Lucas 2
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH
1 Nosai no mo; Lomo nokota siyoli, Sisi Okasota mo yomukaiki, noko nokolaloni siyolo siyolo i monoi. Nokoso iko taikiyoki, nonani imo alomano monoi, asi asi komaso asiso.
1 Naquele tempo o imperador Augusto mandou uma ordem para todos os povos do Império. Todas as pessoas deviam se registrar a fim de ser feita uma contagem da população.
2 Ni mo totawoi siyolo siyolo i. Nomai no mo komano nokota Kwailiniyayo Siliya asi samuku fasi toloki.
2 Quando foi feito esse primeiro recenseamento, Cirênio era governador da Síria.
3 No monoi no mo, totaini asi asiso nu liyaiki, noko nokolalo komaso mo. Komano noko iyaliyo toini siyolo siyolo i monoi nu liyaiki.
3 Então todos foram se registrar, cada um na sua própria cidade.
4 Yusifo mani, na manoki. To mo Toiwini alisaimi, tani nakosai na. No monoi no Nasolito nokonuso utukaimoki, Kalili asimai. Yutiya asiso monoi manoki, Toiwini aniyopa nukutai Pitolifimoso.
4 Por isso José foi de Nazaré, na Galileia, para a região da Judeia, a uma cidade chamada Belém, onde tinha nascido o rei Davi. José foi registrar-se lá porque era descendente de Davi.
5 Moili mo na aluwaiki, toku no muwosokaikino no, no ikokaikino no. Totini siyolo siyolo i monoi na manokino. Moili mo muwoliwoi yasoi.
5 Levou consigo Maria, com quem tinha casamento contratado . Ela estava grávida,
6 Nosai no mo; nonani asi mo amai tolo manokino mo, siso puwo aumoifaso na potanoki.
6 e aconteceu que, enquanto se achavam em Belém, chegou o tempo de a criança nascer.
7 Imu alu nokokai na kiki, tunoyo na yalokonoki, polomokoni sosono pokili poiso na akaiki, ulololi monoi. Nu nu mo noko saso ukouniyaikokai, noko molopoi, no monoi no polomokoni nuso na sisoki.
7 Então Maria deu à luz o seu primeiro filho. Enrolou o menino em panos e o deitou numa manjedoura , pois não havia lugar para eles na pensão.
8 Nomai no mo, sipo koloni samukuko noko mo nokonu kwamai siki. Amoloki amoloki samukuko manokino, totaini sipo koloni mo.
8 Naquela região havia pastores que estavam passando a noite nos campos, tomando conta dos rebanhos de ovelhas.
9 Nosai no mo; Siyoli Nokotani kumoki nokota mo toini auso na amukonoki. Saponi siyoli na fupiniyaimo kolokoki, Siyoli Nokotani saponi mo. Wiyou, siyoliso na kokolokoki.
9 Então um anjo do Senhor apareceu, e a luz gloriosa do Senhor brilhou por cima dos pastores. Eles ficaram com muito medo,
10 Na ikoki, “Noiyo kokolokomoiwo. Na pukwaiwo. Imo itouniyaimo na toposasoko wiyononinukuwo. Noko nokolalo kwaiyakinomo, siyoliso moloki soimo, noko nokolalo komaso mo.
10 mas o anjo disse: — Não tenham medo! Estou aqui a fim de trazer uma boa notícia para vocês, e ela será motivo de grande alegria também para todo o povo!
11 Lolaimai mo noni mo alu na ki, Toiwini aniyopa nukutaimai. To mo Kolaiso Siyoli, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasikoma tumo monoi. Ta noinomo samiyaikiyoinuwomo.
11 Hoje mesmo, na cidade de Davi , nasceu o Salvador de vocês — o Messias , o Senhor!
12 Noino na pa kiyanowo. Moi mo alu mo tunoyo yalokonokai na kiyoinuwomo. Polomokoni sosono pokili poiso toi.” Kumoki nokota mo aino na ikoki.
12 Esta será a prova: vocês encontrarão uma criancinha enrolada em panos e deitada numa manjedoura .
13 Nosai no mo; kumoki noko iyali mo lolai siyaso na ukouniyaika konoki, sipo koloni samukuko nokoni auso, molopoisu na. Wolitononi auso ukouniyaikokuya konokino. Kotoso kisosomiyalokino, na iyamoki,
13 No mesmo instante apareceu junto com o anjo uma multidão de outros anjos, como se fosse um exército celestial. Eles cantavam hinos de louvor a Deus, dizendo:
14 “Kotoni siyolo na tokaluwaiyalokoni, Kota Kotoni siyolo mo. Asi asi noko nokolalo mo mulu tomokiso soimo, noko nokolalo Kotoyo no tomolokikalo no.” Aino na iyamoki.
