João 1

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Tokuwa toku hani hani mo auwonouluwoi muwoi, noko mo na tolokainoki. Imo kaluwaiki, tani siyolo mo. Kotoni auso tolokainoki. Koto mo tomoso, to mo.
1 No princípio, aquele que é a Palavra já existia. A Palavra estava com Deus, e a Palavra era Deus.
2 Tokuwa toku tani auso na potoloki, Imo mo.
2 Ele existia no princípio com Deus.
3 Noko no mo, tani siyolo mo Imo, nonani nokota mo Kotoyo noinomo hani hani komaso na mulumolokoki, na auwonouluki. Ainoso nali no auwonouluki. Ta mulumoloko somiso mo, pa pauwonouluso.
3 Por meio dele Deus criou todas as coisas, e sem ele nada foi criado.
4 To mo itouniyaimoso si kiyo nokota. Totayo noinomo saponi komiyai towimoi, noko nokolaloni molo timai. Moiyo Koto saino monoi towimoi.
4 Aquele que é a Palavra possuía a vida, e sua vida trouxe luz a todos.
5 Nonani saponiyo mo folosumonoso na towi kolomoi. Folosuyo saponi mo pa tosouwaiso. Saponi mo na towimoi.
5 A luz brilha na escuridão, e a escuridão nunca conseguiu apagá-la.
6 Nosai no mo; nokoso imo taikiyoki, Kotoyo. Tani siyolo mo Iyono. Na imo taikiyoki,
6 Deus enviou um homem chamado João
7 “Yani saponi monoi na poposasokano.” Nonani saponi monoi posasoko wiyotiya tumoki, noko nokolaloyo saino monoi. Imoso mulumolo luwai monoi na ika tumoki, noko komaso nokoyo mulumolo luwai monoi.
7 para falar a respeito da luz, a fim de que, por meio de seu testemunho, todos cressem.
8 Tota amu mo saponi komiyai pa wikiso. Saponi monoisu na posasoka tumoki.
8 Ele não era a luz, mas veio para falar da luz.
9 Nonani saponi mo saponiya saponi. Asi asi noko nokolalo moini auso na auwoniyouwaloki, na towiyalo, moini molo timai. Moiyo Koto saino monoi towiyalo.
9 Aquele que é a verdadeira luz, que ilumina a todos, estava chegando ao mundo.
10 Noko no mo, tani siyolo mo Imo, to mo asiso na tolokaina konoki. Kotoyo noinomo hani hani komaso mo toku yasoi mulumolokoki, no monoi no auwonouluki. Ulai tumomai asi asi noko nokolaloyo to monoi mo sai muwoi.
10 Veio ao mundo que ele criou, mas o mundo não o reconheceu.
11 Totani asiso tumoki, ulai totani asi noko nokolaloyo wiyou iyamoki.
11 Veio a seu próprio povo, e eles o rejeitaram.
12 Noko siyaisu mo waliyo na iyamoki, na mulumolo luwaikino. No monoi no na ikokaiki, “Kotoni alalo na pa siwo.”
12 Mas, a todos que creram nele e o aceitaram, ele deu o direito de se tornarem filhos de Deus.
13 Kotoni alalo nali no, totani muluyosu. Atino iyaliyo kokolo monoi muwoi, apitono iyalini alisai monoi muwoi. Nokoni muluyo muwoi, Kotoni muluyosu totani alalo nali no.
13 Estes não nasceram segundo a ordem natural, nem como resultado da paixão ou da vontade humana, mas nasceram de Deus.
14 Noko no mo, to monoi kaluwaiki, Imo, to mo noka noko na wiyonoki, koini auso tolokaina konoki. Tani ami siyoliso yasoi kikinoki. Wiyou, ami siyoliwoi tolokainoki, Apitono Siyolini muluyosu. Awitona awitono siyasu, no monoi no. Nonani nokota mo noko fasiko mulu mo siyoli, wiyou. Suomoso monoiso tofasimokomoi. Wiyou, to mo Kota Koto na wiyomokoki.
14 Assim, a Palavra se tornou ser humano, carne e osso, e habitou entre nós. Ele era cheio de graça e verdade. E vimos sua glória, a glória do Filho único do Pai.
15 Iyono mo posasokoki, siyoliso piyomumosiki, “Ni mo noko, yo toku no yomu unuki no, noino, “Noko mo namolisai tumoimo, asa monoi, ulai na tosouwaimono. Noko siyoli, wiyou. Toku ino yani anoiyo kimonowoi muwoi, nonani nokota mo you tolokainoki, no monoi no tosouwaimono.”
15 João deu testemunho dele quando disse em alta voz: “Este é aquele a quem eu me referia quando disse: ‘Alguém virá depois de mim, muito mais poderoso que eu, pois existia muito antes de mim’”.
