Lucas 2
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; Lomo nokota siyoli, Sisi Okasota mo yomukaiki, noko nokolaloni siyolo siyolo i monoi. Nokoso iko taikiyoki, nonani imo alomano monoi, asi asi komaso asiso.
1 Naqueles dias, o imperador Augusto decretou um recenseamento em todo o império romano.
2 Ni mo totawoi siyolo siyolo i. Nomai no mo komano nokota Kwailiniyayo Siliya asi samuku fasi toloki.
2 (Esse foi o primeiro recenseamento realizado quando Quirino era governador da Síria.)
3 No monoi no mo, totaini asi asiso nu liyaiki, noko nokolalo komaso mo. Komano noko iyaliyo toini siyolo siyolo i monoi nu liyaiki.
3 Todos voltaram à cidade de origem para se registrar.
4 Yusifo mani, na manoki. To mo Toiwini alisaimi, tani nakosai na. No monoi no Nasolito nokonuso utukaimoki, Kalili asimai. Yutiya asiso monoi manoki, Toiwini aniyopa nukutai Pitolifimoso.
4 Por ser descendente do rei Davi, José viajou da cidade de Nazaré da Galileia para Belém, na Judeia, terra natal de Davi,
5 Moili mo na aluwaiki, toku no muwosokaikino no, no ikokaikino no. Totini siyolo siyolo i monoi na manokino. Moili mo muwoliwoi yasoi.
5 levando consigo Maria, sua noiva, que estava grávida.
6 Nosai no mo; nonani asi mo amai tolo manokino mo, siso puwo aumoifaso na potanoki.
6 E, estando eles ali, chegou a hora de nascer o bebê.
7 Imu alu nokokai na kiki, tunoyo na yalokonoki, polomokoni sosono pokili poiso na akaiki, ulololi monoi. Nu nu mo noko saso ukouniyaikokai, noko molopoi, no monoi no polomokoni nuso na sisoki.
7 Ela deu à luz seu primeiro filho, um menino. Envolveu-o em faixas de pano e deitou-o numa manjedoura, porque não havia lugar para eles na hospedaria.
8 Nomai no mo, sipo koloni samukuko noko mo nokonu kwamai siki. Amoloki amoloki samukuko manokino, totaini sipo koloni mo.
8 Naquela noite, havia alguns pastores nos campos próximos, vigiando rebanhos de ovelhas.
9 Nosai no mo; Siyoli Nokotani kumoki nokota mo toini auso na amukonoki. Saponi siyoli na fupiniyaimo kolokoki, Siyoli Nokotani saponi mo. Wiyou, siyoliso na kokolokoki.
9 De repente, um anjo do Senhor apareceu entre eles, e o brilho da glória do Senhor os cercou. Ficaram aterrorizados,
10 Na ikoki, “Noiyo kokolokomoiwo. Na pukwaiwo. Imo itouniyaimo na toposasoko wiyononinukuwo. Noko nokolalo kwaiyakinomo, siyoliso moloki soimo, noko nokolalo komaso mo.
10 mas o anjo lhes disse: “Não tenham medo! Trago boas notícias, que darão grande alegria a todo o povo.
11 Lolaimai mo noni mo alu na ki, Toiwini aniyopa nukutaimai. To mo Kolaiso Siyoli, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasikoma tumo monoi. Ta noinomo samiyaikiyoinuwomo.
11 Hoje em Belém, a cidade de Davi, nasceu o Salvador, que é Cristo, o Senhor!
12 Noino na pa kiyanowo. Moi mo alu mo tunoyo yalokonokai na kiyoinuwomo. Polomokoni sosono pokili poiso toi.” Kumoki nokota mo aino na ikoki.
12 Vocês o reconhecerão por este sinal: encontrarão o bebê enrolado em faixas de pano, deitado numa manjedoura”.
13 Nosai no mo; kumoki noko iyali mo lolai siyaso na ukouniyaika konoki, sipo koloni samukuko nokoni auso, molopoisu na. Wolitononi auso ukouniyaikokuya konokino. Kotoso kisosomiyalokino, na iyamoki,
13 De repente, juntou-se ao anjo uma grande multidão do exército celestial, louvando a Deus e dizendo:
14 “Kotoni siyolo na tokaluwaiyalokoni, Kota Kotoni siyolo mo. Asi asi noko nokolalo mo mulu tomokiso soimo, noko nokolalo Kotoyo no tomolokikalo no.” Aino na iyamoki.
