Lucas 14

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nosai no mo; mi fou fouko ulo siyamai Isiso mo Falisi moloso aluwai nokota siyolini nuso no yousi fasiyanoki. Molo amiso na kwailuwaikino, Falisi moloso aluwai nokoyo mo.
1 Num sábado, Jesus entrou na casa de certo líder fariseu para tomar uma refeição. E as pessoas que estavam ali olhavam para Jesus com muita atenção.
2 Wou woukomokai nokota mo Isisoni aumai yousikainoki.
2 Um homem, com as pernas e os braços inchados, chegou perto dele.
3 Isiso mo nonani nokotaso kiki, nokotalo iyaliso na ikoki, aniyopa imo sai sisiyoli nokowoi Falisi moloso aluwai nokowoiso. Na ikoki, “Moloi tiyamonuwo? Ai ai noko no mi fou fouko ulomai ititounikai no waliyo?”
3 E Jesus perguntou aos mestres da Lei e aos fariseus:
4 Ulai toi mo fowawoi muwoi, ko lopuso na siki.
4 Mas eles não responderam nada. Então Jesus pegou o homem, curou-o e o mandou embora.
5 Nosai no mo ikoki, “Moi nokotani alu poimo polomoko poimo iwo iso usukunoi, mi fou fouko ulomai mo, ya tiyomu, apitono mo lolai siyaso kominiyo yoimo. Motu poimo.”
5 Aí disse:
6 Ulai tani imo no moloi fowa monoi? Na auwosikoki.
6 E eles não puderam responder.
7 Nosai no mo; Isiso mo na kokaloki, koloni no wasiya tumokino no, toi mo noko sisiyolini auso aumoifaso sinona tumoki.
7 Certa vez Jesus estava reparando como os convidados escolhiam os melhores lugares à mesa. Então fez esta comparação:
8 — ausente —
8 — Quando alguém convidá-lo para uma festa de casamento, não sente no melhor lugar. Porque pode ser que alguém mais importante tenha sido convidado.
9 — ausente —
9 Então quem convidou você e o outro poderá dizer a você: “Dê esse lugar para este aqui.” Aí você ficará envergonhado e terá de sentar-se no último lugar.
10 Ulai nokoyo aliyoniyakinimo, koloni wasiya tumo monoi, afonimai nokoni auso na pa yousano. Aino yakinimo, nu kiyo nokotayo imoinimo, “Woli, yani auso na piyousa tumo.” Ainoso imakinimo, no si noko nokolaloyo nani siyolo kaluwaiyalouwoinimo.
10 Pelo contrário, quando você for convidado, sente-se no último lugar. Assim quem o convidou vai dizer a você: “Meu amigo, venha sentar-se aqui num lugar melhor.” E isso será uma grande honra para você diante de todos os convidados.
11 Ya timonukuwo, noko mo noko siyoli tolo mulu yakimo, Kotoyo pa molokimoiso, na auwosisimoimo. Noko mo noko siyoli tolo mulu yo somiso mo, Kotoyo molokimoimo. Kotoni molo timai siyoli nokota toloimo.” Siyokawi imo aino ikoki, Isiso mo.
11 Porque quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
12 Nosai no mo; Isiso mo Falisi moloso aluwai nokotaso imoki, koloni wasi monoi no aliyoniki no, nonani nokotaso na imoki, “Koloni wasi monoi nokoso aliyonikakinimo, siyokuno iyaliso noiyo aliyonikoi. Auwano iyaliwoi nako siyamai noko iyaliwoi muwoni molopoi asi siyamai nokowoi, toiso noiyo aliyonikoi. Toiso aliyonikakinimo, suo suo aliyonikuwano manoinuwomo. Ni mo Kotoni molo timai siyoli hani muwoi.
12 Depois Jesus disse ao homem que o havia convidado:
13 Afonimai si nokoso na pa aliyoniko, koloni wasiya tumo monoi. Ilolu somiso nokowoi au kopokoiyau nokowoi fona nomolikokai nokowoi molo kau kau nokowoi, toisoso na pa aliyoniko.