16 Noko fasiko mulu mo siyoli, wiyou, no monoi no fasimoko manoki fasimoko manoki fasimoko manoki. Suomoso monoiso na tofasimokomoi.
16 De sua plenitude todos nós recebemos graça sobre graça.
17 Kotoyo noinomo Musiyo imo ami posasoko wiyotiki, aniyopa noko nokolaloso. Toi aluwai monoi posasoko wiyotiki. Ulai moloi aluwai monoi? Ulai noko no kaluwaiki no Imo, Isiso Kolaiso nali, to mo suomoso monoiso na fasimoka konoki. Kota Koto na wiyomoka konoki.
17 Pois a lei foi dada por meio de Moisés, mas a graça e a verdade vieram por meio de Jesus Cristo.
18 Noko siyayo Kotosu mo kiwoi muwoi. Koto tomoso nokota, awitona awitono saso, to mo Kotoso na tokimoi. Apitono Siyolini nainomai yousikaino nokota, totasu mo Apitono na wiyomokoki, Koto nali.
18 Ninguém jamais viu a Deus, mas o Filho único, que mantém comunhão íntima com o Pai, o revelou.
19 Yuto noko sisiyoli, Yolusolimo nokonu siyoliso no siki no, toiyo nokoso iko taikiyokino, “Iyononi auso na ponuwo.” Lotu samukuko nokowoi Liwaini alisaitono nokowoi, toiso iko taikiyokino, “Iyononi auso na ponuwo.” Na iyamo taikiyoki, “Nono no noi? A, Kotoyo muwokini?”
19 Este foi o testemunho de João quando os líderes judeus enviaram de Jerusalém sacerdotes e levitas para lhe perguntar: “Quem é você?”.
20 Imo kukalokowoi muwoi, toini molo timai na fowakoki, “Yo mo Kolaiso muwoi. Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasimoka tumo monoi, no mo yo muwoi.”
20 Ele respondeu com toda franqueza: “Eu não sou o Cristo”.
21 Ulai imokino, “Moloi woi, nono no noi? A, Ilaiya, Kotoni mulu lukasiko nokota, nono no? Nonani aniyopa nokota poimo, nono mo.” Fowakoki, “Yoi, yo mo Ilaiya muwoi.” “A, Kotoni mulu lukasiko nokota siyoli siya, nono no? Koi no tofoumonoki no, nonani nokota poimo.” “Yoi, yo mo nonani nokota muwoi.”
21 “Então quem é você?”, perguntaram eles. “É Elias?” “Não”, respondeu ele. “É o Profeta por quem temos esperado?” “Não.”
22 Nosai no mo imokino, “Na pimoko, nono no noi? Imoko taikiyo nokoso moloi ikoikimo, koi no? Nona amu monoi na pimoko, hani mi poi tanoni.”
22 “Afinal, quem é você? Precisamos de uma resposta para aqueles que nos enviaram. O que você tem a dizer de si mesmo?”
23 Iyono mo na fowakoki, “Aisaiyayo asa monoi toku kumo unumonoki,
23 João respondeu com as palavras do profeta Isaías: “Eu sou uma voz que clama no deserto: ‘Preparem o caminho para a vinda do Senhor!’”.
24 Nosai no mo; nokoyo no iko taikiyokino no, siyai mo Falisi moloso aluwai noko,
24 Então os fariseus que tinham sido enviados
25 toi mani, Iyonoso na imokino, “Nono mo Kolaiso muwoi, Ilaiya muwoi. Kotoni mulu lukasiko nokota siyoli siya muwoi. Ulai moloi monoi iwoso tuluwako manoni, noko muwokokai monoi?”
25 lhe perguntaram: “Se você não é o Cristo, nem Elias, nem o Profeta, que direito tem de batizar?”.
26 Fowakoki, Iyono mo, “Nasu, iwoso tuluwakomosi, yo mo. Ulai moini mulumai mo noko siya mo na totolokaino. Moi mo sai muwoi, to monoi mo.
26 João lhes disse: “Eu batizo com água, mas em seu meio há alguém que vocês não reconhecem.
27 To mo noko siyoli, ulai namolisai tumoimo, asa monoi. Noko siyoli, wiyou. Yo no moloi fasi monoi?”
27 Embora ele venha depois de mim, não sou digno de desamarrar as correias de sua sandália”.
28 Iyono mo aino ikoki, Pitano nokonuso, Yotano iwo ausaimiso. Noko nokolaloso puluwako tolo manoki, nomai no.
28 Esse encontro aconteceu em Betânia, um povoado a leste do rio Jordão, onde João estava batizando.
29 Nosai no mo; amuwoisai Iyono mo Isiso tumoso kwaiki mo, noko nokolaloso na ikoki, “Oi, noko tumoso na pukwaiwo. To mo Kotoni sipo uo komiyai tukoloinomo. No monoi no Koto mo imo mo futo, asi asi noko nokolaloni molo koiyau monoi imo mo.