14 “Glória a Deus nos mais altos céus, e paz na terra àqueles de que Deus se agrada!”.
15 Nosai no mo; Kotoni kumoki noko mo kumokiso ifou yoki. Utukaikiyo yokino mo; sipo samukuko noko mo ikuwanokino, “Soiwo, Pitolifimo nokonuso na tonukoni, nonani hani fiyamosi na tokiyanokoni, Koto Siyoliyo no posasoko wiyomoko no.”
15 Quando os anjos voltaram para o céu, os pastores disseram uns aos outros: “Vamos a Belém para ver esse acontecimento que o Senhor nos anunciou”.
16 Nosai no mo; somaiso na nuki. Yusifo koli ikolikalokino, Moiliwoi aluwoi. Toti yousiso na koka tikino. Alu mo polomokoni pokili poiso tanoki.
16 Indo depressa ao povoado, encontraram Maria e José, e lá estava o bebê, deitado na manjedoura.
17 Alu ki uwai; nosai no mo, alu aino imo na posasokokino, alu monoi aino imo no kwaikino no, nonani imo na lukasikokino.
17 Depois de o verem, os pastores contaram a todos o que o anjo tinha dito a respeito da criança,
18 Noko nokolalo mani, imo kwaikokino, sipo samukuko nokoyo no ikalokino no. Na mulumoloko manokino.
18 e todos que ouviam a história dos pastores ficavam admirados.
19 Ulai Moili mo nonani imo komaso mulumolokokai manoki, tani mulu poiso.
19 Maria, porém, guardava todas essas coisas no coração e refletia sobre elas.
20 Nosai no mo; sipo samukuko noko mo ifou nuki, Kotoni siyolo kaluwaiyalo manokino. Afonimaiso pa kisosomikinoso, totaini molo tiyo yasoi na kikino, imo na kwaimokino, kumoki nokotayo no ikoki no, no monoi no.
20 Os pastores voltaram, glorificando e louvando a Deus por tudo que tinham visto e ouvido. Tudo aconteceu como o anjo lhes havia anunciado.
21 Nosai no mo; ulo mo nano ti mo uwai; aluni au tuno tokosiyaimokino mo, tani siyolo mo Isiso na kaluwaikino. Atinoni nomoli poiso tanowoi muwoi, kumokiso amai na, nomai no kumoki nokotayo kaluwaiya konoki, tani siyolo mo Isiso.
21 Oito dias depois, quando o bebê foi circuncidado, chamaram-no Jesus, o nome que o anjo lhe tinha dado antes mesmo de ele ser concebido.
22 Nosai no mo; alu mala nu siso mo uwai; Yusifo noko ti Moiliwoi mo alufa kaukino, Yolusolimo nokonu siyoliso. No mo afonimaiso muwoi, Musini ami imoyo tiyomuko, atino noko ti alufawoi ititounikaiyano monoi, Kotoni molo timai. No monoi no Koto Siyolini auso kaukino.
22 Então chegou o tempo da oferta de purificação, como era a exigência da lei de Moisés. Seus pais o levaram a Jerusalém para apresentá-lo ao Senhor,
23 Ainonani monoi Koto Siyolini imo amiyo tiyomuko, noino,
23 pois a lei do Senhor dizia: “Se o primeiro filho for menino, será consagrado ao Senhor”.
24 Alufa mo Koto Siyolini auso kawiyo tikino mo, uo ti utunina tikino. No mani, afonimaiso muwoi, ainonani monoi Koto Siyolini imo amiyo tiyomuko, noino,
24 Assim, ofereceram o sacrifício exigido pela lei do Senhor: “duas rolinhas ou dois pombinhos”.
25 Ulai noko mo Yolusolimo nokonumai toloki. Tani siyolo mo Simiyo. Molo itouniyaimoso aluwai nokota, lotu aluwai nokota na. Isolilo noko hamukuko nokotaso foumo toloki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo tani muluso tanoki.
25 Naquela época, vivia em Jerusalém um homem chamado Simeão. Ele era justo e devoto, e esperava ansiosamente pela restauração de Israel. O Espírito Santo estava sobre ele
26 Nonani nokotayo toku yasoi posaso wiyononiki, na imoki, “Nono mo somaiso pa kaloiniso. Wiyou, toku Noko Siyolini Kolaisoso kiyoinimo, noko no mo toku no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasikomo monoi.” Aino imoki.
26 e lhe havia revelado que ele não morreria enquanto não visse o Cristo enviado pelo Senhor.