14 — Glória a Deus nas maiores alturas do céu! E paz na terra para as pessoas a quem ele quer bem!
15 Nosai no mo; Kotoni kumoki noko mo kumokiso ifou yoki. Utukaikiyo yokino mo; sipo samukuko noko mo ikuwanokino, “Soiwo, Pitolifimo nokonuso na tonukoni, nonani hani fiyamosi na tokiyanokoni, Koto Siyoliyo no posasoko wiyomoko no.”
15 Quando os anjos voltaram para o céu, os pastores disseram uns aos outros: — Vamos até Belém para ver o que aconteceu; vamos ver aquilo que o Senhor nos contou.
16 Nosai no mo; somaiso na nuki. Yusifo koli ikolikalokino, Moiliwoi aluwoi. Toti yousiso na koka tikino. Alu mo polomokoni pokili poiso tanoki.
16 Eles foram depressa, e encontraram Maria e José, e viram o menino deitado na manjedoura.
17 Alu ki uwai; nosai no mo, alu aino imo na posasokokino, alu monoi aino imo no kwaikino no, nonani imo na lukasikokino.
17 Então contaram o que os anjos tinham dito a respeito dele.
18 Noko nokolalo mani, imo kwaikokino, sipo samukuko nokoyo no ikalokino no. Na mulumoloko manokino.
18 Todos os que ouviram o que os pastores disseram ficaram muito admirados.
19 Ulai Moili mo nonani imo komaso mulumolokokai manoki, tani mulu poiso.
19 Maria guardava todas essas coisas no seu coração e pensava muito nelas.
20 Nosai no mo; sipo samukuko noko mo ifou nuki, Kotoni siyolo kaluwaiyalo manokino. Afonimaiso pa kisosomikinoso, totaini molo tiyo yasoi na kikino, imo na kwaimokino, kumoki nokotayo no ikoki no, no monoi no.
20 Então os pastores voltaram para os campos, cantando hinos de louvor a Deus pelo que tinham ouvido e visto. E tudo tinha acontecido como o anjo havia falado.
21 Nosai no mo; ulo mo nano ti mo uwai; aluni au tuno tokosiyaimokino mo, tani siyolo mo Isiso na kaluwaikino. Atinoni nomoli poiso tanowoi muwoi, kumokiso amai na, nomai no kumoki nokotayo kaluwaiya konoki, tani siyolo mo Isiso.
21 Uma semana depois, quando chegou o dia de circuncidar o menino, puseram nele o nome de Jesus. Pois o anjo tinha dado esse nome ao menino antes de ele nascer.
22 Nosai no mo; alu mala nu siso mo uwai; Yusifo noko ti Moiliwoi mo alufa kaukino, Yolusolimo nokonu siyoliso. No mo afonimaiso muwoi, Musini ami imoyo tiyomuko, atino noko ti alufawoi ititounikaiyano monoi, Kotoni molo timai. No monoi no Koto Siyolini auso kaukino.
22 Chegou o dia de Maria e José cumprirem a cerimônia da purificação , conforme manda a Lei de Moisés. Então eles levaram a criança para Jerusalém a fim de apresentá-la ao Senhor.
23 Ainonani monoi Koto Siyolini imo amiyo tiyomuko, noino,
23 Pois está escrito na Lei do Senhor: “Todo primeiro filho será separado e dedicado ao Senhor.”
24 Alufa mo Koto Siyolini auso kawiyo tikino mo, uo ti utunina tikino. No mani, afonimaiso muwoi, ainonani monoi Koto Siyolini imo amiyo tiyomuko, noino,
24 Eles foram lá também para oferecer em sacrifício duas rolinhas ou dois pombinhos, como a Lei do Senhor manda.
25 Ulai noko mo Yolusolimo nokonumai toloki. Tani siyolo mo Simiyo. Molo itouniyaimoso aluwai nokota, lotu aluwai nokota na. Isolilo noko hamukuko nokotaso foumo toloki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo tani muluso tanoki.
25 Em Jerusalém morava um homem chamado Simeão. Ele era bom e piedoso e esperava a salvação do povo de Israel. O Espírito Santo estava com ele,
26 Nonani nokotayo toku yasoi posaso wiyononiki, na imoki, “Nono mo somaiso pa kaloiniso. Wiyou, toku Noko Siyolini Kolaisoso kiyoinimo, noko no mo toku no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasikomo monoi.” Aino imoki.
