Lucas 18

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo na lukasikoki, imo folosai mo noino, Kotoso imomosiwumo. Moloi ulosukomo monoi? Siyokawi imo mo noino na lukasiyoluwaikoki,
1 Jesus lhes contou uma parábola para mostrar que deviam orar sempre e nunca desanimar:
2 “Nokonu siyamai imo kwai nokota siyoli mo totolokaino. Kotoso pa tauwosiwaiso. Noko nokolalo monoi mani, pa tauwosiwaikoso.
2 — Em certa cidade havia um juiz que não temia a Deus, nem respeitava ninguém.
3 Sawi nukonu mani, nonani nokonuso totoloso. Saiso saiso imo kwai nokotaso tima tumomosi, “Uo nokoyo ilolu ti wamona tumomosino. Na pofasimono. Ilolu i foli monoi na pa yomu uku, na pa uwoko.”
3 Havia também, naquela mesma cidade, uma viúva que sempre o procurava, dizendo: “Julgue a minha causa contra o meu adversário.”
4 Toku imo kwai nokota siyoli mo fasisowoi muwoi, wiyou tiyomu. Ulai namolisai mo na tomulumoloko, “Ulai yo mo Kotoso pa tauwosiwaiso. Noko nokolaloso mani, pa tauwosiwaikoso.
4 Por algum tempo, ele não a quis atender, mas depois pensou assim: “É bem verdade que eu não temo a Deus, nem respeito ninguém.
5 Ulai noni to ni mo, to mo saiso saiso timona tumomosi, fasiso monoi mo. Moloi woi, yo mo niya fasisoimo, aiko tumosomosoi, aiko ulosukomomonoi.” Siyokawi imo ainoso ikoki, Isiso mo.
5 Porém, como esta viúva fica me incomodando, vou julgar a sua causa, para não acontecer que, por fim, venha a molestar-me.”
6 Nosai no mo; Isiso Siyoli mo na ikoki, “A, yapoli kwaimonuwo, imo kwai nokota koiyauyo no iso no? “Ya fasisoimo,” aino na iso.
6 Então o Senhor disse:
7 No monoi no moi mo sai, Koto itouniyaimo mani, totayo muwokokai noko nokolaloso na fasikoimo. Ulo ulo amoloki amoloki tutolumalo manono. Wiyou no moloi yomu monoi, fasiko monoi no? Somaiso na fasikoimo.
7 Será que Deus não fará justiça aos seus escolhidos, que a ele clamam dia e noite, embora pareça demorado em defendê-los?
8 Ya timonukuwo, somaiso na fasikoimo. Ulai asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya amukonakimo, noko nokolalo mulumolo luwaimonoso yapoli poimo kokoi.” Isiso mo aino na ikoki.
8 Digo a vocês que, depressa, lhes fará justiça. Contudo, quando o Filho do Homem vier, será que ainda encontrará fé sobre a terra?
9 Totai amu monoi no iyamoki no, molo itouniyaimoso aluwaiwo, noko siyai monoi no iyamoki no, mulu kopokoiyauwo, totaiso Isiso mo siyokawi imo ikoki.
9 Jesus também contou esta parábola para alguns que confiavam em si mesmos, por se considerarem justos, e desprezavam os outros:
10 Noino ikoki, “Noko ti mo Kotowoi imo lukasanokino, lotu nu siyoliso. Siya mo Falisi moloso aluwai nokota. Siya mo takiso muwoni i nokota.
10 — Dois homens foram ao templo para orar: um era fariseu e o outro era publicano.
11 Falisi nokota mo tota amu monoi Kotoso imoki, “Koto, yo mo noko siyai komiyai muwoi, no monoi no wafisu imo na timonoki. Toi mo nokoni nainomi tuwoko manono, molo koiyauso taluwai manono, nokoni nokolaloso tuwokaikalo manono. Motu na, ulai yo no anunani takiso muwoni i nokota koiyau komiyai?
11 O fariseu ficou em pé e orava de si para si mesmo, desta forma: “Ó Deus, graças te dou porque não sou como os demais homens, roubadores, injustos e adúlteros, nem ainda como este publicano.
12 Yo mo saiso saiso pa tonomoiso, nonowoisu imo tolukasomoi. Wiko siyani ulo ti mo ainoso na, saiso saiso. Komaso hani hani ya no timoi no, yo mo naino ti tokunolokalomoi. Kunolokokai siyasonuso mo nonoso toni manonoki.” Falisi moloso aluwai nokota mo Kotoso aino imaloki.
12 Jejuo duas vezes por semana e dou o dízimo de tudo o que ganho.”
13 Takiso muwoni i nokotasu mo aluwamai na toloki. Na auwosiwaiki, Kotoso, no monoi no kumokiso pa you foinalikokiso. Mulu mo na kaloki, fokutonoso na wasoki, Kotoso na imoki, “Koto, yo mo molo koiyauso aluwai nokota. Mulu na pokalo unumono, na pofasimono.”
