Hebreus 6
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 No monoi no mo, lolaloso aiyolokomo mo yo mo wiyou tiyomu, Kolaiso aino imo lolaloso aiyolokomo mo. Lolaloso aiyolokomosai mo amai taiyolokomonukuwo, mulu iwoi si monoi. Lolaloso nokoyo toku yasoi aiyolokomokinuwo, mulu alosokomo imo mo. Molo koiyauso aluwaiyakinuwomo, kolikali kaiyoinuwomo. Moi mo sai pakoso, Kotososo na pa mulumolo luwai manowo.
1 Portanto, deixemos de lado os ensinamentos básicos a respeito de Cristo e sigamos em frente, alcançando a maturidade em nosso entendimento. Certamente não precisamos lançar novamente os alicerces, ou seja, o arrependimento das obras mortas, a fé em Deus,
2 Iwoso uluwakomo monoi aino imo yasoi aiyolokomokinuwo, Kolaisoso muwokomokainoni monoi aino imo. Nainoyo isikokai imo yasoi aiyolokomokinuwo. Yau yausai ifou auwonoulu aino imo mani, aiyolokomokinuwo, Kotoyo noko nokolalo no wauwaki no, si koiyauwoi si itouniyaimowoi monoi, aniyopa poi poi.
2 o batismo, a imposição de mãos, a ressurreição dos mortos e o julgamento eterno.
3 Ulai moi soi, Kotoyo waliyo yomakimo, na aiyolokomoikuwomo, mulu iwoi soinuwomo.
3 Se Deus permitir, avançaremos para um maior entendimento.
4 Noko mo yapoli, Kotoni saponimai posi manoki. Kumoki tolomu nokota monoi sainokino. Sainokino mo; na fasikoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota monoi mani, sainokino.
4 Pois é impossível trazer de volta ao arrependimento aqueles que já foram iluminados, que já experimentaram as dádivas celestiais e se tornaram participantes do Espírito Santo,
5 Kotoni imo sainokino, iyamoki, “Imo itouniyaimo na.” Kotoni ami monoi sai yapolifa si, namolisai no fiyamosiyaki no.
5 que provaram a bondade da palavra de Deus e os poderes do mundo por vir,
6 Nonani noko iyali mo Kotoso namoliyo alosimokaikino mo, totai amu uwokuwanokino. Ulai mulu no ti monoi moloi alosoko monoi? Wiyouwa wiyou. Namoliyo alosimokaikino mo, Kotoni awitono ti monoi ukou ukou nikomo monoi na yokino, a mokiso, noko nokolaloni molo timai auwosisimo monoi yokino. Ulai toi no molowoi, Kotoni auso no?
6 e que depois se desviaram. Sim, é impossível trazê-los de volta ao arrependimento, pois, ao rejeitar o Filho de Deus, eles voltaram a pregá-lo na cruz, expondo-o à vergonha pública.
7 Siyokawi imo na pukwaiwo. Asi mo sa tokunomosi, asi woiso tamukonomoi. Nokoyo aliyoli ali ikaiyakinomo, na auwonoulu itouniyaimoimo, isini no molopoi si liyaiyoimo. Nosai no mo Kotoyo na yomoimo, “Asi itouniyaimo na.”
7 Quando a terra absorve a chuva que cai e produz uma boa colheita para o lavrador, recebe a bênção de Deus.
8 Molosu atoni saso auwonoulakimo, no mo asi koiyau na. Nonani asi monoi mo Kotoyo poi yomoi, “Asi koiyau na.” Tayo na utukaiyoimo, asi koiyau wai na.
8 Mas, se a terra produz espinhos e ervas daninhas, para nada serve, sendo logo amaldiçoada e, por fim, queimada.
9 Woli iyali ititouni, imo ami tikikomonukuwo. Ulai yo mo mulu mo tiwoi muwoi, yo mo sai, moi mo molosu atoni asi komiyai muwoi, pa uwokaikomoinuwoso. Wiyouwa wiyou, na samiyaikiyo soinuwomo.
9 Amados, embora estejamos falando dessa forma, na realidade não cremos que se aplique a vocês. Temos certeza de que estão destinados às coisas melhores que pertencem à salvação.
10 Koto mo yomakimo, motu imoso na yomoimo. Fufolikomowoi nokota muwoi, mi anononi monoi fufolikomowoi muwoi. Nasu, mi siyoli anononi manokinuwo, totani noko nokolalo ititouniso fasiko manokinuwo. Lolai mani, tofasiko manonuwo. Ulai afonimaiso? Kotoso tomulu ununuwo. Koto mo sai, pa tofufolikomoso.
