou fouko ulomai lotu nufa poiso lotiki. Saiso saiso aino piyomosiki, no monoi no. Na tolokaina tiki, Kotoni puko imo lukasiko tola tiki.
16 Quando Jesus chegou a Nazaré, cidade de sua infância, foi à sinagoga no sábado, como de costume, e se levantou para ler as Escrituras.
17 Nosai no Aisaiyayo kulu puko akononikino, Kotoni mulu lukasiko nokotayo kulu puko mo. Pokomosikoki mo, imoso kokoki, no tiyomuko no, noino,
17 Entregaram-lhe o livro do profeta Isaías, e ele o abriu e encontrou o lugar onde estava escrito:
18 “Noko Siyolini Mulu Itouniyaimo Nokotayo mulu tamimomono. Noko Siyoli mo na muwokaimonoki, imo itouniyaimo lukasikalo monoi, hani hani sonosoni somiso nokoso. Na imono taikiyoki, samiyaikiyo imo posaso wiyoti monoi, kalopulo komiyai si noko nokolaloso. Molo kau kau noko mani, na foinalikoinomo. Hani haniyo uwoko noko mani, na samiyaikiyoinomo.
18 “O Espírito do Senhor está sobre mim, pois ele me ungiu para trazer as boas-novas aos pobres. Ele me enviou para anunciar que os cativos serão soltos, os cegos verão, os oprimidos serão libertos,
19 Na imono taikiyoki, posasoko monoi, Noko Siyoliyo noko nokolalo fasika tumo monoi.”
19 e que é chegado o tempo do favor do Senhor”.
20 Isiso mo nonani imo lukasiko uwai; nosai no mo, puko ufiyaikoki, ifou akononiki, lotu nu samuku nokotaso. Na yousa konoki. Amiso na kwai siki, lotu nufaso si noko komasoyo.
20 Jesus fechou o livro, devolveu-o ao assistente e sentou-se. Todos na sinagoga o olhavam atentamente.
21 Nosai no mo; na ikoki, “Lolai mo Kotoni imo ni mo motu na fiyamosi. Imo mo yasoi kwainuwo.”
21 Então ele começou a dizer: “Hoje se cumpriram as Escrituras que vocês acabaram de ouvir”.
22 Ikoki mo; noko nokolalo mo iyamo unukino, noko itouniyaimo. Mulumoloko manokino, tani imo mo ulukukumoso, no monoi no. Na iyamoki, “Moloi woi? Yusifoni awitono, woi?”
22 Todos falavam bem dele e estavam admirados com as palavras de graça que saíam de seus lábios. Contudo, perguntavam: “Não é esse o filho de José?”.
23 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Nakomo siyokawi imo imonoinuwomo, noino, “Woli tokota, nona amu na pitouniyaimokai.” Nakomo imo folosai mani, imonoinuwomo, noino, “Kopanaumo nokonumai mulu ifolaluwawoi mi anomosi imo koloma tumoki. Tomoso na pa yo, nani asimai ni mo.”
23 Então ele disse: “Sem dúvida, vocês citarão para mim o ditado: ‘Médico, cure a si mesmo’, ou seja, ‘Faça aqui, em sua cidade, o mesmo que fez em Cafarnaum’.
24 Nosai no ulai na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Kotoni mulu lukasiko nokotaso pa tokisosominoso, nokonu tomoso nokoyo.
24 Eu, porém, lhes digo a verdade: nenhum profeta é aceito em sua própria cidade.
25 Imo motu na timonukuwo. Kotoni mulu lukasiko nokota Ilaiya tolomai susawi nokolalo molopoi si liyaiki, Isolilo asimai. Ulai sa mo ufiyaimokaiki, pa potumo manokiso. aisamu mo tauwoi, amu mo toufowoi. No monoi no isini aliyoli mo auwonouluwoi muwoi, samo samokokaiki. Tiya siyoli puwoko manoki, Isolilo noko nokolalo komaso mo.
25 “Por certo havia muitas viúvas necessitadas em Israel no tempo de Elias, quando o céu se fechou por três anos e meio e uma fome terrível devastou a terra.
26 Ulai Isolilo sawi nukonu fasiso monoi Ilaiya mo Kotoyo pa imo taikiyokiso. Salifato sawi nukonu fasiso monoi na imo taikiyoki, noko nokonu nukonu Saito asimai no tolosoki no, to fasiso monoi imo taikiyoki.
26 E, no entanto, Elias não foi enviado a nenhuma delas, mas sim a uma estrangeira, uma viúva de Sarepta, na região de Sidom.
27 Kotoni mulu lukasiko nokota Ilaisa tolomai mani, ainoso na. Uluoyo uwokaikokai noko molopoi si liyaiki, Isolilo asimai. Ulai toi mulumai noko tolosuwakowoi muwoi, uluo uwokaikokai mo amai. Noko nokonu nokota saso tolosuwaki, Namano mo, Siliya nokota na.” Isiso mo aino na ikoki.
27 E havia muitos leprosos em Israel no tempo do profeta Eliseu, mas o único que ele curou foi Naamã, o sírio”.
28 Nosai no mo; mulu atolokoki. Lotu nufa poiso si noko komaso noko mo nonani imo kwaimokino mo, mulu siyoliso na atolokomo unukino, ta topi.
28 Quando ouviram isso, aqueles que estavam na sinagoga ficaram furiosos.
29 Auwonouluki, na amiyaikiyokino, asiyofoloso. Nokonu asiyofoloso fu kiyokino. Nokonu mo yu nukutaiso you tanokainoki. Yu koliso kiyokino. Na louwa fakukiyokino.
