João 18
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Nosai no mo; Kotowoi imo lukaso uwai; Isiso iyali mo sauki, nuki. Nuki; Kitolo iwoso. Ausaimiso mo oli a wamo isi tu tanoki. Tokosiyaiyo tikino, isiso na tiki.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu juntamente com os seus discípulos para o outro lado do ribeiro de Cedrom, onde havia um jardim; e aí entrou com eles.
2 Uo nokoni auso kiyoko nokota Yutaso, to mo nonani isi mo sai. Isiso iyaliyo saiso saiso pukouniyaiko mosikino.
2 Judas, o traidor, também conhecia aquele lugar, porque Jesus muitas vezes havia se reunido ali com os seus discípulos.
3 No monoi no mo, nonani isiso na tumoki. Polimano noko iyali na koliyo tumoki, polimano noko iyaliwoi nokotalo iyalini mi anoti nokowoi. Mi anoti noko mo lotu samukuko nokowoi Falisi moloso aluwai nokowoi toiyo no iko taikiyokino no. Yutaso mo na koliyo tumoki. Toni lamowoi na kuloli tolika tumokino, kutalo tawoi lamu tawoi.
3 Tendo, pois, Judas recebido a escolta e alguns guardas da parte dos principais sacerdotes e fariseus, chegou a esse lugar com lanternas, tochas e armas.
4 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Noi tikoliya tumonuwo?” To mo sai, haniyo uwo mo. Amunoki, na ikoki, “Noi tikoliya tumonuwo?”
4 Então Jesus, sabendo de tudo o que ia acontecer com ele, adiantou-se e perguntou-lhes:
5 Nosai no toiyo, “Isiso, Nasolito nokota.” “Asasu,” na ikoki, Isiso mo. Uo nokoni auso kiyoko nokota Yutaso, to mani, tolo tomasikoki.
5 Eles responderam: — A Jesus, o Nazareno. Então Jesus lhes disse: Ora, Judas, o traidor, também estava com eles.
6 Isiso mo ikoki mo, “Asasu”, toi mo ifou asiyonuwanoki, na usukunalo konoki.
6 Quando Jesus lhes disse: “Sou eu”, recuaram e caíram por terra.
7 Ulai ikoki, “Noi tikoliya tumonuwo?” Ulai imokino, “Isiso Nasolito nokota tikoliya tumonoki.”
7 Jesus, de novo, lhes perguntou: Responderam: — A Jesus, o Nazareno.
8 Nosai no mo na ikoki, “Yasoi imonukuwo, asasu mo. Na kimona tumonuwo, yani woli iyali tofolo na nuwu.”
8 Então Jesus disse:
9 Isiso mo aino ikoki, tani imoyo motu fiyamosi monoi, toku no yomukaiki no, noino, “Noko yoso no muwokokaimonokini no, toi mo uwokaikowoi muwoi, asani nainomai tosi.”
9 Ele disse isso para se cumprir a palavra que tinha dito anteriormente: “Não perdi nenhum dos que me deste.”
10 Nosai no mo; Saimo Pita, to mo muwo sopowoi komi toli toloki mo, na kusomoniyouki, nokoni iyoso na tokoso kukiyowaiki, nainasai iyoso. Nokoni siyolo mo Malokaso, totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi ano nokota na.
10 Então Simão Pedro puxou da espada que trazia e feriu o servo do sumo sacerdote, cortando-lhe a orelha direita. E o nome do servo era Malco.
11 Ulai Isiso mo Pitaso na imoki, “Muwo sopo ifou na panali. Apou Siyolini imo no moloi kulali monoi, yo no? Nokoyo uwokaimono monoi na imono taikiyoki.”
11 Mas Jesus disse a Pedro:
12 Nosai no mo; na komikaikino. Isiso mo na komikaikino, polimano noko iyaliwoi totawoi polimanotawoi Yuto noko sisiyolini mi anoti nokowoi. Na konosuwakaikino,
12 Assim, a escolta, o comandante e os guardas dos judeus prenderam Jesus e o amarraram.
13 Anasoni auso kiyomanokino, Kaiyofani amokitononi auso. Isiso tukolomai Kaiyofa mo totawoi lotu samukuko nokota siyoli.
13 Então o levaram primeiramente a Anás, sogro de Caifás, sumo sacerdote naquele ano.
14 Nonani nokota mo Yuto noko sisiyoliso toku yasoi ikikokaiki, “Noko siyayo noko nokolalo kwalomai monoi kalo ukakimo, no mo waliyo.”
14 Ora, Caifás era quem havia declarado aos judeus ser conveniente morrer um homem pelo povo.
15 Isiso mo polimano iyaliyo kominalomanokino mo; Pita noko ti mo tanokokino, Saimo Pitawoi siyokutono siyawoi. Nonani siyokutono mo totawoi lotu samukuko nokota siyoliyo sai, no monoi no tani kokikokai poiso tanokalo tiki.