29 No dia seguinte, João viu Jesus caminhando em sua direção e disse: “Vejam! É o Cordeiro de Deus, que tira o pecado do mundo!
30 Ni mo noko, yo toku no yomu unuki no, noino, “Noko mo namolisai tumoimo, asa monoi, ulai na tosouwaimono. Noko siyoli wiyou. Toku ino yani anoiyo kimonowoi muwoi, nonani nokota mo you tolokainoki, no monoi no tosouwaimono.”
30 Era a ele que eu me referia quando disse: ‘Um homem virá depois de mim, muito mais poderoso que eu, pois existia muito antes de mim’.
31 Toku asa mani, sai muwoi, noko to ni mo. Ulai moiyo to monoi saino monoi iwoso na uluwakoma tumokinukuwo, Isolilo noko nokolalo moiyo saino monoi na.”
31 Eu não o conhecia, mas vim batizando com água para que ele fosse revelado a Israel”.
32 Nosai no mo; ulai ikoki, Iyono mo. Na posasokoki, noino, “Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo kumokisai amukonoso kwaiki, yo mo. Anomu topi amukonoki, ninani nokotani auso tolokaina konoki.
32 Então João deu o seguinte testemunho: “Vi o Espírito Santo descer do céu na forma de uma pomba e permanecer sobre ele.
33 Imono taikiyo nokotayo toku yasoi imono somiso mo, yo mo to monoi mo pa posainoso. Iwoso uluwako monoi imono taikiyoki mo, na imonoki, noino, “Yani Mulu Itouniyaimo Nokotayo amukonoso kwaiyoinimo, nokoni aumai tolokaina konoso. Nonani nokotayo mo asani Mulu Itouniyaimo Nokotaso na imo taikiyoimo, noko nokolaloni mulu poiso. No monoi nosu muwokokaimonoimo.” Imono taikiyo nokotayo aino toku yasoi na imonoki.
33 Eu não sabia quem ele era, mas, quando Deus me enviou para batizar com água, disse-me: ‘Aquele sobre o qual você vir o Espírito descer e permanecer, esse é o que batizará com o Espírito Santo’.
34 Motu na fiyamosiki, yo mo yasoi na kiki, no monoi no imo amiso na timonukuwo, noko ni totumo no, to mo Kotoni awitono nali.” Aino na ikoki, Iyono mo.
34 Eu vi isso acontecer e, portanto, dou testemunho de que ele é o Filho de Deus”.
35 Nosai no mo; amuwoisai Iyono mo nosoni ulai potoloki. Siyokutono noko tiwoi tolo tomasimokino.
35 No dia seguinte, João estava novamente com dois de seus discípulos.
36 Nosai no mo; Isiso souwaikoso kwaiki mo, siyokutono noko tiso na ikoki, “Oi, souwaimoko nokotaso na pukwaiwo. To mo Kotoni sipo uo komiyai tukoloinomo.”
36 Quando viu Jesus passar, olhou para ele e declarou: “Vejam! É o Cordeiro de Deus!”.
37 Noko tiyo nonani imo kwaikino mo, Isisoso na aluwaikino.
37 Ao ouvirem isso, os dois discípulos de João seguiram Jesus.
38 Aluwai manokino mo, Isiso mo namoli molo kwaikoki, na ikoki, “Hani monoi tiyonuwo?” Fowakino, “Lapi.” Nonani imo folosai mo aiyolokomomoko nokota. Imokino, “Lapi, moiso totanomosini?”
38 Jesus olhou em volta e viu que o seguiam. “O que vocês querem?”, perguntou. Eles responderam: “Rabi (que significa ‘Mestre’), onde o senhor está hospedado?”.
39 Ikoki, “Kukuwo, na paluwaimonowo, na pokiya tumowo.” No monoi no aluwaikino, ulololi tanomosiso kiyanokino. Upimomai aluwainiyonokino. Tani auso yousikainokino, ainoso hani folosu.
39 “Venham e vejam”, disse ele. Eram cerca de quatro horas da tarde quando o acompanharam até o lugar onde Jesus estava hospedado, e passaram o resto do dia com ele.
40 Nonani nokota ti Iyononi imo no kwaikino no, Isisoso no aluwaikino no, toti mo Saimo Pitani auwatono Anotoluwoi noko siyawoi.
