Atos 8
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARC
1 Solo mani, waliyo yomuki, Sitiwi tukolo monoi mo.
1 E também Saulo consentiu na morte dele. E fez-se, naquele dia, uma grande perseguição contra a igreja que estava em Jerusalém; e todos foram dispersos pelas terras da Judeia e da Samaria, exceto os apóstolos.
2 Ulai lotu aluwai nokoyo Sitiwi yau ai unukino, na sonuku manokino.
2 E uns varões piedosos foram enterrar Estêvão e fizeram sobre ele grande pranto.
3 Solo to mo Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo na uwokaiko liyaiki, nu nuso lotaloki, noko nokolalo kuloli kolisalo liyaiki, kalopulo nuso kiyokanoki.
3 E Saulo assolava a igreja, entrando pelas casas; e, arrastando homens e mulheres, os encerrava na prisão.
4 Ulai Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo, toku no uloloki no, toi mo ifou ifou liyaikino, Isiso aino imo itouniyaimo lukasikalokino.
4 Mas os que andavam dispersos iam por toda parte anunciando a palavra.
5 Filipo mani, noinoso na, Somaliya nokonuso manoki, Kolaiso aino imo posasokanoki, noko nokolaloso ikaloki, “Noko no mo, Kotoyo no muwokaiki no, moi fasimoka tumo monoi, to mo yasoi na tumoki.”
5 E, descendo Filipe à cidade de Samaria, lhes pregava a Cristo.
6 Mulu ifolaluwawoi mi analoki, toini molo timai. Toi mo iyo mo uku muwoi, imo na kwaimo itouniyaimokino.
6 E as multidões unanimemente prestavam atenção ao que Filipe dizia, porque ouviam e viam os sinais que ele fazia,
7 Ulai afonimaiso? Popuwa kopokoiyauwoi noko mo ititounikaiki. Popuwayo utukaiko liyaikino mo, na omuwanoki. Naino fona nomolikomokai noko mani, ititounikaiki.
7 pois que os espíritos imundos saíam de muitos que os tinham, clamando em alta voz; e muitos paralíticos e coxos eram curados.
8 No monoi no nokonu noko nokolaloyo siyoliso moloki siki.
8 E havia grande alegria naquela cidade.
9 Somaliya nokonumai noko mo toloki. Tani siyolo mo Saimo. Tota amu monoi piyomuki, noko siyoliwo. Wau aliyoli saloso uwoko nokota. Noko nokolaloni molo timai na piyalo manoki. Wiyou, na pokufauko manoki.
9 E estava ali um certo homem chamado Simão, que anteriormente exercera naquela cidade a arte mágica e tinha iludido a gente de Samaria, dizendo que era uma grande personagem;
10 Noko sisiyoliwoi afonimaiso nokowoi toi mo Saimoni imo pukwaimo itouniyaimo manokino, piyamoki, Kotoni amiyo yalowo. Pokaluwaikino, ami sokoma siyoli nokota.
10 ao qual todos atendiam, desde o mais pequeno até ao maior, dizendo: Este é a grande virtude de Deus.
11 Tani imo pukwaimo manokino. Ulai afonimaiso? Wau aliyoli no saloso uwokoki mo, na pokufauko manoki, ulo ulo amu amu.
11 E atendiam-no a ele, porque já desde muito tempo os havia iludido com artes mágicas.
12 Ulai Filipoyo itouniyaimo imo posasoko wiyoluka tumoki, Kotoyo samukuko aino imowoi Isiso Kolaisoni ami imowoi. Nonani imo kwaimokino mo, waliyo mulumolokokino. No monoi no iwoso na uluwakoki, Filipoyo, Isisoso muwokokainoni monoi. Nokowoi nokolalowoi iwoso uluwakoki.
12 Mas, como cressem em Filipe, que lhes pregava acerca do Reino de Deus e do nome de Jesus Cristo, se batizavam, tanto homens como mulheres.
13 Saimo to mani, Isisoso lolaloso na mulumolo luwaiki, no monoi no iwoso uluwaki. Uluwaki mo; Filiposo aluwaiyaloki. Mulu ifolaluwawoi mi analoso kwaiyaloki, Filipoyo no analo manoki no. Wiyouwa wiyou, na kufaumoki.
13 E creu até o próprio Simão; e, sendo batizado, ficou, de contínuo, com Filipe e, vendo os sinais e as grandes maravilhas que se faziam, estava atônito.
14 Nosai no mo; imofa kolo koloma tumoki, Kotoni imo lukasikalomano nokoni auso, Yolusolimo nokonu siyoliso. Imofa kwaikino, noino, “Somaliya noko nokolaloyo Kotoni imoso na taluwai itouniyaimono.” Aino kwaikino mo; Pita noko tiso iko taikiyokino, Pitawoi Iyonowoi. Na ikokino, “Somaliya asiso na pomanowo.”
