João 20
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARA
1 Nosai no mo; tinosai somosaiyamai, folosu mo amai, nomai no mo, Moili mo ai unu asi iso na manosoki, Makotalo nukonuyo mo. Yu asi i mo tumosoki mo, ai unu i ufiyaimo tomoki mo kolalikaiso na kiya tumoki.
1 No primeiro dia da semana, Maria Madalena foi ao sepulcro de madrugada, sendo ainda escuro, e viu que a pedra estava revolvida.
2 Nosai no mo; namoli ifouso monoi fumosanoki, Saimo Pita noko ti mo na ika tumoki, Saimo Pitawoi Isisoni siyokutono itouniyaimowoiso. Totiso na ika tumoki, “Oi, Noko Siyoli yau mo yasoi na alomanono. Yu asi i mo yau mo uwofa na kinoki. Koi mo sai muwoi, moiso monoi poimo alomanono. Koi mo sosoli.”
2 Então, correu e foi ter com Simão Pedro e com o outro discípulo, a quem Jesus amava, e disse-lhes: Tiraram do sepulcro o Senhor, e não sabemos onde o puseram.
3 Ikoki mo; na amufukino, ai unu moloso monoi na manokino, Pita noko ti mo.
3 Saiu, pois, Pedro e o outro discípulo e foram ao sepulcro.
4 Fufumuwanoki. Pitaso na souwaiki, siyokutonoyo mo. Toku na fiyamosiya tumoki, ai unuso.
4 Ambos corriam juntos, mas o outro discípulo correu mais depressa do que Pedro e chegou primeiro ao sepulcro;
5 Na tu luluwaiki, tuno saso siso tu kokoki. Asi i poiso mo lotiwoi muwoi.
5 e, abaixando-se, viu os lençóis de linho; todavia, não entrou.
6 Nosai no Saimo Pita, namolisai no tumoki mo, to mo na lotiki, asi iso. To mani, tuno siso na kokoki.
6 Então, Simão Pedro, seguindo-o, chegou e entrou no sepulcro. Ele também viu os lençóis,
7 Komumai yalokono tuno mani, na kiki. Tuno sopo sopo kwasai tanowoi muwoi, siyasai na tanoki, ikomokai.
7 e o lenço que estivera sobre a cabeça de Jesus, e que não estava com os lençóis, mas deixado num lugar à parte.
8 Nosai no toku fuma tumo nokota mani, na lotiki. Nonani siyokutono mo uwofa kiyaloki mo, na mulumolokoki, “Yausai na auwoniyou.”
8 Então, entrou também o outro discípulo, que chegara primeiro ao sepulcro, e viu, e creu.
9 Isiso yausai auwoniyou monoi na, ainonani monoi mo Kotoni puko imoyo na tiyomuko. Totisu mo sai muwoi, nonani imo folosai mo, amai.
9 Pois ainda não tinham compreendido a Escritura, que era necessário ressuscitar ele dentre os mortos.
10 Tuno kokokino mo; nuso ifou manokino.
10 E voltaram os discípulos outra vez para casa.
11 Moili mo yu asi iso fu soni tolosoki. Na sinaloki, na tu luluwaiki, yu asi iso na tu kiki.
11 Maria, entretanto, permanecia junto à entrada do túmulo, chorando. Enquanto chorava, abaixou-se, e olhou para dentro do túmulo,
12 Oi, Kotoni kumoki noko tiso na tu kokoki, kumoki nokota ti tu yousiso. Wiyouwa wiyou, tuno kamo kamowoi. Isiso yau akokai kwalomai tu yousikainokino. Siya mo komusai. Siya mo fona tisai.
12 e viu dois anjos vestidos de branco, sentados onde o corpo de Jesus fora posto, um à cabeceira e outro aos pés.
13 Nonani noko ti mo na isokino, “Woli, hani monoi tosonini?” Moili mo, “Yani Noko Siyoli yau na alomanono. Yo mo sai muwoi, moiso poi alomanono.” Moili mo ainoso ikoki.
