Lucas 13
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs BKJ
1 Nomai no mo, noko siyai mo Isisoni auso siki, na imokino, “Pailatoyo tani mi ano nokoso iko taikiyoki, Kalili nokoso tukuwoli monoi. Kotoso koloni utunoni simai na tukuwoliya tumokino.”
1 Naquele mesmo tempo estavam presentes alguns que lhe falavam dos galileus, cujo sangue Pilatos misturara com os seus sacrifícios.
2 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Moiyo no moloi tomulumolokonuwo? Nonani Kalili noko iyali, nokoyo no tukuwolikino no, toi mo molo koiyau siyoliso poi toku aluwaikino. Kalili noko siyaiyo koufaso poimo. Molo koiyau siyoli aluwai foli monoi Kotoyo poi uwokaikoki.
2 E, Jesus respondendo, disse-lhes: Pensais que esses galileus, porque padeceram tais coisas, eram mais pecadores que os demais galileus?
3 Ya timonukuwo, wiyouwa wiyou. Moi mo mulu alosoko somiso mo, moi komaso mani, ainoso na uwokaikomoinuwomo.
3 Eu vos digo: Não; antes, se não vos arrependerdes, todos de igual modo perecereis.
4 Noko siyai mani, noko molopoi, 18, toi mani, kolikaliki, Silowamo asimai nu sopo siyoliyo itokolikoki, yau yau. Moloi tomulumolokonuwo? Toini molo koiyau mo Yolusolimo noko siyaini molo koiyau poi souwaikokino.
4 Ou aqueles dezoito sobre os quais caiu a torre de Siloé e os matou, pensais que foram maiores pecadores do que todos os homens que habitavam em Jerusalém?
5 Ya timonukuwo, wiyouwa wiyou. Moi mo mulu alosoko somiso mo, moi komaso mani, ainoso na uwokaikomoinuwomo.” Ainoso na ikoki, Isiso mo, nokoso.
5 Eu vos digo: Não; antes, se não vos arrependerdes, todos de igual modo perecereis.
6 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo na ikoki, noko nokolaloso, “Noko mo sipoki ino kosisokaiki, tani isiso. Sipoki a siyoli yasoi; a wamo loloko monoi louwa tumoki. Ulai sipoki wamo mo siwoi muwoi, uwofa.
6 Ele também falava esta parábola: Certo homem tinha uma figueira plantada na sua vinha; ele foi buscar fruto nela, e não o achou.
7 No monoi no isi mi ano nokotaso na imoki, “Pukwai, aisamu mo tauwoi yo mo saiso saiso potumomosiki, a wamo loloko monoi louwa. Ulai a wamo mo siwoi muwoi, uwofa saso. Na pi. Asini komo no afonimaiso no hani monoi tuwaimomoi?”
7 Então, ele disse ao vinhateiro: Eis que há três anos eu venho buscar fruto nesta figueira e não o acho; corta-a. Por que ela ocupa inutilmente a terra?
8 Nosai no mo; isi mi ano nokotayo fowaki, “Noko siyoli, ninani aisamu mo tofolo na tolosu. Awi, ya asiso ai manoimo, asiwoi polomoko noniwoiyo isikaiso kiyoimo.
8 E, respondendo ele, disse-lhe: Senhor, deixa-a também este ano, até que eu cave em seu redor e a esterque;
9 No monoi no aisamu siyamai wamo mo amai poimo soi. Si somiso mo, tofolo, na pa i taikiyo.” Isiso mo siyokawi imo mo ainoso ikoki.
9 e, se der fruto, bem; se não, então depois tu a cortarás.
10 Nosai no mo; Isiso mo mi fou fouko ulomai imo lukaso tola tiki, noko nokolaloso, lotu nu siya poiso.
10 E ele ensinava em uma das sinagogas no shabat.
11 Nosoni noni mo tolosoki, noni koiyau wai, popuwayo uwokaisokai. Aisamu molopoi molopoi, 18 mo ainoso na. Namoli mo ikomuwai. Fouso no moloi liyaiso monoi?
11 E eis que estava ali uma mulher que tinha um espírito de enfermidade fazia dezoito anos; e estava curvada, e não podia de modo algum endireitar-se.
12 Isiso mo nonani nokonuso kosoki, aliyonisoki, “Kuku.” Na isoki, “Woli, ai koiyau ya na tafoliwainoki.”
12 E, vendo-a Jesus, chamou-a a si, e disse-lhe: Mulher, tu estás liberta da tua enfermidade.
13 Nainoyo na komisoki, lolai siyaso na auwonisiyouki, fouso na liyaisoki. Kotoni siyolo kaluwaiyalouki.
13 E ele impôs suas mãos sobre ela; e imediatamente ela se endireitou, e glorificava a Deus.
14 Nosai no mo; lotu samukuko nokota mo Isiso monoi mulu atolokomo unuki, mi fou fouko ulomai itouniyaisokai foli monoi. Noko nokolaloso ikoki, “Mi ano ulo mo toufowoisu. Mi ano ulomai na pa ti manowo, ai ai ititounikomokai monoi mo. Mi fou fouko ulo mo ai ai ititounikomokai ulo muwoi.”
