Lucas 1
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Tiyofila siyoli, koini molo timai no fiyamosokoki no, ainonani monoi aino imo noko molopoi mo kulalokino.
1 Muitos empreenderam compor uma história dos acontecimentos que se realizaram entre nós,
2 Afonimaiso imo muwoi, Kotoni imo lukasikalo nokoyo no posasoko wiyolumokalokino no, totaini molo timai tokusai no pokokalo manokino no, nonani imosu na kulalokino, noko molopoiyo mo.
2 como no-los transmitiram aqueles que foram desde o princípio testemunhas oculares e que se tornaram ministros da palavra.
3 Yo mani, nonani imo folosai monoi putolukalo manoki. Tokusai atiyaiyaso pukwaiko ki manoki. No monoi no mo yo mo ima imo na tokulunoninoki,
3 Também a mim me pareceu bem, depois de haver diligentemente investigado tudo desde o princípio, escrevê-los para ti segundo a ordem, excelentíssimo Teófilo,
4 nonayo saino monoi, nokoyo no aiyolomokini no, no mo imo mo motu nali no.
4 para que conheças a solidez daqueles ensinamentos que tens recebido.
5 Hiloyo Yutiya noko nokolalo samukukomai lotu samukuko nokota mo tolokainoki, tani siyolo mo Sokolaiya. Apiya iyaliwoi lotu mi pano fasiko manoki. Tani noni mani, lotu samukuko nokota siyolini alisaitono, Alononi alisaitono na. Tani siyolo mo Ailisopoi.
5 Nos tempos de Herodes, rei da Judéia, houve um sacerdote por nome Zacarias, da classe de Abias; sua mulher, descendente de Aarão, chamava-se Isabel.
6 Toti mo molo itouniyaimoso aluwaikino, Kotoni molo timai. Imo komaso paluwai manokino, Noko Siyoliyo no wiyolukoki no. Uo imo no moloi yomu monoi, toti monoi no?
6 Ambos eram justos diante de Deus e observavam irrepreensivelmente todos os mandamentos e preceitos do Senhor.
7 Ulai aliwoi muwoi, toti mo. Ailisopoi mo anapo nali no. Noko mo nokotalo yasoi, noni mani, noniya yasoi.
7 Mas não tinham filho, porque Isabel era estéril e ambos de idade avançada.
8 Nosai no mo; Sokolaiya iyaliyo lotu miso ana tikino. Ano manokino mo, Sokolaiya mani, lotu mi analoki, Kotoni molo timai.
8 Ora, exercendo Zacarias diante de Deus as funções de sacerdote, na ordem da sua classe,
9 Lotu mi analo manoki mo, lotu samukuko noko totaini moloyo tomoki lolofayo somaimokino, Noko Siyolini nu poi mi anononi nokota muwokai monoi, inoso wotiwoi momotola ti monoi. No monoi no Sokolaiyaso muwokino.
9 coube-lhe por sorte, segundo o costume em uso entre os sacerdotes, entrar no santuário do Senhor e aí oferecer o perfume.
10 Inoso woti momotola tiki. Momotolomai Yuto noko nokolalo molopoiyo asiyofolosai fu ukouniyaiko siki, Kotowoi imo lukaso siki.
10 Todo o povo estava de fora, à hora da oferenda do perfume.
11 Nosai no mo; Sokolaiya mo lotiki mo; Noko Siyolini kumoki nokotaso na kiki, inoso woti kotisoko naina ausaimisai toloso.
11 Apareceu-lhe então um anjo do Senhor, em pé, à direita do altar do perfume.
12 Kumoki nokota toloso kiki mo, wiyou, na umanomoki, na kokolomoki.
12 Vendo-o, Zacarias ficou perturbado, e o temor assaltou-o.
13 Ulai kumoki nokotayo mo na imoki, “Sokolaiya, noiyo kokolomoi. Koto mo nani imo yasoi kwaimoni. Nani noni Ailisopoi mo alu na kiyoimo. Tani siyolo mo Iyono pa kaluwai.
13 Mas o anjo disse-lhe: Não temas, Zacarias, porque foi ouvida a tua oração: Isabel, tua mulher, dar-te-á um filho, e chamá-lo-ás João.
