João 12
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARC
1 Nosai no mo; Pasowa koloni wasiwoi muwoi, ulo toufo mo amai, nomai no mo Isiso mo Pitano nokonuso tumoki, Lasolasoni nukutaiso, noko no mo yausai toku no lusikaiki no.
1 Foi, pois, Jesus seis dias antes da Páscoa a Betânia, onde estava Lázaro, o que falecera e a quem ressuscitara dos mortos.
2 Nosai no mo; koloni no nikokino. Lasolasoyo no niko yousiki, Isiso iyaliwoi. Matayo wautiki.
2 Fizeram-lhe, pois, ali uma ceia, e Marta servia, e Lázaro era um dos que estavam à mesa com ele.
3 Amai no manokino mo, Moili mo kou woti iwo nau na asoki. Isisoni fona tiso na sololukikomaloki. Wiyou, kou woti iwo mo koufa muwoi, siyoliso na solukimoki. Kou woti iwo itouniyaima itouniyaimo, muwoni mo siyoli, wiyou. Isisoni fona tiso na louwokomoki, komu suwo sopoyo na uwosuwakomoki. Wiyou, nu mo woti itouniyaimo saso.
3 Então, Maria, tomando uma libra de unguento de nardo puro, de muito preço, ungiu os pés de Jesus e enxugou-lhe os pés com os seus cabelos; e encheu-se a casa do cheiro do unguento.
4 Nosai no mo; siyokutono siya Yutaso yomuki, “Hani monoi tiyo?” Yutasoni siyolo siya mo Isokailiyo, Isisoni woliya wolitono muwoi, uo nokoni auso kiyo nokota na.
4 Então, um dos seus discípulos, Judas Iscariotes, filho de Simão, o que havia de traí-lo, disse:
5 Nonani nokota mo na yomuki, “Noni no hani monoi tiyo? Ninani kou woti iwo mo suo suomoko nokoso patikoni mo, suo mo muwoni mo siyoliso na ponimokono, ilolu somiso nokoso ponikalokoni. Wiyou, muwoni mo sisiyoli.”
5 Por que não se vendeu este unguento por trezentos dinheiros, e não se deu aos pobres?
6 Yutaso mo aino yomuki, topoko imo saso. Ilolu somiso noko monoi mulu mo kalowoi muwoi, muwoni polamoko monoi louwa fi. To mo muwoni samukuko nokota. Isiso iyalini muwoni posamukuko manoki. Nonani muwoni popolamoko watimosiki.
6 Ora, ele disse isso não pelo cuidado que tivesse dos pobres, mas porque era ladrão, e tinha a bolsa, e tirava o que ali se lançava.
7 Nosai no mo; Isiso mo na imoki, “Noni mo tofolo tolosu. Yo monoi toku akai unumonoki, kou woti iwo mo, yo louwomono monoi. Ulai afonimaiso? Nokoyo ai unumonoinomo.
7 Disse, pois, Jesus: Deixai-a; para o dia da minha sepultura guardou isto.
8 Ilolu somiso nokowoi aniyopa poi poi tosi manonuwo. Yosu mo aniyopa poi poi pa totolo tomasimonukuwoso.” Isiso mo aino na imoki.
8 Porque os pobres, sempre os tendes convosco, mas a mim nem sempre me tendes.
9 Nomai no mo, Yuto noko molopoi nokoni auso imofa kolo koloma tumoki, “Isiso mo Pitano nokonuso tiyousi.” No monoi no kiyanokino. Isiso saso pa kiyanokinoso. Yausai lusikai nokota Lasolaso mani, kiyanokino.
9 E muita gente dos judeus soube que ele estava ali; e foram, não só por causa de Jesus, mas também para ver a Lázaro, a quem ressuscitara dos mortos.
10 No monoi no mo, lotu samukuko noko sisiyoliyo imo lukasokaikino, “Lasolaso mani, niya tukolo monoi.”
10 E os principais dos sacerdotes tomaram deliberação para matar também a Lázaro,
11 Ulai afonimaiso? Afonimaiso muwoi, Yuto noko molopoiyo nokotalo iyalini imo kulalikino, Isisoso lolaloso mulumolo luwaikino, Lasolaso yausai lusikai monoi.
11 porque muitos dos judeus, por causa dele, iam e criam em Jesus.
12 Nosai no mo; amuwoisai noko nokolaloni auso imofa kolo koloma tumoki, “Isiso mo Yolusolimo moloso totumo.” Toku yasoi ukouniyaikokaiki, noko nokolalo molopoi mo, koloni wasi monoi.