13 O publicano, estando em pé, longe, nem mesmo ousava levantar os olhos para o céu, mas batia no peito, dizendo: “Ó Deus, tem pena de mim, que sou pecador!”
14 Ya timonukuwo, nonani takiso muwoni i nokota mo mulu itouniyaimokai, Kotoni molo timai. Falisi moloso aluwai nokota, to mo Kotoni molo timai mo itouniyaimo muwoi. Motu na, noko mo noko siyoli tolo mulu yakimo, Kotoyo pa molokimoiso, na auwosisimoimo. Noko mo noko siyoli tolo mulu yo somiso mo, Kotoyo molokimoimo. Kotoni molo timai siyoli nokota toloimo.” Aino ikoki, Isiso mo.
14 Digo a vocês que este desceu justificado para a sua casa, e não aquele. Porque todo o que se exalta será humilhado; mas o que se humilha será exaltado.
15 Nosai no mo; alalo lolofa koliyoniyo tumo liyai manokino, Isisoni auso, nainoyo isikokaikalo monoi. Ulai siyokutono iyaliyo mo alalo koliyoniyo tumoso kwaikokino mo, uo imo na ikokino.
15 Traziam também as crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos, ao verem isso, os repreendiam.
16 Ulai Isiso mo alalo iyaliso aliyonikoki, “Kukuwo, yani auso mo waliyo na potiwo.” Siyokutono iyaliso na ikoki, “Tofolo na pukwaikokaiwo, alalo mo yani auso mo waliyo na tuo. Hani monoi talukikonuwo? Noko komaso noko mo ninani alalo komiyai no tosi no, toiso tosamukukomoi, Kotoyo mo.
16 Jesus, porém, chamando as crianças para junto de si, disse:
17 Motuwa na timonukuwo, Kotoyo noko nokolaloso samukuka tumakimo, alaloyo na iyamoimo, “Waliyo na posamukumoka tumo.” Moi mo aino iyamo somiso mo, Kotoyo pa samukukomoinuwoso.” Aino na ikoki, Isiso mo.
17 Em verdade lhes digo: Quem não receber o Reino de Deus como uma criança de maneira nenhuma entrará nele.
18 Nosai no mo; nokotalo mo Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko itouniyaimo nokota, yo no moloi yoimo, woi, aniyopa poi poi tolokaino itouniyaimo monoi no?”
18 Certo homem de destaque perguntou a Jesus: — Bom Mestre, que farei para herdar a vida eterna?
19 Ulai Isisoyo na imoki, “Hani monoi tokaluwaimononi, itouniyaimoso no? Koto saso mo itouniyaimo na.
19 Jesus respondeu:
20 Nono mo Kotoni ami imo mo sai na, noino. Noko kwami nukonu mo noiyo uwokaisoi, noko mo noiyo tukoloi, noiyo polamokoi, noko siya monoi noiyo ifoluwai unoi, anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi. Kotoni imo nino, nono mo sai. Na piyomu.”
20 Você conhece os mandamentos: “Não cometa adultério”, “não mate”, “não furte”, “não dê falso testemunho”, “honre o seu pai e a sua mãe”.
21 Na imoki, nonani nokota mo, “Alusai na taluwaikomoi, nonani imo komaso mo.”
21 Então o homem disse: — Tudo isso tenho observado desde a minha juventude.
22 Isisoyo tani imoso kwaimoki mo, na imoki, “Mulu siya mo amai piyo. Nani ilolu mo ilolu somiso nokoso na pa wautiyalo, ilolu komaso mo. No monoi no suo foli monoi anoinimo, kumokiso. Wau niko uwai; yoso pa aluwaimoniyo tumo.”
22 Ouvindo isso, Jesus lhe disse:
23 Ulai siyoli nokota no mo, to mo nonani imoso kwaiki mo, mulu na kaloki. Ulai afonimaiso nokota? Ilolu molopoi nokota nali.
23 Mas, ouvindo ele estas palavras, ficou muito triste, porque era riquíssimo.
24 Nosai no mo; Isisoyo mo mulu kalokai muluso na kiki, noko nokolaloso na ikoki, “Ilolu molopoi noko no Kotoni auso no moloi toimo, asi no samukukaki no? Wiyou, nonani mi mo siyoli, muluso nali no.
24 Jesus, vendo-o assim triste, disse:
25 Siyokawi imo na pukwaiwo. Kamilo koloni siyoli no moloi lotiso monoi, iwoi nilini i poiso no? Moloi lotiso monoi, to mo sosoli. Ilolu molopoi nokota, to no Kotoni auso no moloi amiyo monoi, asi no samukukaki no? Moloi amiyo monoi, to mo sosoli. Ulai ya timonukuwo. Kamiloni mi, iwoi nilini i poiso lotiso monoi, nonani mi mo koufasu. Ilolu molopoi nokotani mi, Kotoni auso amiyo monoi, nonani mi mo soliyaki, muluso nali.” Siyokawi imo mo aino na ikoki.
