Hebreus 11
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Mulumolo luwai mulu mo noino. Kotoyo hani hani nimoko monoi na tofouko si manokoni, mulu mo tiwoi muwoi, mulu tomokisoso. Momaini molo tiyo koko somiso mo, muluyososu mo sai, na tosikoni.
1 A fé é o fundamento da esperança, é uma certeza a respeito do que não se vê.
2 Aniyopa iyali mo ainoso pomulumolo luwai manokino, no monoi no Koto mo na yomu ukuki, noko ititouni na.
2 Foi ela que fez a glória dos nossos, antepassados.
3 Moi mo Kotoso na tomulumolo luwai manokoni, no monoi no moi mo sai, Koto mo kumokiwoi asiwoi mulumolokoki. Totani imoyo auwonouluki. Komaso hani hani no tokokokoni no, nonani hani hani mo Kotoyo mulumoloko somiso mo, pa pokokokoniso.
3 Pela fé reconhecemos que o mundo foi formado pela palavra de Deus e que as coisas visíveis se originaram do invisível.
4 Auwatono noko ti, Koinowoi Aipolowoi mo noino. Aipolo mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no koloni na utunoniki. No mo toku alu Koinoni utunoni na souwaiki. Ulai afonimaiso? Koino mo Kotoso pa mulumolo luwaikiso. Aipolosu mo na mulumolo luwai manoki, no monoi no Koto mo yomu unuki, “Mulu itouniyaimo nokota na, itouniyaimo hani amonoki.” Aipolo mo toku yasoi kaloki. Ulai ta mulumolo luwai monoi aino imo mo amai tomaliyaliyalomoi, na tukwaiyalo manokoni.
4 Pela fé Abel ofereceu a Deus um sacrifício bem superior ao de Caim, e mereceu ser chamado justo, porque Deus aceitou as suas ofertas. Graças a ela é que, apesar de sua morte, ele ainda fala.
5 Inoko mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no molotano tolomai Kotoyo mo na kausiya konoki, kalowoi muwoi. Nokoyo ikoli manokino, ulai kiwoi muwoi. Yasoi na kausiki, Kotoyo mo. Kausi somisomai Koto mo na yomu unuki, “Yani mulu mo waliyo, Inoko monoi.” No monoi no kausiki.
5 Pela fé Henoc foi arrebatado, sem ter conhecido a morte: e não foi achado, porquanto Deus o arrebatou; mas a Escritura diz que, antes de ser arrebatado, ele tinha agradado a Deus {Gn 5,24}.
6 Noko mo Kotoso mulumolo luwai somiso mo, Koto no mulu waliyo no moloi tolo monoi, nonani nokota monoi no? Noinososo na, noko mo Kotoni auso mano mulu yakimo, na mulumolo luwaiyumo, yomuomo, “Koto mo uwofa muwoi, yapoli na tolo. Mulumolo luwai foli monoi na uwomono itouniyaimoimo.”
6 Ora, sem fé é impossível agradar a Deus, pois para se achegar a ele é necessário que se creia primeiro que ele existe e que recompensa os que o procuram.
7 Nowa mani, Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no poso ayou koki, nu komiyai. Ulai moloi monoi woi? Koto mo sosaiki, namolisai hani no tumaki no. Nonani hani mo Nowa mo kiwoi muwoi, amai. Ulai Kotoni imo mo kwaimoki, na auwosiwaiki, poso ayou na koki, nu komiyai. Toi koli iwo samiyaikiyo monoi poso ayou poiso sa tiki. Asi asi noko nokolalo mo Nowa komiyai yowoi muwoi, Kotoni imo pa kwaimokinoso. No monoi no uwokaikoki, iwoyo tukuwoli soliki. Nowasu mo Kotoso na mulumolo luwaiki, no monoi no noko itouniyaimo na kaluwaiki, Kotoyo mo. Motu na, mulu itouniyaimokaiki, imo mo futo.