12 No dia seguinte, ouvindo uma grande multidão que viera à festa que Jesus vinha a Jerusalém,
13 Nosai no mo; molo suwo na tokoso iyalokino, na iyo fukino, Isisoso molomai na kiya fukino, siyoliso na iyamaloki,
13 tomaram ramos de palmeiras, e saíram-lhe ao encontro, e clamavam: Hosana! Bendito o Rei de Israel que vem em nome do Senhor!
14 Nosai no mo; Isiso mo hosofa na kausiki, na yousikaina yoki, hosofani namoli tonimai. Na manoki, hosofa molosai. Ainoso nali, Kotoni puko imoyo tiyomuko, noino,
14 E achou Jesus um jumentinho e assentou-se sobre ele, como está escrito:
15 “Oi, Saiyono noko nokolalo moi mo noiyo kokolokomoiwo. Na pukwaiwo, moini samukukomo nokota siyoli mo na totumo, hoso uofani namoli toni molosai na totumo.”
15 Não temas, ó filha de Sião! Eis que o teu Rei vem assentado sobre o filho de uma jumenta.
16 Isisoyo hosofa molosai tumomai mo siyokutono iyali mo nonani monoi mo mulumolokokaiwoi muwoi, toi mo sosoli. Namolisaisu, Isiso mo Kotoyo kawiyo yoki mo; nosai no Kotoni puko imo monoi mulumolokokaikino, to monoi no tiyomuko unu no, nokoyo no yo unukino no.
16 Os seus discípulos, porém, não entenderam isso no princípio; mas, quando Jesus foi glorificado, então, se lembraram de que isso estava escrito dele e que isso lhe fizeram.
17 Yausai lusikaiso kwaimo noko nokolalo toiyo toku yasoi posasolomaniyalo manokino, ai unusai aliyoni imo mo.
17 A multidão, pois, que estava com ele quando Lázaro foi chamado da sepultura testificava que ele o ressuscitara dos mortos.
18 No monoi no mo, noko nokolalo molopoi mo kiya fukino. Mulu ifolaluwawoi mi ano imo toku yasoi kwaikino, no monoi no molomai kiya fukino.
18 Pelo que a multidão lhe saiu ao encontro, porque tinham ouvido que ele fizera este sinal.
19 Falisi moloso aluwai nokosu, toiyo ikuwanokino, “Moloi woi? Moi no ulai moloi alukimo monoi? Wiyouwa wiyou, noko nokolalo komaso taluwai manono.”
19 Disseram, pois, os fariseus entre si: Vedes que nada aproveitais? Eis que todos vão após ele.
20 Koliko noko siyai mani, Pasowa koloni wasiya tumokino, Koto monoi molokima tumokino.
20 Ora, havia alguns gregos entre os que tinham subido a adorar no dia da festa.
21 Tiki mo; Filiposo ima tumokino. Filipo mo Pisaito nokota, Kalili asimai no toi no. Nonani nokotaso na ima tumokino, Koliko nokoyo, “Woli, Isisoso tokiya tumonoki.”
21 Estes, pois, dirigiram-se a Filipe, que era de Betsaida da Galileia, e rogaram-lhe, dizendo: Senhor, queríamos ver a Jesus.
22 Imokino mo; Filipo mo Anotoluso imanoki, “Noko mo Isisoso tokiya tumono.” Imoki mo; totiyo Isisoso imanokino, na imokino, “Noko mo tokiya tumoni.”
22 Filipe foi dizê-lo a André, e, então, André e Filipe o disseram a Jesus.
23 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, “Aumoifaso asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota yani siyolo kaluwaimonoinomo.
23 E Jesus lhes respondeu, dizendo: É chegada a hora em que o Filho do Homem há de ser glorificado.
24 Motuwa na timonukuwo. Tuo u mo asiso usukunalo kono somiso mo, tuo tonofalo pa pauwonouluso. Tuo u mo noko yau komiyai asiso uwokai somiso mo, siyasu na potoi, tuo u saso. Ulai tuo u mo asimai ku uwokaiyakimo, tuo tonofalo auwoniyouwoimo, tuo u molopoiwoi na soimo.
24 Na verdade, na verdade vos digo que, se o grão de trigo, caindo na terra, não morrer, fica ele só; mas, se morrer, dá muito fruto.
