João 5
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI
1 Nosai no mo; Yolusolimo nokonu siyoliso amiyoki, Isiso mo. Yuto nokoni mi fou fouko popo siya na, no monoi no amiyoki.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Yolusolimo nokonu siyoli mo koki fiyaimokai, muluso tu tanoki. Koki fiyaimokai itu loti mo yapoli na. Itu loti siya siyolo mo Sipo Koloni Itu na. Nonani itu aumoifaso mo iwo toi, iwo toku iwo koufa na. Nonani iwo toku iwo mo Pitisato tokaluwai manono. No mo Hipolu imosai, Yuto nokoni imosai na. Fulomu nu naino siya uwai kololi anokoukukai, iwo toku ilomai.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 Noko molopoi, noko kopokoiyau nokoyo si liyaiki, molo kau kau nokowoi naino fona nomoli nomoli nokowoi. [Iwo moli moli monoi foumo si liyaiki.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Nuwoi siya mo Kotoni kumoki nokotayo iwo toku iwoso pamukonomosiki, iwoso pomoli moli tola konomosiki. Iwo moli moli uwai; totawoi nokotayo amukono mo, ai mo uwai.]
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Aniyopa ai nokota mani, tanokainoki. Tokusai ai uwokaiki, aisamu molopoi, 38.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Nosai no mo; Isiso mo tumoki, nonani nokota tanokainoso kwaiki, aniyopa ai no uwokaiki no, na imoki, “A, noko itouniyaimo tolo mulu monoi tiyoni?”
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Nosai no mo; noko koiyau mo fowaki, “Noko Siyoli, yo mo asaso. Iwo moli molimai mo nokoyo fasimonowoi muwoi, iwoso kawiyo konomonowoi muwoi, iwo no moloi louko monoi? Iwo louko mo waliyo. Yo mo iwoso louwa tolouka konomosi, ulai nokoyo na tosouwaimonomosino.”
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Na potolau. Molo tokosi na palomako, na pomoi.”
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Imoki mo; lolai siyaso waliyo na toloki, na manoki, molo tokosi na alomakoki.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 No monoi no Yuto noko sisiyoli mo Isisoyo itouniyaimokai nokotaso ima tumokino, “Lolai mo mi fou fouko ulo. Hani monoi molo tokosi tosokunalomanikoni? Aniyopa imoyo tiyomuko au.”
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Ulai ikoki, “Itouniyaimomonokai nokotayo imono, “Molo tokosi na palomako, na pomoi.”
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Nosai no mo imokino, “A, nonani nokota no noi? Hani monoi imoni, molo tokosi alomako monoi no?”
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Isisoyo itouniyaimokai nokotasu mo sai muwoi, to mo sosoli, noiyo poimo. Noko nokolalo molopoi ukouniyaikokai. Ulai moloi ki monoi, Isisoso no?
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Nosai no mo; Isiso mo lotu nu siyoliso kiya tiki, na imoki, “Na pukwaimono. Waliyo na totoloni. Molo koiyauso noiyo aluwaiyoi. Wonikaluso koiyau siyoliyo aiko uwokaiyoini.”
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Imoki mo; Yuto noko sisiyoliso ikanoki, ikoki, “Isisoyo itouniyaimomonokai, Isisoyo nali.”
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 No monoi no mo, Yuto noko sisiyoli mo Isiso uwokino. Mi fou fouko ulomai itouniyaimokai foli monoi uwokino.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Ulai ikoki, Isiso mo, “Yani Apou mo tokusai ititounikaimoi, ulo ulo saiso saiso ainoso lolaiwoi. Asa mani, ainoso na, tomoso nali.”
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Nonani imo monoi, tukolo mulu siyoli monoi yalokino, Yuto noko sisiyoli mo. Na iyamoki, “Mi fou fouko ulomai itouniyaimokai mo au. No mo koufa. Ulai Koto monoi tokaluwai, totani apitonowo. Wiyouwa wiyou. Ulai moloi yomu monoi, Koto toti mo tomosowo.” Yuto noko sisiyoli mo aino iyamoki, tukolo mulu monoi na yokino.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Nosai no mo; Isiso mo Yuto noko sisiyoliso na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Kotoni awitono yo mo asani amiyoso pa tiyomoiso. Apou Siyoliyo yaloso yo tukwaimoi, na tiyalo. Apou Siyoliyo no tiyalo no, tani awitono yo mani, tiyalo.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Apou Siyoli mo mulu tunumono, tani awitono yo monoi. Hani hani no tiyalo no, na towiyolumonalo. Mulu ifolaluwawoi mi no wiyolukomokinukuwo no, no mo koulolofasu. Mi sisiyoli wiyolumonakimo, ya na analoimo, moini molo timai. Wiyou, na mulumolokaloinuwomo.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Apou Siyoli mo yau yau noko tolusokokaimoi, yausai. Ta noinomo tosi itouniyaimomoi. Noinoso na, tani awitono yo mani, tomoso na tiyo. Asani muluyosu, noko nokolalo tosi itouniyaimo liyai.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Apou Siyoli mo molo koiyau foli monoi yomukaiwoi muwoi, asaso na imonokaiki, “Nonayosu pa yomukai, molo koiyau foli imo mo.” Ainoso imonoki.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Ya molo koiyau foli monoi yomakimo, noko nokolalo komasoyo na kisosomimonoinomo. Apou Siyoli tokisosomi manono. Noinoso kisosomimonoinomo. Nokoyo kisosomimono somiso mo, yani Apouso no moloi kisosomi monoi? Na imono taikiyoki.” Isiso mo aino na ikoki, Yuto noko sisiyoliso mo.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 Ulai na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Noko mo yani imoso kwai itouniyaimakimo, imono taikiyo nokotaso mulumolo luwaiyakimo, aniyopa poi poi yousi itouniyaimoimo. Molo koiyau foli monoi pa uwoyoiso. Nonani nokota mo kolikali moloso yasoi utukaimo, yousi itouniyaimo moloso na taluwaimoi.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Motuwa na timonukuwo. Amuwoi tino mo kolikali moloso aluwai nokoyo yani imoso kwaimonoinomo. Kotoni awitono, yani imoso kwaimono itouniyaimakinomo, na si itouniyaimoimo, aniyopa poi poi. Lolaisu mani, ainoso na.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Apou Siyoli mo noko muwokokai, aniyopa poi poi si mano monoi. Tani awitono yo mani, noko muwokokai, aniyopa poi poi si mano monoi. Nonani amiyo na amonoki.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Yo mo asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota. No monoi no imono taikiyoki, “Molo koiyau foli imo mo nonayo na pa yomukai.”
