Lucas 20
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARA
1 Nosai no mo; ulo siyamai Isiso mo Kotoni imo itouniyaimo aiyoloko toloki, noko nokolaloso, lotu nu siyoli poiso. Aiyoloko tolo manoki mo, noko sisiyoli mo tiki, lotu samukuko noko sisiyoliwoi Musini imo sai sisiyoli nokowoi Isolilo nokotalo iyaliwoi. Na kiya tumokino,
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, sobrevieram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 na imokino, “Na pimoko, noini amiyo nonani mi ano monoi no? Noiyo imo taikiyokini?”
2 e o arguiram nestes termos: Dize-nos: com que autoridade fazes estas coisas? Ou quem te deu esta autoridade?
3 Na ikoki, “Yo mani, imo siya utolumo monoisu na tiyo.
3 Respondeu-lhes: Também eu vos farei uma pergunta; dizei-me:
4 Iyono mo noko mo iwoso puluwako manoki. No mo asini hani poimo, kumokini hani poimo. Moloi tiyamonuwo, na pimonowo.”
4 o batismo de João era dos céus ou dos homens?
5 Nosai no mo; totai amu mo na lukasikuwanokino, na iyamoki, “Moi mo iyamakikonimo, “No mo kumokini hani nali no,” to mo imokoimo, “Hani monoi totani imoso pa mulumolo luwaikinuwoso?”
5 Então, eles arrazoavam entre si: Se dissermos: do céu, ele dirá: Por que não acreditastes nele?
6 Ulai iyamakikonimo, “No mo asini hani nali no,” noko komasoyo tomoki salosomomokoinomo. Ulai afonimaiso? Toi mo Iyonoso waliyo tomulumolo luwaino, tiyamo, “Kotoni mulu lukasiko nokota na.”
6 Mas, se dissermos: dos homens, o povo todo nos apedrejará; porque está convicto de ser João um profeta.
7 Totai amu lukasikuwanokino mo; Isisoso na imokino, “Koi mo sai muwoi, Iyono no iwoso uluwako no noini amiyo, woi? Noiyo poimo imo taikiyoki.”
7 Por fim, responderam que não sabiam.
8 Nosai no mo ikoki, “Noinoso na, yo mo pa imoikuwoso, yo mani, noiyo poi imono taikiyoki, yani mi ano monoi mo.”
8 Então, Jesus lhes replicou: Pois nem eu vos digo com que autoridade faço estas coisas.
9 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo sopo posasokoki, noko nokolaloso na ikoki, “Noko mo aliyoli ali na tikaiyalo, isiso. Ikai uwai; isi mi ano nokoso na tikano, “Yani isi posamukumonowo.” Ikano mo; noko nokonu nokoni asiso na tomoi, totolokainano.
9 A seguir, passou Jesus a proferir ao povo esta parábola: Certo homem plantou uma vinha, arrendou-a a lavradores e ausentou-se do país por prazo considerável.
10 Nosai no mo; wamo wamokomai nonani nokota mo mi ano nokotaso timo taikiyo, isi samuku nokoni auso. Na timo taikiyo, “Isini no siyai na pimonano.” Ulai isi samuku noko mo nonani mi ano nokota na tuwasono, afonimaiso ifou tamiyaikiyo taikiyono. Isi aliyoli pa toninoso, niwoi muwoi.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha; os lavradores, porém, depois de o espancarem, o despacharam vazio.
11 Nosai no mo; ti monoi mani, mi ano nokotaso timo taikiyo. Ulai nonani nokota mani, na tuwasono, na tuwokaino. Afonimaiso ifou tamiyaikiyo taikiyono. Isi aliyoli pa toninoso, niwoi muwoi.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo; mas eles também a este espancaram e, depois de o ultrajarem, o despacharam vazio.
12 Nosai no mo; tau monoi mani, mi ano nokotaso timo taikiyo. Ulai na tuwasono, wiyou nako mo iwo topi, asiyofoloso tafoliyo funo.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de o ferirem, expulsaram.
13 Nosai no mo; isi kiyo nokota mo tiyomu, “Yo no moloi yoimo, woi? Yo no tomulu unu no, yani alu mo ya kiyoko taikiyoimo. Nakomo auwosiwaiyoinomo poimo.” Aino tiyomu, awitonoso timo taikiyo, “Na pomoi.”
13 Então, disse o dono da vinha: Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.
14 Ulai isi samuku nokoyo awitonoso tumoso tukwaino mo, totai amu tikuwanono, “Anunani nokota mo amuwoi tino mo apitononi isi kwalomai monoi na anoimo. Moi soi, niya totukolokoni. No monoi no ninani isi mo momaini na ano monoi.”
14 Vendo-o, porém, os lavradores, arrazoavam entre si, dizendo: Este é o herdeiro; matemo-lo, para que a herança venha a ser nossa.
