Lucas 12

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Noko nokolalo molopoi ukouniyaiko liyaiya tumoki. Ulai siyasonuso, molopoi molopoi molopoi, wiyou. Naino fona no moloi ilomani monoi? Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso toku na ikoki, siyokawi imo mo noino, “Falisi moloso aluwai noko monoi atiyaiso na pa siwo, totaini sisiyoliko asu monoi mo. Toini topoko imo monoi timonukuwo, atiyaiso.
1 Ajuntando-se entretanto muitos milhares de pessoas, de sorte que se atropelavam uns aos outros, começou Jesus a dizer primeiro aos seus discípulos: Acautelai-vos do fermento dos fariseus, que é a hipocrisia.
2 Hani hani mo fiyokaikokai sakimo, amuwoi tino mo na fiyamosokoimo. Hani hani mo kukalokokai sakimo, nokoni molo timai fiyamosokoimo, toi saino monoi.
2 Mas nada há encoberto, que não haja de ser descoberto; nem oculto, que não haja de ser conhecido.
3 Imo mo folosumai lukasakinuwomo, noko nokolaloyo saponimai kwaiyoinomo. Imo mo nu poiso wosu woso lukasakinuwomo, nonani imo mani, nokoyo siyoliso posasoko taikiyoinomo.” Siyokutono iyaliso aino ikoki, Isiso mo.
3 Porquanto tudo o que em trevas dissestes, à luz será ouvido; e o que falaste ao ouvido no gabinete, dos eirados será apregoado.
4 Ti monoi ikoki, Isiso mo, “Woli iyali, ya timonukuwo. Au monoiso tukuwoli noko monoi noiyo kokolokomoiwo. Nosai no moloi uwokomo monoi, moiso no? Moini mulu mo waliyo.
4 Digo-vos, amigos meus: Não temais os que matam o corpo, e depois disso nada mais podem fazer.
5 Moi uwokaikomo taikiyo nokota ya wiyononinoikuwomo, moi nimo monoi. Tani fiyo wosuwoimai tosi manonuwo. To mo Koto nali. Mulumolo luwai somiso mo, au mo uwokaikomoinuwomo, mulu mani, uwokaikomoinuwomo, taso utoinuwomo. Nasu, ya timonukuwo, nonani nokota monoi na pa nimowo.
5 Mas eu vos mostrarei a quem é que deveis temer; temei aquele que, depois de matar, tem poder para lançar no inferno; sim, digo, a esse temei.
6 Moi mo sai, soso mo uo mo lolofa, lolofa nali. Ulai Koto mo uo lolofa monoi pa tofufolikomomoiso, na tosamukukomoi.
6 Não se vendem cinco passarinhos por dois asses? E nenhum deles está esquecido diante de Deus.
7 Moi monoisu momaini komu suwo komaso yasoi na kolalikai. Wiyou, atiyaiyaso na tosamukukomo itouniyaimo manonuwo, mulumolo luwai noko iyali moi mo. Noiyo kokolokomoiwo. Moi mo uo lolofa tosouwaiko manonuwo.” Aino ikoki, Isiso mo.
7 Mas até os cabelos da vossa cabeça estão todos contados. Não temais, pois mais valeis vós do que muitos passarinhos.
8 Nosai no mo; ti monoi ikoki, Isiso mo, “Ya timonukuwo, noko mo yani siyolo kaluwaimono wiyotiyakimo, noko nokolaloso, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mani, tani siyolo na kaluwai wiyotiyoimo, Kotoni kumoki nokoso.
8 E digo-vos que todo aquele que me confessar diante dos homens, também o Filho do homem o confessará diante dos anjos de Deus;
9 Ulai noko mo noko nokolaloni molo timai namoliyo alosimomonakimo, asayo mani, nonani nokotaso namoliyo na alosimoimo, Kotoni kumoki nokoni molo timai mo.
9 mas quem me negar diante dos homens, será negado diante dos anjos de Deus.
10 Asa, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yoso imo koiyau imonakinomo, Koto mo nonani imo koiyau foli monoi imo mo futo, yoso mulumolo luwaimonakinomo. Ulai noko mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotaso alisiyoliyakimo, Koto mo nonani alisiyoli imo foli monoi imo mo futo muwoi, amai.
10 E a todo aquele que proferir uma palavra contra o Filho do homem, isso lhe será perdoado; mas ao que blasfemar contra o Espírito Santo, não lhe será perdoado.
11 Lotu nu samukuko noko sisiyolini molo timai kiyokomakinuwomo, komano noko sisiyoli nokoni molo timai sakinuwomo, nokotalo iyalini molo timai, nomai no mo mulu mo noiyo kolikaliyoiwo, hani imoso ikonuwowo.