40 André, irmão de Simão Pedro, era um dos dois que ouviram o que João tinha dito e seguiram Jesus.
41 Isisoso utukaimokino mo; Anotolu mo auwatono Saimoso somaiso kiyanoki, na imoki, “Koti mo Kotoyo muwokaimoko nokota yasoi na kinoki, Isolilo noko moi fasimoko nokota mo.” No mo Koliko nokoyo Kolaiso tokaluwai manono.
41 André foi procurar seu irmão, Simão, e lhe disse: “Encontramos o Messias (isto é, o Cristo)”.
42 Nosai no mo yasoi; Saimo na kawiyo tumoki, Isisoni au mo. Isiso mo Saimoso kiki, na imoki, “Nono mo Saimo, Iyononi awitono. Ulai Sifaso, siyolo siyasai na kaluwaiyoinomo.” Sifaso mo Koliko imosai mo Pita. Pita imo folosai mo tomoki.
42 Então André levou Simão para conhecer Jesus. Olhando para ele, Jesus disse: “Você é Simão, filho de João, mas será chamado Cefas (isto é, Pedro)”.
43 Nosai no mo; amuwoisai Isiso mo yomukaiki, “Yo mo Kalili asiso tomoi.” Yomukaiki mo; na manoki. Manoki mo, nokoso kiya tumoki, tani siyolo mo Filipo. Na imoki, “Na paluwaimono.”
43 No dia seguinte, Jesus decidiu ir à Galileia. Encontrou Filipe e lhe disse: “Siga-me”.
44 Filipo mo Pisaito nokota. Anotolu noko ti Pitawoi, toti mani, Pisaito nokota ti.
44 Filipe era de Betsaida, cidade natal de André e Pedro.
45 Nosai no mo; Filipo mo noko siyaso kiya tumoki. Tani siyolo mo Nataniyalo. Nataniyaloso kiya tumoki, na imoki, “Noko Musiyo no kulu unuki no, Kotoni ami imo pukoso, nonani nokotaso yasoi na kinoki. Kotoni mulu lukasiko noko iyali mani, kulu unukino. To mo Isiso, Nasolito nokota, Yusifoni awitono.”
45 Filipe foi procurar Natanael e lhe disse: “Encontramos aquele sobre quem Moisés, na lei, e os profetas escreveram! Seu nome é Jesus de Nazaré, filho de José”.
46 Ulai Nataniyaloyo imoki, “Moloi su? A, Nasolito nokota no? Mi itouniyaimo no moloi ano monoi, Nasolito nokota no?” Fowaki, Filipoyo mo, “Na pokiya tumo.”
46 “Nazaré!”, exclamou Natanael. “Pode vir alguma coisa boa de Nazaré?” “Venha e veja você mesmo”, respondeu Filipe.
47 Nosai no mo; Isiso mo nonani noko tiso aluwamai kokoki, Nataniyalo monoi yomu unuki, “Noko nanu mo Isolilo nokota itouniyaimo nali. Ifoluwai muluwoi muwoi.”
47 Jesus viu Natanael se aproximar e disse: “Aí está um verdadeiro filho de Israel, um homem totalmente íntegro”.
48 Ulai Nataniyaloyo imoki, “A, yo monoi no moloi tosainoni?” Fowaki, “Filipoyo nono kausi somisomai aluwamai yousiso ya kwainoki, sipoki a folomai yousiso.”
48 “Como o senhor sabe a meu respeito?”, perguntou Natanael. Jesus respondeu: “Vi você sob a figueira antes que Filipe o chamasse”.
49 Na imoki, Nataniyaloyo mo, “Aiyolokomomoko nokota, nono mo Kotoni awitono nali. Isolilo noko koi samukumoko nokota siyoli, nono mo.”
49 Então Natanael exclamou: “Rabi, o senhor é o Filho de Deus, o Rei de Israel!”.
50 Ulai Isisoyo mo imoki, “Ya timonoki, sipoki a folomai kinoki mo, no monoi no tomulumolo luwaimononi. Moloi monoi woi? No mo koufa hanisu, siyoli haniso mo amai kiyoinimo.”
50 Jesus lhe perguntou: “Você crê nisso porque eu disse que o vi sob a figueira? Você verá coisas maiores que essa”.
51 Ulai ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Kumoki itu loti kolalikaiso kiyoinuwomo. Yoso mani, kimonoinuwomo, kolaliyai sopo komiyai, yo asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota. Kotoni kumoki nokoyo ifou kuno ifou yo liyaiso kwaikoinuwomo.” Isiso mo aino na ikoki.
51 E acrescentou: “Eu lhes digo a verdade: vocês verão o céu aberto e os anjos de Deus subindo e descendo sobre o Filho do Homem”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.