14 Os apóstolos, pois, que estavam em Jerusalém, ouvindo que Samaria recebera a palavra de Deus, enviaram para lá Pedro e João,
15 Yasoi; Somaliya asi mo tumokino. Tumokino mo; Kotowoi lukasokino, mulumolo luwai noko nokolalo monoi. Na utolumo ukukino, imokino, “Nani Mulu Itouniyaimo Nokota na pati.”
15 os quais, tendo descido, oraram por eles para que recebessem o Espírito Santo.
16 Aino utolumo ukukino. Ulai afonimaiso? Totaini mulu poiso toku lotalowoi muwoi, pa amukonokiso, toini auso. Lolaloso mulumolo luwaimai iwososo uluwakoki, Isiso Siyoliso muwokokainoni monoi. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota amai atiki.
16 (Porque sobre nenhum deles tinha ainda descido, mas somente eram batizados em nome do Senhor Jesus.)
17 Kotoso utolumokino mo; Pita noko tiyo nainoyo kulolalokino, komumai. Kulolikino mo; Kotoyo tani Mulu Itouniyaimo Nokota na atiki, mulumolo luwai noko nokolaloso.
17 Então, lhes impuseram as mãos, e receberam o Espírito Santo.
18 Saimo mo noko tiyo nainoyo isikokaikoso kwaikoki mo, muwoni louwa nikoki, piyomuki, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo totini amiyo atinowo.
18 E Simão, vendo que pela imposição das mãos dos apóstolos era dado o Espírito Santo, lhes ofereceu dinheiro,
19 Totiso ikoki, “Mulu ifolaluwawoi mulu no mo na pamonowo, suo mo muwoniyo. Yo mani, nainoyo kulolalo monoi tiyo, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota noko nokolaloso ati monoi.”
19 dizendo: Dai-me também a mim esse poder, para que aquele sobre quem eu puser as mãos receba o Espírito Santo.
20 Ulai Pitayo imoki, “Kaloni, nani muwoniwoi kalonikoinimo. Ulai hani monoi yomu monoi, suo mo muwoni. Kotoni mulu ifolaluwawoi mulu no muwoniyo no moloi ano monoi?
20 Mas disse-lhe Pedro: O teu dinheiro seja contigo para perdição, pois cuidaste que o dom de Deus se alcança por dinheiro.
21 Nono no Kotoni mi no moloi ano fasimoko monoi? Nani hani muwoi. Kotoni molo timai mulu kwaimo pakoso totoloniso.
21 Tu não tens parte nem sorte nesta palavra, porque o teu coração não é reto diante de Deus.
22 Mulu palosi. Molo koiyauso na putukaimo. Siyoli Nokotaso na pimo ki, noino, “Yani mulu mo koiyau, woi.” No monoi no Kotoni imo mo futo poimo toloini.
22 Arrepende-te, pois, dessa tua iniquidade e ora a Deus, para que, porventura, te seja perdoado o pensamento do teu coração;
23 Yo mo sai, nani mulu mo amuwaso saso. Molo koiyauso no moloi utukaimo monoi? No monoi no Kotoso na pimo ki.” Pitayo aino na imoki.
23 pois vejo que estás em fel de amargura e em laço de iniquidade.
24 Nosai no mo; Saimo mo noko tiso na ikoki, “Siyoli Nokotaso imo polukaso unumonowo. Wonikaluso aiko uwomonoi, motiyo ni toposasokonuwo no.”
24 Respondendo, porém, Simão disse: Orai vós por mim ao Senhor, para que nada do que dissestes venha sobre mim.
25 Nosai no mo; Pita noko tiyo Isiso Siyoli monoi imo posasoko wiyoluko uwai; ifou manokino, Yolusolimo moloso. Molomai mo imo itouniyaimo lukasikalo liyaikino, Somaliya nokonu nokonuso.
25 Tendo eles, pois, testificado e falado a palavra do Senhor, voltaram para Jerusalém e, em muitas aldeias dos samaritanos, anunciaram o evangelho.
26 Nosai no mo; Noko Siyolini kumoki nokotayo Filiposo na ima konoki, imoki, “Na pauwoniyou, powoso na pamufu. Manakinimo, Kaso molo touwokoniso kiyoinimo, Yolusolimosai toloko tumo moloso, nu somiso asimai no tolono liyai no.”
26 E o anjo do Senhor falou a Filipe, dizendo: Levanta-te e vai para a banda do Sul, ao caminho que desce de Jerusalém para Gaza, que está deserto.
27 Imoki mo; Filipo mo auwoniyouki, manoki. Manoki mo; Itiyupiya nokota siyoliso na kiya tumoki, molomai. Wiyou, noko siyoli, Kanotasini mi anotiso nokota na. Itiyupiya noko nokolaloni samukuko nukonu siyoli, tani muwoni samukuko nokota na. Yolusolimo nokonu siyolisai tumaloki, Koto molokimosai.