26 e o próprio Espírito lhe tinha prometido que, antes de morrer, ele iria ver o Messias enviado pelo Senhor.
27 Nosai no mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo Simiyo mo lotu nuso lotiki.
27 Guiado pelo Espírito, Simeão foi ao Templo. Quando os pais levaram o menino Jesus ao Templo para fazer o que a Lei manda,
28 Nosai no mo; kawiyo tikino mo; Simiyo mo alufa na kausiwaisoki, Kotoni siyolo kaluwaiyaloki, noino na imoki,
28 Simeão pegou o menino no colo e louvou a Deus. Ele disse:
29 “Siyoli Nokota, toku no imonokaikini no, motu yasoi na tumo. Lolai mo kalomono mo waliyo. Nani mi anononi nokota yoso na pimono taikiyo, mulu tomokiso tano monoi.
29 — Agora, Senhor, cumpriste a promessa que fizeste e já podes deixar este teu partir em paz.
30 Asani molo tiyo yasoi na ki, samiyaikiyo kiyo nokotaso.
30 Pois eu já vi com os meus próprios olhos a tua salvação,
31 Aino na yokaikini, noko nokolalo komasoyo ki monoi.
31 que preparaste na presença de todos os povos:
32 Saponi siyoli komiyai na. Noko nokonu nokoso fupiniyaimo kolokaloimo, toi saino monoi. Sainakinomo, nani Isolilo noko moini siyolo siyolo kolalimokoinomo.”
32 uma luz para mostrar o teu caminho a todos os que não são judeus e para dar
33 Nosai no mo; atino apitono mo mulumoloko manokino. Simiyoyo no posasoko unuki no, nonani monoi na mulumoloko manokino.
33 O pai e a mãe do menino ficaram admirados com o que Simeão disse a respeito dele.
34 Mulumoloko manokino mo; nosai no Simiyo mo ikoki, “Kotoyo na tofasinuwo.” Nosai no aluni atino Moiliso na isoki, “Na pukwai, nani alu ni mo Kotoyo yasoi muwokaiki. Ta noinomo Isolilo noko siyai usukunalo konoimo, mulumolo luwai somiso monoi. Siyaisu mo pa usukunalo konoiso, Kotoni moloso na aluwaiyoinomo. Noko nokolaloni molo timai na toloimo, Kotoni mulu wiyotiyoimo. Ulai noko molopoiyo imo kulaliyoinomo.
34 Simeão os abençoou e disse a Maria, a mãe de Jesus: — Este menino foi escolhido por Deus tanto para a destruição como para a salvação de muita gente em Israel. Ele vai ser um sinal de Deus; muitas pessoas falarão contra ele,
35 No monoi no totani molo timai noko nokolaloni mulu na fiyamosokoimo. Nokoyo uwokaiyakinomo, wiyou, nono mo mulu na kaloinimo, muwo sopoyo komiyai tukoliyonoinimo.” Simiyo mo aino na isoki, Moiliso.
35 e assim os pensamentos secretos delas serão conhecidos. E a tristeza, como uma espada afiada, cortará o seu coração, Maria.
36 Kotoni mulu lukasiko nukonu mani, na tolosoki, tani siyolo mo Ana, Fanuwiloni atoki, Asaini alisaimi. To mo noniya wai yasoi. Toku mo noko na auki. Noko kwamimai mo aisamu nano siya saso tolosoki.
36 Havia ali também uma profetisa chamada Ana, que era viúva e muito idosa. Ela era filha de Fanuel, da tribo de Aser. Sete anos depois que ela havia casado, o seu marido morreu.
37 Nosai no noko mo kaloki, yau. Sawi toloso manoki toloso manoki toloso manoki, ainoso tani aisamu mo 84. Lotu nuso pa utukaimo manokiso, Kotowoi aumoifaso toloso mulu siyoli yoki. Koloni au au potolosomosiki, Kotowoi polukaso manoki. No monoi no pomolokimo manoki, Kotoso, ulo ulo amoloki amoloki.
37 Agora ela estava com oitenta e quatro anos de idade. Nunca saía do pátio do Templo e adorava a Deus dia e noite, jejuando e fazendo orações.
38 Simiyoyo alufa komo tolimai to mani, tumosoki, Kotoso na imoki, “Wafisu.” Nosai no mo, alufa aino imo polukasikalomosiki, Yolusolimo noko nokolalo siyaiso. Kotoso no foumo siki no, ifou koliso monoi, toiso posaso wiyotiyalo manoki.
38 Naquele momento ela chegou e começou a louvar a Deus e a falar a respeito do menino para todos os que esperavam a libertação de Jerusalém.
