João 8

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 [Nosai no mo; kiwawinokino, nuso nu liyaiki. Isiso totaso mo Oli yuso amiyoki.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Nosai no mo; posasimai; lotu nu siyoliso ifou amukonoki. Noko nokolalo molopoi ukouniyaikokukino. Yousa konoki, na aiyolokoki.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 Nosai no mo; kosoko nukonu mo na kausiyo tikino, noko sisiyoli mo. Musini imo aiyoloko nokowoi Falisi moloso aluwai nokowoi toi mo kosoko nukonu mo Isisoni auso na kausiyo tikino, noko nokolaloni molo timai.
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 Nosai no Isisoso na imokino, “Aiyolokomomoko nokota, nokoyo kosokomai kwaisono, no monoi no tokausiyo tumonoki.
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Musini imo amiyo tiyomuko, noino, “Kosoko nokolalo tomoki na pa salosokowo, yau yau.” Nonayo no moloi tiyomuni?”
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 Isisoso mo aino na imokino, tani imo kwailuwai monoi. Tani imo foli monoi faumiko monoi yokino, no monoi no.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Ulai imalo manokino mo, na tolauki, na ikoki, “Molo koiyauso aluwai somiso nokota tolo mo, totayosu mo tomoki toku afolisu.” Aino na ikoki,
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 ulai ti monoi lolomi tanoki, asiso kumoki.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 No monoi no mo, imo mo kwaimokino mo, na utukaimalokino. Toku mo nokotalo iyali utukaimalokino. Nosai no noko komaso utukaimalokino, siyasonuso, ainoso hani Isiso saso amai toloki, nonini auso.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Nosai no mo; Isiso mo tolauki, na isoki, “Woli, noko sisiyoli no moiso? A, imo no futo, pa tuwokainiso?”
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 Na imoki, “Nasu, na utukaimonono.” Isiso mo, “Yo mani, imo mo futo. Na pomoi, ulai molo koiyauso ti monoi noiyo aluwaiyoi.”]
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Nosai no mo; noko nokolaloso ulai ikoki, Isiso mo, “Yo mo saponi komiyai, asi asi noko nokolaloso na tofupiniyaimo koloko. Noko mo aluwaimonakimo, folosumai pa liyai manoiso, saponi moloso na aluwai manoimo, aniyopa poi poi.”
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 Ulai Falisi moloso aluwai nokoyo imokino, “Topokoni, nona amu monoi tiyomuni. Koi no moloi kwai monoi?”
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “A, topoko noiyo. Motu na. Asa amu monoi tiyomu, motu na. Na pukwaimono itouniyaimowo. Ulai afonimaiso? Yo mo sai, yani asiya asi mo. Moisu mo sai muwoi. Asi no manaki no, yo mo sai. Moisu mo sai muwoi. No monoi no yani imo na pukwaimonowo.
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 Moi mo asini moloso aluwai noko na, no monoi no afonimaiso tiyamonuwo, noino, “Kwaimo muwoi, koiyau.” Yo mo afonimaiso pa tiyomukaiso.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 Ulai nokoni molo koiyau foli monoi ya yomukai mo, yani imo mo motu yomukai. Ulai afonimaiso? Asani muluyo saso yomukaiwoi muwoi. Apou Siyoli no imono taikiyoki no, to mo na totolo fasimono.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Moini aniyopa imoyo tiyomuko, noino, “Noko tiyo mulu tomoso yomukaiyakinomo, noko sisiyoliyo na kwaikowumo.”
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 Apou koti mo noinoso na. Yo mo asa amu monoi tiyomukai. Apou Siyoli no imono taikiyoki no, to mo tiyomu fasimono.” Aino ikoki, Isiso mo.
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 Nosai no mo imokino, “Apono no moiso?” Fowakoki, “Moi mo sai muwoi, asa monoi. Yani Apou monoi mani, moi mo sosoli. Asa monoi posainonuwo mo, yani Apou monoi mani, posainonuwo.”
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Aino na ikoki, lotu nu siyolimai aiyolokomai, Kotoni mi muwoni isikokaimosi pokilimai. Ulai nokoyo pa kominalomanokinoso. To kominalomano ulo mo amai, no monoi no.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, Isiso mo, “Yo mo manoimo, na louwa ikolimonaloinuwomo. Yani auso no moloi ti monoi, moi no? Na kolikali kaiyoinuwomo, molo koiyauso aluwaimai.”