7 Pela fé na palavra de Deus, Noé foi avisado a respeito de acontecimentos imprevisíveis; cheio de santo temor, construiu a arca para salvar a sua família. Pela fé ele condenou o mundo e se tornou o herdeiro da justificação mediante a fé.
8 Apolofamo mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no imoso na kwaimoki. Kotoyo aliyoniki mo, totani nokonuso utukaimoki, asi siyaso manoki, toku Kotoyo no imokaiki no, nonani asi anoni monoi. Mulumolokoki, “Moiso monoi tomoi, woi?” Ulai amiso na mulumolo luwaiki, no monoi no mo na manoki.
8 Foi pela fé que Abraão, obedecendo ao apelo divino, partiu para uma terra que devia receber em herança. E partiu não sabendo para onde ia.
9 Nasu, Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no noko nokonu nokoni asiso na tolanoki, toku Kotoyo no imokaiki no, anoni monoi. Tuno nuyoso ko tolanoki, na tolokainoki. Awitono Isakowoi awoutono Yokopowoi toti mani, tuno nuso potolo manokino. Toti mani, asi kwalomai monoi ano monoi Kotoyo toku yomukaiki.
9 Foi pela fé que ele habitou na terra prometida, como em terra estrangeira, habitando aí em tendas com Isaac e Jacó, co-herdeiros da mesma promessa.
10 Motu na, Apolofamo mo noko nokonu nokoni asiso tolanoki. Ulai moloi woi? Na fou tolo manoki, kumoki nukutaiso amiyo monoi. Nonani nukutai mo aniyopa poi poi nukutai itouniyaimo. Kotoyosu na foukaiki.
10 Porque tinha a esperança fixa na cidade assentada sobre os fundamentos {eternos}, cujo arquiteto e construtor é Deus.
11 Apolofamo mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no Kotoni amiyo alu na kiki. Ulai nokotalo waimai alu na kiki. Noni mani, Sala, ulai anapomai alu na kiki. Kotoni amiyo mo na kikino. Na mulumolokoki, Apolofamo mo, “Koto mo muwomonokaiki, alu ki monoi. To mo topoko nokota muwoi, motu monoiso na tiyomumoi.”
11 Foi pela fé que a própria Sara cobrou o vigor de conceber, apesar de sua idade avançada, porque acreditou na fidelidade daquele que lhe havia prometido.
12 Kotoso waliyo mulumolo luwaiki, no monoi no mo nonani nokota totani nakosaitono iyali mo pounu na si. Nokotalo waimai alu kiki, ulai tani nakosaitono iyali mo pounu na si. Molopoi molopoi, amoloku molopoi komiyai. Ulai moloi kolali monoi? Mamo iwoni upoi kou komiyai, molopoi molopoi.
12 Assim, de um só homem quase morto nasceu uma posteridade tão numerosa como as estrelas do céu e inumerável como os grãos de areia da praia do mar.
13 Nonani noko komaso noko mo Kotoso mulumolo luwai manokino, ainoso hani kolikaliki. Asi simai toi mo iwoi muwoi, toku Kotoyo no yomu ukukaiki no. Ulai molokikino, toi mo, na iyamoki, “Amuwoi tino mo Koto mo nimokoimo, toku no yomukaiki no. Koi mo noko nokonu nokoni asiso tosinoki, asosasoso tosa tumonoki, ninani asiso.”
13 Foi na fé que todos {nossos pais} morreram. Embora sem atingir o que lhes tinha sido prometido, viram-no e o saudaram de longe, confessando que eram só estrangeiros e peregrinos sobre a terra {Gn 23,4}.
14 Aino iyamoki, no monoi no moi mo sai, totaini asiyaso yo monoi yokino.
14 Dizendo isto, declaravam que buscavam uma pátria.
15 Asi no utukaimokino no, nonani asi monoi piyono mo, ifou molo mo yapoli na ponu.
15 E se se referissem àquela donde saíram, ocasião teriam de tornar a ela...
16 Ulai nonani mulu pa yokinoso. Asi siya mulu monoiso yokino. Asi itouniyaimo, nokoni asi kiyoso na tosouwai. No mo kumoki asi nali no. No monoi no mo, Koto mo namoliyo alosikowoi muwoi, “koini Koto” imo kaluwaikino mo, na molokiki. Nukutai itouniyaimo na foukaiki, no monoi no. No mo mulumolo luwai noko nokolaloni nukutai nali no.