11 Quando, pois, vos levarem às sinagogas, aos magistrados e às autoridades, não estejais solícitos de como ou do que haveis de responder, nem do que haveis de dizer.
12 Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na wiyononinoinuwomo, no ikakinuwo no.” Isiso mo aino ikoki.
12 Porque o Espírito Santo vos ensinará na mesma hora o que deveis dizer.
13 Nosai no mo; noko nokolalo molopoi mulumai nokotayo Isisoso na imoki, “Aiyolokomomoko nokota, auwaso na pa imo, apouyo ilolu utai siyai nimonumo.”
13 Disse-lhe alguém dentre a multidão: Mestre, dize a meu irmão que reparte comigo a herança.
14 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Moloi woi? Noiyo muwokaimonoki, ilolu wau imo kwaimo monoi no? No mo yani mi muwoi.”
14 Mas ele lhe respondeu: Homem, quem me constituiu a mim juiz ou repartidor entre vós?
15 Nosai no noko nokolaloso ikoki, “Atiyaiso na pa siwo. Ilolu molopoi i mulu noiyo yaloiwo. Si itouniyaimo mo ilolu molopoiwoi siwoi muwoi. Si itouniyaima mo folo.”
15 E disse ao povo: Acautelai-vos e guardai-vos de toda espécie de cobiça; porque a vida do homem não consiste na abundância das coisas que possui.
16 Nosai no mo; siyokawi imo na ikoki, “Ilolu molopoi nokotani isini aliyoli molopoi tauwonoulu, na tuwamokokai si liyai.
16 Propôs-lhes então uma parábola, dizendo: O campo de um homem rico produzira com abundância;
17 No monoi no nonani nokota mo tani muluyosu tomulumoloko, “Yo no moloi tiyo, woi? Isini aliyoli no moiso tisikokai, woi?”
17 e ele arrazoava consigo, dizendo: Que farei? Pois não tenho onde recolher os meus frutos.
18 Nosai no tiyomu, “Yo mo noino na tiyo, yani no isikokai nu lolofa lolofa tulaloko. Sisiyoliso kololi ukoimo. Isini aliyoli komaso nosoni tu uwokokaiyaloimo, hani hani iloluwoi.
18 Disse então: Farei isto: derribarei os meus celeiros e edificarei outros maiores, e ali recolherei todos os meus cereais e os meus bens;
19 Isikokaiyakimo, yo mo noino mulumolokoimo, isini no ititouni molopoi molopoi isikokaikai, amuwoi tino tiya monoi. Aisamu aisamu pa uwaimoiso. Yo mo mi na tofou foukalomoi, no moloki yousi saso mo waliyo, yo mo na tosomaimo yousimoi.”
19 e direi à minha alma: Alma, tens em depósito muitos bens para muitos anos; descansa, come, bebe, regala-te.
20 Ulai Kotoyosu na timo, “Nono mo muluwoi muwoi. Lolai amolokimai na kaloinimo, yau. Komaso hani hani no isikokai manokini no, noiyo moloi iyoimo?” Siyokawi imo aino ikoki, Isiso mo.
20 Mas Deus lhe disse: Insensato, esta noite te pedirão a tua alma; e o que tens preparado, para quem será?
21 Ulai ikoki, “No monoi no ilolu isikokai noko komaso noko mani, totai amu isikokaiyakinomo, ainoso na uwokaikoimo, Koto monoi mulu fufolikakimo.” Aino ikoki, Isiso mo, siyokawi imo mo.
21 Assim é aquele que para si ajunta tesouros, e não é rico para com Deus.
22 Nosai no mo; Isiso mo siyokutono iyaliso na ikoki, “No monoi no ya timonukuwo. Mulu mo noiyo kolikaliyoiwo, momaini si monoi mo. Noiyo iyamoiwo, “Moi no haniso tonokoni, woi?” Ulai mulu noiyo kolikaliyoiwo, momaini au monoi mo. Noiyo iyamoiwo, “Moi no tuno no haniyo asisiko monoi, woi?”
22 E disse aos seus discípulos: Por isso vos digo: Não estejais ansiosos quanto à vossa vida, pelo que haveis de comer, nem quanto ao corpo, pelo que haveis de vestir.
23 Ulai sinono no koloni saso? Au no ulai kouwo saso?
23 Pois a vida é mais do que o alimento, e o corpo mais do que o vestuário.
24 Uo monoi na pomulumoloko ukuwo. Toi mo aliyoli ali pa tikai manonoso, isini aliyoli pa ti manonoso. Koloni isikokai nu mo uwofa. Ilolu nu mani, uwofa na. Ulai Kotoyosu mo na tonikomoi, koloni mo. Noko nokolalo moi mo uo lolofaso na tosouwaiko manonuwo. No monoi no moi mani, Kotoyo na tosamukukomo manonuwo. Mulu mo noiyo kolikalikaiyoiwo.