27 Nosai no mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo Simiyo mo lotu nuso lotiki.
27 Nesse dia, o Espírito o conduziu ao templo. Assim, quando Maria e José chegaram para apresentar o menino Jesus ao Senhor, como a lei exigia,
28 Nosai no mo; kawiyo tikino mo; Simiyo mo alufa na kausiwaisoki, Kotoni siyolo kaluwaiyaloki, noino na imoki,
28 Simeão tomou a criança nos braços e louvou a Deus, dizendo:
29 “Siyoli Nokota, toku no imonokaikini no, motu yasoi na tumo. Lolai mo kalomono mo waliyo. Nani mi anononi nokota yoso na pimono taikiyo, mulu tomokiso tano monoi.
29 “Soberano Deus, agora podes levar em paz o teu servo, como prometeste.
30 Asani molo tiyo yasoi na ki, samiyaikiyo kiyo nokotaso.
30 Vi a tua salvação,
31 Aino na yokaikini, noko nokolalo komasoyo ki monoi.
31 que preparaste para todos os povos.
32 Saponi siyoli komiyai na. Noko nokonu nokoso fupiniyaimo kolokaloimo, toi saino monoi. Sainakinomo, nani Isolilo noko moini siyolo siyolo kolalimokoinomo.”
32 Ele é uma luz de revelação às nações e é a glória do teu povo, Israel!”.
33 Nosai no mo; atino apitono mo mulumoloko manokino. Simiyoyo no posasoko unuki no, nonani monoi na mulumoloko manokino.
33 Os pais de Jesus ficaram admirados com o que se dizia a respeito dele.
34 Mulumoloko manokino mo; nosai no Simiyo mo ikoki, “Kotoyo na tofasinuwo.” Nosai no aluni atino Moiliso na isoki, “Na pukwai, nani alu ni mo Kotoyo yasoi muwokaiki. Ta noinomo Isolilo noko siyai usukunalo konoimo, mulumolo luwai somiso monoi. Siyaisu mo pa usukunalo konoiso, Kotoni moloso na aluwaiyoinomo. Noko nokolaloni molo timai na toloimo, Kotoni mulu wiyotiyoimo. Ulai noko molopoiyo imo kulaliyoinomo.
34 Então Simeão os abençoou e disse a Maria, a mãe do bebê: “Este menino está destinado a provocar a queda de muitos em Israel, mas também a ascensão de tantos outros. Foi enviado como sinal de Deus, mas muitos resistirão a ele.
35 No monoi no totani molo timai noko nokolaloni mulu na fiyamosokoimo. Nokoyo uwokaiyakinomo, wiyou, nono mo mulu na kaloinimo, muwo sopoyo komiyai tukoliyonoinimo.” Simiyo mo aino na isoki, Moiliso.
35 Como resultado, serão revelados os pensamentos mais profundos de muitos corações, e você sentirá como se uma espada lhe atravessasse a alma”.
36 Kotoni mulu lukasiko nukonu mani, na tolosoki, tani siyolo mo Ana, Fanuwiloni atoki, Asaini alisaimi. To mo noniya wai yasoi. Toku mo noko na auki. Noko kwamimai mo aisamu nano siya saso tolosoki.
36 A profetisa Ana, filha de Fanuel, da tribo de Aser, também estava no templo. Era muito idosa e havia perdido o marido depois de sete anos de casados
37 Nosai no noko mo kaloki, yau. Sawi toloso manoki toloso manoki toloso manoki, ainoso tani aisamu mo 84. Lotu nuso pa utukaimo manokiso, Kotowoi aumoifaso toloso mulu siyoli yoki. Koloni au au potolosomosiki, Kotowoi polukaso manoki. No monoi no pomolokimo manoki, Kotoso, ulo ulo amoloki amoloki.
37 e vivido como viúva até os 84 anos. Nunca deixava o templo, adorando a Deus dia e noite, em jejum e oração.
38 Simiyoyo alufa komo tolimai to mani, tumosoki, Kotoso na imoki, “Wafisu.” Nosai no mo, alufa aino imo polukasikalomosiki, Yolusolimo noko nokolalo siyaiso. Kotoso no foumo siki no, ifou koliso monoi, toiso posaso wiyotiyalo manoki.
38 Chegou ali naquele momento e começou a louvar a Deus. Falava a respeito da criança a todos que esperavam a redenção de Jerusalém.