10 Pois Deus não é injusto; não se esquecerá de como trabalharam arduamente para ele e lhe demonstraram seu amor ao cuidar do povo santo, como ainda fazem.
11 Noinoso na, mi amiso na pa anononi manowo, ainoso hani kolikaliyoinuwomo. Koi mo moiyo mi anononi monoi tiyonoki. No monoi no motu fiyamosiya tumoimo, ni tofou sinuwo no.
11 Nosso desejo é que vocês continuem a mostrar essa mesma dedicação até o fim, para que tenham plena certeza de sua esperança.
12 Noiyo ulosukomoiwo. Noko siyaiyo no tomulumolo luwaino no, noinoso na pa mulumolo luwai manowo. Mulu ami ami no tosi no, noinoso na pa si manowo. Noiyo ulosukomoiwo. No monoi no moi mani, si itouniyaimoinuwomo, Kotoyo toku no yomukaiki no.
12 Assim, não se tornarão displicentes, mas seguirão o exemplo daqueles que, por causa de sua fé e perseverança, herdarão as promessas.
13 Koto mo Apolofamoso imokaiki mo, na auwoloki. Tota amu totani siyoloso kaluwaiki. Noka nokoyo tauwoloko manono mo, totaini noko sisiyolini siyolo siyoloso tokolalalo manono. Ulai noko siyayo no Kotoso no moloi souwai monoi? No monoi no auwoloki mo, tota amu totani siyoloso na kaluwaiki,
13 Considerem a promessa de Deus a Abraão. Uma vez que não havia ninguém superior por quem jurar, Deus jurou por si mesmo. Disse ele:
14 noino yomukaiki, Kotoni puko imoyo no tiyomuko no,
14 “Certamente o abençoarei e multiplicarei grandemente seus descendentes”.
15 No monoi no mo, Apolofamo mo ulosukomowoi muwoi, amai fou manoki, mulu amisoso. Fou manoki fou manoki fou manoki; Kotoyo nonani hani na anoniki, toku no imokaiki no.
15 Então Abraão esperou com paciência, e recebeu o que lhe fora prometido.
16 Auwolo imo mo noino. Nokoyo tauwolokono mo, nokotalo iyalini siyolo siyoloso tokolalalo manono, molo lou. Noko mo auwolakimo, motu imo na tiyomukai. Nokoyo nonani imoso tukwaimono mo, imo pa tokulalinoso.
16 Quando a pessoa faz um juramento, invoca alguém maior que ela. E, sem dúvida, o juramento implica uma obrigação.
17 Koto mo alalo iyali moiso fasimoko monoi yomukaiki mo, na auwoloki. Ulai afonimaiso? Imo motu yomukaiki, ti monoi pa yomoiso.
17 Deus também se comprometeu por meio de um juramento, para que os herdeiros da promessa tivessem plena convicção de que ele jamais mudaria de ideia.
18 Ulai auwolo ifoluwaimokoki? Ti monoi no moloi yomu monoi? Motu imo na yomukaiki, na auwoloki. Nonani imoyo noinomo moi mo mulu tomokisoso tosinonokoni, molo koiyausai ulolo noko moi mo. Fasimoko monoi tofoumo si manokoni, toku no imokokaiki no.
18 A promessa e o juramento não podem ser mudados, pois é impossível que Deus minta. Portanto, nós que nele nos refugiamos estamos firmemente seguros ao nos apegarmos à esperança posta diante de nós.
19 Nokoyo ayou mo moloyo tokonosuwakai mo, amiso na totanokaino. Moi mani, noinoso nali. Kotoni imo monoi mulumolokakikonimo, moini mulu mo ukolo ukolokowoi muwoi, ami ami na si monoi. Fasimoko monoi na tofoumo si manokoni, mulu ami amiso. Kotoni auso molo mo yapoli, na pukwaiwo. Lotu samukuko nokota siyoliyo lotu nu mulu poiso tolotimosi mo, tuno siyoli tokolali folikaiyo timosi, Kotoni mulu ifolaluwawoi nu poiso, Kotowoi imo lukaso monoi.
19 Essa esperança é uma âncora firme e confiável para nossa alma. Ela nos conduz até o outro lado da cortina, para o santuário interior.
20 Isiso mani, noinoso na. Kotoni auso toku na foumoko tola yoki. Lolai mo Kotowoi imo tolukaso tolomoi, moi fasimoko monoi. No monoi no lotu na tosamukukomoi, aniyopa poi poi, Milikisiti tota komiyai.
20 Jesus já entrou ali por nós. Ele se tornou nosso eterno Sumo Sacerdote, segundo a ordem de Melquisedeque.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.