16 Mas não. Eles aspiravam a uma pátria melhor, isto é, à celestial. Por isso, Deus não se dedigna de ser chamado o seu Deus; de fato, ele lhes preparou uma cidade.
17 Apolofamo mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no tani imoso kwaimoki, awitona awitono Isako na louwa tukoloki, alu no mo Kotoyo toku no imo unukaiki no. Koloni komiyai utunoni monoi louwa. Ulai afonimaiso? Kotoyo mo imo kiki, Isako utukainoni monoi. Na mulumolokoki, “Apolofamo mo yani imoso poi kwaimonoi, wiyou poimo.”
17 Foi pela sua fé que Abraão, submetido à prova, ofereceu Isaac, seu único filho,
18 Toku mo Isako monoi imo unukaiki,
18 depois de ter recebido a promessa e ouvido as palavras: Uma posteridade com o teu nome te será dada em Isaac {Gn 21,12}.
19 na yomuki, “Ya tukolakimo, Kotoyo na lusiyoimo.” No monoi no mo siyokawi imo noino tiyamokoni, “Awitono mo yausai na kausiki, Apolofamoyo mo.”
19 Estava ciente de que Deus é poderoso até para ressuscitar alguém dentre os mortos. Assim, ele conseguiu que seu filho lhe fosse devolvido. E isso é um ensinamento para nós!
20 Isako mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no awitono noko ti, Yokopowoi Isowoiso na ikoki, “Kotoyo na fasikomo manoinuwomo.”
20 Foi inspirado pela fé que Isaac deu a Jacó e a Esaú uma bênção em vista de acontecimentos futuros.
21 Yokopo mani, Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no aumoifaso kalomai atouwoiso lositoli tola tumoki, Kotoso na molokimoki, awoutono noko tiso na ikoki, Yusifoni alalo tiso, noino, “Kotoyo na tofasi manonuwo.”
21 Foi pela fé que Jacó, estando para morrer, abençoou cada um dos filhos de José e venerou a extremidade do seu bastão.
22 Yusifo mani, Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no aumoifaso kalomai siyokutono iyaliso na ikoki, “Isolilo noko moi mo Isipi asiso utukaimakinuwomo, yani miwoi na pa alomakowo, asi tonufuwaso na pa ai ukanowo.”
22 Foi pela fé que José, quando estava para morrer, fez menção da partida dos filhos de Israel e dispôs a respeito dos seus despojos.
23 Musini atino apitono noko ti mo Kotoso na mulumolo luwai manokino, no monoi no alu mala Musi na anukokai kukalokokino, Isipi noko monoi. Kikino mo, ulukukumoso na. No monoi no na anukokaikino, amu mo tauwoi. Asi samukuko nokota siyoli monoi pa kokolokokiso, Isolilo nokokai alalo tukuwoli imoso na kulalikino, alu na anukokai kukalokokino.
23 Foi pela fé que os pais de Moisés, vendo nele uma criança encantadora, o esconderam durante três meses e não temeram o edito real.
24 Musi mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no siyoli tolomai atino nouwotonoso namoliyo alosisoki, Isipi asi samuku nokota siyolini atokiso. Na yomuki, “Isipi nokota siyolini atokini awitono imo kaluwaimono imo mo wiyou tiyomu.”
24 Foi pela fé que Moisés, uma vez crescido, renunciou a ser tido como filho da filha do faraó,
25 Musi mo molo koiyauso aluwai monoi mo wiyou tiyomu, asini hani hani fokufaso molokiko monoi. Isipi nokoyo Kotoni noko nokolaloso puwoko manokino mo, kokolomowoi muwoi, na yomuki, “Yo mani, waliyo tuwokaimonono.”
25 preferindo participar da sorte infeliz do povo de Deus, a fruir dos prazeres culpáveis e passageiros.
