João 9
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Nosai no mo; Isiso iyali mo moloso monoi nu liyaiki, molo kau kau nokotaso na kiya tumokino, atinoni nomoliwoisai molo kau kauso no kiki no.
1 Enquanto Jesus caminhava, viu um homem cego de nascença.
2 Isisoso imokino, siyokutono iyaliyo, “Oi, aiyolokomomoko nokota, ulai moloi monoi nokoni molo no kau kau no? Hani foli monoi? Totayo molo koiyauso aluwai foli monoi poimo, atino apitono noko tiyo molo koiyauso aluwai foli monoi poimo.”
2 E os seus discípulos perguntaram: — Mestre, quem pecou para que este homem nascesse cego? Ele ou os pais dele?
3 Ulai Isiso mo na ikoki, “Yoi, molo koiyauso aluwai foli monoi muwoi. Totayo molo koiyauso aluwai foli monoi muwoi. Atino apitono noko ti mani, totiyo molo koiyauso aluwai foli monoi muwoi, Kotoni ami wiyoti monoi na, no monoi no molo kau kau auwonoki, Kotoyo itouniyaimokai wiyoti monoi.
3 Jesus respondeu:
4 Saponimai mo Kotoni mi mo niya tano manokoni, yo no imono taikiyoki no, tani mi mo. Folosu mo na tumoimo. Folosumonomai no moloi ano monoi?
4 É necessário que façamos as obras daquele que me enviou enquanto é dia; a noite vem, quando ninguém pode trabalhar.
5 Asiso ni tolomai yo mo saponi komiyai, na tofupiniyaimo koloko tolo, asi asi noko nokolaloso.”
5 Enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Ikoki mo; asiso na aso koloki. Usuwoyo asifawoi fofuwonoki, kupokoki, molo kau kau nokotani molo tiso na louwokomoki.
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu na terra, fez lama com a saliva e com a lama untou os olhos do cego.
7 Na imoki, “Na pomoi, iwo poloukano, Silowamo iwo toku iwofaso.” Silowamo imo folosai mo Kiyotaikiyo. No monoi no mo, iwo na loukanoki. Ifou tumoki mo, waliyo na foinalikoki.
7 Então disse ao cego: Siloé quer dizer “Enviado”. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Nosai no mo; nokoyo kiya tumokino mo, ikuwanokino, “Foinaliko no moloi woi?” Molo kau kau nokota no mo, to mo muwoni monoi toku putolukomosiki. Muwoni monoi utoluko nokotaso ki nokoyo ikuwanokino, “Moloi foinaliko, woi? A, ni no muwoni monoi utoluko yousi nokota na?” Asi tomoso noko mani, imo tomoso na iyamoki.
8 Então os vizinhos e os que antes o conheciam de vista, como mendigo, perguntavam: — Não é este o que ficava sentado pedindo esmolas?
9 Siyaiyo iyamoki, “Nasu.” Siyaiyo iyamoki, “To muwoi, amu molo mo tomoso saso.” Ulai totayosu mo yomuki, “Asasu nali, yo mo muwoni utoluko nokota nali.”
9 Uns diziam: — É ele. Outros: — Não, mas se parece com ele. O homem dizia: — Sou eu.
10 Imokino, “Ulai moloi foinalikoni?”
10 Então lhe perguntaram: — Como foram abertos os seus olhos?
11 Na fowakoki, “Noko no mo, tani siyolo mo Isiso, to mo asiwoi usuwowoi fofuwono, yani molo ti louwokomomono, imono, “Iwo poloukano, Silowamo iwo toku iwofaso. No monoi no iwo loukano. Louko uwai; na foinaliko, yo mo.”
11 Ele respondeu: — O homem chamado Jesus fez lama, passou nos meus olhos e disse: “Vá ao tanque de Siloé e lave-se.” Então fui, lavei-me e estou vendo.
12 Imokino, “Nonani nokota no moiso?” Ulai totayo, “Ulai yo no sai?”
12 Eles perguntaram: — Onde está ele? Respondeu: — Não sei.
13 Nosai no mo; toku molo kaukomokai nokota kawiyo tumokino, Falisi moloso aluwai nokoni auso.
13 Levaram aos fariseus aquele que antes era cego.
14 Mi fou fouko ulomai mo asiwoi usuwowoi fofuwonoki, molo kau kau nokota itouniyaimokaiki. Mi mo au, mi fou fouko ulomai mo.
14 E era sábado o dia em que Jesus fez a lama e lhe abriu os olhos.
15 No monoi no mo, Falisi moloso aluwai noko mani, na imokino, “Moloi foinalikoni?” Ikoki, “Noko mo molo tiso asi topamuyo akaikomomonoki. Asi topamu akaikomomonoki mo; yo mo iwoso loukanoki, nosai no na foinalikoki.” Aino ikoki, toku molo kaukomokai nokota mo.
