Atos 21
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVI
1 Nosai no mo; Ifiso nokoso utukaikokinoki mo; poso ayou molosai na nukinoki. Kusoso somaiso nukinoki. Ulai nosai no amuwoisai Lotisoso nukinoki. Ulai nosai no Patala nokonuso nukinoki.
1 Depois de nos separarmos deles, embarcamos e navegamos diretamente para Cós. No dia seguinte fomos para Rodes, e dali até Pátara.
2 Nosoni poso ayou siya ikolikalokinoki, na kokokinoki, Fonisiya asiso manoko ayou. Tumokoki mo, nonani ayou molosai na nukinoki, yasoi.
2 Encontrando um navio que ia fazer a travessia para a Fenícia, embarcamos nele e partimos.
3 Nu manokinoki mo; Saipolo asi aumoifaso nukinoki, mamo iwo mulumai asi mo. Sokoni ausaimisai souwaiyalokinoki. Ulai nosai no Siliya asiso nukinoki. Taiya nokonu mo tikinoki mo, ilolu kiyokokino. No monoi no asiso folamuwaniyo konokinoki.
3 Depois de avistarmos Chipre e seguirmos rumo sul, navegamos para a Síria. Desembarcamos em Tiro, onde o nosso navio deveria deixar sua carga.
4 Isisoni moloso aluwai nokoso na kokalokinoki. Amoloki mo nano siyawoi, 7, si tomasikokinoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo Poloso na louwa ikimalokino, “Yolusolimo nokonuso noiyo manoi.”
4 Encontrando os discípulos dali, ficamos com eles sete dias. Eles, pelo Espírito, recomendavam a Paulo que não fosse a Jerusalém.
5 Ulai si tomasiko uwai; na nukinoki. Nokonusai aluwaimokiyo fukino, Isisoni moloso aluwai noko komaso nokowoi fuwaluwouwoiyo. Iwo ilomai mo alokomu na losiyaiko unukinoki, Kotowoi imo lukasokinoki.
5 Mas quando terminou o nosso tempo ali, partimos e continuamos nossa viagem. Todos os discípulos, com suas mulheres e filhos, nos acompanharam até fora da cidade, e ali na praia nos ajoelhamos e oramos.
6 Nosai no woiyomi kuwanokinoki, Polo koi mo poso ayou poiso folamuwaniyo tikinoki. Tolomu noko mo ifou nuki.
6 Depois de nos despedirmos, embarcamos, e eles voltaram para casa.
7 Nosai no mo; Taiya nokonuso utukaimokinoki, Tolimaiso nokonuso nukinoki, poso ayou molosai. Iloso folamuwaniyo konokinoki, tolomu nokoso kokanokinoki, Isisoso mulumolo luwai nokoso. Amoloki siyasoso tanikokinoki.
7 Demos prosseguimento à nossa viagem partindo de Tiro, e aportamos em Ptolemaida, onde saudamos os irmãos e passamos um dia com eles.
8 Amuwoisai utukaikokinoki, Sisaliya nokonuso na nukinoki. Filipo koliwoi na sanokinoki, toini nuso. Filipo mo Isiso Kolaiso aino imo polukasikomosiki, imo itouniyaimo. Noko nano siya nokota, Yolusolimo nokoyo toku no muwokokaikino no, Kotoni mi ano fasiko monoi.
8 Partindo no dia seguinte, chegamos a Cesaréia e ficamos na casa de Filipe, o evangelista, um dos sete.
9 Filiponi atoki iyali mo nokolalo toitati, susauwo nokolalo nuko nali no. Kotoyo noinomo tani imo poposasokomosikino.
9 Ele tinha quatro filhas virgens, que profetizavam.
10 Ulo ulo amai si manokinoki mo, Kotoni mulu lukasiko nokota mo tumoki, Yutiya asisai. Tani siyolo mo Akopa.
10 Depois de passarmos ali vários dias, desceu da Judéia um profeta chamado Ágabo.
11 Kimoka tumoki mo, Poloni toukosi na anoki, tota amu na konosuwakomoki, naino fonasai. Na yomuki, “Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo tiyomukai, noino, “Toukosi kiyo nokota mo naino fonasai konosuwakomoinomo, Yolusolimo nokoyo. Yo konosuwakomomono komiyai, noinoso Yuto nokoyo konosuwakomoinomo. Nosai no noko nokonu nokoso kiyokoinomo.” Akopa mo aino na posasokoki.
11 Vindo ao nosso encontro, tomou o cinto de Paulo e, amarrando as suas próprias mãos e pés, disse: "Assim diz o Espírito Santo: ‘Desta maneira os judeus amarrarão o dono deste cinto em Jerusalém e o entregarão aos gentios’ ".
