Lucas 4

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Isisoni mulu mo ami saso, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo amimokaiki. Yotano iwoso utukaimoki, ifou manoki. Manoki manoki manoki; nosai no mo, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na kalumaniki. Nu somiso asiso na kalumaniyaloki.
1 Jesus, cheio do Espírito Santo, voltou do rio Jordão e foi levado pelo Espírito ao deserto.
2 Ulo ulo amoloki amoloki 40 mo nosoni tolokainoki. Tolokainoki mo, Sokolo Nokota Waiyo louwa paini ifoluwaiya tumomosiki.
2 Ali ele foi tentado pelo Diabo durante quarenta dias. Nesse tempo todo ele não comeu nada e depois sentiu fome.
3 Nosai no Sokolo Nokota Wai mo ima tumoki, na imoki, “Nono mo Kotoni awitono mo, na piyomu, tomoki ni mo tuo komiyai wiyonumo.”
3 Então o Diabo lhe disse: — Se você é o Filho de Deus, mande que esta pedra vire pão.
4 Isiso mo na fowaki, “Kotoni puko imo na tiyomuko,
4 Jesus respondeu:
5 Nosai no mo; Sokolo Nokota Waiyo kawiyo yoki, yu nukutaiso. Lolai siyaso na ku wiyononi taikiyoki, asi asi mo woiso ku tolono liyai.
5 Aí o Diabo levou Jesus para o alto, mostrou-lhe num instante todos os reinos do mundo
6 Isisoso na imoki, “Asi asi komaso ya na niyoikimo, asayo noinomo nani nasu wosuwoimai soimo. Wiyou, asi asi ititouni nali. Ni hani hani komaso mo yaninoi nali. Yo mo nokoso ni mulu monoi yakimo, na niyoimo.
6 e disse: — Eu lhe darei todo este poder e toda esta riqueza, pois tudo isto me foi dado, e posso dar a quem eu quiser.
7 Losiyaiko unumonakinimo, komaso ni ku si liyai no, no mo nani nali no, nonayo imonakinimo, “Asani noko siyoli.”
7 Isto tudo será seu se você se ajoelhar diante de mim e me adorar.
8 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Kotoni puko imo mo na tiyomuko,
8 Jesus respondeu:
9 Nosai no mo; Sokolo Nokota Waiyo mo kawiyo tiki, Yolusolimo nokonu siyoliso. Lotu nu siyoli nu komumai na kawiyo yoki, na imoki, “Nono mo Kotoni awitono mo, isaino na pofolamo.
9 Depois o Diabo o levou a Jerusalém e o colocou na parte mais alta do Templo e disse: — Se você é o Filho de Deus, jogue-se daqui,
10 Ulai afonimaiso? Kotoni puko imoyo na tiyomuko,
10 pois as Escrituras Sagradas afirmam: “Deus mandará que os seus anjos cuidem de você.
11 Ninoino mani, na tiyomuko,
11 Eles vão segurá-lo com as suas mãos, para que nem mesmo os seus pés sejam feridos nas pedras.”
12 Ulai Isiso mo na fowaki, “Kotoni imo mo noinoso na,
12 Então Jesus respondeu:
13 Sokolo Nokota Wai mo aini ifoluwaiyalo uwai; nosai no mo Isisoso utukaimoki, mulumolokoki, “Awi, amuwoi tinoso ulai aini ifoluwai kiyoimo.”
13 Quando o Diabo acabou de tentar Jesus de todas as maneiras, foi embora por algum tempo.
14 Nosai no mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amimai ifou manoki, Isiso mo, Kalili asiso. To tumo monoi aino imo na kolo kolomo liyaiki, Kalili asi komaso mo.
14 Jesus voltou para a região da Galileia, e o poder do Espírito Santo estava com ele. As notícias a respeito dele se espalhavam por toda aquela região.
15 Saiso saiso paiyolokalo manoki, lotu nu lolofa poiso. Tani siyoloso kaluwaiyalokino, noko nokolalo komaso mo.
15 Ele ensinava nas sinagogas e era elogiado por todos.
16 Nosai no mo; Isiso mo Nasolito nokonuso manoki, alumai no toloki no, nosoni na. Mi fou fouko ulomai lotu nufa poiso lotiki. Saiso saiso aino piyomosiki, no monoi no. Na tolokaina tiki, Kotoni puko imo lukasiko tola tiki.