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 No monoi no mo, Yuto noko sisiyoliyo ikuwanokino, “Moloi woi? Moloi monoi imoko, “Yani auso no moloi ti monoi, moi no?” A, tota amu poi tukoloi?”
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Ulai iko manoki, Isiso mo, na ikoki, “Moini asi kiyo mo asimai. Yani asi kiyo mo puwoso nali. Moi mo asimai tosinononuwo. Asa mo asimai pa tolokainoiso.
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Yasoi timonukuwo, moi kolikali imo mo. Kolikali kaiyoinuwomo, molo koiyauso aluwaimai. Ulai afonimaiso? Amai tolokaino nokota yoso mulumolo luwaimono somiso mo, na kolikali kaiyoinuwomo. Nasu, molo koiyau aluwaimai na kolikaliyoinuwomo.”
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 Ulai toiyo, “A, nono no noi?” Isiso mo, “Yo mo ninani nokota na, toku no imokinukuwo no.
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Yo mo momaini molo koiyau foli monoi yomu unalo monoi louwa. Ulai motuwa nokota no imono taikiyoki no, totani imo saso na timo manonukuwo, asi asi noko nokolalo moiso.”
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 Aino ikoki. Ulai toi mo sai muwoi, totani Apitono Siyoli monoi yomu unuki mo. Toi mo sosoli.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 No monoi no mo na ikoki, “Yoi, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yo mo a mokiso akaimona yakinuwomo, na sainoinuwomo, amai tolokaino nokota yo mo. Na sainoinuwomo, yo mo asani muluyoso pa yoiso. Apou Siyoliyo no aiyolomomonoki no, nonani imo saso na timonukuwo.
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Na imono taikiyoki, to mo. Yo mo awi alu muwoi, na totolo fasimono. Ulai afonimaiso? Tani muluyosu ya tiyomoi. Mulu mo waliyo, yo monoi mo.” Aino ikoki.
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 Iko manoki mo, noko molopoi mulumolo luwaikino, lolaloso.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Nosai no mo; Isiso mo Yuto nokoso ikoki, lolaloso mulumolo luwai nokoso, na ikoki, “Yani imo kwai manakinuwomo, yani woliya woli iyali, moi mo.
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 No monoi no Kota Koto monoi sainoinuwomo, motuwa motu monoi. Sainakinuwomo, noko koiyau monoi samiyaikiyoinuwomo.”
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 Ulai toiyo, “Hani monoi samiyaikiyo monoi timokoni? Noko koiyau no noi woi? Noko nokonu nokotani mi foloko mi pa tanoti manonokiso? Koi mo Apolofamoni alisai nali no.”
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Ulai ikoki, Isiso mo, “Motuwa na timonukuwo. Molo koiyauso aluwai nokota mo samiyaikiyowoi muwoi, noko koiyauni nainomai na tiyousi.
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Noko koiyauni nainomai yousi mo, aniyopa poi poi no moloi yousi itouniyaimo monoi? Noko mo apitononi nainomai yousi mo, aniyopa poi poi na yousikaino, apitononi nainomai.
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Kotoni awitono asayo noinomo samiyaikiyakinuwomo, na samiyaikiyo manoinuwomo, aniyopa poi poi.”
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 Iko manoki mo, na ikoki, “Yo mo sai, moi mo Apolofamoni alisai na. Ulai yani imo tokulalinuwo, tukolomono mulu na tiyonuwo.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Yani Apouni auso ya no kokoki no, nonani hani monoi na timonukuwo. Moiyosu mo moini apononi imoso taluwai manonuwo.” Isiso mo aino na ikoki.
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 Ulai Isisoso na imokino, “Koi mo Apolofamoni alisai nali no.” Ulai Isisoyo, “Apolofamoni aliya alisai posinuwo mo, Apolofamoni moloso paluwainuwo.
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Ulai tukolomono mulu na tiyonuwo. Hani monoi woi? Motu imo saso timonukuwo, imo motu Kotoyo no imonoki no. Hani monoi tukolomono mulu tiyonuwo? No mo Apolofamoni molo muwoi.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Momaini apononi moloso taluwainuwo.” Ulai toiyo, “Koi mo uloliyo ali iyali muwoi. Koto tota saso mo koini Apou nali.”
