Atos 8

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Solo mani, waliyo yomuki, Sitiwi tukolo monoi mo.
1 E Saulo concordou inteiramente com a morte de Estêvão. Uma grande onda de perseguição começou naquele dia e varreu a igreja de Jerusalém. Todos eles, com exceção dos apóstolos, foram dispersos pelas regiões da Judeia e de Samaria.
2 Ulai lotu aluwai nokoyo Sitiwi yau ai unukino, na sonuku manokino.
2 (Alguns homens devotos vieram e, com grande tristeza, sepultaram Estêvão.)
3 Solo to mo Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo na uwokaiko liyaiki, nu nuso lotaloki, noko nokolalo kuloli kolisalo liyaiki, kalopulo nuso kiyokanoki.
3 Saulo, porém, procurava destruir a igreja. Ia de casa em casa, arrastava para fora homens e mulheres e os lançava na prisão.
4 Ulai Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo, toku no uloloki no, toi mo ifou ifou liyaikino, Isiso aino imo itouniyaimo lukasikalokino.
4 Os que haviam sido dispersos, porém, anunciavam as boas-novas a respeito de Jesus por onde quer que fossem.
5 Filipo mani, noinoso na, Somaliya nokonuso manoki, Kolaiso aino imo posasokanoki, noko nokolaloso ikaloki, “Noko no mo, Kotoyo no muwokaiki no, moi fasimoka tumo monoi, to mo yasoi na tumoki.”
5 Filipe foi para a cidade de Samaria e ali falou ao povo sobre o Cristo.
6 Mulu ifolaluwawoi mi analoki, toini molo timai. Toi mo iyo mo uku muwoi, imo na kwaimo itouniyaimokino.
6 Quando as multidões ouviram sua mensagem e viram os sinais que ele realizava, deram total atenção às suas palavras.
7 Ulai afonimaiso? Popuwa kopokoiyauwoi noko mo ititounikaiki. Popuwayo utukaiko liyaikino mo, na omuwanoki. Naino fona nomolikomokai noko mani, ititounikaiki.
7 Muitos espíritos impuros eram expulsos e, aos gritos, deixavam suas vítimas, e muitos paralíticos e aleijados eram curados.
8 No monoi no nokonu noko nokolaloyo siyoliso moloki siki.
8 Por isso, houve grande alegria naquela cidade.
9 Somaliya nokonumai noko mo toloki. Tani siyolo mo Saimo. Tota amu monoi piyomuki, noko siyoliwo. Wau aliyoli saloso uwoko nokota. Noko nokolaloni molo timai na piyalo manoki. Wiyou, na pokufauko manoki.
9 Um homem chamado Simão praticava feitiçaria ali havia anos. Ele deixava o povo de Samaria admirado, e afirmava ser alguém importante.
10 Noko sisiyoliwoi afonimaiso nokowoi toi mo Saimoni imo pukwaimo itouniyaimo manokino, piyamoki, Kotoni amiyo yalowo. Pokaluwaikino, ami sokoma siyoli nokota.
10 Todos, dos mais simples aos mais importantes, se referiam a ele como “o Grande Poder de Deus”.
11 Tani imo pukwaimo manokino. Ulai afonimaiso? Wau aliyoli no saloso uwokoki mo, na pokufauko manoki, ulo ulo amu amu.
11 Ouviam-no com atenção, pois, durante muito tempo, ele os tinha deixado admirados com sua magia.
12 Ulai Filipoyo itouniyaimo imo posasoko wiyoluka tumoki, Kotoyo samukuko aino imowoi Isiso Kolaisoni ami imowoi. Nonani imo kwaimokino mo, waliyo mulumolokokino. No monoi no iwoso na uluwakoki, Filipoyo, Isisoso muwokokainoni monoi. Nokowoi nokolalowoi iwoso uluwakoki.
12 No entanto, quando Filipe lhes levou a mensagem sobre as boas-novas do reino de Deus e sobre o nome de Jesus Cristo, eles creram e, como resultado, muitos homens e mulheres foram batizados.
13 Saimo to mani, Isisoso lolaloso na mulumolo luwaiki, no monoi no iwoso uluwaki. Uluwaki mo; Filiposo aluwaiyaloki. Mulu ifolaluwawoi mi analoso kwaiyaloki, Filipoyo no analo manoki no. Wiyouwa wiyou, na kufaumoki.
13 O próprio Simão creu e foi batizado. Começou a seguir Filipe por toda parte, admirando-se dos sinais e milagres que ele realizava.
14 Nosai no mo; imofa kolo koloma tumoki, Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso, Yolusolimo nokonu siyoliso. Imofa kwaikino, noino, “Somaliya noko nokolaloyo Kotoni imoso na taluwai itouniyaimono.” Aino kwaikino mo; Pita noko tiso iko taikiyokino, Pitawoi Iyonowoi. Na ikokino, “Somaliya asiso na pomanowo.”