16 Jesus foi para a cidade de Nazaré, onde havia crescido. No sábado, conforme o seu costume, foi até a sinagoga . Ali ele se levantou para ler as Escrituras Sagradas ,
17 Nosai no Aisaiyayo kulu puko akononikino, Kotoni mulu lukasiko nokotayo kulu puko mo. Pokomosikoki mo, imoso kokoki, no tiyomuko no, noino,
17 e lhe deram o livro do profeta Isaías. Ele abriu o livro e encontrou o lugar onde está escrito assim:
18 “Noko Siyolini Mulu Itouniyaimo Nokotayo mulu tamimomono. Noko Siyoli mo na muwokaimonoki, imo itouniyaimo lukasikalo monoi, hani hani sonosoni somiso nokoso. Na imono taikiyoki, samiyaikiyo imo posaso wiyoti monoi, kalopulo komiyai si noko nokolaloso. Molo kau kau noko mani, na foinalikoinomo. Hani haniyo uwoko noko mani, na samiyaikiyoinomo.
18 “O Senhor me deu o seu Espírito.
19 Na imono taikiyoki, posasoko monoi, Noko Siyoliyo noko nokolalo fasika tumo monoi.”
19 e anunciar que chegou o tempo
20 Isiso mo nonani imo lukasiko uwai; nosai no mo, puko ufiyaikoki, ifou akononiki, lotu nu samuku nokotaso. Na yousa konoki. Amiso na kwai siki, lotu nufaso si noko komasoyo.
20 Jesus fechou o livro, entregou-o para o ajudante da sinagoga e sentou-se. Todas as pessoas ali presentes olhavam para Jesus sem desviar os olhos.
21 Nosai no mo; na ikoki, “Lolai mo Kotoni imo ni mo motu na fiyamosi. Imo mo yasoi kwainuwo.”
21 Então ele começou a falar. Ele disse:
22 Ikoki mo; noko nokolalo mo iyamo unukino, noko itouniyaimo. Mulumoloko manokino, tani imo mo ulukukumoso, no monoi no. Na iyamoki, “Moloi woi? Yusifoni awitono, woi?”
22 Todos começaram a elogiar Jesus, admirados com a sua maneira agradável e simpática de falar, e diziam: — Ele não é o filho de José?
23 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Nakomo siyokawi imo imonoinuwomo, noino, “Woli tokota, nona amu na pitouniyaimokai.” Nakomo imo folosai mani, imonoinuwomo, noino, “Kopanaumo nokonumai mulu ifolaluwawoi mi anomosi imo koloma tumoki. Tomoso na pa yo, nani asimai ni mo.”
23 Então Jesus disse:
24 Nosai no ulai na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Kotoni mulu lukasiko nokotaso pa tokisosominoso, nokonu tomoso nokoyo.
24 E continuou:
25 Imo motu na timonukuwo. Kotoni mulu lukasiko nokota Ilaiya tolomai susawi nokolalo molopoi si liyaiki, Isolilo asimai. Ulai sa mo ufiyaimokaiki, pa potumo manokiso. aisamu mo tauwoi, amu mo toufowoi. No monoi no isini aliyoli mo auwonouluwoi muwoi, samo samokokaiki. Tiya siyoli puwoko manoki, Isolilo noko nokolalo komaso mo.
25 Eu digo a vocês que, de fato, havia muitas viúvas em Israel no tempo do profeta Elias, quando não choveu durante três anos e meio, e houve uma grande fome em toda aquela terra.
26 Ulai Isolilo sawi nukonu fasiso monoi Ilaiya mo Kotoyo pa imo taikiyokiso. Salifato sawi nukonu fasiso monoi na imo taikiyoki, noko nokonu nukonu Saito asimai no tolosoki no, to fasiso monoi imo taikiyoki.
26 Porém Deus não enviou Elias a nenhuma das viúvas que viviam em Israel, mas somente a uma viúva que morava em Sarepta, perto de Sidom.
27 Kotoni mulu lukasiko nokota Ilaisa tolomai mani, ainoso na. Uluoyo uwokaikokai noko molopoi si liyaiki, Isolilo asimai. Ulai toi mulumai noko tolosuwakowoi muwoi, uluo uwokaikokai mo amai. Noko nokonu nokota saso tolosuwaki, Namano mo, Siliya nokota na.” Isiso mo aino na ikoki.
27 Havia também muitos leprosos em Israel no tempo do profeta Eliseu, mas nenhum deles foi curado. Só Naamã, o sírio, foi curado.
28 Nosai no mo; mulu atolokoki. Lotu nufa poiso si noko komaso noko mo nonani imo kwaimokino mo, mulu siyoliso na atolokomo unukino, ta topi.
28 Quando ouviram isso, todos os que estavam na sinagoga ficaram com muita raiva.
29 Auwonouluki, na amiyaikiyokino, asiyofoloso. Nokonu asiyofoloso fu kiyokino. Nokonu mo yu nukutaiso you tanokainoki. Yu koliso kiyokino. Na louwa fakukiyokino.
29 Então se levantaram, arrastaram Jesus para fora da cidade e o levaram até o alto do monte onde a cidade estava construída, para o jogar dali abaixo.