15 Simão Pedro e outro discípulo seguiam Jesus. Esse discípulo era conhecido do sumo sacerdote e, por isso, conseguiu entrar no pátio da casa deste com Jesus.
16 Pitasu mo itu lotisai fu fou toloki. Siyokutono mo lotu samukuko nokota sai, no monoi no ifou lofuki, itu samuku nukonuso isoki, “Yo no woli no waliyo tokawiyo ti?” Aino isoki, nosai no Pita kawiyo tiki.
16 Pedro, porém, ficou de fora, junto à porta. O outro discípulo, que era conhecido do sumo sacerdote, saiu, falou com a encarregada da porta e levou Pedro para dentro.
17 Ulai itu samuku nukonuyo Pitaso na imoki, “Nakomo nono mani, nu poiso tu tolo nokotani siyokutono na.” Ulai Pita mo na isoki, “Ya muwoi.”
17 Então a empregada, encarregada da porta, perguntou a Pedro: — Você também não é um dos discípulos desse homem? Ele respondeu: — Não, não sou.
18 Fulomu nali, ta yolikaikino. Ta asi siki, mi ano nokowoi polimano nokowoi. Pita mani, toini auso toloki, ta asiki.
18 Os servos e os guardas estavam ali, tendo acendido uma fogueira por causa do frio, e se aqueciam. Pedro estava no meio deles, aquecendo-se também.
19 Nosai no mo; totawoi lotu samukuko nokota siyoli mo Isisoso utolumaloki, “Nani siyokuno iyali no noiwo noko? Hani imo paiyoloko manani?”
19 Então o sumo sacerdote interrogou Jesus a respeito dos seus discípulos e da sua doutrina.
20 Ulai Isiso mo, “Yo mo wosu woso imo pa iko manokiso. Noko nokolaloni molo timaisoso imo lukasikalo manoki, yo mo. Lotu nu lolofawoi lotu nu siyolimaiwoi, nosoni saso yo paiyoloko manoki, Yuto nokoyo ukouniyaikomosimai.
20 Jesus lhe respondeu:
21 Hani monoi timononi? Noko nokolaloso na pikano. Toi mo sai, ya no ikoki no.” Noko siyoliso aino imoki, Isiso mo.
21 Por que o senhor está perguntando para mim? Pergunte aos que ouviram o que lhes falei. Eles sabem muito bem o que eu disse.
22 Imoki mo; nosai no polimanotayo na ifasiyaimoki. Tani auso tolokainoki, na ifasiyaimoki, imoki, “Siyoli nokotaso aino noiyo imoi. To mo lotu samukuko nokota siyoli na.”
22 Quando Jesus disse isto, um dos guardas que estavam ali deu-lhe uma bofetada, dizendo: — É assim que você fala com o sumo sacerdote?
23 Ulai Isisoyo imoki, “Yani imo mo koiyauso kwaimononi mo, ti monoi na piyomu unumono. Imo motu imoso yomu mo, hani monoi ifasiyaimomononi?”
23 Jesus lhe respondeu:
24 Anasoyo Isiso mo kiyomokaiki, Kaiyofani auso. Na konosuwakaiki, kiyomokaiki, totawoi lotu samukuko nokota siyolini auso.
24 Então Anás o enviou, amarrado, à presença de Caifás, o sumo sacerdote.
25 Nomai no mo, Saimo Pita mo tamai amai asi tolokainoki. Ta amai asi tolokainoki mo, nokoyo na imokino, “Nakomo nono mani, tani siyokutono na.” Ulai Pitayo, “Topokonuwo, yo muwoi.”
25 Simão Pedro estava em pé, aquecendo-se. Então lhe perguntaram: — Você também não é um dos discípulos dele? Ele negou e disse: — Não, não sou.
26 Ulai noko siyayo na imoki, “Isimaisu na kwainoki, tani auso toloso. Motu na piyomu.” Ainoso imoki, nokoyo. Nonani nokota mo totawoi lotu samukuko nokota siyolini mi anononi nokota. Iyo tokoso kukiyowai nokotani nako tomo. Pitayo iyo no tokoso kukiyowaiki no, totani nako tomoso nokota na. Nonani nokota mo Pitaso na imoki, “Isimaiso yo kwainoki, tani auso toloso.”
26 Um dos servos do sumo sacerdote, parente daquele a quem Pedro tinha decepado a orelha, perguntou: — Não é verdade que eu vi você no jardim com ele?