25 Noko mo tota amu mulu yo mo, aniyopa poi poi moloi yousi itouniyaimo monoi? Na kaloimo. Asimai tolo nokotasu mo tota amu mulu yo somiso mo, amai na yousikainoimo, aniyopa poi poi yousi itouniyaimo manoimo.
25 Quem ama a sua vida perdê-la-á, e quem, neste mundo, aborrece a sua vida, guardá-la-á para a vida eterna.
26 Noko mo mi ano fasimono mo, na aluwaimonumo. Yani auso na tolumo. Noko mo asani mi ano fasimonakimo, yani Apouyo kisosomiyoimo.” Aino na ikoki, Isiso mo.
26 Se alguém me serve, siga-me; e, onde eu estiver, ali estará também o meu servo. E, se alguém me servir,
27 Ulai na ikoki, “Mulu na tokalomono. Ulai Apouso yo no moloi imo monoi, uwokaimono noko alukiko monoi? Nokoyo uwokaimono monoi na amukonoki, yo mo.”
27 Agora, a minha alma está perturbada; e que direi eu? Pai, salva-me desta hora; mas para isso vim a esta hora.
28 Nosai no Kotoso imoki, “Apou, nani ami siyoli na powiyoti, noko nokolaloso. Nani siyolo kaluwaiyalou mo waliyo.”
28 Pai, glorifica o teu nome. Então, veio uma voz do céu que dizia: Já o tenho glorificado e outra vez o glorificarei.
29 Aumoifa si noko nokolaloyo kwaimokino mo, piyamoki, saukuwo. Siyaiyo iyamoki, “Kotoni kumoki nokotayo timowo.”
29 Ora, a multidão que ali estava e que a tinha ouvido dizia que havia sido um trovão. Outros diziam: Um anjo lhe falou.
30 Ulai Isisoyo, “Asa fasimono monoi pa tiyomu taikiyoso, momaiso posaso wiyononi monoi na tiyomu taikiyo.
30 Respondeu Jesus e disse: Não veio esta voz por amor de mim, mas por amor de vós.
31 Lolaimai mo Koto mo molo koiyau foli monoi na tiyomukai. Lolaimai asi asi nokoni samukuko nokota koiyau mo na tamiyaikiyo taikiyo.
31 Agora, é o juízo deste mundo; agora, será expulso o príncipe deste mundo.
32 Nokoyo akaimona yakinomo, yo mo noko nokolalo komaso na aliyonikoimo, asani auso ti liyai monoi.”
32 E eu, quando for levantado da terra, todos atrairei a mim.
33 Ainoso ikoki, a mokimai kalo imo mo.
33 E dizia isso significando de que morte havia de morrer.
34 Nosai no mo; noko nokolaloyo utolumokino, Kolaiso monoi, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, noko fasika tumo monoi. Na imokino, “Musini imo amiyo tiyomuko, Kolaiso mo aniyopa poi poi totolokaino. Ulai nono mo tiyomuni, asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota mo a mokiso akaiya yoinomo, nokoyo? Moloi woi? Asi asi noko nokolaloni noko siyoli nokota no noi woi? Ima imo na pimoko.”
34 Respondeu-lhe a multidão: Nós temos ouvido da lei que o Cristo permanece para sempre, e como dizes tu que convém que o Filho do Homem seja levantado? Quem é esse Filho do Homem?
35 Nosai no mo; Isiso mo siyokawi imo tota amu monoi na ikoki, “Aumoifaso folosumono kukomoinuwomo. Saponi mo fokufaso amai na towi. Saponimaiso na poliyaiwo.
35 Disse-lhes, pois, Jesus: A luz ainda está convosco por um pouco de tempo; andai enquanto tendes luz, para que as trevas vos não apanhem, pois quem anda nas trevas não sabe para onde vai.
36 Fupiniyaimo kolokomomai saponi monoiso na pomulumolokowo. No monoi no moi mo saponiwoi na soinuwomo.” Isiso mo siyokawi imo aino na ikoki, nokoso.
36 Enquanto tendes luz, crede na luz, para que sejais filhos da luz. Essas coisas disse Jesus; e, retirando-se, escondeu-se deles.
37 Isiso mo mulu ifolaluwawoi mi siyoli ano manoki, Noko nokolaloni molo timai analoki. Ulai pa mulumolo luwaikinoso.
37 E, ainda que tivesse feito tantos sinais diante deles, não criam nele,
38 No mo afonimaiso muwoi, Kotoni puko imoyo motu fiyamosi monoi, tani mulu lukasiko nokota Aisaiyayo toku no kumokaiki no, noino,
38 para que se cumprisse a palavra do profeta Isaías, que diz: Senhor, quem creu na nossa pregação? E a quem foi revelado o braço do Senhor?