30 Ulai noko nokolalo ukouniyaikokai mulumai manoki, na utukaikoki. Yasoi.
30 Mas ele passou pelo meio da multidão e foi embora.
31 Nosai no mo; Kopanaumo nokonuso amukonoki, Kalili asimai. Amukonoki mo; nosai no mi fou fouko ulomai noko nokolaloso aiyoloka tiki.
31 Então Jesus foi para Cafarnaum, uma cidade da região da Galileia. Ali ele ensinava o povo nos sábados.
32 Na kufaukoki, totayo aiyoloko monoi. Moloi monoi woi? Isiso mo mulu ifolaluwawoi nali no, no monoi no aiyoloko itouniyaimoki.
32 Eles estavam muito admirados com a sua maneira de ensinar, pois Jesus falava com autoridade.
33 Popuwa koiyauyo uwokaikai nokota mo nosoni yousikainoki, lotu nu poiso. Nosai no mo siyoliso na yomaloki, Isisoso na imoki,
33 Havia um homem na sinagoga que estava dominado por um demônio. O homem gritou:
34 “Oi, Isiso, Nasolito nokota, hani monoi totumo unumokoni? Hani monoi tuwokaimoka tumoni? Yo mo sai, nono mo Kotoyo imo taikiyo nokota nali.”
34 — Ei, Jesus de Nazaré! O que você quer de nós? Você veio para nos destruir? Sei muito bem quem é você: é o Santo que Deus enviou!
35 Ulai na ikimoki, “Wosu woso, nokoni auso na putukaimo.”
35 Então Jesus ordenou ao demônio: Em frente de todos, o demônio atirou o homem no chão e saiu dele sem lhe causar nenhum ferimento.
36 Wiyouwa wiyou, noko nokolalo mo na mulumoloko manokino, totai amu na ikuwanalokino, “Hani imo, woi? Wiyouwa wiyou, ami mo siyoli, to mo. Popuwa kopokoiyauso iko mo, na utukaimono.”
36 Todos ficaram espantados e diziam uns para os outros: — Que tipo de palavras são essas? Este homem, com autoridade e poder, expulsa os espíritos maus, e eles vão embora.
37 Nosai no Isiso aino imo kolo kolomo liyaiki, ninani asi asi komaso noko nokolaloni auso.
37 E as notícias a respeito de Jesus se espalharam por toda aquela região.
38 Nosai no mo; Isiso mo yasoi, lotu nufasai lofuki. Saimoni nuso manoki, na lotiki.
38 Jesus saiu da sinagoga e foi até a casa de Simão. A sogra de Simão estava doente, com febre alta; e contaram isso a Jesus.
39 Nosai no mo; aumoifa tola tumoki, imo amiyo ai mo tolosuwasoki, au momono mo futo. Lolai siyaso auwonisiyouki, koloni ta na notiki.
39 Aí ele foi, parou ao lado da cama dela e deu uma ordem à febre. A febre saiu da mulher, e, no mesmo instante, ela se levantou e começou a cuidar deles.
40 Nosai no mo; ulo mo ku poki, hani hani ai ai noko mo Isisoni auso kiyokoma tumo liyaikino, siyokutono iyaliyo. Nainoyo kulolaloki mo, na ititounikaiyaloki.
40 Depois de anoitecer , todos os que tinham amigos enfermos, com várias doenças, os levaram a Jesus. Ele pôs as suas mãos sobre cada um deles e os curou.
41 Popuwawoi noko mani, ititounikaiki, noko nokolalo molopoi. Popuwa iyaliyo utukaikalokino mo, siyoliso imalokino, “Nono mo Kotoni awitono.” Ulai Isiso mo alukikoki, na ikikoki, “Wosu woso, yani siyolo noiyo kaluwai wiyotiyaloiwo.” Toi mo sai, ni mo Kolaiso, noko no mo Kotoyo muwokaiki, Isolilo noko fasiko monoi.
41 Os demônios saíram de muitas pessoas, gritando: — Você é o Filho de Deus! Eles sabiam que Jesus era o
42 Amuwoisai posasi Isiso mo auwoniyouki, nokonuso utukaimoki, noko somiso asiso manoki. Noko nokolaloyo ikoliyalokino, na kiya tumokino. Utukaiko monoi louwa alukimokino.
42 Quando amanheceu, Jesus saiu da cidade e foi para um lugar deserto. Mas a multidão começou a procurá-lo, e, quando o encontraram, eles não queriam deixá-lo ir embora.
43 Ulai na ikoki, “Yo mo Kotoni imo itouniyaimo na toposasokalomoi, Kotoyo moi samukukomo monoi aino imo. Nokonu nokonuso mani, toposasoko wiyotiyalo. Nonani mi ano monoi na imono taikiyoki, Kotoyo mo.”
43 Mas Jesus disse:
44 Nosai no mo; imo polukasika timosiki, lotu nu lolofa poiso, Yutiya asimai.
44 E ele anunciava a mensagem nas sinagogas de todo o país.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.