39 Noko Siyolini imo amiyo komaso yo uwai; ulai nosai no mo Kalili asiso ifou nuki, totini nukutaiso, Nasolitoso.
39 Quando terminaram de fazer tudo o que a Lei do Senhor manda, José e Maria voltaram para a Galileia, para a casa deles na cidade de Nazaré.
40 Nosai no mo; alu mo komu mo puwoso puwoso puwoso; alu itouniyaimo na. Mulu mo iwoi saso. Kotoni amiyo na pofasi manoki.
40 O menino crescia e ficava forte; tinha muita sabedoria e era abençoado por Deus.
41 Isisoni atino apitono noko ti mo aisamu siyasonuso pomanomosikino, Yolusolimo nokonu siyoliso. Pasowa koloni wasi popomai pomanomosikino.
41 Todos os anos os pais de Jesus iam a Jerusalém para a Festa da Páscoa .
42 Isiso mo siyoli sowiyafa, aisamu mo 12, nosai no mo; to mani, nonani aniyopa moloso aluwaiki, atino apitono noko tiso na aluwaikoki, Yolusolimo nokonu siyoliso.
42 Quando Jesus tinha doze anos, eles foram à Festa, conforme o seu costume.
43 Nosai no mo; koloni wasi popo mo uwai; ifou manokino. Ulai Isiso alu soku, to mo ifou manowoi muwoi, Yolusolimoso amai na toloki. Atino apitono noko ti mo sai muwoi. Piyomukino, “Na taluwaimokowo.”
43 Depois que a Festa acabou, eles começaram a viagem de volta para casa. Mas Jesus tinha ficado em Jerusalém, e os seus pais não sabiam disso.
44 Kiwoi muwoi, piyomukino, “Noko nokolalo siyaiso taluwaikalowo.” No monoi no ulo siyamai manalokino. Ulai kiwoi muwoi. Nosai no moloso ikoliyalokino. Siyokutono iyaliwoi nako siyamai nokowoi, toini auso ikoliyalokino.
44 Eles pensavam que ele estivesse no grupo de pessoas que vinha voltando e por isso viajaram o dia todo. Então começaram a procurá-lo entre os parentes e amigos.
45 Ikoliyalokino ikoliyalokino, ulai kiwoi muwoi. Yolusolimo nokonuso ifou manokino, na ikoliyalokino.
45 Como não o encontraram, voltaram a Jerusalém para procurá-lo.
46 Na ikoliyalo manokino. Nosai no amoloki tiwoi mo uwai; na kiya tumokino, lotu nu siyoli poiso yousikainoso, aiyoloko noko sisiyolini mulumai yousikainoso. Imo kwaiko yousiki, na utolukaloki.
46 Três dias depois encontraram o menino num dos pátios do Templo, sentado no meio dos mestres da Lei, ouvindo-os e fazendo perguntas a eles.
47 Noko nokolaloyo tani imo kwaimokino mo, na kufaukoki, “Sai siyoli no moloi ano, woi, imo no fowako no?”
47 Todos os que o ouviam estavam muito admirados com a sua inteligência e com as respostas que dava.
48 Toti mo kikino mo, toti mani, na kufaukoki. Atinoyo mo na imoki, “Yani alu, nono no koti no hani monoi uwomokoni? Apono koti mo mulu mo yau yau, nono ikoli manonoki mo.”
48 Quando os pais viram o menino, também ficaram admirados. E a sua mãe lhe disse: — Meu filho, por que foi que você fez isso conosco? O seu pai e eu estávamos muito aflitos procurando você.
49 Ulai na fowakoki, “Hani monoi ikolimonalo manonuwo? Moti mo sai pakoso, yo mo Apouni nuso niya tiyousikaino.”
49 Jesus respondeu:
50 Ulai toti mo sai muwoi, imo folosai imo mo, nonani imo no ikoki mo.
50 Mas eles não entenderam o que ele disse.
51 Ulai nosai no mo; ifou na aluwaikoki, Nasolito nokonuso. Totini imo saiso saiso pukwaikomosiki. Atinosu mo nonani haninoi na mulumolokokaiki, tani mulu poiso.
51 Então Jesus voltou com os seus pais para Nazaré e continuava a ser obediente a eles. E a sua mãe guardava tudo isso no coração.
52 Nosai no mo; Isiso mo komu puwoso puwoso; siyoli yasoi. Tani mulu mani, iwoi na, sai siyoli pano manoki. Kotowoi noko nokolalowoi mani, pomolokimo manokino.
52 Conforme crescia, Jesus ia crescendo também em sabedoria, e tanto Deus como as pessoas gostavam cada vez mais dele.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.