29 Levantaram-se, expulsaram Jesus da cidade e o arrastaram até a beira do monte sobre o qual a cidade tinha sido construída. Pretendiam empurrá-lo precipício abaixo,
30 Ulai noko nokolalo ukouniyaikokai mulumai manoki, na utukaikoki. Yasoi.
30 mas ele passou por entre a multidão e seguiu seu caminho.
31 Nosai no mo; Kopanaumo nokonuso amukonoki, Kalili asimai. Amukonoki mo; nosai no mi fou fouko ulomai noko nokolaloso aiyoloka tiki.
31 Então Jesus foi a Cafarnaum, uma cidade na Galileia, onde ensinava na sinagoga aos sábados.
32 Na kufaukoki, totayo aiyoloko monoi. Moloi monoi woi? Isiso mo mulu ifolaluwawoi nali no, no monoi no aiyoloko itouniyaimoki.
32 Ali também o povo ficou admirado com seu ensino, pois ele falava com autoridade.
33 Popuwa koiyauyo uwokaikai nokota mo nosoni yousikainoki, lotu nu poiso. Nosai no mo siyoliso na yomaloki, Isisoso na imoki,
33 Certa ocasião, estando ele na sinagoga, um homem possuído por um demônio, um espírito impuro, gritou:
34 “Oi, Isiso, Nasolito nokota, hani monoi totumo unumokoni? Hani monoi tuwokaimoka tumoni? Yo mo sai, nono mo Kotoyo imo taikiyo nokota nali.”
34 “Por que vem nos importunar, Jesus de Nazaré? Veio para nos destruir? Sei quem é você: o Santo de Deus!”.
35 Ulai na ikimoki, “Wosu woso, nokoni auso na putukaimo.”
35 Jesus o repreendeu, dizendo: “Cale-se! Saia deste homem!”. Então o espírito jogou o homem no chão à vista da multidão e saiu dele, sem machucá-lo.
36 Wiyouwa wiyou, noko nokolalo mo na mulumoloko manokino, totai amu na ikuwanalokino, “Hani imo, woi? Wiyouwa wiyou, ami mo siyoli, to mo. Popuwa kopokoiyauso iko mo, na utukaimono.”
36 Admirado, o povo exclamava: “Que autoridade e poder ele tem! Até os espíritos impuros lhe obedecem e saem quando ele ordena!”.
37 Nosai no Isiso aino imo kolo kolomo liyaiki, ninani asi asi komaso noko nokolaloni auso.
37 E as notícias a respeito de Jesus se espalharam pelos povoados de toda a região.
38 Nosai no mo; Isiso mo yasoi, lotu nufasai lofuki. Saimoni nuso manoki, na lotiki.
38 Depois de sair da sinagoga naquele dia, Jesus foi à casa de Simão, onde encontrou a sogra dele muito doente, com febre alta. Quando os presentes suplicaram por ela,
39 Nosai no mo; aumoifa tola tumoki, imo amiyo ai mo tolosuwasoki, au momono mo futo. Lolai siyaso auwonisiyouki, koloni ta na notiki.
39 Jesus se pôs ao lado da cama e repreendeu a febre, que a deixou. Ela se levantou de imediato e passou a servi-los.
40 Nosai no mo; ulo mo ku poki, hani hani ai ai noko mo Isisoni auso kiyokoma tumo liyaikino, siyokutono iyaliyo. Nainoyo kulolaloki mo, na ititounikaiyaloki.
40 Quando o sol se pôs, as pessoas trouxeram seus familiares enfermos até ele. Qualquer que fosse a doença, ao pôr as mãos sobre eles, Jesus curava a todos.
41 Popuwawoi noko mani, ititounikaiki, noko nokolalo molopoi. Popuwa iyaliyo utukaikalokino mo, siyoliso imalokino, “Nono mo Kotoni awitono.” Ulai Isiso mo alukikoki, na ikikoki, “Wosu woso, yani siyolo noiyo kaluwai wiyotiyaloiwo.” Toi mo sai, ni mo Kolaiso, noko no mo Kotoyo muwokaiki, Isolilo noko fasiko monoi.
41 Muitos estavam possuídos por demônios, que saíam gritando: “Você é o Filho de Deus!”. Jesus, no entanto, os repreendia e não permitia que falassem, pois sabiam que ele era o Cristo.
42 Amuwoisai posasi Isiso mo auwoniyouki, nokonuso utukaimoki, noko somiso asiso manoki. Noko nokolaloyo ikoliyalokino, na kiya tumokino. Utukaiko monoi louwa alukimokino.
42 Logo cedo na manhã seguinte, Jesus retirou-se para um lugar isolado. As multidões o procuravam por toda parte e, quando finalmente o encontraram, suplicaram que não as deixasse.
43 Ulai na ikoki, “Yo mo Kotoni imo itouniyaimo na toposasokalomoi, Kotoyo moi samukukomo monoi aino imo. Nokonu nokonuso mani, toposasoko wiyotiyalo. Nonani mi ano monoi na imono taikiyoki, Kotoyo mo.”
43 Ele, porém, disse: “Preciso anunciar as boas-novas do reino de Deus também em outras cidades, pois para isso fui enviado”.
44 Nosai no mo; imo polukasika timosiki, lotu nu lolofa poiso, Yutiya asimai.
44 E continuou a anunciar sua mensagem nas sinagogas da Judeia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.