39 No monoi no noko nokolalo no moloi mulumolo luwai monoi? Ulai afonimaiso? Nonani monoi imo siya mani, Aisaiyayo toku kumokaiki, noino,
39 Por isso, não podiam crer, pelo que Isaías disse outra vez:
40 “Koto totayo noinomo toini molo tiso kau kaukokai, mulu mo wapu wapu saso. Molo tiyo no hani no moloi ki monoi? Imo folosai no moloi saino monoi? Mulu no moloi alosoko monoi? Mulu palosokono mo, ya na pititounikai.”
40 Cegou-lhes os olhos e endureceu-lhes o coração, a fim de que não vejam com os olhos, e compreendam no coração, e se convertam, e eu os cure.
41 Aisaiyayo afonimaiso pa yomukaikiso. Isiso mo amukonowoi muwoi, tani ami siyoliso na kiki, no monoi no yomu unukaiki.
41 Isaías disse isso quando viu a sua glória e falou dele.
42 Ulai nokotalo iyali siyai mani, na mulumolo luwaikino, noko sisiyoli molopoi. Ulai siyoliso iyamo unuwoi muwoi, wosu wososu mulumolo luwaikino. Falisi moloso aluwai noko monoi nikokino, iyamoki, “Wonikaluso lotu nufaso ti monoi alukikomomokoinomo.”
42 Apesar de tudo, até muitos dos principais creram nele; mas não o confessavam por causa dos fariseus, para não serem expulsos da sinagoga.
43 Aino iyamoki. Ulai afonimaiso? Toi mo Kotoyo kisosomiko muluwoi muwoi, noko nokolaloyo kisosomiko mulu saso yokino.
43 Porque amavam mais a glória dos homens do que a glória de Deus.
44 Nosai no mo; Isiso mo siyoliso ikoki, noko nokolaloso. Na ikoki, “Noko mo mulumolo luwaimonakimo, yo saso mulumolo luwaimonowoi muwoi, imono taikiyo nokotaso mani, mulumolo luwaiyoimo.
44 E Jesus clamou e disse: Quem crê em mim crê não em mim, mas naquele que me enviou.
45 Kimonakimo, imono taikiyo nokotaso na kiyoimo.
45 E quem me vê a mim vê aquele que me enviou.
46 Yo mo saponi komiyai wikaiya konoki. Noko mo mulumolo luwaimonakimo, folosumai pa yousikainoiso.” Aino na ikoki, Isiso mo.
46 Eu sou a luz que vim ao mundo, para que todo aquele que crê em mim não permaneça nas trevas.
47 Ulai ikoki, “Noko mo yani imo kwai somiso mo, ulai yo mo imo kulali foli monoi pa tiyomukaiso. Yo mo molo koiyau foli monoi pa yoma konokiso. Asi asi noko nokolalo samiyaikiyo monoi amukonoki, yo mo.
47 E, se alguém ouvir as minhas palavras e não crer, eu não o julgo, porque eu vim não para julgar o mundo, mas para salvar o mundo.
48 Ulai imo kulali foli mo amai. Namoliyo alosimomono foli mo amai. Noko mo yani imoso kulaliyakimo, imo kulali foli monoi na uwoyoimo, asi fokumomaiso. Ulai afonimaiso? To mo sosoli muwoi, yo mo yasoi na imokaiki, suo foli monoi mo.
48 Quem me rejeitar a mim e não receber as minhas palavras a palavra que tenho pregado, essa o há de julgar no último Dia.
49 No mo motu nali. Yo mo asani muluyosu pa timonukuwoso. Apou Siyoliyo na imono taikiyoki, amiso na imonoki, “Imo na pa lukaso nika kono, noisu noisu.”
49 Porque eu não tenho falado de mim mesmo, mas o Pai, que me enviou, ele me deu mandamento sobre o que hei de dizer e sobre o que hei de falar.
50 Noko mo tani imoso kwai itouniyaimo mo, aniyopa poi poi yousi itouniyaimomoi. Ainonani yo mo sai. No monoi no Apou Siyolini imososo na timonukuwo, totayo no imonoki no.” Isiso mo ainoso na ikoki.
50 E sei que o seu mandamento é a vida eterna. Portanto, o que eu falo, falo-o como o Pai mo tem dito.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.