Lucas 14
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Nosai no mo; mi fou fouko ulo siyamai Isiso mo Falisi moloso aluwai nokota siyolini nuso no yousi fasiyanoki. Molo amiso na kwailuwaikino, Falisi moloso aluwai nokoyo mo.
1 Num sábado, ao entrar Jesus na casa de um dos principais fariseus para tomar uma refeição, eles o estavam observando.
2 Wou woukomokai nokota mo Isisoni aumai yousikainoki.
2 E eis que diante dele se achava um homem hidrópico.
3 Isiso mo nonani nokotaso kiki, nokotalo iyaliso na ikoki, aniyopa imo sai sisiyoli nokowoi Falisi moloso aluwai nokowoiso. Na ikoki, “Moloi tiyamonuwo? Ai ai noko no mi fou fouko ulomai ititounikai no waliyo?”
3 Então Jesus, dirigindo-se aos intérpretes da Lei e aos fariseus, perguntou:
4 Ulai toi mo fowawoi muwoi, ko lopuso na siki.
4 Eles, porém, não disseram nada. Então Jesus pegou na mão daquele homem, curou-o e o mandou embora.
5 Nosai no mo ikoki, “Moi nokotani alu poimo polomoko poimo iwo iso usukunoi, mi fou fouko ulomai mo, ya tiyomu, apitono mo lolai siyaso kominiyo yoimo. Motu poimo.”
5 A seguir, Jesus lhes perguntou:
6 Ulai tani imo no moloi fowa monoi? Na auwosikoki.
6 A isto nada puderam responder.
7 Nosai no mo; Isiso mo na kokaloki, koloni no wasiya tumokino no, toi mo noko sisiyolini auso aumoifaso sinona tumoki.
7 Reparando como os convidados escolhiam os primeiros lugares, Jesus contou-lhes uma parábola:
8 — ausente —
8 — Quando alguém convidá-lo para um casamento, não sente no lugar de honra, pois pode haver um convidado mais importante do que você.
9 — ausente —
9 Então aquele que convidou os dois dirá a você: “Dê o lugar a este aqui.” Então você irá, envergonhado, ocupar o último lugar.
10 Ulai nokoyo aliyoniyakinimo, koloni wasiya tumo monoi, afonimai nokoni auso na pa yousano. Aino yakinimo, nu kiyo nokotayo imoinimo, “Woli, yani auso na piyousa tumo.” Ainoso imakinimo, no si noko nokolaloyo nani siyolo kaluwaiyalouwoinimo.
10 Pelo contrário, quando alguém convidá-lo, vá sentar no último lugar, para que, quando vier aquele que o convidou, diga a você: “Amigo, venha sentar num lugar melhor.” Isso será uma honra para você diante de todos os demais convidados.
11 Ya timonukuwo, noko mo noko siyoli tolo mulu yakimo, Kotoyo pa molokimoiso, na auwosisimoimo. Noko mo noko siyoli tolo mulu yo somiso mo, Kotoyo molokimoimo. Kotoni molo timai siyoli nokota toloimo.” Siyokawi imo aino ikoki, Isiso mo.
11 Porque todo o que se exalta será humilhado; e o que se humilha será exaltado.
12 Nosai no mo; Isiso mo Falisi moloso aluwai nokotaso imoki, koloni wasi monoi no aliyoniki no, nonani nokotaso na imoki, “Koloni wasi monoi nokoso aliyonikakinimo, siyokuno iyaliso noiyo aliyonikoi. Auwano iyaliwoi nako siyamai noko iyaliwoi muwoni molopoi asi siyamai nokowoi, toiso noiyo aliyonikoi. Toiso aliyonikakinimo, suo suo aliyonikuwano manoinuwomo. Ni mo Kotoni molo timai siyoli hani muwoi.
12 Depois Jesus disse ao que o havia convidado:
13 Afonimai si nokoso na pa aliyoniko, koloni wasiya tumo monoi. Ilolu somiso nokowoi au kopokoiyau nokowoi fona nomolikokai nokowoi molo kau kau nokowoi, toisoso na pa aliyoniko.