13 Mas, quando você der uma festa, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos
14 No monoi no na molokiyoinimo. Ulai afonimaiso? Nonani noko iyali mo suowoi pa niyoiniso. Ulai mulu ititouni noko yausai auwonoulakimo, nomai no mo Kotoyo suo foli monoi na niyoinimo.” Isiso mo Falisi nokotaso aino imoki.
14 e você será abençoado. Pois eles não poderão pagar o que você fez, mas Deus lhe pagará no dia em que as pessoas que fazem o bem ressuscitarem.
15 Nosai no mo; no si noko mulumai nokota mo Isisoni imo kwaimoki mo, na imoki, “Noko mo Kotoyo samukuko asimaiso koloni wasiyakimo, to mo na molokiyumo.”
15 Um dos que estavam à mesa ouviu isso e disse para Jesus: — Felizes os que irão sentar-se à mesa no
16 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo na imoki, nokoso, “Noko mo koloni wasi monoi tofouko. Noko nokolalo molopoiso taliyonikalo, koloni wasiya tumo monoi.
16 Então Jesus lhe disse:
17 Nosai no mo, koloni wasimai mo mi anononi nokotaso timo taikiyo, noko nokolalo kolisalo monoi, toku no aliyonikoki no. Na louwa tikalo, “Kukuwo, koloni wasi mo konoiso na. Yasoi na foukai.”
17 Quando chegou a hora, mandou o seu empregado dizer aos convidados: “Venham, que tudo já está pronto!”
18 Ulai toi siyasonuso tiyamalo, “Koi mo pakoso nuwoikiso, wiyou tiyamonoki.” Siya mo tiyomu, “Yo mo isi mo tonofalo, aliyoli ali amai tikai. Woli, yo mo pakoso manoiso.”
18 — Mas eles, um por um, começaram a dar desculpas. O primeiro disse ao empregado: “Comprei um sítio e tenho de dar uma olhada nele. Peço que me desculpe.”
19 Noko siya mani, tiyomu, “Yo mo polomoko nanomu naino ti kukokai. Niya tokokano, mi ano uku ki monoi. Woli, yo mo pakoso manoiso.”
19 — Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e preciso ver se trabalham bem. Peço que me desculpe.”
20 Noko siya mo tiyomu, “Yo mo pakoso manoiso, noni mo lolai kauso.”
20 — E outro disse: “Acabei de casar e por isso não posso ir.”
21 Nosai no mo; mi ano nokota mo ifou, tani noko siyoliso ainonani monoi tima tumo. Wiyou, nu kiyo nokota mo mulu tatolokomo, mi anononi nokotaso ti monoi na timo taikiyo, “Nokonuso somaiso na pomoi. Molo sisiyoliwoi molo lolofawoiso paluwaikalo, afonimai noko nokolaloso na pa kolisalo. Ilolu somiso nokowoi au kopokoiyau nokowoi molo kau kau nokowoi fona nomolikokai nokowoi, toiso pa koliyo tumo, yani nuso.”
21 — O empregado voltou e contou tudo ao patrão. Ele ficou com muita raiva e disse: “Vá depressa pelas ruas e pelos becos da cidade e traga os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 Nonani yo uwai; mi ano nokotayo tima tumo, “Noko siyoli, no imononi no, no mo koma na. Ulai nu si siyai mo sofuwa amai ni si.”
22 — Mais tarde o empregado disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, mas ainda está sobrando lugar.”
23 Nosai no mo; siyoli nokota mo totani mi ano nokotaso ti monoi timo, “Akuso na pomoi. Molo sisiyoliwoi molo lolofawoiso paluwaikalo, noko nokolalo na pa kolisalo. Na pa koliyo tumo. Yani nu mo noko nokolalo saso mo waliyo.
23 — Aí o patrão respondeu: “Então vá pelas estradas e pelos caminhos e obrigue os que você encontrar ali a virem, a fim de que a minha casa fique cheia.
24 Ya timonoki, noko toku no louwa aliyonikoki no, toi mo yani koloni pakoso nokoinoso.” Isiso mo siyokawi imo ainoso na ikoki.
