João 10

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Nosai no mo; Isiso mo na ikoki, siyokawi imo mo, “Motuwa na timonukuwo. Nokoyo sipo kokiko uku itu lotiso loti somiso mo, to mo polamoko nokota nali. Sipo koki wosokiko nokota mo uowoi nali.
1 “Turobe a tur ao’owen, bobaituw hai fur ana etawanamaim orot men imaim narun, baise nakayam ef ta’ane narun, nati orot i bainowan mowan.
2 Itu lotiso loti nokota mo sipo iyali samukuko nokota.
2 Orot yait etawanamaim erur, i bobaituw kaifenayan.
3 Nonani nokota mo totumo mo, itu loti samuku nokotayo na tokolali unu. Koki poiso na toloti. Tani ko naso na tukwaimo itouniyaimono, sipo iyaliyo mo. Siyolo siyolo na tokolalalo, na tokoliyo fu, totani sipo mo.
3 Orot fur kaifenayan boro etawan isan nabotawiy naatu bobaituw boro orot fanan hina’inan naatu ana bobaituw ta’ita’imon wabih naso’oben na’afih hinanowar naatu nabotaitih ufun hinatit.
4 Koliyo fu uwai; na taluwainiyo tumono. Totani sipo mo totani imoso tukwaimono. Toi mo tani ko na mo sai, no monoi no taluwaino.
4 I ebotaitih ufun tetitit anamaramaim, i wan ebi’iyon, naatu ana bobaituw ti’ufunun bairi tenan anayabin i fanan hiso’ob.
5 Noko siyayo tumakimo, pa aluwaiyoinoso, na uloloimo. Tani ko na mo sai muwoi, no monoi no.”
5 Baise fanan ta boro men hini’ufunun, anayabin i fanan men hi’inan imih boro hinabihir.”
6 Siyokawi imo mo ainoso na ikoki, Isiso mo. Ulai toi mo ima imo mo sai muwoi. Toi mo sosoli.
6 Jesu iti kawen turamaim eo, baise tur ana naniyan i men hibaimih abistan isan eo’o.
7 No monoi no mo, Isiso mo ulai na ikoki, “Motuwa na timonukuwo. Asa mo sipo kokiko uku itu loti komiyai.
7 Imih Jesu tur ibanak eo maiye, “Turobe a tur ao’owen, Ayu i etawan bobaituw isah.
8 Noko mo asa monoi toku no ti liyaiki no, toi komaso mo polamoko noko na, uo noko nali. Sipo iyali mo toini imoso kwaikowoi muwoi.
8 Sabuw afa wan hinan i bainowah naatu bokwanekwaneyah, baise bobaituw men tainih isah hirub fanah hinowaramih.
9 Asa mo itu loti komiyai. Noko mo asani itu lotiso lotakimo, na samiyaikiyoimo. Ifou ifou amufu liyaiyoimo. Tiyawoi muwoi, nowoi nali no.
9 Ayu i etawan, yait ayu wanawana’umaim run enan boro yawas nab, boro hinarun hinatit fotan gewasin hinagatur.
10 Polamoko noko iyali monoi moi mo sai, topolamoka tumomosino. Sipo tukuwoli noko na, na tuwokaika tumomosino. Asasu mo fasika konoki. Ya noinomo sinono koiyaumowoi muwoi, na si itouniyaimo manoimo, aniyopa poi poi.
10 Bainowan tenan i bain, asbunin naatu gurusin akisin hinot tenan; Ayu anan i boro yawas gewasin hinab hinama boro men abistan ta isan hiniyababan.”
11 Asa mo sipo samukuko nokota itouniyaimo komiyai. Sipo fasiko foli monoi nokoyo tukolomonakinomo, yo mo imowoi muwoi, waliyo.
11 “Ayu i bobaituw gewasu. Bobaituw Kaifenayan gewasin ana bobaituw isah ana yawas ebi’inuw.