39 Noko Siyolini imo amiyo komaso yo uwai; ulai nosai no mo Kalili asiso ifou nuki, totini nukutaiso, Nasolitoso.
39 Após cumprirem todas as exigências da lei do Senhor, os pais de Jesus voltaram para casa em Nazaré, na Galileia.
40 Nosai no mo; alu mo komu mo puwoso puwoso puwoso; alu itouniyaimo na. Mulu mo iwoi saso. Kotoni amiyo na pofasi manoki.
40 Ali o menino foi crescendo, saudável e forte. Era cheio de sabedoria, e o favor de Deus estava sobre ele.
41 Isisoni atino apitono noko ti mo aisamu siyasonuso pomanomosikino, Yolusolimo nokonu siyoliso. Pasowa koloni wasi popomai pomanomosikino.
41 Todos os anos, os pais de Jesus iam a Jerusalém para a festa da Páscoa.
42 Isiso mo siyoli sowiyafa, aisamu mo 12, nosai no mo; to mani, nonani aniyopa moloso aluwaiki, atino apitono noko tiso na aluwaikoki, Yolusolimo nokonu siyoliso.
42 Quando Jesus completou doze anos, foram à festa, como de costume.
43 Nosai no mo; koloni wasi popo mo uwai; ifou manokino. Ulai Isiso alu soku, to mo ifou manowoi muwoi, Yolusolimoso amai na toloki. Atino apitono noko ti mo sai muwoi. Piyomukino, “Na taluwaimokowo.”
43 Terminada a celebração, partiram de volta para Nazaré, mas Jesus ficou para trás, em Jerusalém, sem que seus pais notassem sua falta.
44 Kiwoi muwoi, piyomukino, “Noko nokolalo siyaiso taluwaikalowo.” No monoi no ulo siyamai manalokino. Ulai kiwoi muwoi. Nosai no moloso ikoliyalokino. Siyokutono iyaliwoi nako siyamai nokowoi, toini auso ikoliyalokino.
44 Pensaram que ele estivesse entre os demais viajantes, mas depois de caminharem um dia inteiro começaram a procurá-lo entre os parentes e amigos.
45 Ikoliyalokino ikoliyalokino, ulai kiwoi muwoi. Yolusolimo nokonuso ifou manokino, na ikoliyalokino.
45 Como não o encontravam, voltaram a Jerusalém para procurá-lo.
46 Na ikoliyalo manokino. Nosai no amoloki tiwoi mo uwai; na kiya tumokino, lotu nu siyoli poiso yousikainoso, aiyoloko noko sisiyolini mulumai yousikainoso. Imo kwaiko yousiki, na utolukaloki.
46 Por fim, depois de três dias, acharam Jesus no templo, sentado entre os mestres da lei, ouvindo-os e fazendo perguntas.
47 Noko nokolaloyo tani imo kwaimokino mo, na kufaukoki, “Sai siyoli no moloi ano, woi, imo no fowako no?”
47 Todos que o ouviam se admiravam de seu entendimento e de suas respostas.
48 Toti mo kikino mo, toti mani, na kufaukoki. Atinoyo mo na imoki, “Yani alu, nono no koti no hani monoi uwomokoni? Apono koti mo mulu mo yau yau, nono ikoli manonoki mo.”
48 Quando o viram, seus pais ficaram perplexos. Sua mãe lhe disse: “Filho, por que você fez isso conosco? Seu pai e eu estávamos aflitos, procurando você por toda parte”.
49 Ulai na fowakoki, “Hani monoi ikolimonalo manonuwo? Moti mo sai pakoso, yo mo Apouni nuso niya tiyousikaino.”
49 “Mas por que me procuravam?”, perguntou ele. “Não sabiam que eu devia estar na casa de meu Pai?”
50 Ulai toti mo sai muwoi, imo folosai imo mo, nonani imo no ikoki mo.
50 Não entenderam, porém, o que ele quis dizer.
51 Ulai nosai no mo; ifou na aluwaikoki, Nasolito nokonuso. Totini imo saiso saiso pukwaikomosiki. Atinosu mo nonani haninoi na mulumolokokaiki, tani mulu poiso.
51 Então voltou com os pais para Nazaré, e lhes era obediente. Sua mãe guardava todas essas coisas no coração.
52 Nosai no mo; Isiso mo komu puwoso puwoso; siyoli yasoi. Tani mulu mani, iwoi na, sai siyoli pano manoki. Kotowoi noko nokolalowoi mani, pomolokimo manokino.
52 Jesus crescia em sabedoria, em estatura e no favor de Deus e das pessoas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.