14 Ulukukumoso na, na molokimoinimo. Alu kimai mo noko nokolalo molopoiyo mani, molokiyoinomo.
14 Ele será para ti motivo de gozo e alegria, e muitos se alegrarão com o seu nascimento;
15 Alu mo Koto Siyolini molo timai mo noko siyoli toloimo. Molo wamo ito iwo pa siko manoiso. Itolowoi iwo pa siko manoiso. Atinoni nomolisai mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo mulu amimokaiyoimo.
15 porque será grande diante do Senhor e não beberá vinho nem cerveja, e desde o ventre de sua mãe será cheio do Espírito Santo;
16 Isolilo noko nokolalo molopoi ifou kolisoimo, Kotoni auso si monoi, totaini Noko Siyolini auso.
16 ele converterá muitos dos filhos de Israel ao Senhor, seu Deus,
17 Kotoni mulu lukasiko nokota Ilaiya komiyai toloimo, mulu mo tomoso, ami siyoliwoi. Toku tumoimo, Siyoli Nokota monoi. Ta noinomo apitono iyaliyo mulu alosokoinomo, awitono iyali monoi mulu ukoimo. Ta noinomo imo kulali noko iyali mani, mulu alosokoinomo, mulumoloko itouniyaimoinomo, mulu ititouni noko komiyai. No monoi no Siyoli Nokotaso na foumo soimo.” Kumoki nokotayo mo ainoso na imoki, Sokolaiyaso.
17 e irá adiante de Deus com o espírito e poder de Elias para reconduzir os corações dos pais aos filhos e os rebeldes à sabedoria dos justos, para preparar ao Senhor um povo bem disposto.
18 Nosai no mo; Sokolaiya mo kumoki nokotaso na imoki, “Moloi monoi woi? Motu poimo. Yo no moloi saino monoi? Yo mo nokotalo yasoi. Noni mani, noniya na.”
18 Zacarias perguntou ao anjo: Donde terei certeza disto? Pois sou velho e minha mulher é de idade avançada.
19 Kumoki nokotayo mo na fowaki, “Yo mo Kopoliyoilo. Yo mo Kotoni molo timai totolokainomoi. Totayo na imono taikiyo, imo itouniyaimo posaso wiyononi monoi.
19 O anjo respondeu-lhe: Eu sou Gabriel, que assisto diante de Deus, e fui enviado para te falar e te trazer esta feliz nova.
20 Ulai na pukwai. Nono mo waliyo pa tomulumoloko unumononiso. No monoi no ko mo pu, imo pa lukaso manoiniso, ainoso hani fiyamosiyoimo, ya ni posasoko no. Kotoyo yomukaiyakimo, yani imo mo motu na tumoimo.” Kumoki nokotayo aino na imoki.
20 Eis que ficarás mudo e não poderás falar até o dia em que estas coisas acontecerem, visto que não deste crédito às minhas palavras, que se hão de cumprir a seu tempo.
21 Sokolaiyayo tu tolo manoki mo, noko nokolalo mo fu foumo si manoki, mulumoloko si manoki, “Hani totu ano tolomoi, woi?”
21 No entanto, o povo estava esperando Zacarias; e admirava-se de ele se demorar tanto tempo no santuário.
22 Nosai no mo; asiyofoloso ifou lofuki, Sokolaiya mo. Imo lukasowoi muwoi, ko mo pu. No monoi no noko nokolalo mo sai, Kotoyo haniso wiyononiki, lotu nu poiso. Imo lukasowoi muwoi, nainoyo wiyolukaloki, ko mo pu.
22 Ao sair, não lhes podia falar, e compreenderam que tivera no santuário uma visão. Ele lhes explicava isto por acenos; e permaneceu mudo.