12 Noko mo noko siyani sipo samukuko mo, to mo sipo kiyo nokota muwoi. Suo foli monoi saso samukuko. Asikoiyo aluwouyo tumoso kwaiyakimo, sipo na lomu utukaikoimo. Nosai no aluwouyo sipo tukuwoliyoimo, siyai mo uloloimo.
12 Bobaituw kaifenayan orot ta men karam bobaituw nakaifen naatu i men nowan. Imih anamaramaim haru tuwetuwenih nan na’i’itin, i boro bobaituw nihamiyih nabihir. Naatu haru tuwenituwenih boro bobaituw bairi hiniyow naatu hina’abargiyih nanabin hinabihir.
13 To mo sipo muluwoi muwoi. Suo foli monoi saso tosamukuko. No monoi no lomuwoimo.
13 Orot boro nabihir anayabin i orot ta hibai na ma ekakaifen, imih bobaituw isah i men enotanot gagamin.
14 Asasu mo sipo samukuko nokota itouniyaimo komiyai. Yo mo sai, asani sipo iyali monoi mo. Toi mani, yo monoi mo sai.
14 Ayu i bobaituw kaifenayan gewasu. Au bobaituw asu’ubih naatu i ayu hisu’ubu.
15 No mo noino. Apou Siyoli mo sai, yo monoi mo. Yo mani, to monoi mo sai. Sipo fasiko foli monoi tukolomonakinomo, yo mo imowoi muwoi, waliyo.
15 Tamai ayu susu’ubu na’atube, ayu Tamai asu’ub naatu au yawas bobaituw isah ai’inuw.
16 Yo mo sipo siyai mani, yapoli na si. Kokiko ukukai siyaiso tosi liyai. Toi mani, ya kolisalomanoimo, na kiyoka tumoimo. Yani ko naso kwaimono itouniyaimoinomo. Tolomu nokowoi tomoso na ukouniyaikoimo. Asayosu mo komaso na samukuko manoimo.
16 Bobaituw afa ayu nowau i men iti fur wanawanan tema’am. I auman anabuwih hinan hinarun. I auman ayu fanau hinanowar, nati’imaim i boro bobaituw ta’imon naatu kaifenayan ta’imon.
17 Nokoyo tukolomonakinomo, yo mo imowoi muwoi. No monoi no mo, yani Apou mo mulu tunumono. Ulai pa kalomonokaiyoiso. Yausai ifou na auwoniyouwoimo.
17 Tamai ebiyabuwu anayabin ayu au yawas ani’inuw, saise yawasu anama maiye.
18 Tukolomonakinomo, no mo nokoni muluyo muwoi, asani muluyosu nali. Yo mo alukiko ami mo yapoli, ulai pa alukikoiso. Yausai auwoniyou amiwoi mani, yapoli, yo mo. Ulai afonimaiso? Apouyo ainoso na imono taikiyoki.” Isiso mo ainoso na ikoki, Yuto noko sisiyoliso.
18 Men yait ta ayu au yawas nabosair, baise ayu taiyuwu au kokomaim au yawas anayara’iy. Ayu au fair ema’am anayara’iy naatu au fair ema’am anabora’ah maiye. Iti obaiyunen i Tamai biyanane abai.”
19 Ikoki mo; nonani imo monoi mani, mulu mo tomoso muwoi. Toi mo mulu mo fofamo, Yuto noko sisiyoli mo.
19 Iti tur hinonowar anamaramaim Jew sabuw tarsibih maiye.
20 Siyai mo piyamoki, “Kwalu kwalumowo. Popuwayo tuwokaiwo. Tani imo no moloi kwaimo monoi?”
20 Sabuw moumurih maiyow hi’o, “I demon hitounbubur ema’am naatu ebikoko’aw. Aisim ana tur kwanonowar.”
21 Siyaisu mo iyamoki, “A, popuwayo noiyo. No mo popuwayo uwokai nokotani imo muwoi. Popuwayo no molo kau kau noko no moloi ititounikai monoi?”