15 Ikuwanono; awitonoso asiyofoloso na tafoliyo funo, na totukolono, yau.
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram. Que lhes fará, pois, o dono da vinha?
16 Ya timonukuwo, isi samuku noko iyali mo isi kiyo nokotayo na tukuwoliya tumoimo. Isi mo noko siyaiso na atiya tumoimo, samuku monoi.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki. Noko mo nonani imoso kwaikino mo, na iyamoki, “Wiyouwa wiyou, aino muwoi.”
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e passará a vinha a outros. Ao ouvirem isto, disseram: Tal não aconteça!
17 Ulai Isiso mo amiso kokoki, na ikoki, “Kotoni puko imoyo ainonani monoi na tiyomuko, noino,
17 Mas Jesus, fitando-os, disse: Que quer dizer, pois, o que está escrito:
18 Ya timonukuwo, noko mo nonani sopo i asai kitolomo taikiyakimo, uwokaikaiyoimo. Nonani ayo nokoso itokolimakimo, to mo kolisoulukai anoinomo. Yo mo nonani a komiyai.” Isiso mo aino na ikoki.
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Musini imo sai sisiyoli nokowoi lotu samukuko noko sisiyoliwoi, toi mo sai, Isiso mo nonani siyokawi imo toi monoi yomu ukuki. No monoi no kominalomano monoi louwa fi, somaiso tukolo monoi. Ulai noko nokolalo monoi nikokino.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam lançar-lhe as mãos, pois perceberam que, em referência a eles, dissera esta parábola; mas temiam o povo.
20 Nosai no mo; nokotalo iyali mo Isisoni imo lukaso monoi kwailuwaimokino mo, nokoso iko taikiyokino, wosu woso kwailuwaimo monoi, asuwo ima imo utolumalowo. No monoi no tani imo kwailuwaimokino. Komano nokota siyoliso faumiyano monoi yokino, no monoi no.
20 Observando-o, subornaram emissários que se fingiam de justos para verem se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 No iko taikiyokino no, toiyo noino na imokino, “Aiyolokomomoko nokota, koi mo sai, nono mo imo mo motu imo nokota nali no. Kotoni imo na taiyolokalo manoni. Motu imo saso na tiko manoni. Imo alinoso na tiko manoni, noko sisiyoliwoi afonimai nokowoiso. Kotoni molo monoi na taiyolokalo manoni.
21 Então, o consultaram, dizendo: Mestre, sabemos que falas e ensinas retamente e não te deixas levar de respeitos humanos, porém ensinas o caminho de Deus segundo a verdade;
22 Moloi tomulumolokoni? Moi no takiso muwoni no waliyo toni manokoni, Lomo nokota siyoliso no, Sisiso no? Wiyou poimo.”
22 é lícito pagar tributo a César ou não?
23 Ulai Isiso mo sai, toini ifoluwai mulu monoi mo. Na ikoki,
23 Mas Jesus, percebendo-lhes o ardil, respondeu:
24 “Tomoki muwoni na powiyosomonowo. Komuwoi muwoni no noini na, woi? Noini siyolowoi taso?” Na imokino, “Sisi, Lomo nokota siyolini nawoi siyolowoi taso.”
24 Mostrai-me um denário. De quem é a efígie e a inscrição? Prontamente disseram: De César. Então, lhes recomendou Jesus:
25 Nosai no mo; na ikoki, Isiso mo, “Sisini hani mo Sisiso na poniwo. Kotoni hani mo Kotoso na poniwo.”
25 Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Ulai tani imo lukaso monoi moloi faumiyano monoi, noko nokolaloni molo timai no lukasoki no? Mulumoloko manokino, nonani imo monoi no fowakoki no. Wosu wososo siki.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Nosai no mo; Satusi moloso aluwai noko mo Isisoso ima tumokino. Toi mo noko no mo, no tiyamomoi no, “Yau yau noko mo ifou pakoso auwonouloiso.”
27 Chegando alguns dos saduceus, homens que dizem não haver ressurreição,
28 Isisoso na ima tumokino, “Aiyolokomomoko nokota, Musini aniyopa imoyo mo noino na tiyomuko, moi monoi mo. Noniwoi nokota mo ali somisomai kalo mo, tani noni mo auwatonoyo na kausumo, to kwalomai monoi. Alu kiyakinomo, nonani alu mo auwatono kwalomai monoi na tolumo.
28 perguntaram-lhe: Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se morrer o irmão de alguém, sendo aquele casado e não deixando filhos, seu irmão deve casar com a viúva e suscitar descendência ao falecido.
29 Koi timonoki, noino, toku auwa auwa noko iyali nano siya, 7 na siki. Imu alu mo noni na kausoki, ali mo kiwoi muwoi, nosai no mo yau.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 Nosai no mo; auwatono kwalomai monoi na kausoki, Nokiyamoyo. To mani, ali mo kiwoi muwoi, yau.