27 Ulai Pita mo na yomuki, “Topokoni.” Nosai no kokaloyo imo na yomuki.
27 De novo, Pedro negou. E no mesmo instante o galo cantou.
28 Nosai no mo; Yuto noko sisiyoliyo Isiso mo kominalomanokino, Kaiyofani ausai, komano nokota siyolini nu siyoliso na kiya tikino, Lomo nokotani nuso. Posasi na. No monoi no totaiyo nu poiso tiwoi muwoi. Ulai afonimaiso? Yuto noko mo noko nokonu nokoni nuso ti mo au au. Piyamoki, “Noko nokonu nokoni nuso tinoki mo, Pasowa koloni no konoiso no moloi wasi monoi, koi no?”
28 Depois, levaram Jesus da casa de Caifás para o Pretório. Era cedo de manhã. Eles não entraram no Pretório para não se contaminar, pois somente assim poderiam comer a Páscoa.
29 No monoi no mo, noko nokonu nokota siyoli no mo, tani siyolo mo Pailato, to mo lofuki. Na ika fuki, “Hani foli monoi tofaumimona tumonuwo?”
29 Então Pilatos saiu para falar com eles e perguntou: — Que acusação vocês trazem contra este homem?
30 Nosai no mo na imokino, “Uo nokota mo nani nainoso na tokiyoma tumonoki.”
30 Eles responderam: — Se este não fosse malfeitor, não o teríamos entregue ao senhor.
31 Ulai Pailato mo ikoki, “Momaiyosu mo uo foli imo na polukasokaiyanowo, moini aniyopano imoyosu.” Ulai toi mo imokino, “Tukolo imo no moloi iyamo monoi, koi no? Au au na. Wiyou imo yasoi imokokinuwo.”
31 Então Pilatos disse: — Levem-no daqui e julguem-no segundo a lei de vocês. Ao que os judeus responderam: — Não nos é lícito matar ninguém.
32 Ainoso imokino. No mo afonimaiso muwoi, Isisoni imoyo motu fiyamosi monoi, toku no yomuki no, tota tukolo monoi, noino, “A mokiso akaimona yoinomo.”
32 Isso aconteceu para que se cumprisse a palavra de Jesus, significando com que tipo de morte estava para morrer.
33 Nosai no mo; Pailato mo nu siyoli poiso ifou lotiki, Isisoso na aliyoniki, loti monoi. Lotiki mo, Isisoso na imoki, “A, nono no Yuto noko nokolalo samukuko nokota siyoli na?”
33 Pilatos entrou novamente no Pretório, chamou Jesus e lhe perguntou: — Você é o rei dos judeus?
34 Nosai no mo; Isisoyo mo Pailatoso na imoki, “Noko siyayo poimo imoni, o, nonayosu poimo tiyomuni.”
34 Jesus respondeu:
35 Ulai Pailatoyo imoki, “Yoi, yo mo Yuto nokota muwoi. Lotu samukuko noko sisiyoliyo na kawiyo tumoni, nani asi nokoyo nali no. Hani foli monoi?”
35 Pilatos respondeu: — Por acaso sou judeu? A sua própria gente e os principais sacerdotes é que o entregaram a mim. Que foi que você fez?
36 Nosai no mo; Isisoyo na imoki, “Yo mo asi asi samukuko noko sisiyoli komiyai muwoi. Toi komiyai posamukuko mo, Yuto noko sisiyoliso pa pokiyomonoso, mi anomono nokoyo na pitomimonono. Noko nokolalo ya no tosamukuko no, toi mo asimai sinono noko muwoi.”
36 Jesus respondeu:
37 Pailatoyo imoki, “A, nono no noko nokolalo no yapoli na tosamukukoni?” Isiso mo na imoki, “Nasu, motu na tiyomuni. Noko nokolalo samukuko monoi na amukonoki, asiso. Imo motu imo posasoko monoi anoiyo na kimonoki. Noko mo motuwa motu imo monoi mulu yo mo, to mo yani imoso kwaimono itouniyaimo.” Isiso mo Pailatoso aino na imoki.
37 Pilatos perguntou: — Então você é rei? Jesus respondeu:
38 Ulai Pailatoyo yomuki, “Motuwa motu imo mo hani imo poimo.”
38 Pilatos perguntou: — O que é a verdade? Depois de dizer isso, Pilatos voltou aos judeus e lhes disse: — Eu não acho nele crime algum.
39 Ya tiyomu, na tokiyo. Pasowa koloni wasi popomai yo mo kalopulo noko siyasonuso tokolali uku taikiyomosi, moini auso. A, Yuto noko moi samukukomo nokota siyoliso kiyo taikiyo monoi tiyonuwo?”
39 Mas é costume entre vocês que eu solte alguém por ocasião da Páscoa. Vocês querem que eu lhes solte o rei dos judeus?
40 Ulai toiyo imokino, “Totaso muwoi.” Siyoliso na imokino, “Totaso muwoi. Palopasoso na pokiyo, koini auso.” Ainoso na imokino, Palopasoso kiyo monoi. Nonani nokota mo uo nokota siyoli.
40 Então todos gritaram, novamente: — Não este, mas Barrabás! Ora, Barrabás era salteador.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.