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Koto mo moini apono mo, yo monoi mani, mulu punumononuwo. Yo mo Kotoni ausai amukonoki, isoi tolokaina konoki. Asani muluyo pa amukonokiso, totayosu mo na imono taikiyoki.
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 Hani monoi pa tosainonuwoso, yani imo no? Moi mo iyo mo uku, no monoi no.
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Apono mo Sokolo Nokota Wai, totani alalo, moi mo. Totani muluso na taluwai manonuwo. Noko tukuwoli nokota, to mo, tokusai ainoso lolai. Imo motu muluwoi muwoi, imo motu pa tolukasomoiso. Nokoso ifoluwaikalo imo mo tani ima imo na. Ulai afonimaiso? Noko ifoluwaikalo nokota siyoli na. Wiyouwa wiyou, noko ifoluwaiko noko komaso nokoni apitono na.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Asasu mo motu imo na timonukuwo. No monoi no pa tukwaimononuwoso.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 Moi nokotayo no molo koiyau foli monoi no moloi yomu unumono monoi? Yo mo pa taluwaimoiso. Yo mo motu imo saso na timonukuwo. Hani monoi pa tukwaimononuwoso?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Moi mo Kotoni noko nokolalo muwoi, no monoi no tani imo pa tukwainuwoso. Kotoni noko nokolalo mo tani imo na tukwai itouniyaimono.” Aino na ikoki, Isiso mo.
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 Nosai no mo; Yuto noko mo alisiyolikino, imokino, “Somaliya nokota wai nono mo, kwalu kwalu mulu na. Popuwayo na tuwokaini. Nonayo na piyomu.”
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Ulai na ikoki, “Popuwayo noiyo. Yo mo asani Apou auwosisimowoi muwoi, na tokisosomi. Moisu mo pa tokisosomimononuwoso, na tauwosisimomononuwo.
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Yo mo asa amu siyoloso pa tokaluwaiyaloso. Yani siyolo kaluwaimono nokota siya mo na tolo. Alisiyolimono foli monoi na uwokomoinuwomo.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Motuwa na timonukuwo. Noko mo yani imoso aluwaiyakimo, pa kalokaiyoiso.”
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 “Topokoni.” Yuto noko mo imokino, “Topokoni. Wiyouwa wiyou, nono mo kwalu kwalu mulu na, popuwayo na tuwoni. Apolofamo mo na kaloki, yau. Kotoni mulu lukasiko noko iyali mani, na kolikaliki, yau yau. Ulai hani monoi tiyomuni, “Noko mo yani imoso aluwaiyakimo, pa kalokaiyoiso.”
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 A, aniyopa Apolofamoso no tosouwaini? To mo na kaloki, yau. Kotoni mulu lukasiko noko mani, na kolikaliki, yau yau. A, nona amu monoi tiyomuni, noko siyoliwo.” Ainoso na imokino.
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Asa amu siyoloso kaluwaiyakimo, afonimaiso na yomoimo. Ulai yo muwoi, yani Apousu mo yani siyoloso na tokaluwaimono. Yani siyolo kaluwaimono nokota tota monoi tiyamo ununuwo, “Koini Koto na.”
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Moi mo to monoi mo sai muwoi. Asasu mo sai. Yo piyomu mo, “Yo mo sai muwoi,” pifoluwaikomonukuwo, moi komiyai potolo. Ulai yo mo sai, tani imoso na tukwai itouniyaimomoi.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Moini aniyopano Apolofamo, to mo yo amukonoso kwaimono monoi mulu mo siyoli. Ulukukumo siyoli. Yo amukonoso na kwaimonoki, na molokiki, to mo.”
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 Ulai Yuto noko sisiyoliyo, “Apolofamo no moloi ki monoi, nono no? Nono mo autano saso, aisamu 50 mo souwaikowoi muwoi, amai.”
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Atinoyo Apolofamo mo kiwoi muwoi, yo mo na tolokainoki.”
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 Aino no ikoki mo; tomoki ifoloko unukino, tukolo monoi louwa fi. Ulai na kukalokoki, lotu nu siyolisai lofuki.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.