24 Considerai os corvos, que não semeiam nem ceifam; não têm despensa nem celeiro; contudo, Deus os alimenta. Quanto mais não valeis vós do que as aves!
25 Kalo monoi mulu kalo mo, moi nokota siya no ulai ti monoi no alu komiyai no moloi wiyono monoi?
25 Ora, qual de vós, por mais ansioso que esteja, pode acrescentar um côvado à sua estatura?
26 Moi mo sai muwoi, sosoli na. Kotoni molo timaisu mo siyoli hani muwoi, koufa na. No monoi no koloni ilolu monoi mani, mulu mo noiyo kolikaliyoiwo. Kotoni ami mo siyoli.
26 Porquanto, se não podeis fazer nem as coisas mínimas, por que estais ansiosos pelas outras?
27 A uso na pomulumolokowo. Afonimaiso na tofofoliko manono. Toini mi anosai muwoi, afonimaiso nali. Ulai ya timonukuwo. Solomono mani, kou ititouni nokota toku no toloki no, ulai tani kou mo a uni kou komiyai muwoi. Wiyou, a uyo souwaikino.
27 Considerai os lírios, como crescem; não trabalham, nem fiam; contudo vos digo que nem mesmo Salomão, em toda a sua glória, se vestiu como um deles.
28 Motu na, sosono mo konoi monoiso kiso totoloko. Amuwoi mo isiko utoinomo, taso. Nonani sosono Kotoyo tokouwokokaimoi. Moisu mo sosonoso na tosouwaiko manonuwo. No monoi no mo Koto mo na tosamukukomo manonuwo. Moini mulumolo luwai mulu no, a, koufasu, woi?
28 Se, pois, Deus assim veste a erva que hoje está no campo e amanhã é lançada no forno, quanto mais vós, homens de pouca fé?
29 No monoi no noiyo mulumoloko manoiwo, haniso noinuwomo, haniso sikoinuwomo. Mulu noiyo kolikaliyoiwo.
29 Não procureis, pois, o que haveis de comer, ou o que haveis de beber, e não andeis preocupados.
30 Mulumolo luwai somiso nokoyo ilolu mulu monoisu tiyo manono. Moini Apono mo sai, afonimaiso sakinuwomo, no monoi no fasikomoinuwomo.
30 Porque a todas estas coisas os povos do mundo procuram; mas vosso Pai sabe que precisais delas.
31 Hani hani ilolu mulu noiyo yoiwo. Kotoyo samukukomo mulu monoi saso na pa yo manowo. No monoi no hani hani mani, nikomoinuwomo.” Aino ikoki, siyokutono iyaliso.
31 Buscai antes o seu reino, e estas coisas vos serão acrescentadas.
32 Ulai ikoki, siyokutono iyaliso, Isiso mo, “Moi mo sipo uo komiyai tosinuwo, pounu muwoi. Ulai noiyo kokolokomoiwo. Moini Apono mo mulu mo waliyo, moi monoi, na yomukaiki, noko nokolaloso samukuko fasiyoinuwomo.
32 Não temas, ó pequeno rebanho! porque a vosso Pai agradou dar-vos o reino.
33 Ilolu mo suo suomoko nokoso pa nikowo, suo mo muwoni. Nonani muwoniyo afonimai nokoso na pa fasikalowo. Muwoni alo i mo tolikikokai. Kumokini hani hani ititouniso na pa iwo. Kumokiso hani hani mo kopokoiyaukowoi muwoi, polamoko nokoyo aumoifaso pa totimoiso. No mo alopu sosomuyo no sosomuwakowoi ilolu muwoi.
33 Vendei o que possuís, e dai esmolas. Fazei para vós bolsas que não envelheçam; tesouro nos céus que jamais acabe, aonde não chega ladrão e a traça não rói.
34 Nokoyo ilolu mo nuso isikokai mo, to mo nonani nuso mano mulu saso. Kumokiso isikokai mo, kumokiso amiyo mulu saso.” Siyokawi imo mo aino na ikoki, Isiso mo.
