Lucas 18
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARIB
1 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo na lukasikoki, imo folosai mo noino, Kotoso imomosiwumo. Moloi ulosukomo monoi? Siyokawi imo mo noino na lukasiyoluwaikoki,
1 Contou-lhes também uma parábola sobre o dever de orar sempre, e nunca desfalecer.
2 “Nokonu siyamai imo kwai nokota siyoli mo totolokaino. Kotoso pa tauwosiwaiso. Noko nokolalo monoi mani, pa tauwosiwaikoso.
2 dizendo: Havia em certa cidade um juiz que não temia a Deus, nem respeitava os homens.
3 Sawi nukonu mani, nonani nokonuso totoloso. Saiso saiso imo kwai nokotaso tima tumomosi, “Uo nokoyo ilolu ti wamona tumomosino. Na pofasimono. Ilolu i foli monoi na pa yomu uku, na pa uwoko.”
3 Havia também naquela mesma cidade uma viúva que ia ter com ele, dizendo: Faze-me justiça contra o meu adversário.
4 Toku imo kwai nokota siyoli mo fasisowoi muwoi, wiyou tiyomu. Ulai namolisai mo na tomulumoloko, “Ulai yo mo Kotoso pa tauwosiwaiso. Noko nokolaloso mani, pa tauwosiwaikoso.
4 E por algum tempo não quis atendê-la; mas depois disse consigo: Ainda que não temo a Deus, nem respeito os homens,
5 Ulai noni to ni mo, to mo saiso saiso timona tumomosi, fasiso monoi mo. Moloi woi, yo mo niya fasisoimo, aiko tumosomosoi, aiko ulosukomomonoi.” Siyokawi imo ainoso ikoki, Isiso mo.
5 todavia, como esta viúva me incomoda, hei de fazer-lhe justiça, para que ela não continue a vir molestar-me.
6 Nosai no mo; Isiso Siyoli mo na ikoki, “A, yapoli kwaimonuwo, imo kwai nokota koiyauyo no iso no? “Ya fasisoimo,” aino na iso.
6 Prosseguiu o Senhor: Ouvi o que diz esse juiz injusto.
7 No monoi no moi mo sai, Koto itouniyaimo mani, totayo muwokokai noko nokolaloso na fasikoimo. Ulo ulo amoloki amoloki tutolumalo manono. Wiyou no moloi yomu monoi, fasiko monoi no? Somaiso na fasikoimo.
7 E não fará Deus justiça aos seus escolhidos, que dia e noite clamam a ele, já que é longânimo para com eles?
8 Ya timonukuwo, somaiso na fasikoimo. Ulai asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota ya amukonakimo, noko nokolalo mulumolo luwaimonoso yapoli poimo kokoi.” Isiso mo aino na ikoki.
8 Digo-vos que depressa lhes fará justiça. Contudo quando vier o Filho do homem, porventura achará fé na terra?
9 Totai amu monoi no iyamoki no, molo itouniyaimoso aluwaiwo, noko siyai monoi no iyamoki no, mulu kopokoiyauwo, totaiso Isiso mo siyokawi imo ikoki.
9 Propôs também esta parábola a uns que confiavam em si mesmos, crendo que eram justos, e desprezavam os outros:
10 Noino ikoki, “Noko ti mo Kotowoi imo lukasanokino, lotu nu siyoliso. Siya mo Falisi moloso aluwai nokota. Siya mo takiso muwoni i nokota.
10 Dois homens subiram ao templo para orar; um fariseu, e o outro publicano.
11 Falisi nokota mo tota amu monoi Kotoso imoki, “Koto, yo mo noko siyai komiyai muwoi, no monoi no wafisu imo na timonoki. Toi mo nokoni nainomi tuwoko manono, molo koiyauso taluwai manono, nokoni nokolaloso tuwokaikalo manono. Motu na, ulai yo no anunani takiso muwoni i nokota koiyau komiyai?