30 o segundo e o terceiro também desposaram a viúva;
31 Noino noinoso nali no. Yamu alu mani, nonani nukonu kausoki, yau. Imaliwoi Imamuwoi Imowawoi Liyaliwoi, toi komaso mo nonani nukonusoso na kausalo manokino, ulai aliwoi kokowoi muwoi, yau yau.
31 igualmente os sete não tiveram filhos e morreram.
32 Namolisai mo nonani nukonu mani, yau, yasoi na kalosoki.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 Ulai yau yau noko mo ifou auwonoulakimo, nonani nukonu no noini kwamitono tolosoimo, noiyo kausoimo? Toku nano siyawoi auwatono noko koli koliyo kausalo manokino.”
33 Esta mulher, pois, no dia da ressurreição, de qual deles será esposa? Porque os sete a desposaram.
34 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Lolaimai si noko nokolaloyo tokolikuwano manono.
34 Então, lhes acrescentou Jesus: Os filhos deste mundo casam-se e dão-se em casamento;
35 Yau yau noko nokolalo auwonoulakimo, toi mo pa kolikuwanoinoso. Kotoyo waliyo no tiyomu uku no, yau yausai auwonoulu monoi, namolisai amai si mano monoi, toi mo yau yausai auwonoulakimo, pa kolikuwano manoinoso.
35 mas os que são havidos por dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 Ti monoi pa kolikaliyoiso, no monoi no. Kotoni kumoki noko komiyai na soimo, susauwoso. Kotoyo yau yausai na lusokokaiyakimo, Kotoni alalo na soimo.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Musiyo mani, yasoi na wiyomokoki, noko yau yausai auwonoulu monoi mo. Tayo afaso fofoumo aino imo lukasikoki mo, na yomuki, “Siyoli Nokota mo Apolofamoni Koto, Isakoni Koto, Yokoponi Koto.” Toku kolikali noko monoi aino na yomuki.
37 E que os mortos hão de ressuscitar, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando chama ao Senhor o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 Koto mo kolikali nokoni Koto muwoi, amai si nokoni Koto na. Totani molo timai mo noko mo pa tokolikalikaimoiso, aniyopa poi poi si manoimo, toso mulumolo luwaiyakinomo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Ikoki mo; Musini imo sai sisiyoli noko siyai mo na imokino, “Aiyolokomomoko nokota, imo mo itouniyaimoso na tiyomuni.”
39 Então, disseram alguns dos escribas: Mestre, respondeste bem!
40 No monoi no nokoyo utolumo monoi mo nimo manokino, pa utolumo manokinoso.
40 Dali por diante, não ousaram mais interrogá-lo.
41 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Hani monoi tiyamomoi, woi, “Kotoyo muwokai nokota Kolaiso mo Toiwini nakosaitonosu.”
41 Mas Jesus lhes perguntou: Como podem dizer que o Cristo é filho de Davi?
42 Kotoni siyolo kaluwai si pukomai Toiwi tota mo tani nakosaitono monoi na yomu unuki, noino,
42 Visto como o próprio Davi afirma no livro dos Salmos:
43 Yousikaino manakinimo, ainoso hani nono uo noko mo nani fiyo wosuwoimai soimo, yani amiyo.”
43 até que eu ponha os teus inimigos por estrado dos teus pés.
44 Na pomulumolokowo. Toiwi totayosu mo kaluwaiki, Noko Siyoli na. Moloi monoi woi? Ulai Toiwini nakosaitonosu no?” Isiso mo aino na ikoki.
44 Assim, pois, Davi lhe chama Senhor, e como pode ser ele seu filho?
45 Noko nokolalo molopoi nokoyo amai kwaimo si manoki mo, Isiso mo siyokutono iyaliso na ikoki,
45 Ouvindo-o todo o povo, recomendou Jesus a seus discípulos:
46 “Atiyaiso na pa siwo, Musini imo sai sisiyoli noko monoi. Tuno sopo sopo asisiko monoi tiyo manono, liyai niko monoi. Asuwo noko nokolaloyo kwaiko monoi tiyo manono. Ukouniyaikomai nokoyo “woli iyali moi kuo” imo iko monoi tiyo manono. Lotu numai nokotalo iyalini nu simai sinono monoi tiyo manono. Koloni wasimai mani, noinoso na, noko nokolaloyo kwaiko monoi tiyo manono.
46 Guardai-vos dos escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes;
47 Susawi nokolalo tifoluwaiko manono, ilolu i wati monoi. Kotowoi imo lukasomai totopoko manono, imo sopo soposo tolukasalo manono, asuwo asuwo. Kotoyo noko nokolalo wauwakimo, soliyakiso na uwokoimo, wiyou, soliyakiso na.” Isiso mo aino na ikoki.
47 os quais devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações; estes sofrerão juízo muito mais severo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.