23 Nosai no mo; lotu mi ano uwai; ifou manoki, totani asiso.
23 Decorridos os dias do seu ministério, retirou-se para sua casa.
24 Nosai no mo; tani noni Ailisopoi mo muwoliwoi. Amu mo naino siyaiso tu toloso manoki, pa pamusiyofu manokiso.
24 Algum tempo depois Isabel, sua mulher, concebeu; e por cinco meses se ocultava, dizendo:
25 Yomusoki, “Noko Siyoliyo na fasimono. No monoi no noko nokolaloni molo timai auwosimomono mo uwofa.”
25 Eis a graça que o Senhor me fez, quando lançou os olhos sobre mim para tirar o meu opróbrio dentre os homens.
26 Nosai no mo; Ailisopoi mo amu toufowoi muwoliwoisomai, nonani amumai Koto mo kumoki nokotaso imo taikiyoki, Kopoliyoiloso. Na imo taikiyoki, “Kalili asiso na pamukono, Nasolito nokonuso,
26 No sexto mês, o anjo Gabriel foi enviado por Deus a uma cidade da Galiléia, chamada Nazaré,
27 maputo nukonuni auso.” Nonani nukonu mo nokoso isokaikino. Noko siyolo mo Yusifo, Toiwini alisaitono na. Maputo nukonu, tani siyolo mo Moili.
27 a uma virgem desposada com um homem que se chamava José, da casa de Davi e o nome da virgem era Maria.
28 Nosai no mo; nonani kumoki nokota mo na amukonoki, na isa konoki, “Woli Moili, nono kuo, Kotoyo siyoliso na tofasini, Noko Siyoliyo mo. Na totolo fasi manoni.”
28 Entrando, o anjo disse-lhe: Ave, cheia de graça, o Senhor é contigo.
29 Isoki mo; na umanosoki. Mulumolokalo manoki, “Hani imo, woi?”
29 Perturbou-se ela com estas palavras e pôs-se a pensar no que significaria semelhante saudação.
30 Nosai no mo; kumoki nokota mo na isoki, “Moili, noiyo kokolomoi. Kotoyo tomolokimoni, na tofasini.
30 O anjo disse-lhe: Não temas, Maria, pois encontraste graça diante de Deus.
31 Na pukwai, nono mo muwoliwoi na toloinimo, alu nokokai na kiyoinimo. Tani siyolo Isiso na pa kaluwai.
31 Eis que conceberás e darás à luz um filho, e lhe porás o nome de Jesus.
32 To mo noko siyoli na toloimo. Kota Kotoni awitono kaluwaiyoinomo. Koto Siyoliyo yasoi muwokaiki, noko nokolalo samukuko monoi, tani aniyopatono Toiwi komiyai.
32 Ele será grande e chamar-se-á Filho do Altíssimo, e o Senhor Deus lhe dará o trono de seu pai Davi; e reinará eternamente na casa de Jacó,
33 Yokoponi alisaitono iyali na samukuko manoimo, aniyopa poi poi. Tani ami mo uwaimowoi muwoi, na samukuko manoimo, aniyopa poi poi.”
33 e o seu reino não terá fim.
34 Nosai no mo; Moili mo Kotoni kumoki nokotaso na imoki, “Yoso no moloi fiyamosimomonoimo, woi? Yo mo nokowoi nukonu muwoi.”
34 Maria perguntou ao anjo: Como se fará isso, pois não conheço homem?
35 Nosai no mo; kumoki nokota mo na fowasoki, “Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na amukonoimo, nani auso. Kota Kotoni amiyo na fasiyoinimo. No monoi no alu na kiyoinimo. Itouniyaima nokota na toloimo, Kotoni awitono na kaluwaiyoinomo.
35 Respondeu-lhe o anjo: O Espírito Santo descerá sobre ti, e a força do Altíssimo te envolverá com a sua sombra. Por isso o ente santo que nascer de ti será chamado Filho de Deus.
36 Na pukwai, nani amino Ailisopoi mani, alu na kiyoimo. Noniya na, ulai lolai mo muwoliwoi yasoi. Anapo nukonu pokaluwaiso manokino, ulai lolai mo tani muwoliwoiso amu mo toufowoi uwai yasoi.
36 Também Isabel, tua parenta, até ela concebeu um filho na sua velhice; e já está no sexto mês aquela que é tida por estéril,
37 Koto mo hani hani komaso mo waliyo tiyalomanomoi.” Kumoki nokota mo aino na isoki, Moiliso.
37 porque a Deus nenhuma coisa é impossível.
