Lucas 13
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nomai no mo, noko siyai mo Isisoni auso siki, na imokino, “Pailatoyo tani mi ano nokoso iko taikiyoki, Kalili nokoso tukuwoli monoi. Kotoso koloni utunoni simai na tukuwoliya tumokino.”
1 Por essa época, Jesus foi informado de que Pilatos havia assassinado algumas pessoas da Galileia enquanto ofereciam sacrifícios.
2 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Moiyo no moloi tomulumolokonuwo? Nonani Kalili noko iyali, nokoyo no tukuwolikino no, toi mo molo koiyau siyoliso poi toku aluwaikino. Kalili noko siyaiyo koufaso poimo. Molo koiyau siyoli aluwai foli monoi Kotoyo poi uwokaikoki.
2 “Vocês pensam que esses galileus eram mais pecadores que todos os outros da Galileia?”, perguntou Jesus. “Foi por isso que sofreram?
3 Ya timonukuwo, wiyouwa wiyou. Moi mo mulu alosoko somiso mo, moi komaso mani, ainoso na uwokaikomoinuwomo.
3 De maneira alguma! Mas, se não se arrependerem, vocês também morrerão.
4 Noko siyai mani, noko molopoi, 18, toi mani, kolikaliki, Silowamo asimai nu sopo siyoliyo itokolikoki, yau yau. Moloi tomulumolokonuwo? Toini molo koiyau mo Yolusolimo noko siyaini molo koiyau poi souwaikokino.
4 E quanto aos dezoito que morreram quando a torre de Siloé caiu sobre eles? Eram mais pecadores que os demais de Jerusalém?
5 Ya timonukuwo, wiyouwa wiyou. Moi mo mulu alosoko somiso mo, moi komaso mani, ainoso na uwokaikomoinuwomo.” Ainoso na ikoki, Isiso mo, nokoso.
5 Não! E eu volto a lhes dizer: a menos que se arrependam, todos vocês também morrerão.”
6 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo na ikoki, noko nokolaloso, “Noko mo sipoki ino kosisokaiki, tani isiso. Sipoki a siyoli yasoi; a wamo loloko monoi louwa tumoki. Ulai sipoki wamo mo siwoi muwoi, uwofa.
6 Então Jesus contou a seguinte parábola: “Um homem tinha uma figueira em seu vinhedo e foi várias vezes procurar frutos nela, sem sucesso.
7 No monoi no isi mi ano nokotaso na imoki, “Pukwai, aisamu mo tauwoi yo mo saiso saiso potumomosiki, a wamo loloko monoi louwa. Ulai a wamo mo siwoi muwoi, uwofa saso. Na pi. Asini komo no afonimaiso no hani monoi tuwaimomoi?”
7 Por fim, disse ao jardineiro: ‘Esperei três anos e não encontrei um figo sequer. Corte a figueira, pois só está ocupando espaço no pomar’.
8 Nosai no mo; isi mi ano nokotayo fowaki, “Noko siyoli, ninani aisamu mo tofolo na tolosu. Awi, ya asiso ai manoimo, asiwoi polomoko noniwoiyo isikaiso kiyoimo.
8 “O jardineiro respondeu: ‘Senhor, deixe-a mais um ano, e eu cuidarei dela e a adubarei.
9 No monoi no aisamu siyamai wamo mo amai poimo soi. Si somiso mo, tofolo, na pa i taikiyo.” Isiso mo siyokawi imo mo ainoso ikoki.
9 Se der figos no próximo ano, ótimo; se não, mande cortá-la’”.
10 Nosai no mo; Isiso mo mi fou fouko ulomai imo lukaso tola tiki, noko nokolaloso, lotu nu siya poiso.
10 Certo sábado, quando Jesus ensinava numa sinagoga,
11 Nosoni noni mo tolosoki, noni koiyau wai, popuwayo uwokaisokai. Aisamu molopoi molopoi, 18 mo ainoso na. Namoli mo ikomuwai. Fouso no moloi liyaiso monoi?
11 apareceu uma mulher enferma por causa de um espírito impuro. Andava encurvada havia dezoito anos e não conseguia se endireitar.
12 Isiso mo nonani nokonuso kosoki, aliyonisoki, “Kuku.” Na isoki, “Woli, ai koiyau ya na tafoliwainoki.”
12 Ao vê-la, Jesus a chamou para perto e disse: “Mulher, você está curada de sua doença!”.
13 Nainoyo na komisoki, lolai siyaso na auwonisiyouki, fouso na liyaisoki. Kotoni siyolo kaluwaiyalouki.
13 Então ele a tocou e, no mesmo instante, ela conseguiu se endireitar e começou a louvar a Deus.
14 Nosai no mo; lotu samukuko nokota mo Isiso monoi mulu atolokomo unuki, mi fou fouko ulomai itouniyaisokai foli monoi. Noko nokolaloso ikoki, “Mi ano ulo mo toufowoisu. Mi ano ulomai na pa ti manowo, ai ai ititounikomokai monoi mo. Mi fou fouko ulo mo ai ai ititounikomokai ulo muwoi.”