11 O fariseu, de pé, assim orava consigo mesmo: ó Deus, graças te dou que não sou como os demais homens, roubadores, injustos, adúlteros, nem ainda com este publicano.
12 Yo mo saiso saiso pa tonomoiso, nonowoisu imo tolukasomoi. Wiko siyani ulo ti mo ainoso na, saiso saiso. Komaso hani hani ya no timoi no, yo mo naino ti tokunolokalomoi. Kunolokokai siyasonuso mo nonoso toni manonoki.” Falisi moloso aluwai nokota mo Kotoso aino imaloki.
12 Jejuo duas vezes na semana, e dou o dízimo de tudo quanto ganho.
13 Takiso muwoni i nokotasu mo aluwamai na toloki. Na auwosiwaiki, Kotoso, no monoi no kumokiso pa you foinalikokiso. Mulu mo na kaloki, fokutonoso na wasoki, Kotoso na imoki, “Koto, yo mo molo koiyauso aluwai nokota. Mulu na pokalo unumono, na pofasimono.”
13 Mas o publicano, estando em pé de longe, nem ainda queria levantar os olhos ao céu, mas batia no peito, dizendo: ó Deus, sê propício a mim, o pecador!
14 Ya timonukuwo, nonani takiso muwoni i nokota mo mulu itouniyaimokai, Kotoni molo timai. Falisi moloso aluwai nokota, to mo Kotoni molo timai mo itouniyaimo muwoi. Motu na, noko mo noko siyoli tolo mulu yakimo, Kotoyo pa molokimoiso, na auwosisimoimo. Noko mo noko siyoli tolo mulu yo somiso mo, Kotoyo molokimoimo. Kotoni molo timai siyoli nokota toloimo.” Aino ikoki, Isiso mo.
14 Digo-vos que este desceu justificado para sua casa, e não aquele; porque todo o que a si mesmo se exaltar será humilhado; mas o que a si mesmo se humilhar será exaltado.
15 Nosai no mo; alalo lolofa koliyoniyo tumo liyai manokino, Isisoni auso, nainoyo isikokaikalo monoi. Ulai siyokutono iyaliyo mo alalo koliyoniyo tumoso kwaikokino mo, uo imo na ikokino.
15 Traziam-lhe também as crianças, para que as tocasse; mas os discípulos, vendo isso, os repreendiam.
16 Ulai Isiso mo alalo iyaliso aliyonikoki, “Kukuwo, yani auso mo waliyo na potiwo.” Siyokutono iyaliso na ikoki, “Tofolo na pukwaikokaiwo, alalo mo yani auso mo waliyo na tuo. Hani monoi talukikonuwo? Noko komaso noko mo ninani alalo komiyai no tosi no, toiso tosamukukomoi, Kotoyo mo.
16 Jesus, porém, chamando-as para si, disse: Deixai vir a mim as crianças, e não as impeçais, porque de tais é o reino de Deus.
17 Motuwa na timonukuwo, Kotoyo noko nokolaloso samukuka tumakimo, alaloyo na iyamoimo, “Waliyo na posamukumoka tumo.” Moi mo aino iyamo somiso mo, Kotoyo pa samukukomoinuwoso.” Aino na ikoki, Isiso mo.
17 Em verdade vos digo que, qualquer que não receber o reino de Deus como criança, de modo algum entrará nele.
18 Nosai no mo; nokotalo mo Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko itouniyaimo nokota, yo no moloi yoimo, woi, aniyopa poi poi tolokaino itouniyaimo monoi no?”
18 E perguntou-lhe um dos principais: Bom Mestre, que hei de fazer para herdar a vida eterna?
19 Ulai Isisoyo na imoki, “Hani monoi tokaluwaimononi, itouniyaimoso no? Koto saso mo itouniyaimo na.
19 Respondeu-lhe Jesus: Por que me chamas bom? Ninguém é bom, senão um, que é Deus.
20 Nono mo Kotoni ami imo mo sai na, noino. Noko kwami nukonu mo noiyo uwokaisoi, noko mo noiyo tukoloi, noiyo polamokoi, noko siya monoi noiyo ifoluwai unoi, anoni apono noko tiso na pa kisosomikomoi. Kotoni imo nino, nono mo sai. Na piyomu.”