14 E o governante da sinagoga respondeu com indignação, porque Jesus havia curado no dia do shabat, e disse à multidão: Seis dias há em que o homem deve trabalhar; nestes, pois, vinde para serdes curados, e não no dia do shabat.
15 Nosai no mo; Isiso Siyoliyo na fowaki, “Moi mo imo topoko noko saso. Momai mani, mi fou fouko ulomai mo polomokoni nuso toti manonuwo, polomokowoi hosofawoi iwoso tokoliyono manonuwo, iwo siko monoi.
15 O Senhor respondeu-lhe, e disse: Hipócritas! No shabat não solta da manjedoura cada um de vós o seu boi ou jumento, e não o leva para beber água?
16 Ulai noni to ni mo, to mo Apolofamoni alisaimi. Sokolo Nokota Waiyo uwokaisokaiki, aisamu molopoi molopoi, 18. Moloi monoi woi? Mi fou fouko ulomai itouniyaisokai no koiyau, a?”
16 E não devia esta mulher, sendo filha de Abraão, a qual há dezoito anos Satanás havia prendido, ser solta desta prisão no dia do shabat?
17 Isiso mo aino yomuki mo, uo noko auwosikoki. Noko nokolalosu mo molokikino, Isisoyo no yaloki mo, ulukukumoso.
17 E, dizendo ele estas coisas, todos os seus adversários ficaram envergonhados, e todo o povo se alegrava por todas as coisas gloriosas que eram feitas por ele.
18 Nosai no mo; Isiso mo ti monoi na yomuki, “Kotoyo samukukomo mi no moloi woi? Moloi towiyononinukuwo?
18 Então ele disse: A que é semelhante o reino de Deus, e a que eu devo comparar?
19 Kotoyo samukuko noko nokolalo iyali mo sipoki ino komiyai. Nokoyo nonani sipoki ino tikaiyano, totani isiso. Namolisai mo na siyoliso taikiyo, a na totoloso, touwowoi na tosi. Uo mo nonani a touwoso tosinono tumo liyai.”
19 É semelhante a um grão de semente de mostarda que um homem, tomando-o, lançou na sua horta; e cresceu e fez-se grande árvore; e as aves do céu se aninharam em seus ramos.
20 Ulai ikoki, “Kotoyo samukukomo mi no moloi towiyononinukuwo?
20 E ele disse outra vez: A que eu compararei o reino de Deus?
21 Totayo samukukomo mi mo paluwa tuo sisiyoliko asu komiyai. Noni mo paluwa tuo totopolomo tomasi, sisiyoliko asuwoi, poso siyolimai. Nosai no mo tokoma liyo, puwoso puwoso ko kowaso.” Isiso mo siyokawi imo aino ikoki. Totaso mulumolo luwai noko nokolalo mo molopoi molopoi soimo.
21 É semelhante ao fermento que uma mulher tomou e escondeu em três medidas da refeição, até ficar tudo fermentado.
22 Nosai no mo; Isiso mo Yolusolimo nokonu siyoli molomai manaloki, nokonu nokonuso tokosonasiyaloki, nokonu sisiyoliwoi nokonu lolofawoiso. Kotoni imo aiyolokalo manoki, noko nokolaloso.
22 E ele percorria as cidades e as aldeias, ensinando e viajando em direção a Jerusalém.
23 Nosai no mo; nokoyo imoki, “Siyoli Nokota, moloi woi, a, noko nokolalo siyasonuso samiyaikiyo soimo?” Nosai no noko nokolaloso na ikoki, Isisoyo mo,
23 Então, disse-lhe um: Senhor, são poucos os que são salvos? E ele lhe disse:
24 “Amiso na pomulumolo luwaiwo, Kotoni auso ti monoi mo. Itu loti mo mumukufa na. Ya timonukuwo, noko nokolalo molopoiyo louwa ti liyaiyoimo, ulai pa toiso.
24 Esforçai-vos para entrar pela porta estreita; porque eu vos digo que muitos procurarão entrar, e não serão capazes.
25 Nu kiyo nokota mo tolauwoimo, itu na asiyoimo. Ulai moi mo asiyofolosai fu sakinuwomo, ituso ukou ukou nimoinuwomo, imoinuwomo, “Siyoli Nokota, itu pokolali unumoko.” Ulai na fowakomoinuwomo, “Yo mo moi monoi mo sai muwoi. Moi no moinani asi noko?”
25 E uma vez que o dono da casa tiver levantado e fechado a porta, e vós começardes, de fora, a bater à porta, dizendo: Senhor, Senhor, abre-nos; ele respondendo, vos dirá: Eu não sei de onde vós sois;
26 Ulai moiyo imoinuwomo, “Koi mo koloni no no fasiya tumokinoki no, koi mo nonani noko na. Koini nokonu mulumai aiyolokomomoko tola tumokini.”