13 Pelo contrário, ao dar um banquete, convide os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos,
14 No monoi no na molokiyoinimo. Ulai afonimaiso? Nonani noko iyali mo suowoi pa niyoiniso. Ulai mulu ititouni noko yausai auwonoulakimo, nomai no mo Kotoyo suo foli monoi na niyoinimo.” Isiso mo Falisi nokotaso aino imoki.
14 e você será bem-aventurado, pelo fato de não terem eles com que recompensá-lo. A sua recompensa você receberá na ressurreição dos justos.
15 Nosai no mo; no si noko mulumai nokota mo Isisoni imo kwaimoki mo, na imoki, “Noko mo Kotoyo samukuko asimaiso koloni wasiyakimo, to mo na molokiyumo.”
15 Ao ouvir tais palavras, um dos que estavam à mesa com Jesus lhe disse: — Bem-aventurado aquele que participar do banquete no Reino de Deus.
16 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo na imoki, nokoso, “Noko mo koloni wasi monoi tofouko. Noko nokolalo molopoiso taliyonikalo, koloni wasiya tumo monoi.
16 Jesus, porém, respondeu:
17 Nosai no mo, koloni wasimai mo mi anononi nokotaso timo taikiyo, noko nokolalo kolisalo monoi, toku no aliyonikoki no. Na louwa tikalo, “Kukuwo, koloni wasi mo konoiso na. Yasoi na foukai.”
17 À hora da ceia, enviou o seu servo para avisar aos convidados: “Venham, porque tudo já está preparado.”
18 Ulai toi siyasonuso tiyamalo, “Koi mo pakoso nuwoikiso, wiyou tiyamonoki.” Siya mo tiyomu, “Yo mo isi mo tonofalo, aliyoli ali amai tikai. Woli, yo mo pakoso manoiso.”
18 Mas todos eles, um por um, começaram a apresentar desculpas. O primeiro disse: “Comprei um campo e preciso ir vê-lo; peço que me desculpe.”
19 Noko siya mani, tiyomu, “Yo mo polomoko nanomu naino ti kukokai. Niya tokokano, mi ano uku ki monoi. Woli, yo mo pakoso manoiso.”
19 Outro disse: “Comprei cinco juntas de bois e vou experimentá-las; peço que me desculpe.”
20 Noko siya mo tiyomu, “Yo mo pakoso manoiso, noni mo lolai kauso.”
20 E outro disse: “Casei-me e, por isso, não posso ir.”
21 Nosai no mo; mi ano nokota mo ifou, tani noko siyoliso ainonani monoi tima tumo. Wiyou, nu kiyo nokota mo mulu tatolokomo, mi anononi nokotaso ti monoi na timo taikiyo, “Nokonuso somaiso na pomoi. Molo sisiyoliwoi molo lolofawoiso paluwaikalo, afonimai noko nokolaloso na pa kolisalo. Ilolu somiso nokowoi au kopokoiyau nokowoi molo kau kau nokowoi fona nomolikokai nokowoi, toiso pa koliyo tumo, yani nuso.”
21 — O servo voltou e, contou tudo ao seu senhor. Então, irado, o dono da casa disse ao seu servo: “Saia depressa para as ruas e becos da cidade e traga para cá os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.”
22 Nonani yo uwai; mi ano nokotayo tima tumo, “Noko siyoli, no imononi no, no mo koma na. Ulai nu si siyai mo sofuwa amai ni si.”
22 Mais tarde, o servo lhe disse: “Patrão, já fiz o que o senhor mandou, e ainda há lugar.”
23 Nosai no mo; siyoli nokota mo totani mi ano nokotaso ti monoi timo, “Akuso na pomoi. Molo sisiyoliwoi molo lolofawoiso paluwaikalo, noko nokolalo na pa kolisalo. Na pa koliyo tumo. Yani nu mo noko nokolalo saso mo waliyo.
23 Então o senhor disse ao servo: “Saia pelos caminhos e atalhos e obrigue todos a entrar, para que a minha casa fique cheia.
24 Ya timonoki, noko toku no louwa aliyonikoki no, toi mo yani koloni pakoso nokoinoso.” Isiso mo siyokawi imo ainoso na ikoki.