12 Posasokoki mo; koiwoi tolomu nokowoi, koi mo Poloso na louwa imalokinoki, “Yolusolimo nokonuso noiyo manoi.”
12 Quando ouvimos isso, nós e o povo dali rogamos a Paulo que não subisse para Jerusalém.
13 Ulai fowamokoki, “Hani monoi tosonukumononuwo? Wonikaluso yo mani, mulu kalomonoimo. Konosuwa komomonakinomo, ulai yo no imowoi? Yolusolimo nokoyo tukolomonakinomo, pa kokolomomonoiso, Isiso Siyoliso mulumolo luwai foli monoi tukolomonakinomo.” Polo mo ainoso na imokoki.
13 Então Paulo respondeu: "Por que vocês estão chorando e partindo o meu coração? Estou pronto não apenas para ser amarrado, mas também para morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus".
14 Koini imo pa kwaimoko manokiso. Nosai no iyamokinoki, “Tofolo. Imo mo koma. Siyoli Nokotani muluyososu uwoyoimo.”
14 Como não pudemos dissuadi-lo, desistimos e dissemos: "Seja feita a vontade do Senhor".
15 Nosai no mo; puwotolokinoki, Yolusolimo nokonuso na nukinoki.
15 Depois disso, preparamo-nos e subimos para Jerusalém.
16 Isisoso mulumolo luwai noko siyaiyo aluwaimokokino, Sisaliya nokonusai. Nisononi nuso kiyomokokino, si monoi. Nisono mo Saipolo asi nokota. Tokusai Isisoni moloso aluwaiki.
16 Alguns dos discípulos de Cesaréia nos acompanharam e nos levaram à casa de Mnasom, onde devíamos ficar. Ele era natural de Chipre e um dos primeiros discípulos.
17 Yolusolimo nokonu mo tikinoki mo, Isisoso mulumolo luwai nokoyo molokikino, na imokokino, “Waliyo na potiwo.”
17 Quando chegamos em Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Amuwoisai Polo koi mo Yamiso na kiyanokinoki. Isisoso mulumolo luwai nokoni samukuko noko komaso mo Yamisowoi si tomasimokino.
18 No dia seguinte Paulo foi conosco encontrar-se com Tiago, e todos os presbíteros estavam presentes.
19 Polo mo ikoki, “Woli iyali, moi kuo.” Nosai no ima imo lukasiyoluwaikoki, na ikoki, “Kotoyo fasimonalo manoki. Tani amiyo mi sisiyoli analo manoki, noko nokonu nokoni asiso.” Ainoso ainoso imo lukasiyoluwaikoki.
19 Paulo os saudou e relatou minuciosamente o que Deus havia feito entre os gentios por meio do seu ministério.
20 Poloni imo kwaimokino mo, Siyoli Nokotani siyolo kaluwaiyaloukino. Ulai na imokino, “Woli, na pukwaimoko, Yuto noko nokolalo molopoi molopoi mo Isisoso tomulumolo luwai si liyai. Musini imo ami monoi mani, mulu siyoli na tiyono, aniyopa imoso aluwai monoi.
20 Ouvindo isso, eles louvaram a Deus e disseram a Paulo: "Veja, irmão, quantos milhares de judeus creram, e todos eles são zelosos da lei.
21 Nokoyo Polo nona monoi ifoluwai unukini, noino, “Yuto noko, noko nokonu nokoni asiso no tosi liyai no, toiso mo Poloyo taiyolokalomosi, Musini imo ami kulali monoi. Na tikikomoi, “Alaloni au tuno noiyo tokosonasikoiwo. Aniyopa moloso noiyo aluwaiyoiwo.” Nokoyo ainoso ifoluwai unukini, Polo nona monoi.
21 Eles foram informados de que você ensina todos os judeus que vivem entre os gentios a se afastarem de Moisés, dizendo-lhes que não circuncidem seus filhos nem vivam de acordo com os nossos costumes.
22 Moloi tiyokoni, woi? Nonayo tumo monoi imo na kwaiyoinomo.
22 Que faremos? Certamente eles saberão que você chegou;
23 Koi tiyamonoki, noino na pa yo. Koi mulumai noko toitatiyo Kotoni molo timai auwolokokaikino.
23 portanto, faça o que lhe dizemos. Estão conosco quatro homens que fizeram um voto.