15 Então os fariseus lhe perguntaram outra vez como podia ver. Ele respondeu: — Ele pôs lama sobre os meus olhos, lavei-me e estou vendo.
16 Ulai iyamoki, Falisi moloso aluwai noko siyaiyo iyamoki, “Noko ni mo, to mo mi fou fouko ulomaisu mo mi tano. Koto no moloi imo taikiyo, woi?” Piyamoki, molo koiyau nokotawo. Siyaiyosu iyamoki, “A, molo koiyau nokota no mulu ifolaluwawoi mi no moloi analo mano monoi?” No monoi no mulu tomoso muwoi, mulu mo fofamo na.
16 Por isso, alguns dos fariseus diziam: — Esse homem não é de Deus, porque não guarda o sábado. Mas outros diziam: — Como pode um homem pecador fazer sinais como estes? E houve divisão entre eles.
17 Ulai ti monoi imokino, toku molo kaukomokai nokotaso na imokino, “Nani molo ti itouniyaimokai nokota monoi no moloi tiyomuni?” Na ikoki, “Kotoni mulu lukasiko nokota nali, to mo.”
17 De novo perguntaram ao cego: — O que você diz a respeito dele, uma vez que lhe abriu os olhos? Ele respondeu: — É um profeta.
18 Ulai Yuto noko sisiyoli mo piyamoki, “Molo kau kau pa itouniyaimokaisowo, tokusai foinalikowo.” Na mulumoloko manokino, noko siyaso imo taikiyokino, “Atino apitono noko tiso pikano, tumowumo.”
18 Os judeus não acreditaram que ele tinha sido cego e que agora podia ver, enquanto não chamaram os pais dele
19 Tumokino mo; nosai no totiso na ikokino, “A, ni no motini aununo? Atinoni nomolisai molo kau kau, o? Motiyo na piyomuwo. Atinoni nomolisai molo kau kau uwo mo, lolai no moloi tofoinaliko? Na piyomuwo.”
19 e lhes perguntaram: — É este o filho de vocês, que vocês dizem que nasceu cego? Como é que agora ele está vendo?
20 Toti mo na fowakokino, “Kotini alu nali. Molo kau kau nali tumo, atinoni nomolisai.
20 Então os pais responderam: — Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego,
21 Lolai no moloi foinaliko, woi, ulai koti no sai? Noiyo poimo itouniyaimokai, ulai koti no sai? Totaso na pimowo. To mo siyoli yasoi. Totayosu mo na imoinuwomo.”
21 mas não sabemos como agora está vendo. E também não sabemos quem lhe abriu os olhos. Perguntem a ele, pois já tem idade e poderá falar por si mesmo.
22 Atino apitono noko ti mo aino ikokino, kokoloko monoi. Yuto noko sisiyoli monoi nikokino. Ulai afonimaiso? Imo toku yasoi lukasokaikino, Isisoso mulumolo luwai nokoso alukiko monoi. Imo toku yasoi lukasokaikino, noino, “Noko mo noko nokolaloni molo timai yomakimo, “Isiso mo Kotoyo muwokai nokota Kolaiso,” aino yomakimo, ulai lotu nufaso no ti monoi no hani monoi tumo monoi?” Aino toku yasoi lukasokaikino, Yuto noko sisiyoli mo.
22 Os pais dele disseram isso porque estavam com medo dos judeus, pois estes já tinham combinado que, se alguém confessasse que Jesus era o Cristo, seria expulso da sinagoga.
23 No monoi no atino apitono noko ti mo kokolokoki, na ikokino, “Kotini alu mo siyoli yasoi, totaso na pimowo.”
23 Foi por isso que os pais dele disseram: “Ele já tem idade e poderá falar por si mesmo.”
24 Nosai no mo; toku molo kaukomokai nokotaso ti monoi aliyonikino, na imokino, “Nonoso itouniyaimokai nokota mo molo koiyauso aluwai nokota na. Koi mo sai. Nonayo piyomu. Koto Siyoli mo sai.”
24 Então chamaram, pela segunda vez, o homem que tinha sido cego e lhe disseram: — Diga a verdade diante de Deus; nós sabemos que esse homem é pecador.
25 Ulai totayo, “Molo koiyauso aluwai nokota poimo, ulai yo no sai? Siya hani saso yo mo sai. Toku mo yo mo molo kau kau, ulai lolai mo na tofoinaliko.”
25 Ele respondeu: — Se é pecador, não sei. Uma coisa sei: eu era cego e agora vejo.
26 Nosai no mo imokino, “Moloi uwokini? Moloi itouniyaimokaikini?”
26 Perguntaram-lhe outra vez: — O que ele fez a você? Como lhe abriu os olhos?
27 Ulai toku molo kaukomokai nokota mo ikoki, “Yasoi imonukuwo. A, iyo no uku, a? Ti monoi imo no hani monoi? A, moi mani, tani moloso aluwai mulu tiyonuwo?” Aino ikoki, Yuto noko sisiyoliso.