25 Porque é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
26 Noko nokolalo mo nonani imoso kwaimokino mo, na imokino, Isisoso, “Ulai aino mo, noi nokotayo no waliyo no moloi amiyoimo, Kotoni auso no? Noi no samiyaikiyoimo?”
26 Os que ouviram isto perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
27 Isiso mo na ikoki, “Nokoyo no ulai moloi yo monoi? Kotoyosu mo waliyo na tiyo.”
27 Mas Jesus respondeu:
28 Nosai no mo; Pitayo imoki, “Koi mo kokaini asi yasoi na utukaikalokinoki, iloluwoi mani, utukaikalokinoki. Nonoso taluwainiyo tumonoki. Motu na piyomu.”
28 Então Pedro disse: — Eis que nós deixamos nossa casa e seguimos o senhor.
29 — ausente —
29 Jesus lhes respondeu:
30 — ausente —
30 que não receba, no presente, muitas vezes mais e, no mundo por vir, receberá a vida eterna.
31 Nosai no mo; Isiso mo noko molo tiwoi nokoso koliyonoki, na ikoki, “Na pukwaiwo, konoi mo Yolusolimoso na tonukoni. Komaso imo, Kotoni mulu lukasiko nokoyo toku no kulukaiyalokino no, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota asa monoi, nonani imo mo aumoifaso motu na tumoimo.
31 Chamando os doze para um lado, Jesus lhes disse:
32 Noko nokonu nokoni nainoso kiyomonoinomo. Na alisiyoli yoluwaimonoinomo, koiyaumomonoinomo, usuwoyo aso kolomonoinomo, noko nokonu nokoyo,
32 Ele será entregue aos gentios, que vão zombar dele, insultá-lo e cuspir nele.
33 suwoi suwoi moloyo wasomonoinomo, na tukolomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
33 Depois de açoitá-lo, eles o matarão, mas, ao terceiro dia, ressuscitará.
34 Ulai siyokutono iyali mo sai muwoi, tani imo mo. Imo folosai mo amai kukalokokaiki. No ikoki no, toi mo sosoli.
34 Eles, porém, não entenderam nada disso. O significado dessas palavras lhes era encoberto, e eles não sabiam do que Jesus estava falando.
35 Nosai no mo; Isiso iyali mo Iyoliko nokonuso aumoifaso tiki mo, molo kau kau nokota mo molo kwamai piyousikainoki, noko nokolaloso pikomosiki, “Muwoni na ponimonowo.”
35 Aconteceu que, quando Jesus se aproximava de Jericó, um cego estava sentado à beira do caminho, pedindo esmolas.
36 Nosai no mo; yousikainoki mo, noko nokolaloni somoso kwaikaloki, noko nokolalo molopoiyo molosai ti liyaiso. Nokoso ikoki, “Hani tanono?”
36 E, ouvindo o barulho da multidão que passava, perguntou o que era aquilo.
37 Na imokino, “Isiso, Nasolito nokota mo na totumo.”
37 Anunciaram-lhe que Jesus, o Nazareno, estava passando.
38 Nosai no mo; siyoliso na imaloki, “Isiso, nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
38 Então ele gritou: — Jesus, Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
39 Noko toku no nu liyaiki no, toi mo ikimokino, “Oi, wosu woso.” Ulai siyoliso amai imaloki, “Nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
39 E os que iam na frente o repreendiam para que se calasse. Mas ele gritava cada vez mais: — Filho de Davi, tenha compaixão de mim!
40 Nosai no mo; Isiso mo na tola tumoki, noko nokolaloso ikoki, “Yani auso na pokiyomomona tumowo.”
40 Jesus parou e mandou que trouxessem o cego. E, tendo ele chegado, Jesus perguntou:
41 “Nono no ya hani uwo monoi tiyoni?” Na fowaki, “Noko Siyoli, yani molo ti poposaso ulukomomono.”
41 — O que você quer que eu lhe faça? Ele respondeu: — Senhor, que eu possa ver de novo.
42 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Nani molo ti mo waliyo na tofoinalikoni. Waliyo tomulumolo luwaimononi, no monoi no waliyo na totoloni.”
42 Jesus lhe disse:
43 Lolai siyaso to mo waliyo na toloki, na foinalikoki. Isisoso na aluwaiki, Kotoni siyoloso na kaluwaiyaloki. Noko nokolalo mani, foinalikoso kwaikino mo, Kotoso kisosomiyalokino.
43 Imediatamente ele passou a ver de novo e seguia Jesus, glorificando a Deus. Também todo o povo, vendo isto, dava louvores a Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.