20 Sabes os mandamentos: Não adulterarás; não matarás; não furtarás; não dirás falso testemunho; honra a teu pai e a tua mãe.
21 Na imoki, nonani nokota mo, “Alusai na taluwaikomoi, nonani imo komaso mo.”
21 Replicou o homem: Tudo isso tenho guardado desde a minha juventude.
22 Isisoyo tani imoso kwaimoki mo, na imoki, “Mulu siya mo amai piyo. Nani ilolu mo ilolu somiso nokoso na pa wautiyalo, ilolu komaso mo. No monoi no suo foli monoi anoinimo, kumokiso. Wau niko uwai; yoso pa aluwaimoniyo tumo.”
22 Quando Jesus ouviu isso, disse-lhe: Ainda te falta uma coisa; vende tudo quanto tens e reparte-o pelos pobres, e terás um tesouro no céu; e vem, segue-me.
23 Ulai siyoli nokota no mo, to mo nonani imoso kwaiki mo, mulu na kaloki. Ulai afonimaiso nokota? Ilolu molopoi nokota nali.
23 Mas, ouvindo ele isso, encheu-se de tristeza; porque era muito rico.
24 Nosai no mo; Isisoyo mo mulu kalokai muluso na kiki, noko nokolaloso na ikoki, “Ilolu molopoi noko no Kotoni auso no moloi toimo, asi no samukukaki no? Wiyou, nonani mi mo siyoli, muluso nali no.
24 E Jesus, vendo-o assim, disse: Quão dificilmente entrarão no reino de Deus os que têm riquezas!
25 Siyokawi imo na pukwaiwo. Kamilo koloni siyoli no moloi lotiso monoi, iwoi nilini i poiso no? Moloi lotiso monoi, to mo sosoli. Ilolu molopoi nokota, to no Kotoni auso no moloi amiyo monoi, asi no samukukaki no? Moloi amiyo monoi, to mo sosoli. Ulai ya timonukuwo. Kamiloni mi, iwoi nilini i poiso lotiso monoi, nonani mi mo koufasu. Ilolu molopoi nokotani mi, Kotoni auso amiyo monoi, nonani mi mo soliyaki, muluso nali.” Siyokawi imo mo aino na ikoki.
25 Pois é mais fácil um camelo passar pelo fundo duma agulha, do que entrar um rico no reino de Deus.
26 Noko nokolalo mo nonani imoso kwaimokino mo, na imokino, Isisoso, “Ulai aino mo, noi nokotayo no waliyo no moloi amiyoimo, Kotoni auso no? Noi no samiyaikiyoimo?”
26 Então os que ouviram isso disseram: Quem pode, então, ser salvo?
27 Isiso mo na ikoki, “Nokoyo no ulai moloi yo monoi? Kotoyosu mo waliyo na tiyo.”
27 Respondeu-lhes: As coisas que são impossíveis aos homens são possíveis a Deus.
28 Nosai no mo; Pitayo imoki, “Koi mo kokaini asi yasoi na utukaikalokinoki, iloluwoi mani, utukaikalokinoki. Nonoso taluwainiyo tumonoki. Motu na piyomu.”
28 Disse-lhe Pedro: Eis que nós deixamos tudo, e te seguimos.
29 — ausente —
29 Respondeu-lhes Jesus: Em verdade vos digo que ninguém há que tenha deixado casa, ou mulher, ou irmãos, ou pais, ou filhos, por amor do reino de Deus,
30 — ausente —
30 que não haja de receber no presente muito mais, e no mundo vindouro a vida eterna.