27 Ele respondeu: — Já lhes disse, mas vocês não ouviram. Por que querem ouvir outra vez? Por acaso vocês também querem se tornar discípulos dele?
28 Nosai no mo; na alisiyoliyalokino, imokino, “Nonayosu mo noko waini moloso taluwaini. Kokai mo Musini moloso na taluwai manonoki.
28 Então o insultaram e lhe disseram: — Discípulo dele é você! Nós somos discípulos de Moisés.
29 Noko wai no no, to no moisai tumo, woi, ulai koi no sai. Noiyo poimo imo taikiyoki. Musi monoi koi mo sai, Kotoyo na imo taikiyoki.”
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas este nem sabemos de onde é.
30 Toku molo kaukomokai nokota mo na ikoki, “Ulai moloi monoi woi? Yani molo ti na itouniyaimomono kaiki. Ulai hani monoi pa tosainonuwoso, tumo monoi no?
30 O homem respondeu: — É estranho que vocês não saibam de onde ele é, mas ele me abriu os olhos.
31 Moi mo sai. Koto mo molo koiyauso aluwai nokoni imoso kwaikowoi muwoi. Totani molo aluwai nokotasosu tukwaimo, na tofasi.
31 Sabemos que Deus não atende a pecadores. Pelo contrário, se alguém teme a Deus e pratica a sua vontade, a este atende.
32 Tokusai ainoso lolai, molo kau kau itouniyaimokai aino imo pakoso kwai manokikoniso, atinoni nomolisai molo kau kau itouniyaimokai nokota aino imo.
32 Desde que o mundo existe, jamais se ouviu que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Itouniyaimomono nokota mo Kotoyo imo taikiyo somiso mo, pa pitouniyaimomono kaiso.” Toku molo kaukomokai nokota mo aino na ikoki, Yuto noko sisiyoliso.
33 Se este homem não fosse de Deus, não poderia ter feito nada.
34 Nosai no mo; uo imo imokino, “Molo koiyau nokota nali, nono mo. Anonini nomolisai molo koiyauso taluwai manoni. Hani monoi louwa taiyolokomomokoni?” Imokino mo; na usainiyaimokino.
34 Mas eles disseram: — Você nasceu cheio de pecado e quer nos ensinar? E o expulsaram.
35 Nosai no mo; Isisoni auso imofa kolo koloma tumoki, toku molo kaukomokai nokota usainiyaimokino mo. Imofa kolo koloma tumoki mo; Isiso mo na ikoliyaloki. Kiya tumoki mo, na imoki, tota amu monoi yomuki, “Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokotaso no yapoli tomulumolo luwaini?”
35 Jesus ouviu que eles tinham expulsado o homem. Ao encontrá-lo, perguntou:
36 Ulai totayo, “Noko Siyoli, to no noi, woi? Na pimono, yo mo na mulumolo luwaiyoimo.”
36 Ele respondeu: — Quem é, Senhor, para que eu creia nele?
37 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Yasoi na tokimononi. No timonoki no, asasu mo nonani nokota nali.”
37 E Jesus lhe disse:
38 Nonani nokotayo mo na imoki, “Noko Siyoli, yo tomulumolo luwainoki.” Ainoso na imoki, alokomu losiyaiko unuki, na molokimoki.
38 Então ele afirmou: — Eu creio, Senhor! E o adorou.
39 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo na yomuki, noino, “Noko nokolalo wau monoi ya amukonoki, asiso. No monoi no molo kau kau noko mo na foinalikoinomo. Foinaliko noko, toi mo molo kau kau noko komiyai soimo, haniso pa kiyoinoso.” Ainoso na yomuki, Isiso mo.
39 Jesus continuou: —
40 Nosai no mo; Falisi moloso aluwai noko siyai, tani auso no siki no, toi mo imokino, “A, molo kau kau no noiwo? A, koi mani, molo kau kau na tokimokoni?”
40 Alguns dos fariseus que estavam perto dele perguntaram-lhe: — Por acaso também nós somos cegos?
41 Ulai ikoki, “Moi mo molo kau kau posinuwo mo, molo koiyau foli monoi pa puwokomonuwoso. Ulai na tiyamonuwo, “Koi mo molo kau kau noko muwoi, folosumai pa toliyainokiso.” Aino tiyamonuwo. Ulai folosu moloso na taluwai manonuwo. No monoi no folosu molo aluwai foli monoi na uwoyoinuwomo.” Isiso mo aino na ikoki, Falisi moloso aluwai nokoso.
41 Jesus respondeu:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.