34 Porque, onde estiver o vosso tesouro, aí estará também o vosso coração.
35 Nosai no mo; Isiso mo ulai ikoki, “Na popuwotolowo, lamu tayo pofalosokowo, saponimai si monoi. Na pa foumo siwo.
35 Estejam cingidos os vossos lombos e acesas as vossas candeias;
36 Totaini noko siyoli nokota foumo noko komiyai pa siwo. Noko siyoli mo koloni wasikai utukaikiyo tumakimo, na foumo soimo. Itu lotiso ukou ukou nima tumakimo, somaiso na kolali unoinomo.
36 e sede semelhantes a homens que esperam o seu senhor, quando houver de voltar das bodas, para que, quando vier e bater, logo possam abrir-lhe.
37 Mi anononi noko, to tumomaiso no foumo saki no, toi mo na molokiwumo. Yo mo motuwa na timonukuwo. Nonani siyoli nokota mo ikoimo, “Na posiwo,” koloni na no nikoimo.
37 Bem-aventurados aqueles servos, aos quais o senhor, quando vier, achar vigiando! Em verdade vos digo que se cingirá, e os fará reclinar-se à mesa e, chegando-se, os servirá.
38 Ulai amoloki mulu pusumai tumakimo, ulololi si somiso noko mo na molokiwumo. Wiyo wiyo imo yakomai mani, ulololi si somisoso koka tumakimo, na molokiyoinomo.
38 Quer venha na segunda vigília, quer na terceira, bem-aventurados serão eles, se assim os achar.
39 Ninani hani na pomulumolokowo. Nu kiyo nokota mo polamoko nokotayo tumo monoi posaino mo, na palukimo. Ulai maniwoiso poi tumoi, ulai to no sai?
39 Sabei, porém, isto: se o dono da casa soubesse a que hora havia de vir o ladrão, vigiaria e não deixaria minar a sua casa.
40 Moi mani, pa foumowo. Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo no maniwoiso tumoimo? Ulai moi no sai? Moiyo iyamakinuwomo, pa tumoisowo, yo mo na tumoimo.” Siyokutono iyaliso aino na ikoki, Isiso mo.
40 Estai vós também apercebidos; porque, numa hora em que não penseis, virá o Filho do homem.
41 Nosai no mo; Pita mo imoki, Isisoso, “Siyoli Nokota, ninani siyokawi imo no koi monoi saso timokoni, o, noko nokolalo siyaiwoi monoi?”
41 Então Pedro perguntou: Senhor, dizes essa parábola a nós, ou também a todos?
42 Nosai no Noko Siyoliyo na fowaki, “Mi ano itouniyaimo nokota no noi? To mo muluwoi na, mulu itouniyaimowoi nali. Nonani nokota mo noko siyoliyo tomuwokai, totani mi ano noko samukuko monoi. No yakomai saiso saiso tuwautimoi, koloni mo.
42 Respondeu o Senhor: Qual é, pois, o mordomo fiel e prudente, que o Senhor porá sobre os seus servos, para lhes dar a tempo a ração?
43 Siyoli nokotayo mi ano itouniyaimoso kiya tumakimo, nonani mi ano nokota mo na molokiyumo.
43 Bem-aventurado aquele servo a quem o seu senhor, quando vier, achar fazendo assim.
44 Yo mo motuwa na timonukuwo. Noko siyoliyo na muwokaiyoimo, totani hani hani komaso samukuko monoi.
44 Em verdade vos digo que o porá sobre todos os seus bens.
45 Ulai mi anononi nokota siya mo na tomulumoloko, “Yani noko siyoli mo somaiso pa tumoiso.” No monoi no mi ano siyamaiso noko nokolaloso tuwasouliyanomoi, koloni tonokomoi, iwo koiyau tosikomoi, tukwalu kwalumo.
45 Mas, se aquele servo disser em teu coração: O meu senhor tarda em vir; e começar a espancar os criados e as criadas, e a comer, a beber e a embriagar-se,
46 Aino yo manakimo, tani noko siyoliyo ifou na tumoimo, foumo somisomaiso. Noko siyolini tumo monoi mo sai muwoi. No monoi no mo siyoli nokotayo na uwokaiyoimo, mulumolo luwai somiso nokowoi tolo tomasikoimo.
46 virá o senhor desse servo num dia em que não o espera, e numa hora de que não sabe, e cortá-lo-á pelo meio, e lhe dará a sua parte com os infiéis.
47 Mi ano nokota no mo, to mo tani siyoli nokotani mulu mo sai. Ulai hani hani foukaiwoi muwoi. Siyoli nokotayo no imoki no, to mo yowoi muwoi. Siyoli nokota mo tumakimo, wiyou, siyoliso na waso manoimo.