31 Nosai no mo; Isiso mo noko molo tiwoi nokoso koliyonoki, na ikoki, “Na pukwaiwo, konoi mo Yolusolimoso na tonukoni. Komaso imo, Kotoni mulu lukasiko nokoyo toku no kulukaiyalokino no, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota asa monoi, nonani imo mo aumoifaso motu na tumoimo.
31 Tomando Jesus consigo os doze, disse-lhes: Eis que subimos a Jerusalém e se cumprirá no filho do homem tudo o que pelos profetas foi escrito;
32 Noko nokonu nokoni nainoso kiyomonoinomo. Na alisiyoli yoluwaimonoinomo, koiyaumomonoinomo, usuwoyo aso kolomonoinomo, noko nokonu nokoyo,
32 pois será entregue aos gentios, e escarnecido, injuriado e cuspido;
33 suwoi suwoi moloyo wasomonoinomo, na tukolomonoinomo, yau. Amoloki tiwoi mo uwai; ulo siya mo ifou na auwoniyouwoimo.” Isiso mo aino na ikoki.
33 e depois de o açoitarem, o matarão; e ao terceiro dia ressurgirá.
34 Ulai siyokutono iyali mo sai muwoi, tani imo mo. Imo folosai mo amai kukalokokaiki. No ikoki no, toi mo sosoli.
34 Mas eles não entenderam nada disso; essas palavras lhes eram obscuras, e não percebiam o que lhes dizia.
35 Nosai no mo; Isiso iyali mo Iyoliko nokonuso aumoifaso tiki mo, molo kau kau nokota mo molo kwamai piyousikainoki, noko nokolaloso pikomosiki, “Muwoni na ponimonowo.”
35 Ora, quando ele ia chegando a Jericó, estava um cego sentado junto do caminho, mendigando.
36 Nosai no mo; yousikainoki mo, noko nokolaloni somoso kwaikaloki, noko nokolalo molopoiyo molosai ti liyaiso. Nokoso ikoki, “Hani tanono?”
36 Este, pois, ouvindo passar a multidão, perguntou que era aquilo.
37 Na imokino, “Isiso, Nasolito nokota mo na totumo.”
37 Disseram-lhe que Jesus, o nazareno, ia passando.
38 Nosai no mo; siyoliso na imaloki, “Isiso, nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
38 Então ele se pôs a clamar, dizendo: Jesus, Filho de Davi, tem compaixão de mim!
39 Noko toku no nu liyaiki no, toi mo ikimokino, “Oi, wosu woso.” Ulai siyoliso amai imaloki, “Nono mo Toiwini nakosaitono, na pomulu unumono, na pofasimono.”
39 E os que iam à frente repreendiam-no, para que se calasse; ele, porém, clamava ainda mais: Filho de Davi, tem compaixão de mim!
40 Nosai no mo; Isiso mo na tola tumoki, noko nokolaloso ikoki, “Yani auso na pokiyomomona tumowo.”
40 Parou, pois, Jesus, e mandou que lho trouxessem. Tendo ele chegado, perguntou-lhe:
41 “Nono no ya hani uwo monoi tiyoni?” Na fowaki, “Noko Siyoli, yani molo ti poposaso ulukomomono.”
41 Que queres que te faça? Respondeu ele: Senhor, que eu veja.
42 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Nani molo ti mo waliyo na tofoinalikoni. Waliyo tomulumolo luwaimononi, no monoi no waliyo na totoloni.”
42 Disse-lhe Jesus: Vê; a tua fé te salvou.
43 Lolai siyaso to mo waliyo na toloki, na foinalikoki. Isisoso na aluwaiki, Kotoni siyoloso na kaluwaiyaloki. Noko nokolalo mani, foinalikoso kwaikino mo, Kotoso kisosomiyalokino.
43 Imediatamente recuperou a vista, e o foi seguindo, gloficando a Deus. E todo o povo, vendo isso, dava louvores a Deus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.