14 Quando os apóstolos em Jerusalém souberam que o povo de Samaria havia aceitado a mensagem de Deus, enviaram para lá Pedro e João.
15 Yasoi; Somaliya asi mo tumokino. Tumokino mo; Kotowoi lukasokino, mulumolo luwai noko nokolalo monoi. Na utolumo ukukino, imokino, “Nani Mulu Itouniyaimo Nokota na pati.”
15 Assim que os dois chegaram, oraram para que aqueles convertidos recebessem o Espírito Santo,
16 Aino utolumo ukukino. Ulai afonimaiso? Totaini mulu poiso toku lotalowoi muwoi, pa amukonokiso, toini auso. Lolaloso mulumolo luwaimai iwososo uluwakoki, Isiso Siyoliso muwokokainoni monoi. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota amai atiki.
16 pois, apesar de terem sido batizados em nome do Senhor Jesus, o Espírito Santo ainda não havia descido sobre nenhum deles.
17 Kotoso utolumokino mo; Pita noko tiyo nainoyo kulolalokino, komumai. Kulolikino mo; Kotoyo tani Mulu Itouniyaimo Nokota na atiki, mulumolo luwai noko nokolaloso.
17 Então Pedro e João impuseram as mãos sobre eles, e receberam o Espírito Santo.
18 Saimo mo noko tiyo nainoyo isikokaikoso kwaikoki mo, muwoni louwa nikoki, piyomuki, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo totini amiyo atinowo.
18 Simão viu que as pessoas recebiam o Espírito quando os apóstolos impunham as mãos sobre elas. Então ofereceu-lhes dinheiro,
19 Totiso ikoki, “Mulu ifolaluwawoi mulu no mo na pamonowo, suo mo muwoniyo. Yo mani, nainoyo kulolalo monoi tiyo, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota noko nokolaloso ati monoi.”
19 dizendo: “Deem-me este poder também, para que, quando eu impuser as mãos sobre as pessoas, elas recebam o Espírito Santo!”.
20 Ulai Pitayo imoki, “Kaloni, nani muwoniwoi kalonikoinimo. Ulai hani monoi yomu monoi, suo mo muwoni. Kotoni mulu ifolaluwawoi mulu no muwoniyo no moloi ano monoi?
20 Pedro, porém, respondeu: “Que seu dinheiro seja destruído com você, por imaginar que o dom de Deus pode ser comprado!
21 Nono no Kotoni mi no moloi ano fasimoko monoi? Nani hani muwoi. Kotoni molo timai mulu kwaimo pakoso totoloniso.
21 Você não tem parte nem direito neste ministério, pois seu coração não é justo diante de Deus.
22 Mulu palosi. Molo koiyauso na putukaimo. Siyoli Nokotaso na pimo ki, noino, “Yani mulu mo koiyau, woi.” No monoi no Kotoni imo mo futo poimo toloini.
22 Arrependa-se de sua maldade e ore ao Senhor. Talvez ele perdoe esses seus maus pensamentos,
23 Yo mo sai, nani mulu mo amuwaso saso. Molo koiyauso no moloi utukaimo monoi? No monoi no Kotoso na pimo ki.” Pitayo aino na imoki.
23 pois vejo que você está cheio de amarga inveja e é prisioneiro do pecado”.
24 Nosai no mo; Saimo mo noko tiso na ikoki, “Siyoli Nokotaso imo polukaso unumonowo. Wonikaluso aiko uwomonoi, motiyo ni toposasokonuwo no.”
24 Simão exclamou: “Orem ao Senhor por mim, para que essas coisas terríveis não me aconteçam!”.
25 Nosai no mo; Pita noko tiyo Isiso Siyoli monoi imo posasoko wiyoluko uwai; ifou manokino, Yolusolimo moloso. Molomai mo imo itouniyaimo lukasikalo liyaikino, Somaliya nokonu nokonuso.
25 Depois de terem testemunhado e proclamado a palavra do Senhor em Samaria, Pedro e João voltaram a Jerusalém. Ao longo do caminho, pararam em muitas vilas samaritanas para anunciar as boas-novas.
26 Nosai no mo; Noko Siyolini kumoki nokotayo Filiposo na ima konoki, imoki, “Na pauwoniyou, powoso na pamufu. Manakinimo, Kaso molo touwokoniso kiyoinimo, Yolusolimosai toloko tumo moloso, nu somiso asimai no tolono liyai no.”
26 Um anjo do Senhor disse a Filipe: “Vá para o sul, para a estrada no deserto que liga Jerusalém a Gaza”.
27 Imoki mo; Filipo mo auwoniyouki, manoki. Manoki mo; Itiyupiya nokota siyoliso na kiya tumoki, molomai. Wiyou, noko siyoli, Kanotasini mi anotiso nokota na. Itiyupiya noko nokolaloni samukuko nukonu siyoli, tani muwoni samukuko nokota na. Yolusolimo nokonu siyolisai tumaloki, Koto molokimosai.