47 O servo que soube a vontade do seu senhor, e não se aprontou, nem fez conforme a sua vontade, será castigado com muitos açoites;
48 Ulai mi anononi nokota siya mo siyoli nokotani mulu mo sai muwoi. Molo koiyauso aluwaiyakimo, koufasosu wasoimo. Noko mo Kotoyo sai anoni mo, suo mani, mi anoninumo. Siyoliso niyakimo, Kotoyo imoimo, “Mi amiso na pa anomono manowo.” Pitaso aino imoki, Isiso mo.
48 mas o que não a soube, e fez coisas que mereciam castigo, com poucos açoites será castigado. Daquele a quem muito é dado, muito se lhe requererá; e a quem muito é confiado, mais ainda se lhe pedirá.
49 Isiso mo siyokutono iyaliso ulai ikoki, “Yo mo asiso amukonoki, ta yoli monoi. Wiyou, mulu siyoliso tiyo, amukokai monoi.
49 Vim lançar fogo à terra; e que mais quero, se já está aceso?
50 Ulai toku mo iyanoko siyoli uwomonoinomo. Wiyou, mulu na tokalomonomoi, ainoso uwaimoimo.
50 Há um batismo em que hei de ser batizado; e como me angustio até que venha a cumprir-se!
51 Ulai moi mo tiyamonuwo, yo mo asi noko moini uo tokosiyaima tumonukuwowo. Wiyou, ainosu muwoi. Ya timonukuwo, ya noinomo pa asisikuwano soinuwoso.
51 Cuidais vós que vim trazer paz à terra? Não, eu vos digo, mas antes dissensão:
52 Naino siyai noko nokolalo nu siyaso no tosi no, toi mo pa asisikuwanoinoso. Lolaisai siyai mo yoso mulumolo luwaimono manoinomo. Tiwoi tauwoiyo suo suo uo mulu yo ukuwano manoinomo.
52 pois daqui em diante estarão cinco pessoas numa casa divididas, três contra duas, e duas contra três;
53 Pa asisikuwanoinoso. Apitonowoi awitonowoiyo suo suo uo mulu yo ukuwanoinomo. Atino mani, atokiwoi suo suo uo mulu yo ukuwanoinomo. Atino soputonowoi suo suo uo mulu yo ukuwanoinomo.” Siyokutono iyaliso ikoki, ainoso na.
53 estarão divididos: pai contra filho, e filho contra pai; mãe contra filha, e filha contra mãe; sogra contra nora, e nora contra sogra.
54 Nosai no mo; noko nokolaloso mani, na ikoki, “Moi mo sa noiso toki manonuwo, kumoki fiyokaimoso, no monoi no tiyamo manonuwo, “Sa mo na totumo.” Motu nali, nosai no sa somaiso na totumomosi.
54 Dizia também às multidões: Quando vedes subir uma nuvem do ocidente, logo dizeis: Lá vem chuva; e assim sucede;
55 Imonu mo puwosai totumomoi mo, na tiyamo manonuwo, “Ulo ta siyoliyo wiyoimo.” Motu nali, ainoso na fiyamosiyoimo.
55 e quando vedes soprar o vento sul dizeis; Haverá calor; e assim sucede.
56 Asiwoi kumokiwoiso tukwaiko itouniyaimo manonuwo, no monoi no moi mo sai, sa tumowoi ulo wiwoi monoi. Yani mi ano mani, yasoi na tukwaimono manonuwo. Ulai hani monoi? Yo monoi mo moi mo sai muwoi.” Aino ikoki.
56 Hipócritas, sabeis discernir a face da terra e do céu; como não sabeis então discernir este tempo?
57 Isiso mo ulai ikoki, noko nokolaloso, “Moloi monoi woi? Hani monoi pa tomulumoloko itouniyaimo manonuwoso? Na pa mulumoloko kiwo, molo itouniyaimoso aluwai monoi.
57 E por que não julgais também por vós mesmos o que é justo?
58 Nokoyo uo imo lukaso ni monoi kauwakinimo, imo kwai nokota siyolini auso, toku mo momati amu mo molomai uo imo monoi na pa hamukukuwanowo, imo futo monoi. Wonikaluso aiko imo kwai nokotani auso kiyoini. Nosai no totayo polimano nokoni nainoso aiko kiyoini, kalopulo nuso aiko kiyoini.
58 Quando, pois, vais com o teu adversário ao magistrado, procura fazer as pazes com ele no caminho; para que não suceda que ele te arraste ao juiz, e o juiz te entregue ao meirinho, e o meirinho te lance na prisão
59 Ya timonoki, kalopulo nusai somaiso pa amufoiniso. Na yousikaino manoinimo, ainoso hani molo koiyau foli imo mo futo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
59 Digo-te que não sairás dali enquanto não pagares o derradeiro lepto.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.