24 Porque digo a vocês que nenhum daqueles homens que foram convidados provará a minha ceia.”
25 Noko nokolalo molopoi molopoi mo Isisoso aluwaiyalokino, molomai. Nosai no mo; fokutonoyo alosikoki, na ikoki,
25 Grandes multidões acompanhavam Jesus, e ele, voltando-se, lhes disse:
26 “Noko mo asani auso tumakimo, atino apitono noko tini muluso no moloi aluwaiko monoi? Fuwaluwouni muluso mani, ulai moloi aluwaiko monoi, yani auso tumakimo. Auwatono iyaliwoi inaitono iyaliwoi totaini muluso no hani monoi aluwaiko monoi? Tota amu mulu mani, moloi aluwai monoi? Mulu siyaso aluwaiyakimo, ulai moloi aluwaimono monoi, yoso no?
26 — Se alguém vem a mim e não me ama mais do que ama o seu pai, a sua mãe, a sua mulher, os seus filhos, os seus irmãos, as suas irmãs e até a sua própria vida, não pode ser meu discípulo.
27 Yo mo a moki sokunalomakoimo. Noinoso aluwaimono nokota mani, uo nokoyo uwoyakinomo, moloi ulosukomo monoi? Nokoyo ulosukomo mo, to mo yoso pa taluwaimonoso. Uo nokoyo takimo, yoso na aluwaimonumo.
27 E quem não tomar a sua cruz e vier após mim não pode ser meu discípulo.
28 Moloi monoi woi? Moi nokota mo nu sopo siyoli ko monoi yakimo, toku mo na mulumoloko kiyoimo, noino, “Nokoyo nu ko fasimonakinomo, yo mo mi ano foli monoi yapoli poi nikoi, mi uwaimo monoi.”
28 Pois qual de vocês, pretendendo construir uma torre, não se assenta primeiro para calcular a despesa e verificar se tem os meios para a concluir?
29 Wonikaluso nu mi paikoso ano uwaimoiso. A saso ikaikaiso kokakinomo, nokoyo alisiyoliyoinomo,
29 Para não acontecer que, tendo lançado os alicerces e não podendo terminar a construção, todos os que a virem zombem dele,
30 iyamoimo, “Ninani nokota mo a saso ikaikai, ko uwaimo monoi mo sosoli.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki, noko nokolaloso, toku mulumoloko ki monoi, Isisoso mulumolo luwai monoi.
30 dizendo: “Este homem começou a construir e não pôde acabar.”
31 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo siya na ikoki, “Noko samukuko nokota siyoli mo siyoli nokota siyaso uo faiso monoi tiyo. Ulai toku mo na tomulumoloko ki, “Yo mo noko molopoi muwoi, siyasonuso fasimonoinomo. Totasu mo noko mo molopoi molopoi. Koi mo waliyo poi uo ano ukoikimo, poi souwaikoikimo.”
31 Ou qual é o rei que, indo para combater outro rei, não se assenta primeiro para calcular se com dez mil homens poderá enfrentar o que vem contra ele com vinte mil?
32 Wiyou yomakimo, uo nokoyo aluwamai amai sakimo, nokoso iko taikiyoimo, hamukukuwano monoi.
32 Caso contrário, estando o outro ainda longe, envia-lhe uma embaixada, pedindo condições de paz.
33 Noinoso nali, moi nokota namoliyo alosoko somiso mo, tani hani hani komaso mo, moloi aluwaimono monoi, to no? Asaso aluwaimono monoi na pa mulumoloko kiwo.” Ainoso na ikoki, Isiso mo.
33 Assim, pois, qualquer um de vocês que não renuncia a tudo o que tem não pode ser meu discípulo.
34 Nosai no mo; Isiso mo ikoki, “Mamo mo itouniyaimo na. Ulai mamo koiyaumakimo, usutono no moloi tano monoi? Usutonowoi muwoi. Ulai ti monoi no moloi yo monoi, woi, usutono tano monoi no?
34 — O sal é certamente bom; mas, se o sal se tornar insípido, como lhe restaurar o sabor?
35 Nonani mamo koiyau no mi no moloi ano monoi? Ulai asi itouniyaimokaiwoi muwoi. Moi mo afonimaiso na tosaloso manokoni. Noko mo iyo uku somiso mo, imo mo na pa kwaimono itouniyaimowo.” Aino na ikoki.
35 Não presta mais nem para a terra nem para o monte de estrume; lançam-no fora. Quem tem ouvidos para ouvir, ouça.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.