14 O chefe da sinagoga ficou indignado porque Jesus a tinha curado no sábado. “Há seis dias na semana para trabalhar”, disse ele à multidão. “Venham nesses dias para serem curados, e não no sábado.”
15 Nosai no mo; Isiso Siyoliyo na fowaki, “Moi mo imo topoko noko saso. Momai mani, mi fou fouko ulomai mo polomokoni nuso toti manonuwo, polomokowoi hosofawoi iwoso tokoliyono manonuwo, iwo siko monoi.
15 O Senhor, porém, respondeu: “Hipócritas! Todos vocês trabalham no sábado! Acaso não desamarram no sábado o boi ou o jumento do estábulo e o levam dali para lhe dar água?
16 Ulai noni to ni mo, to mo Apolofamoni alisaimi. Sokolo Nokota Waiyo uwokaisokaiki, aisamu molopoi molopoi, 18. Moloi monoi woi? Mi fou fouko ulomai itouniyaisokai no koiyau, a?”
16 Esta mulher, uma filha de Abraão, foi mantida presa por Satanás durante dezoito anos. Não deveria ela ser liberta, mesmo que seja no sábado?”.
17 Isiso mo aino yomuki mo, uo noko auwosikoki. Noko nokolalosu mo molokikino, Isisoyo no yaloki mo, ulukukumoso.
17 As palavras de Jesus envergonharam seus adversários, mas todo o povo se alegrava com as coisas maravilhosas que ele fazia.
18 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na yomuki, “Kotoyo samukukomo mi no moloi woi? Moloi towiyononinukuwo?
18 Então Jesus disse: “Com que se parece o reino de Deus? Com o que posso compará-lo?
19 Kotoyo samukuko noko nokolalo iyali mo sipoki ino komiyai. Nokoyo nonani sipoki ino tikaiyano, totani isiso. Namolisai mo na siyoliso taikiyo, a na totoloso, touwowoi na tosi. Uo mo nonani a touwoso tosinono tumo liyai.”
19 É como a semente de mostarda que alguém plantou na horta. Ela cresce e se torna uma árvore, e os pássaros fazem ninhos em seus galhos”.
20 Ulai ikoki, “Kotoyo samukukomo mi no moloi towiyononinukuwo?
20 Disse também: “Com que mais se parece o reino de Deus?
21 Totayo samukukomo mi mo paluwa tuo sisiyoliko asu komiyai. Noni mo paluwa tuo totopolomo tomasi, sisiyoliko asuwoi, poso siyolimai. Nosai no mo tokoma liyo, puwoso puwoso ko kowaso.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki. Totaso mulumolo luwai noko nokolalo mo molopoi molopoi soimo.
21 É como o fermento que uma mulher usa para fazer pão. Embora ela coloque apenas uma pequena quantidade de fermento em três medidas de farinha, toda a massa fica fermentada”.
22 Nosai no mo; Isiso mo Yolusolimo nokonu siyoli molomai manaloki, nokonu nokonuso tokosonasiyaloki, nokonu sisiyoliwoi nokonu lolofawoiso. Kotoni imo aiyolokalo manoki, noko nokolaloso.
22 Jesus foi pelas cidades e povoados ensinando ao longo do caminho, em direção a Jerusalém.
23 Nosai no mo; nokoyo imoki, “Siyoli Nokota, moloi woi, a, noko nokolalo siyasonuso samiyaikiyo soimo?” Nosai no noko nokolaloso na ikoki, Isisoyo mo,
23 Alguém lhe perguntou: “Senhor, só alguns poucos serão salvos?”. Ele respondeu:
24 “Amiso na pomulumolo luwaiwo, Kotoni auso ti monoi mo. Itu loti mo mumukufa na. Ya timonukuwo, noko nokolalo molopoiyo louwa ti liyaiyoimo, ulai pa toiso.
24 “Esforcem-se para entrar pela porta estreita, pois muitos tentarão entrar, mas não conseguirão.
25 Nu kiyo nokota mo tolauwoimo, itu na asiyoimo. Ulai moi mo asiyofolosai fu sakinuwomo, ituso ukou ukou nimoinuwomo, imoinuwomo, “Siyoli Nokota, itu pokolali unumoko.” Ulai na fowakomoinuwomo, “Yo mo moi monoi mo sai muwoi. Moi no moinani asi noko?”
25 Quando o dono da casa tiver trancado a porta, será tarde demais. Vocês ficarão do lado de fora, batendo e pedindo: ‘Senhor, abra a porta para nós!’. Mas ele responderá: ‘Não os conheço, nem sei de onde são’.
26 Ulai moiyo imoinuwomo, “Koi mo koloni no no fasiya tumokinoki no, koi mo nonani noko na. Koini nokonu mulumai aiyolokomomoko tola tumokini.”