13 Então, eles lhe perguntaram: Mulher, por que choras? Ela lhes respondeu: Porque levaram o meu Senhor, e não sei onde o puseram.
14 Ikoki mo; na alosiki, namoli moloso monoi na kiki, noko tolokainoso. Isiso mo na tolokusa tumoki. Ulai noni mo sai muwoi, piyomusoki, noko siyawo.
14 Tendo dito isto, voltou-se para trás e viu Jesus em pé, mas não reconheceu que era Jesus.
15 Na isoki, “Woli, hani monoi tosonini? Noiso tikolini?” Isiso mo aino na isoki, ulai noni mo piyomusoki, isi samuku nokotawo. Na imoki, “Woli, na poimo alomanoni mo, na pimono, moiso akaiyanoni. Yo mo ananoimo.”
15 Perguntou-lhe Jesus: Mulher, por que choras? A quem procuras? Ela, supondo ser ele o jardineiro, respondeu: Senhor, se tu o tiraste, dize-me onde o puseste, e eu o levarei.
16 Ulai Isiso mo totani siyolo na kaluwaisoki, “Moili.” Na alosimoki, na imoki, “Laponi.” Yuto nokoni imosai na imoki, “Laponi,” Hipolu imosai. Nonani imo folosai mo aiyolokomomoko nokota.
16 Disse-lhe Jesus: Maria! Ela, voltando-se, lhe disse, em hebraico: Raboni (que quer dizer Mestre)!
17 Nosai no mo; Isiso mo na isoki, “Noiyo komikaimonoi. Yo mo Apou Siyolini auso amai amiyoimo, no monoi no. Ulai yani woli iyaliso noinoso na pikano. Yo mo Apouni auso ifou amiyoimo. To mo yani Apou saso muwoi, momaini Apou na. Yani Koto saso muwoi, momaini Koto na.” Aino na isoki, Isiso mo.
17 Recomendou-lhe Jesus: Não me detenhas; porque ainda não subi para meu Pai, mas vai ter com os meus irmãos e dize-lhes: Subo para meu Pai e vosso Pai, para meu Deus e vosso Deus.
18 Nosai no mo; Moili, Makotalo nukonu mo imo posasokanoki. Isisoni siyokutono iyaliso na ikoki, “Yo mo Noko Siyoliso yasoi na ki.” Aino ikoki. Isisoyo no isoki no, nonani imo mani, na ikoki.
18 Então, saiu Maria Madalena anunciando aos discípulos: Vi o Senhor! E contava que ele lhe dissera estas coisas.
19 Nosai no mo; amolokimai Isisoni siyokutono iyali mo nuso ukouniyaikokaiki. Itu mo na asikaikino. Yuto noko sisiyoli monoi kokolokoki, no monoi no. Ulai Isiso mo na tolo tomasika tiki, na ika tiki, “Mulu tomokiso na posiwo.”
19 Ao cair da tarde daquele dia, o primeiro da semana, trancadas as portas da casa onde estavam os discípulos com medo dos judeus, veio Jesus, pôs-se no meio e disse-lhes: Paz seja convosco!
20 Aino na ikoki. Ikoki mo; nosai no naino ti uluo na wiyolukoki, amoli uluowoi na wiyotiki. Wiyouwa wiyou, Noko Siyoliso kikino mo, siyoliso na molokimokino.
20 E, dizendo isto, lhes mostrou as mãos e o lado. Alegraram-se, portanto, os discípulos ao verem o Senhor.
21 Ulai na ikoki, “Mulu tomokiso na posiwo. Apou Siyoliyo imono taikiyoki, “Noko nokolaloni auso na pamukono.” Noinoso yo mani, na timo taikiyonukuwo, “Noko nokolaloso na pikalowo.” Isiso mo siyokutono iyaliso aino na ikoki.