26 Kolaiso monoi mani, yomuki, “Mulumolo luwai foli monoi alisiyolimonakinomo, tofolo, waliyosu. Mulumolo luwai foli monoi Kotoyo itouniyaimoso na uwomonoimo. Wiyouwa wiyou, Isipi nokoni ititouni hani haniso na souwaikoimo.”
26 Com os olhos fixos na recompensa, considerava os ultrajes por amor de Cristo como um bem mais precioso que todos os tesouros dos egípcios.
27 Musi mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no Isipi asiso na utukaimoki. Isipi nokota siyolini uo monoi pa kokolomokiso. Mulu amisoso na manoki. Nokoyo ki somiso nokotaso mo na kiki, no monoi no mulu amisoso na manoki.
27 Foi pela fé que deixou o Egito, não temendo a cólera do rei, com tanta segurança como estivesse vendo o invisível.
28 Na mulumolo luwai manoki, no monoi no Pasowa koloni wasi molo na yonoki. Siyokutono iyaliso na ikoki, “Sipo koloni na pa tukuwoliyalowo, nako mo momaini itu loti kwamai pa tolisono kolokokaiyalowo. Aino yakinuwomo, kumoki nokotayo momaini totawoi nokokai alalo pa tukuwoliyaloiso. Uwokaiko nokotayo na souwaikaloimo.” Musi mo ainoso na ikoki, siyokutono iyaliso.
28 Foi pela fé que mandou celebrar a Páscoa e aspergir {os portais} com sangue, para que o anjo exterminador dos primogênitos poupasse os dos filhos de Israel.
29 Isolilo noko mo Kotoso na mulumolo luwai manokino, no monoi no Nakiyai Mamo Iwo mulumai na tokosiyaikaiyo tikino. Kotoni amiyo iwo siyai siyai tana tumo liyaiki, mulumai mo iwo mo futo, asi ami mo na tanalouki. No monoi no na tiki. Isipi noko mani, na louwa tokosiyaikaiyo tikino, Isolilo noko tukuwoli monoi louwa fi. Ulai iwo mo ifou toposunifiyaika tumoki, iwoyo tukuwoli soliki, Isipi noko mo, yau yau.
29 Foi pela fé que os fez atravessar o mar Vermelho, como por terreno seco, ao passo que os egípcios que se atreveram a persegui-los foram afogados.
30 Isolilo noko mo ti monoi mani, Kotoso na mulumolo luwaikino, no monoi no Iyoliko nokonu tomoki kokikokai asiyofolosai liyai anokoukuya liyoumo manokino, ulo nano siya uwai. Nosai no mo; liyai anokoukuya liyoumo manokino mo; tomoki kokikokai mo na foluwalo kono liyaiki. Tukuwoliya tikino, Iyoliko noko mo yau yau.
30 Foi pela fé que desabaram as muralhas de Jericó, depois de rodeadas por sete dias.
31 Uloliyo nukonu Lihaposu mo Kotoso na mulumolo luwai manoki, no monoi no pa tukoloso tomasikinoso, mulumolo luwai somiso noko tukuwolimai. Ulai afonimaiso? Isolilo nokota tiyo Iyoliko nokonuso toku kokokaikokaiya tumokino mo, Lihapo mo asisikoki, na ikoki, “Waliyo na potumowo.”
31 Foi pela fé que Raab, a meretriz, não pereceu com aqueles que resistiram, por ter dado asilo aos espias.
32 Isolilo noko molopoi mani, Kotoso na mulumolo luwai manokino. Siyolo siyolo mo noino, Kitiyono, Palako, Samosono, Yoipota, Toiwi, Samuwoilo, Kotoni mulu lukasiko nokowoi. Siyasonuso yo no moloi kulalo monoi? Noko molopoi nali.