21 Baise sabuw afa hi’o, “Tur iti na’atube men karam orot demon hinatounbubur ema’am nao’omih. Mi’itube demon orot matan fim nabotawiy?
22 Nosai no mo; fulomu popomai mo mi fou fouko popo siya fiyamosiki, Yolusolimo nokonu siyoliso. Aisamu saiso saiso mo lotu nu siyoli monoi pomolokima tumomosikino, noko nokolaloyo.
22 Nati rarabkokou wanawanan Tafaror Bar ana hiyuw wabin Koksouwen i Jerusalemamaim hibogaigiwas.
23 Nonani popomai mo Isiso mo lotu nu siyolimai liyaiki, fulomu numai, nokoyo no pokaluwai manokino no, Solomononi Fulomu Nu.
23 Naatu Jesu Solomon ana efan awan ta Tafaror Bar wanawanan imaim bat reremor.
24 Nosai no mo; Yuto noko sisiyoli mo ukouniyaikokukino, na imokino, “Siyokawi imo saso lukaso nimoko no hani monoi? Ulai koi no sai? A, nono no Kolaiso na, Kotoyo no muwokaikini no, Isolilo noko koi fasimoka tumo monoi, a, nona na? Ima imo na pimoko.”
24 Jew hai ukwarih hiru’ay hi’arbebera’uh hi’u, “Mar bai’ab boro inabotani anama anakaifi? O Keriso na’at, bebeyanamaim ku’o anowar.”
25 Nosai no mo; Isiso mo na fowakoki, “Yasoi na imokinukuwo, ulai pa kwaimonokinuwoso. Yani Apouni amiyo mo mi tanomosi mo, no mo afonimaiso anowoi muwoi, na towiyolukomonukuwo, yo mo tota na.
25 Jesu iyafutih eo, “Ayu kwa a tur aowen, baise kwa men kwaitumatum. Ina’inanen ayu Tamai wabinamaim asisinaf i ayu isou eo’orereb.
26 Ulai momai mo yani koki poiso mo tu siwoi muwoi, no monoi no waliyo pa tomulumolo luwaimononuwoso.
26 Baise kwa men kwabitumatum anayabin kwa men ayu au bobaituw.
27 Yani sipo iyali mo yani ko naso tukwaimono itouniyaimono. Toi monoi mo yo mo sai. Na totanomomonono.
27 Ayu au bobaituw asu’ubih imih fanau hinowar tebi’ufnunu.
28 No monoi no uwokaikowoi muwoi. Ya noinomo aniyopa poi poi tosi itouniyaimomoi. Uo nokoyo moloi kolisa tumo monoi? Asani nainomai na tosinono.
28 Ayu yawas wanatowan abitih; naatu boro men ta nakasiy; men ta ayu umou’umaim nabosair.
29 Yani Apouyo muwokokaimonoki. Komaso hani hani souwaiko nokotayo na muwokokaimonoki. Uo nokoyo no moloi kolisa tumo monoi? Yani Apouni nainomai na tosinono.
29 Tamai ayu bow bitu i ra’at etei natabirih, imih ayu Tamai umanamaim men yait ta nabosairen.
30 Apou Siyoli koti mo tomoso na.” Ainoso na ikoki, Isiso mo.
30 Tamai naatu Ayu airi i ta’imon.
31 Nosai no mo; Yuto noko mo ti monoi ifoloko unukino, tomoki mo, tukolo monoi louwa fi.
31 Ibanak maiye Jew sabuw kabay hibow hitarabimih,
32 Ulai Isiso mo na ikoki, “Apou Siyoli mo na imono taikiyoki, no monoi no mi itouniyaimo ya tanalomosi, moini molo timai. A, mi itouniyaimo foli monoi tosalosomomononuwo, tomoki no?”
32 baise Jesu sabuw isah eo, “Ayu Tamai biyanane ina’inan gagamih moumurih maiyow ai’obaiyi. Anayabin iti isan ayu kabayamaim kwanarabu.”