38 Nosai no mo; Moili mo na imoki, “Waliyo na, yo mo Siyoli Nokotani mi anononi nukonu. To mo aino na yo unumonoimo, nonayo no tiyomuni no.” Nosai no mo; kumoki nokota mo utukaisoki.
38 Então disse Maria: Eis aqui a serva do Senhor. Faça-se em mim segundo a tua palavra. E o anjo afastou-se dela.
39 Nosai no mo; Moili mo puwotolosoki, somaiso manosoki, yu nukutai asiso amusiyoyoki, Yuto nokoni nokonuso.
39 Naqueles dias, Maria se levantou e foi às pressas às montanhas, a uma cidade de Judá.
40 Amusiyoyoki mo; nosai no mo Sokolaiyani nuso lotisoki, Ailisopoiso na isa tiki, “Woli, nono kuo.”
40 Entrou em casa de Zacarias e saudou Isabel.
41 Ailisopoi mo Moilini imoso kwaisoki mo, alufa mo nomoli poiso naino ikuwa ilomaniuluki. Nosai no Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo mulu na amisoki.
41 Ora, apenas Isabel ouviu a saudação de Maria, a criança estremeceu no seu seio; e Isabel ficou cheia do Espírito Santo.
42 Siyoliso na isoki, Moiliso, “Nani siyolo niya tokaluwaiyalonoki, nokolalo komaso koiso tosouwaikomomokoni. Nani alu mani, nomoli poiso no tanokaino no, tani siyolo mani, niya tokaluwaiyalonoki.
42 E exclamou em alta voz: Bendita és tu entre as mulheres e bendito é o fruto do teu ventre.
43 Woli kuo, yoso no moloi woi? Yani Siyoli Nokotani atino nonayo no moloi monoi tokimona tumoni?
43 Donde me vem esta honra de vir a mim a mãe de meu Senhor?
44 Na pukwai, yo mo nani ko naso kwaimonoki mo, alu mo yani nomoli poiso moloki, naino fonawoi ilomaniulu.
44 Pois assim que a voz de tua saudação chegou aos meus ouvidos, a criança estremeceu de alegria no meu seio.
45 Koto Siyoliyo no imokini no, waliyo na mulumoloko unukini. No monoi no na pomoloki. Ulai afonimaiso? Na tiyomuni, “Siyoli Nokotayo no yomukaiki no, noinoso na yo unumonoimo.” Ailisopoi mo ainoso na isoki, Moiliso.
45 Bem-aventurada és tu que creste, pois se hão de cumprir as coisas que da parte do Senhor te foram ditas!
46 Nosai no mo; Moili mo na yomusoki,
46 E Maria disse: Minha alma glorifica ao Senhor,
47 Yani mulu mo moloki saso, Kotoso na tomolokimo, yani samiyaikiyo kiyo nokotaso mo.
47 meu espírito exulta de alegria em Deus, meu Salvador,
48 Yo mo tani mi anononi nukonu. Yani amiyo no ulai moloi ano monoi? Yo mo afonimaiso nukonu na. Totasu mo waliyo mulumoloko unumonoki. Lolaisai ainoso ainoso noko nokolaloyo iyamo unumonalo manoinomo, “Kotoyo noinomo na molokisowumo.”
48 porque olhou para sua pobre serva. Por isto, desde agora, me proclamarão bem-aventurada todas as gerações,
49 Koto mo ami nokota siyoli, siyoliso na yo unumonoki. Tani siyolo mo itouniyaima itouniyaimo.
49 porque realizou em mim maravilhas aquele que é poderoso e cujo nome é Santo.
50 Noko mo auwosiwaiyakinomo, toi monoi mulu ukoimo. Suomoso monoiso na fasikoimo. Alisaimi mani, ainoso nasu, ainoso ainoso aniyopa loloi loloi.
50 Sua misericórdia se estende, de geração em geração, sobre os que o temem.
51 Tani nainoyo mo mi siyoli tanomoi. Noko sisiyoli si mulu nokoso tamiyaikiyoko taikiyomoi, totaini muluyoso aluwaikalo nokoso.