26 então, começareis a dizer: Nós comemos e bebemos na tua presença, e tu ensinaste nas nossas ruas.
27 Ulai moiso na imoinuwomo, “Yo mo moi monoi mo sai muwoi. Moi mo moinani asi noko? Moi mo molo koiyauso aluwai noko. Sai suwo, na ponuwo.”
27 Mas ele vos responderá: Digo-vos que eu não sei de onde vós sois; apartai-vos de mim, todos vós trabalhadores da iniquidade.
28 Wiyouwa wiyou, aniyopano iyaliso kokoinuwomo, Kotoyo samukukoso, Apolofamowoi Isakowoi Yokopowoi Kotoni mulu lukasiko noko iyaliwoi. Kokakinuwomo, moi saso mo amiyaikiyokomo kaiyoinuwomo, asiyofolosai fu soinuwomo. Wiyou, na sosonuno soinuwomo, iwoi sisikomo soinuwomo.
28 Ali haverá choro e ranger de dentes, quando virdes Abraão, e Isaque, e Jacó, e todos os profetas no reino de Deus, e vós lançados fora.
29 Noko nokonu noko molopoi mo yoso mulumolo luwaimonoinomo. Wiyou, molopoi nali, na ti liyaiyoimo, ulo amiyo asisaiwoi ulo amukono asisaiwoi. Isaino ausaino ti liyaiyoimo, noinoso noinoso. Koloni no si fasiya tumo liyaiyoinomo, Kotoni samukuko nokonuso mo.
29 E eles virão do oriente, e do ocidente, e do norte, e do sul e assentar-se-ão no reino de Deus.
30 Afonimai noko siyai mo yapoli lolaimai tosi, ulai namolimai mo Kotoni aumai mo noko sisiyoli na soimo. Noko siyaisu mo yapoli tosi, noko sisiyoli nali. Ulai namolimai mo Kotoni aumai mo afonimaiso na soimo.” Isiso mo aino na ikoki, Yuto noko iyaliso.
30 E eis que, há últimos que serão primeiros; e primeiros que serão últimos.
31 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko siyai mo Isisoso ima tumokino, “Tolomuso na putukaimo, asi siyaso na pomoi. Hiloyo nonoso tukolo monoi tiyo.”
31 No mesmo dia vieram alguns fariseus e lhe disseram: Sai e retira-te daqui, porque Herodes quer matar-te.
32 Ulai Isiso mo na ikoki, “Hiloso na pimanowo, nonani asikoiyo aluwou koiyau waiso. Na pimanowo, noino, “Isisoyo tiyomu taikiyo, “Lolaiwoi amuwoiwoi yo mo popuwaso amiyaikiyokaloimo, ai ai noko nokolalo ititounikaiyaloimo. Tinoso mi uwaimoimo.” Ainoso na pimanowo.
32 E ele lhes disse: Ide e dizei àquela raposa: Eis que eu expulso demônios, e realizo curas, hoje e amanhã, e no terceiro dia serei aperfeiçoado.
33 Motu na, lolaiwoi amuwoiwoi tinosowoi yo mo na manaloimo, Yolusolimo molomai mi analoimo. Yo mo Kotoni mulu lukasiko nokota. Asi siyamai no moloi tukolomono monoi? Yolusolimo nokonu siyolimaisu na tukolomonoinomo, no monoi no Yolusolimoso na manoimo, yo mo.” Isiso mo aino na ikoki.
33 Todavia, eu devo caminhar hoje, amanhã e no dia seguinte; porque não pode um profeta perecer fora de Jerusalém.
34 Nosai no mo; na yomuki, “Yolusolimo noko, woi. Yolusolimo noko, woi, Kotoni mulu lukasiko noko tukuwoli noko moi, woi. Kotoyo louwa tokiyokomo taikiyo manonuwo, ulai tomoki tosalosoko manonuwo, yau yau. Moi, woi. Kokalo uo lolofa komiyai yo mo saiso saiso na louwa tosamukukomo manonukuwo. Momaiyosu mo wiyou tiyamo manonuwo.
34 Ó Jerusalém, Jerusalém, que matas os profetas e apedrejas os que a ti são enviados; quantas vezes eu quis ajuntar os teus filhos, como a galinha ajunta a sua ninhada debaixo das asas, e vós não quisestes!
35 Na pukwaimonowo. Koto mo moini nokonuso tutukaikomonuwo. Ulai afonimaiso? Ya timonukuwo, ti monoi pa kimonoinuwoso. Pa kimono manoinuwoso, ainoso hani iyamoinuwomo, “Nonani nokota, Noko Siyolini amimai no totumo no, tani siyolo na tokaluwaiyaloukoni.” Ainoso iyamoinuwomo, nuwoi no ti monoi na tumoimo, yo mo.” Isiso mo aino na yomuki.
35 Eis que a vossa casa vos é deixada desolada; e em verdade eu vos digo: Não me vereis até que venha o tempo em que direis: Bendito é o que vem em nome do Senhor!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.