26 Então vocês dirão: ‘Nós comemos e bebemos com o senhor, e o senhor ensinou em nossas ruas’.
27 Ulai moiso na imoinuwomo, “Yo mo moi monoi mo sai muwoi. Moi mo moinani asi noko? Moi mo molo koiyauso aluwai noko. Sai suwo, na ponuwo.”
27 E ele responderá: ‘Não os conheço nem sei de onde são. Afastem-se de mim, todos vocês que praticam o mal!’.
28 Wiyouwa wiyou, aniyopano iyaliso kokoinuwomo, Kotoyo samukukoso, Apolofamowoi Isakowoi Yokopowoi Kotoni mulu lukasiko noko iyaliwoi. Kokakinuwomo, moi saso mo amiyaikiyokomo kaiyoinuwomo, asiyofolosai fu soinuwomo. Wiyou, na sosonuno soinuwomo, iwoi sisikomo soinuwomo.
28 “Haverá choro e ranger de dentes, pois verão Abraão, Isaque, Jacó e todos os profetas no reino de Deus, mas vocês serão lançados fora.
29 Noko nokonu noko molopoi mo yoso mulumolo luwaimonoinomo. Wiyou, molopoi nali, na ti liyaiyoimo, ulo amiyo asisaiwoi ulo amukono asisaiwoi. Isaino ausaino ti liyaiyoimo, noinoso noinoso. Koloni no si fasiya tumo liyaiyoinomo, Kotoni samukuko nokonuso mo.
29 E virão pessoas de toda parte, do leste e do oeste, do norte e do sul, para ocupar seus lugares à mesa no reino de Deus.
30 Afonimai noko siyai mo yapoli lolaimai tosi, ulai namolimai mo Kotoni aumai mo noko sisiyoli na soimo. Noko siyaisu mo yapoli tosi, noko sisiyoli nali. Ulai namolimai mo Kotoni aumai mo afonimaiso na soimo.” Isiso mo aino na ikoki, Yuto noko iyaliso.
30 E prestem atenção: alguns últimos serão os primeiros, e alguns primeiros serão os últimos”.
31 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko siyai mo Isisoso ima tumokino, “Tolomuso na putukaimo, asi siyaso na pomoi. Hiloyo nonoso tukolo monoi tiyo.”
31 Naquele momento, alguns fariseus lhe disseram: “Vá embora daqui, pois Herodes Antipas quer matá-lo!”.
32 Ulai Isiso mo na ikoki, “Hiloso na pimanowo, nonani asikoiyo aluwou koiyau waiso. Na pimanowo, noino, “Isisoyo tiyomu taikiyo, “Lolaiwoi amuwoiwoi yo mo popuwaso amiyaikiyokaloimo, ai ai noko nokolalo ititounikaiyaloimo. Tinoso mi uwaimoimo.” Ainoso na pimanowo.
32 Jesus respondeu: “Vão dizer àquela raposa que continuarei a expulsar demônios e a curar hoje e amanhã; e, no terceiro dia, realizarei meu propósito.
33 Motu na, lolaiwoi amuwoiwoi tinosowoi yo mo na manaloimo, Yolusolimo molomai mi analoimo. Yo mo Kotoni mulu lukasiko nokota. Asi siyamai no moloi tukolomono monoi? Yolusolimo nokonu siyolimaisu na tukolomonoinomo, no monoi no Yolusolimoso na manoimo, yo mo.” Isiso mo aino na ikoki.
33 Sim, hoje, amanhã e depois de amanhã, devo seguir meu caminho. Pois nenhum profeta de Deus deve ser morto fora de Jerusalém!
34 Nosai no mo; na yomuki, “Yolusolimo noko, woi. Yolusolimo noko, woi, Kotoni mulu lukasiko noko tukuwoli noko moi, woi. Kotoyo louwa tokiyokomo taikiyo manonuwo, ulai tomoki tosalosoko manonuwo, yau yau. Moi, woi. Kokalo uo lolofa komiyai yo mo saiso saiso na louwa tosamukukomo manonukuwo. Momaiyosu mo wiyou tiyamo manonuwo.
34 “Jerusalém, Jerusalém, cidade que mata profetas e apedreja os mensageiros de Deus! Quantas vezes eu quis juntar seus filhos como a galinha protege os pintinhos sob as asas, mas você não deixou.
35 Na pukwaimonowo. Koto mo moini nokonuso tutukaikomonuwo. Ulai afonimaiso? Ya timonukuwo, ti monoi pa kimonoinuwoso. Pa kimono manoinuwoso, ainoso hani iyamoinuwomo, “Nonani nokota, Noko Siyolini amimai no totumo no, tani siyolo na tokaluwaiyaloukoni.” Ainoso iyamoinuwomo, nuwoi no ti monoi na tumoimo, yo mo.” Isiso mo aino na yomuki.
35 E, agora, sua casa foi abandonada, e você nunca mais me verá, até que diga: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor!’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.