33 Ulai imokino, “Mi itouniyaimo foli monoi muwoi, Koto alisiyoli foli monoisu na tosalosomonoki. Nono mo noka nokosu. Ulai piyomuni, “Koto koti mo tomosowo.” Koto tomoso no moloi tolo monoi, nono no?”
33 Jew hiya’afut hi’o, “Aki men nati isan kabayamaim anarabi, baise o God kubi’i’iyab, anayabin o i orot maiyow, naatu taiyuw God kurarouw.”
34 Ulai Isiso mo, “Moini aniyopa imo ami Musiyo no kulukaiki no, no mo tiyomuko, noino, Kotoni imo mo,
34 Jesu iyafutih eo, “Kwa a Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum ema’am, ayu ao’o kwa etei i god?
35 Koto mo ainoso yomu ukuki, noka noko monoi, moini aniyopa iyali monoi, noko no mo tani ami imo toku no ikokaikino no. Toi na kolaliki, kumoki tolomu noko sisiyoli mo. Motu na, Kotoni imo no nokoyo no moloi kulali monoi?
35 I etei god narouw na’a’afih na’at, tur God i menane na naatu Buk Atamaninamaim hikikirum men hina’astu’ub.
36 Ulai yo monoi no hani monoi timononuwo, Koto tomoso imo foli monoi no? No mo alisiyoli imo muwoi. Apou Siyoli mo tota monoi na muwomonokaiki. Asiso na imono taikiyoki. No monoi no ya timonukuwo, “Yo mo Kotoni awitono.”
36 Ayu Tamai yasairu i nowanamih amatar naatu irubinu naatu iyafaru ana iti tafaramaim atitit i boro mi’itube? Mi’itube ayu God bai’i’iyabin kwarouw kwa’o’o, anayabin ayu God Natun arouw ao’omih?
37 Yo mo yani Apouni mi ano somiso mo, noiyo mulumolo luwaimonoiwo.
37 Ayu Tamai sisinafube men ana sisinaf bibaitutumu.
38 Ulai Apouni mi ya anakimo, waliyo na pa mulumolokowo, nonani mi monoi mo. Yoso pa tomulumolo luwaimononuwoso. Apouni misu ya no tanomoi no, nonani mi monoi mo waliyo na pa mulumolokowo. No monoi no sainoinuwomo, Apou Siyoliyo tolo tomasimomono mo. Yo mani, tolo tomasimo.” Isiso mo aino na ikoki, Yuto noko sisiyoliso.
38 Baise ayu ata sinaf kwa men kwatabitutumu na’at, karam nati ina’inanen kwata’itah kwataso’ob imaim kwatitumatum, ayu i Tamai wanawanan, naatu Tamai i ayu wanawanau.”
39 Nosai no mo; ulai ti monoi louwa kominalomanokino. Ulai nainoyo moloi komi monoi? Na utukaikoki.
39 Ibanak maiye bain rabinamih hiwa’an, baise i umahine soratait tit.
40 Ulai nosai no mo; Yotano iwo ausaimi tokosiyaiyo tiki, Iyonoyo toku iwoso no puluwakomosiki no. Nosoni tolokaina tiki.
40 Naatu Jesu ibanak matabir maiye Jordan rabon rounane, marasika John sabuw imaim bapataito bitih efan imaim tit naatu Jesu imaim ma.
41 Noko nokolalo molopoi ti liyai manoki, iyamoki, “Iyono mo mulu ifolaluwawoi mi pa ano manokiso, koini molo timai mo. Ulai ninani nokota monoi no posasokoki no, nonani imo komaso mo motu.” Noko nokolaloyo aino iyamoki,
41 Naatu sabuw moumurin maiyow hina biyan hitit, naatu hi’o, “John ina’inan men ta sinaf a’itin, baise John iti orot isan eo’o i turobe.”
42 nonani asiso lolaloso na mulumolo luwaikino.
42 Efan nati’imaim sabuw moumurin maiyow Jesu hitumitum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.