27 E levantou-se e foi. E eis que um homem etíope, eunuco, mordomo-mor de Candace, rainha dos etíopes, o qual era superintendente de todos os seus tesouros e tinha ido a Jerusalém para adoração,
28 Totani asi Itiyupiya moloso tumaloki, hosoyo kutotonikalo kalo molosai. Tumaloki mo, pukoso na koko yousiki, Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiyayo toku no kuluki no.
28 regressava e, assentado no seu carro, lia o profeta Isaías.
29 Filipo mo Itiyupiya nokota siyoliso kiki mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na imoki, “Kalo kwamai na pamuno, na paluwaiko.”
29 E disse o Espírito a Filipe: Chega-te e ajunta-te a esse carro.
30 Imoki mo; Filipo mo fumanoki, Itiyupiya noko siyoliyo pukosai kolaliso kwaiki, Kotoni mulu lukasiko nokota Aisaiyayo kulu pukoso. Na imoki, Filipoyo, “Imo folosai imo sai poi, nono mo.”
30 E, correndo Filipe, ouviu que lia o profeta Isaías e disse: Entendes tu o que lês?
31 Fowaki, “Ulai moloi saino monoi, yo no? Ulai yo no noko noiyo imono monoi? A, nono no waliyo toposasoko wiyolumona yoni?” Imoki, Filipoyo, “Waliyo na.”
31 E ele disse: Como poderei entender, se alguém me não ensinar? E rogou a Filipe que subisse e com ele se assentasse.
32 Kotoni puko imo Itiyupiya nokotayo no kolaliki no, no mo noino,
32 E o lugar da Escritura que lia era este: Foi levado como a ovelha para o matadouro; e, como está mudo o cordeiro diante do que o tosquia, assim não abriu a sua boca.
33 Nokoyo alisiyolikino, afonimaiso na uwokino. Asiso amai pa totoloso, na tukolokino, nokoyo. Ulai tani aliwoi imo no moloi lukaso monoi?”
33 Na sua humilhação, foi tirado o seu julgamento; e quem contará a sua geração? Porque a sua vida é tirada da terra.
34 Itiyupiya noko siyoli mo nonani imo kolali uwai; Filiposo na imoki, “Kotoni mulu lukasiko nokota no noi monoi kumo unuki? Tota amu monoi poimo, noko siya monoi poimo. Na pimono.”
34 E, respondendo o eunuco a Filipe, disse: Rogo-te, de quem diz isto o profeta? De si mesmo ou de algum outro?
35 Nosai no mo; Filipoyo na imoki, “Isiso monoi nali no kumo unuki.” No monoi no itouniyaimo imo lukasiyaloki.
35 Então, Filipe, abrindo a boca e começando nesta Escritura, lhe anunciou a Jesus.
36 Kalo molosai imo lukasalo manokino mo, iwoso na tumokino. Tumokino mo; Itiyupiya noko siyoliyo mo imoki, “Oi, na poki. Iwo mo ni toi. Nono mo waliyo poimo iwoso tuluwamononi.”
36 E, indo eles caminhando, chegaram ao pé de alguma água, e disse o eunuco: Eis aqui água; que impede que eu seja batizado?
37 [Nosai no mo; Filipoyo na imoki, “Isisoso mulumolo luwai itouniyaimoni mo waliyo.” Fowaki, “Yo mo Isiso Kolaisoso waliyo na tomulumolo luwai. To mo Kotoni awitono na.”]
37 E disse Filipe: É lícito, se crês de todo o coração. E, respondendo ele, disse: Creio que Jesus Cristo é o Filho de Deus.
38 Nosai no mo; kalo alomako nokotaso imoki, Itiyupiya nokotayo, “Oi, kalo mo imai na toloku.” Tolokoki mo, noko ti mo iwoso amukonokino, Filipowoi Itiyupiya nokota siyoliwoi. Amukonokino mo; Filipoyo Itiyupiya nokota mo na uluwaki.
38 E mandou parar o carro, e desceram ambos à água, tanto Filipe como o eunuco, e o batizou.
39 Iloso ifou amiyokino mo, Koto Siyolini Mulu Itouniyaimo Nokotayo Filiposo lolai siyaso kauki. Uwofa kiki, Itiyupiya nokota siyoliyo mo. Ulai nosai no manoki, na molokiyaloki.
39 E, quando saíram da água, o Espírito do Senhor arrebatou a Filipe, e não o viu mais o eunuco; e, jubiloso, continuou o seu caminho.
40 Ulai Filipo to mo Asoto nokonuso tumoki. Ulai nosai no manaloki. Imo itouniyaimo posasokaloki, nokonu nokonuso, ainoso hani Sisaliya nokonuso tumoki.
40 E Filipe se achou em Azoto e, indo passando, anunciava o evangelho em todas as cidades, até que chegou a Cesareia.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.