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Hani monoi tomulumoloko manonuwo? Amuwoi tino mo noko yau yau mo yani imo kwaimonoinomo. Asiso toku no aiko ukukino no, nonani noko iyali mo yani imo kwaimonoinomo,
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 na auwonouloimo. Molo koiyauso aluwai noko mo auwonouloimo. Nosai no molo koiyau foli monoi na uwokoimo. Molo itouniyaimoso aluwai noko mo auwonouloimo, na si itouniyaimoimo, aniyopa poi poi.” Aino na ikoki, Isiso mo.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 Ulai ikoki, Yuto noko sisiyoliso. Isiso mo na ikoki, “Yo mo asani amiyoso mo pa tiyomoiso. Molo koiyau foli imo yomukaiyakimo, motu imo na yomukaiyoimo, motu nali. Ulai afonimaiso? Asani muluyosu yomukaiwoi muwoi, imono taikiyo nokotani muluyoso na yomukaiyoimo.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 Asa amu monoi yomukaiyakimo, ulai moloi kwaimono monoi, moi no?
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Noko siyayosu mo na tiyomu unumonokai, Apou Siyoliyo mo. Motu na tiyomukai. Yo mo sai.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Toku moi mo nokoso iko taikiyokinuwo, Iyono imano monoi, “Nono no noi, woi?” Ulai Iyono mo asa monoi aino imo posasokoki, imo motu nali.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Yo fasimono monoi pa posasokokiso. Moi fasikomo monoisu na posasokoki, moiyo mulumolo luwaimono monoi, samiyaikiyo monoi. No monoi no timonukuwo, Iyononi imo monoi.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Iyono mo ta komiyai amukoki, na fupiniyaimoki. Tani imo mo saponi komiyai. Fokufaso kwaimokinuwo, molokimokinuwo.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 Iyononi imo no posasoko unumonoki no, no mo koufa hani. Mi ya no tanomoi no, no mo siyoli hani. Apou Siyoliyo imono taikiyoki, totani mi uwaimo monoi. Nonani misu na tanomoi, yo mo, moini molo timai. No monoi no na towiyononinukuwo, Apou Siyoliyo imono taikiyoki mo.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Apou Siyoli to mani, asa monoi na yomu unumonoki. Tani ko na mo moi mo kwaiwoi muwoi, tani amu molo mani, kiwoi muwoi.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Tani imo monoi pa tomulumoloko manonuwoso. To mo na imono taikiyoki, ulai pa tomulumolo luwaimononuwoso.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Aniyopa poi poi si itouniyaimo monoi tiyonuwo, no monoi no Kotoni puko imoso tokokalo manonuwo. Hani monoi moi no sai pakoso, asa monoisu tiyomuko unumono no?
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Ulai wiyou tiyamonuwo, yoso pa tomulumolo luwaimononuwoso. Aniyopa poi poi no moloi si itouniyaimo monoi, moi no.” Isiso mo aino na ikoki, Yuto noko sisiyoliso.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 Ulai ikoki, “Nokoyo yani siyolo kaluwaimono mulu monoi pa tiyoso, yo mo.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Moi mo folo. Noko sisiyoli si mulu monoi na tiyonuwo. Koto monoi mulu pa tununuwoso. Yo mo sai.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Yani Apouyo imono taikiyoki. Ulai yani imo na tokulalimononuwo. Afonimai nokoyo totaini muluyosu ima tumonuwo mo, imo kulalikowoi muwoi, waliyo na mulumolo luwaikonuwo.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 A, yoso no moloi mulumolo luwaimono monoi, moi no? Nokoni molo timai noko sisiyoli si mulu saso tiyonuwo. Kotoni molo timai noko sisiyoli si mulu pa tiyonuwoso, Kota Kotoni molo timai. No monoi no yoso pa tomulumolo luwaimononuwoso.
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Moini molo koiyau foli monoi mo Apou Siyoliso pa faumiyoiso, yo mo. Musi aniyopa nokota siyoli, totani imo monoisu na auwosikomoinuwomo, Apouni molo timai. Musini imoso louwa taluwainuwo, tiyamonuwo, aniyopa poi poi si itouniyaimo monoiwo.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Musi mo asa monoi aino imo na kumo unumonoki. Musiso waliyo pomulumoloko ununuwo mo, yoso mani, pomulumolo luwaimononuwo.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Musiyo toku no kumo unumonoki no, nonani imoso pa tomulumolo luwainuwoso. No monoi no yani imo mani, tomoso na, pa tomulumolo luwaimononuwoso.” Isiso mo aino na ikoki, Yuto noko sisiyoliso.
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.