24 Pois eu afirmo a vocês que nenhum dos que foram convidados provará o meu jantar!”
25 Noko nokolalo molopoi molopoi mo Isisoso aluwaiyalokino, molomai. Nosai no mo; fokutonoyo alosikoki, na ikoki,
25 Certa vez uma grande multidão estava acompanhando Jesus. Ele virou-se para eles e disse:
26 “Noko mo asani auso tumakimo, atino apitono noko tini muluso no moloi aluwaiko monoi? Fuwaluwouni muluso mani, ulai moloi aluwaiko monoi, yani auso tumakimo. Auwatono iyaliwoi inaitono iyaliwoi totaini muluso no hani monoi aluwaiko monoi? Tota amu mulu mani, moloi aluwai monoi? Mulu siyaso aluwaiyakimo, ulai moloi aluwaimono monoi, yoso no?
26 — Quem quiser me acompanhar não pode ser meu seguidor se não me amar mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua esposa, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a si mesmo.
27 Yo mo a moki sokunalomakoimo. Noinoso aluwaimono nokota mani, uo nokoyo uwoyakinomo, moloi ulosukomo monoi? Nokoyo ulosukomo mo, to mo yoso pa taluwaimonoso. Uo nokoyo takimo, yoso na aluwaimonumo.
27 Não pode ser meu seguidor quem não estiver pronto para morrer como eu vou morrer e me acompanhar.
28 Moloi monoi woi? Moi nokota mo nu sopo siyoli ko monoi yakimo, toku mo na mulumoloko kiyoimo, noino, “Nokoyo nu ko fasimonakinomo, yo mo mi ano foli monoi yapoli poi nikoi, mi uwaimo monoi.”
28 Se um de vocês quer construir uma torre , primeiro senta e calcula quanto vai custar, para ver se o dinheiro dá.
29 Wonikaluso nu mi paikoso ano uwaimoiso. A saso ikaikaiso kokakinomo, nokoyo alisiyoliyoinomo,
29 Se não fizer isso, ele consegue colocar os alicerces, mas não pode terminar a construção. Aí todos os que virem o que aconteceu vão caçoar dele, dizendo:
30 iyamoimo, “Ninani nokota mo a saso ikaikai, ko uwaimo monoi mo sosoli.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki, noko nokolaloso, toku mulumoloko ki monoi, Isisoso mulumolo luwai monoi.
30 “Este homem começou a construir, mas não pôde terminar!”
31 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki, “Noko samukuko nokota siyoli mo siyoli nokota siyaso uo faiso monoi tiyo. Ulai toku mo na tomulumoloko ki, “Yo mo noko molopoi muwoi, siyasonuso fasimonoinomo. Totasu mo noko mo molopoi molopoi. Koi mo waliyo poi uo ano ukoikimo, poi souwaikoikimo.”
31 — Se um rei que tem dez mil soldados vai partir para combater outro que vem contra ele com vinte mil, ele senta primeiro e vê se está bastante forte para enfrentar o outro.
32 Wiyou yomakimo, uo nokoyo aluwamai amai sakimo, nokoso iko taikiyoimo, hamukukuwano monoi.
32 Se não fizer isso, acabará precisando mandar mensageiros ao outro rei, enquanto este ainda estiver longe, para combinar condições de paz. Jesus terminou, dizendo:
33 Noinoso nali, moi nokota namoliyo alosoko somiso mo, tani hani hani komaso mo, moloi aluwaimono monoi, to no? Asaso aluwaimono monoi na pa mulumoloko kiwo.” Ainoso na ikoki, Isiso mo.
33 — Assim nenhum de vocês pode ser meu discípulo se não deixar tudo o que tem.
34 Nosai no mo; Isiso mo ikoki, “Mamo mo itouniyaimo na. Ulai mamo koiyaumakimo, usutono no moloi tano monoi? Usutonowoi muwoi. Ulai ti monoi no moloi yo monoi, woi, usutono tano monoi no?
34 — O sal é uma coisa útil; mas, se perde o gosto, deixa de ser sal.
35 Nonani mamo koiyau no mi no moloi ano monoi? Ulai asi itouniyaimokaiwoi muwoi. Moi mo afonimaiso na tosaloso manokoni. Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.” Aino na ikoki.
35 É jogado fora, pois não serve mais nem para a terra nem para o monte de esterco. Se vocês têm ouvidos para ouvirem, então ouçam.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.