51 Manifestou o poder do seu braço: desconcertou os corações dos soberbos.
52 Noko nokolalo samukuko noko sisiyoli usainiyaikaloki. Ta noinomo afonimaiso noko mo noko sisiyoli na, totani molo timai mo.
52 Derrubou do trono os poderosos e exaltou os humildes.
53 Tiya uwoko noko nokolaloso hani hani ititouni tonikomoi, touwai si monoi. Ilolu molopoiwoi nokoso pa tonikomoiso, afonimaiso tokiyoko taikiyo.
53 Saciou de bens os indigentes e despediu de mãos vazias os ricos.
54 Tani noko nokolaloso na tofasikomoi, Isoliloni alisaitono iyaliso. Amai tomulumoloko uku, mulu tuku, suomoso monoiso tofasikomoi.
54 Acolheu a Israel, seu servo, lembrado da sua misericórdia,
55 Ainoso toku ikokaiki, moini aniyopa iyaliso, Apolofamowoi totani alisaitono iyaliwoiso fasikalo monoi, ainoso ainoso aniyopa loloi loloi.”
55 conforme prometera a nossos pais, em favor de Abraão e sua posteridade, para sempre.
56 Nosai no mo; Moili mo Ailisopoiwoi tolo tomasiso manoki, amu mo tauwoi. Nosai no ifou manosoki, totani asiso.
56 Maria ficou com Isabel cerca de três meses. Depois voltou para casa.
57 Nosai no mo; sisomai mo Ailisopoi mo alu na kiki. Alu nokokai na kiki.
57 Completando-se para Isabel o tempo de dar à luz, teve um filho.
58 Imo mo maliyaliki mo, asi tomoso nokowoi nako siyamai nokowoi, toini auso kolo kolomo liyaiki, Siyoli Nokotayo mulu uso monoi, suomoso monoiso fasiso monoi. Wiyou, toi mani, na moloki fasisokino.
58 Os seus vizinhos e parentes souberam que o Senhor lhe manifestara a sua misericórdia, e congratulavam-se com ela.
59 Ulo nano ti mo uwai; nosai no mo au tuno tokosiyaima tumokino, alufani au tunoso. Apitononi siyolo kaluwai monoi louwa, Sokolaiya.
59 No oitavo dia, foram circuncidar o menino e o queriam chamar pelo nome de seu pai, Zacarias.
60 Ulai atinoyo mo ikoki, “Wiyou aino muwoi, tani siyolo mo Iyono na tokaluwaikoni.”
60 Mas sua mãe interveio: Não, disse ela, ele se chamará João.
61 Ulai na isokino, “Ulai alufani alaitono mo Iyono siyolo tolowoi muwoi.”
61 Replicaram-lhe: Não há ninguém na tua família que se chame por este nome.
62 Nosai no mo; apitonoso ukou ukou niyalokino, “Moloi tokaluwaini, alu no?”
62 E perguntavam por acenos ao seu pai como queria que se chamasse.
63 Sokolaiya mo a pokamono ano monoi yoki, nosai no na kumoki, “Tani siyolo mo Iyono.” Wiyou, na mulumoloko manokino.
63 Ele, pedindo uma tabuinha, escreveu nela as palavras: João é o seu nome. Todos ficaram pasmados.
64 Kumoki mo; lolai siyaso ko mo fololikoki. Imo mo na lukasauki, Kotoni siyolo kaluwaiyaloki.
64 E logo se lhe abriu a boca e soltou-se-lhe a língua e ele falou, bendizendo a Deus.
65 Wiyouwa wiyou, asi siyamai noko nokolalo mo kokolokoki. Ainonani monoi aino imo posasokalokino, Yutiya yu asimaiso. Wiyou, asi mo imo saso.
65 O temor apoderou-se de todos os seus vizinhos; o fato divulgou-se por todas as montanhas da Judéia.
66 Nonani imo kolo kolomo liyaiki mo, noko nokolaloyo mulumolokokaikino, iyamaloki, “Alu no siyolimai moloi toloimo, woi?” Aino iyamaloki. Ulai afonimaiso? Alu mo Noko Siyolini amiwoi na toloki.