21 Disse-lhes, pois, Jesus outra vez: Paz seja convosco! Assim como o Pai me enviou, eu também vos envio.
22 Ikoki mo; na ufosikoki, na ikoki, “Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo ya na tanoninukuwo, fuo.
22 E, havendo dito isto, soprou sobre eles e disse-lhes: Recebei o Espírito Santo.
23 Moiyo noko siyaso imo futo popomuwa somiso mo, Koto mani, pa popomuwayoiso, imo mo amai, molo koiyau monoi imo mo. Moisu mo popomuwayakinuwomo, Koto mani, imo mo futo nali no, molo koiyau monoi imo mo.” Isiso mo siyokutono iyaliso aino na ikoki.
23 Se de alguns perdoardes os pecados, são-lhes perdoados; se lhos retiverdes, são retidos.
24 Isisoyo siyokutono iyaliso koka tumomai Tomo mo toiwoi yousiwoi muwoi. Noko molo tiwoi mulumai nokota na. Siyolo siya mo Titimaso. Nonani siyolo imo folosai mo noino, atinoyo komu tiwoi kokoki.
24 Ora, Tomé, um dos doze, chamado Dídimo, não estava com eles quando veio Jesus.
25 No monoi no siyokutono iyaliyo imokino, “Siyoli Nokota mo yasoi na kinoki.” Ulai Tomoyo, “Topokonuwo. Naino uluo koko somiso mo, waliyo pa mulumolo luwaiyoiso. Naino muwoyo mo simosiyo iso loti somiso mo, waliyo pa mulumolo luwaiyoiso. Nainoyo amoli uluo muluso noimo somiso mo, waliyo pa mulumolo luwaiyoiso.”
25 Disseram-lhe, então, os outros discípulos: Vimos o Senhor. Mas ele respondeu: Se eu não vir nas suas mãos o sinal dos cravos, e ali não puser o dedo, e não puser a mão no seu lado, de modo algum acreditarei.
26 Nosai no mo; amoloki nano siya, 7 mo uwai; nomai no mo nuso ti monoi ukouniyaikoki. Tomo mani, na yousi tomasikoki. Itu mo na asikaikino. Itu asikaikino mo, ulai Isiso mo na tolo tomasika tiki, na ika tiki, “Mulu tomokiso na posiwo.”
26 Passados oito dias, estavam outra vez ali reunidos os seus discípulos, e Tomé, com eles. Estando as portas trancadas, veio Jesus, pôs-se no meio e disse-lhes: Paz seja convosco!
27 Tomoso na imoki, “Naino muwoyo na pokomimono. Na pokoko, yani naino tiso. Nainoyo na ponoimo taikiyo, amoli uluoso na ponoimomono. Mulu tiwoi noiyo yoi. Na pomulumolo luwaimono.”
27 E logo disse a Tomé: Põe aqui o dedo e vê as minhas mãos; chega também a mão e põe-na no meu lado; não sejas incrédulo, mas crente.
28 Nosai no mo; Tomoyo na imoki, “Nono mo yani Siyoli Nokota na, yani Koto nali no.”
28 Respondeu-lhe Tomé: Senhor meu e Deus meu!
29 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “A, tomulumolo luwaimononi? A, kimono monoi tomulumolo luwaimononi? Kimono somiso noko mo mulumolo luwaimonakinomo, toi mo siyoliso na molokiyoinomo.” Aino na imoki, Tomoso mo.
29 Disse-lhe Jesus: Porque me viste, creste? Bem-aventurados os que não viram e creram.
30 Isiso mo mulu ifolaluwawoi mi na pano manoki, siyokutono iyalini molo timai. Mi siyai monoi ninani pukoso mo kuluwoi muwoi. Pounu pa kulukiso.
30 Na verdade, fez Jesus diante dos discípulos muitos outros sinais que não estão escritos neste livro.
31 Mi siyai monoisoso niya kulukai, moiyo Isisoso mulumolo luwai monoi, Kolaisoso, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, noko nokolalo moi fasikomomoka tumo monoi, Kotoni awitono nali. Nonani nokotaso mulumolo luwaiyakinuwomo, aniyopa poi poi na si itouniyaimo manoinuwomo. Ulai afonimaiso? Tani ami mo siyoli na.
31 Estes, porém, foram registrados para que creiais que Jesus é o Cristo, o Filho de Deus, e para que, crendo, tenhais vida em seu nome.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.