32 Que mais direi? Faltar-me-á o tempo, se falar de Gedeão, Barac, Sansão, Jefté, Davi, Samuel e dos profetas.
33 Toi mo Kotoso na mulumolo luwai manokino, no monoi no siyai mo uo noko sisiyoliso posouwaikalo manokino. Siyai mo Isolilo noko nokolaloso posamukuko itouniyaimo manokino. Siyai mo hani hani ititouni iyalokino, Kotoyo toku no yomu ukukaiki no. Siyai mo aku aluwou sisiyoliso tukuwoliyalokino, aluwouyo totaiso tukuwoli monoi louwa.
33 Graças à sua fé conquistaram reinos, praticaram a justiça, viram se realizar as promessas. Taparam bocas de leões,
34 Siyai mo taso wasokino, fofouko monoi louwa. Siyai mo uloloki, muwo sopo sopoyo tukuwoli monoi louwa. Siyai mo ami amiwoi muwoi, ukolo ukolo, ulai nosai no mo ami amiwoi na siki. Siyai mo uo tukoluwano nokoso souwaikokino, na amiyaikiyokokino.
34 extinguiram a violência do fogo, escaparam ao fio de espada, triunfaram de enfermidades, foram corajosos na guerra e puseram em debandada exércitos estrangeiros.
35 Kolikaliki mo, siyai mo yau yausai ifou auwonoulaloki. Nosai no nokolaloyo ifou kolisalokino. Siyai mo kalopuloso si liyaiki, Kotoso mulumolo luwai foli monoi. Uo nokoyo puwokaiko manokino. Wiyou, iyanoko mo siyoli. Kotoso namoliyo palosimono mo, kalopulo nusai pokiyoko taikiyono. Ulai namoliyo pa alosimokinoso, na mulumolokokino, “Tukuwolimokakinomo, yausai ifou na auwonoulu monoi, si itouniyaimo mano monoi.”
35 Devolveram vivos às suas mães os filhos mortos. Alguns foram torturados, por recusarem ser libertados, movidos pela esperança de uma ressurreição mais gloriosa.
36 Siyai mo uo nokoyo alisiyolikokino, moloyo wasouli manokino. Wiyou, siyai mo waiya moloyo konosuwakokaikino, kalopuloso kiyokanokino.
36 Outros sofreram escárnio e açoites, cadeias e prisões.
37 Siyai mo uo nokoyo tomoki salosokokino, ainoso kolikaliki. Siyai mo muwoyo mulumai tokosoulukino, kokolonasi fofamoso na si liyaiki. Siyai mo muwo sopo sopoyo wasoulikino, tukuwolikino. Siyai mo sofuwakoki, koloni tunoyo saso na asisikokino. Uo nokoyo uwokokino, na uwokaikokino.
37 Foram apedrejados, massacrados, serrados ao meio, mortos a fio de espada. Andaram errantes, vestidos de pele de ovelha e de cabra, necessitados de tudo, perseguidos e maltratados,
38 No monoi no mo, Kotoso mulumolo luwai noko no mo pokukalokano liyai manokino, nu somiso asiso, yu sisiyoliwoiso. Yu tomoki i poiso kukalokano liyaikino, asi i poiwoiso. Noko nokolalo ititouni nali, mulumolo luwai somiso nokowoi no moloi si tomasiko monoi?
38 homens de que o mundo não era digno! Refugiaram-se nas solidões das montanhas, nas cavernas e em antros subterrâneos.
39 Nonani noko iyali mo Kotoso na mulumolo luwai manokino, no monoi no Koto mo yomu ukuki, noko ititouni. Ulai toi mo iwoi muwoi, toku no yomu ukukaiki no.
39 E, no entanto, todos estes mártires da fé não conheceram a realização das promessas!
40 Moisu mo molo tonofalo posaso wiyomokoki, toso mulumolo luwai noko nokolalo moiso. Totawoi mulumolo luwai noko nokolalo mo molo tonofalo monoi pa sainokinoso, toi mo sosoli. No monoi no Koto mo na mulumoloko ukukaiki, “Namolisai noko iyaliwoi mulu ititouniyawoi si tomasikoinomo.”
40 Porque Deus, que tinha para nós uma sorte melhor, não quis que eles chegassem sem nós à perfeição {da felicidade}.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.