66 Todos os que o ouviam conservavam-no no coração, dizendo: Que será este menino? Porque a mão do Senhor estava com ele.
67 Nosai no mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo aluni apitono Sokolaiyani muluso amimoki. Amimo manoki mo, Sokolaiya mo Kotoni imo na posasokoki, noino,
67 Zacarias, seu pai, ficou cheio do Espírito Santo e profetizou, nestes termos:
68 “Koto Siyolini siyolo tokaluwaiyalokoni, Isolilo noko moini Kotoni siyolo mo. Tani noko nokolalo moi fasimoka tumoki, ifou kolisomoko monoi.
68 Bendito seja o Senhor, Deus de Israel, porque visitou e resgatou o seu povo,
69 To mo ami nokotaso na muwokaiki, tani mi ano nokota Toiwini alisaitonoso. Nonani nokotayo noinomo moi mo na samiyaikiyo monoi.
69 e suscitou-nos um poderoso Salvador, na casa de Davi, seu servo
70 Ainonani monoi toku posasokokino, Kotoni mulu lukasiko noko ititouni iyaliyo.
70 {como havia anunciado, desde os primeiros tempos, mediante os seus santos profetas},
71 Noino na posasokokino, “Uo noko monoi samiyaikiyoinomo, mulu atolokomo uku nokoni ami monoi.”
71 para nos livrar dos nossos inimigos e das mãos de todos os que nos odeiam.
72 Koto mo moini aniyopa iyali monoi mulu ukuki, suomoso monoiso na fasikoki. Na auwoloki, totani moloso wiyotiki. Nonani imo itouniyaimo to no ulai moloi fufolikomo monoi? Amai na tomulumolokomoi.
72 Assim exerce a sua misericórdia com nossos pais, e se recorda de sua santa aliança,
73 Na auwoloki, moini aniyopa Apolofamoso, na imokaiki. No imokaiki mo, moi monoi mani, na yomu unumokokaiki,
73 segundo o juramento que fez a nosso pai Abraão: de nos conceder que, sem temor,
74 uo nokoni nainosai koponi imoko monoi. Ulai moloi kokolokomomoko monoi? Tani mi ano mo waliyo.
74 libertados de mãos inimigas, possamos servi-lo
75 Asiso amai sinonomai mulu ititouniyawoi si monoi yomu unumokokaiki, molo itouniyaimoso aluwai monoi, totani molo timai.
75 em santidade e justiça, em sua presença, todos os dias da nossa vida.
76 Yani alu, nono monoisu timonoki, Kotoni mulu lukasiko nokota nokoyo na kaluwaiyoinimo, Kota Kotoni mulu posasoko nokota na. No mo afonimaiso muwoi, nono mo Siyoli Nokota monoi toku manoinimo, molo yono foumalo monoi.
76 E tu, menino, serás chamado profeta do Altíssimo, porque precederás o Senhor e lhe prepararás o caminho,
77 Kotoni noko nokolaloso aiyolokoinimo, toiyo saino monoi, samiyaikiyo si monoi. Molo koiyau monoi imo mo futo mo, na samiyaikiyoinomo.
77 para dar ao seu povo conhecer a salvação, pelo perdão dos pecados.
78 Moini Koto mo mulu siyoliso tunumokomoi, suomoso monoiso tofasimokomoi. Noinoso na yoimo. Kumokini saponiyo wi kolokomomoka tumoimo.
78 Graças à ternura e misericórdia de nosso Deus, que nos vai trazer do alto a visita do Sol nascente,
79 Folosumai si nokoso fupiniyaimo kolokoimo, kolikali moloso aluwai nokoso mani, fupiniyaimo kolokoimo. Na kuloli ilomanimokoimo, mulu tomoki moloso aluwai monoi.”
79 que há de iluminar os que jazem nas trevas e na sombra da morte e dirigir os nossos passos no caminho da paz.
80 Nosai no mo; alu mo komu mo puwoso puwoso puwoso; siyoli yasoi. Tani mulu mani, amimaloki.
80 O menino foi crescendo e fortificava-se em espírito, e viveu nos desertos até o dia em que se apresentou diante de Israel.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.