27 Filipe partiu e encontrou no caminho um alto oficial etíope, o eunuco responsável pelos tesouros de Candace, rainha da Etiópia. Ele tinha ido a Jerusalém para participar da adoração
28 Totani asi Itiyupiya moloso tumaloki, hosoyo kutotonikalo kalo molosai. Tumaloki mo, pukoso na koko yousiki, Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiyayo toku no kuluki no.
28 e estava no caminho de volta. Sentado em sua carruagem, lia em voz alta o livro do profeta Isaías.
29 Filipo mo Itiyupiya nokota siyoliso kiki mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na imoki, “Kalo kwamai na pamuno, na paluwaiko.”
29 Então o Espírito disse a Filipe: “Aproxime-se e acompanhe a carruagem”.
30 Imoki mo; Filipo mo fumanoki, Itiyupiya noko siyoliyo pukosai kolaliso kwaiki, Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiyayo kulu pukoso. Na imoki, Filipoyo, “Imo folosai imo sai poi, nono mo.”
30 Filipe correu até a carruagem e, ouvindo que o homem lia o profeta Isaías, perguntou-lhe: “O senhor compreende o que lê?”.
31 Fowaki, “Ulai moloi saino monoi, yo no? Ulai yo no noko noiyo imono monoi? A, nono no waliyo toposasoko wiyolumona yoni?” Imoki, Filipoyo, “Waliyo na.”
31 O homem respondeu: “Como posso entender sem que alguém me explique?”. E convidou Filipe a subir na carruagem e sentar-se ao seu lado.
32 Kotoni puko imo Itiyupiya nokotayo no kolaliki no, no mo noino,
32 Era esta a passagem das Escrituras que ele estava lendo: “Ele foi levado como ovelha para o matadouro; como cordeiro mudo diante dos tosquiadores, não abriu a boca.
33 Nokoyo alisiyolikino, afonimaiso na uwokino. Asiso amai pa totoloso, na tukolokino, nokoyo. Ulai tani aliwoi imo no moloi lukaso monoi?”
33 Foi humilhado e a justiça lhe foi negada. Quem pode falar de seus descendentes? Pois sua vida foi tirada da terra”.
34 Itiyupiya noko siyoli mo nonani imo kolali uwai; Filiposo na imoki, “Kotoni mulu lukasiko nokota no noi monoi kumo unuki? Tota amu monoi poimo, noko siya monoi poimo. Na pimono.”
34 O eunuco perguntou a Filipe: “Diga-me, o profeta estava falando de si mesmo ou de outro?”.
35 Nosai no mo; Filipoyo na imoki, “Isiso monoi nali no kumo unuki.” No monoi no itouniyaimo imo lukasiyaloki.
35 Então Filipe, começando com essa mesma passagem das Escrituras, anunciou-lhe as boas-novas a respeito de Jesus.
36 Kalo molosai imo lukasalo manokino mo, iwoso na tumokino. Tumokino mo; Itiyupiya noko siyoliyo mo imoki, “Oi, na poki. Iwo mo ni toi. Nono mo waliyo poimo iwoso tuluwamononi.”
36 Prosseguindo, chegaram a um lugar onde havia água. Então o eunuco disse: “Veja, aqui tem água! O que me impede de ser batizado?”.
37 [Nosai no mo; Filipoyo na imoki, “Isisoso mulumolo luwai itouniyaimoni mo waliyo.” Fowaki, “Yo mo Isiso Kolaisoso waliyo na tomulumolo luwai. To mo Kotoni awitono na.”]
37 Filipe disse: “Nada o impede, se você crê de todo o coração”. O eunuco respondeu: “Creio que Jesus Cristo é o Filho de Deus”.
38 Nosai no mo; kalo alomako nokotaso imoki, Itiyupiya nokotayo, “Oi, kalo mo imai na toloku.” Tolokoki mo, noko ti mo iwoso amukonokino, Filipowoi Itiyupiya nokota siyoliwoi. Amukonokino mo; Filipoyo Itiyupiya nokota mo na uluwaki.
38 Então mandou parar a carruagem, os dois desceram até a água e Filipe o batizou.
39 Iloso ifou amiyokino mo, Koto Siyolini Mulu Itouniyaimo Nokotayo Filiposo lolai siyaso kauki. Uwofa kiki, Itiyupiya nokota siyoliyo mo. Ulai nosai no manoki, na molokiyaloki.
39 Quando saíram da água, o Espírito do Senhor tomou Filipe e o levou. O eunuco não tornou a vê-lo, mas seguiu viagem cheio de alegria.
40 Ulai Filipo to mo Asoto nokonuso tumoki. Ulai nosai no manaloki. Imo itouniyaimo posasokaloki, nokonu nokonuso, ainoso hani Sisaliya nokonuso tumoki.
40 Então Filipe apareceu mais ao norte, na cidade de Azoto. Anunciou as boas-novas ali e em todas as cidades ao longo do caminho, até chegar a Cesareia.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.