24 Nonani noko iyali na pa kolisiyo ti, lotu nu siyoliso. Kotoni molo timai no yakino no, tomoso na pa yo, na pa tolo tomasiko, Kotoso utunoni koloni na pa i, suo mo nani muwoniyo. Muwoniso fasikakinimo, komu suwo mo waliyo kokolikoinomo. Aniyopa moloso aino aluwaiyakinimo, tolomu noko nokolalo mo sainoinomo, topoko imo saso kolo koloma tumo liyaiki. Na sainoinomo, Musini ami imoso na taluwaini.
24 Participe com esses homens dos rituais de purificação e pague as despesas deles, para que rapem a cabeça. Então todos saberão que não é verdade o que falam de você, mas que você continua vivendo em obediência à lei.
25 Noko nokonu noko, Isisoso no tomulumolo luwaino no, toi mo folo. Musini imo aluwai somiso mo waliyo. Imo mo toku yasoi lukasokaikikoni, paso na kumotikikoni, noino, “Asuwo asuwo koto iyaliso ututi koloni noiyo nokoiwo. Nako noiyo sikoiwo. Imo molomai konosuwako koloni somu noiyo nokoiwo. Noiyo uloliyokomoiwo.” Aino na kumotikikoni.”
25 Quanto aos gentios convertidos, já lhes escrevemos a nossa decisão de que eles devem abster-se de comida sacrificada aos ídolos, do sangue, da carne de animais estrangulados e da imoralidade sexual".
26 Polo mo Yamiso iyalini imo kwaikoki. Amuwoisai noko toitati iyaliso kolisiyonoki, Kotoni molo timai iwo loukokino. Nosai no lotu nu siyoli poiso lotiki, Polo mo. Lotu samukuko nokoso utolukokaiya tiki, “Amoloki toufo mo uwai wofu wofu soikimo, Kotoni molo timai. Koloni mo taso utunoninoikimo.” Aino utolukokaiya tiki.
26 No dia seguinte Paulo tomou aqueles homens e purificou-se juntamente com eles. Depois foi ao templo para declarar o prazo do cumprimento dos dias da purificação e da oferta que seria feita individualmente em favor deles.
27 Nosai no mo; amoloki nano siya 7 mo aumoifaso mo uwai; Yuto noko siyai, Aisiya asisai no tiki no, toi mo Poloso na kikino, lotu nu siyoliso liyaiso. Wiyou, uo mo siyoli. Ukouniyaikokai noko nokolaloso ainiko ifoluwaikalokino. Uo mo ta topi. Polo na imokino ukou,
27 Quando já estavam para terminar os sete dias, alguns judeus da Província da Ásia, vendo Paulo no templo, agitaram toda a multidão e o agarraram,
28 siyoliso na iyamaloki, nokoso na ikalokino, “Woli iyali Isolilo noko, na pofasimoka tumowo. Noko ni mo, to mo imo koiyau taiyolokalo, asi asi noko nokolaloso. Isolilo noko nokolalo moi monoi imo koiyau imo tikalomoi. Musini imo ami na tokulalimoi. Moini lotu nu siyoli monoi mani, imo koiyau imo tikalomoi. Konoi mo Koliko noko mo na koliyo ti, lotu nu siyoli poiso. Au nali no, lotu nu itouniyaimo mo na koiyaumokai.” Aino na ikalokino,
28 gritando: "Israelitas, ajudem-nos! Este é o homem que ensina a todos em toda parte contra o nosso povo, contra a nossa lei e contra este lugar. Além disso, ele fez entrar gregos no templo e profanou este santo lugar".
29 piyamoki, Ifiso nokota Tolofima kawiyo tiwo. Ulai afonimaiso? Poloso aluwaiso tino na kwaikino, Yolusolimo nokonumai.
29 Anteriormente eles haviam visto o efésio Trófimo na cidade com Paulo e julgaram que Paulo o tinha introduzido no templo.
30 Wiyouwa wiyou, Yolusolimo noko nokolalo mo uo mulu saso. Na fufumuwana tumo liyaiki, Poloso imokino ukou, na kominiyo fukino, lotu nu siyolisai. Nosai no itu loti mo somaiso na asiko liyaikino.
30 Toda a cidade ficou alvoroçada, e juntou-se uma multidão. Agarrando Paulo, arrastaram-no para fora do templo, e imediatamente as portas foram fechadas.
31 Nosai no mo; Polo mo louwa tukolokino, uo nokoyo. Louwa tukolo manokino mo, imo kolomoki, totawoi polimano samukuko nokotani auso mo, noino, “Yolusolimo nokonu mo noko nokolalo saso, iwo topi. Uo mo siyoli, ta topi.”
31 Tentando eles matá-lo, chegaram notícias ao comandante das tropas romanas de que toda a cidade de Jerusalém estava em tumulto.
32 Nonani imo kwaiki mo, polimano noko siyaiso kolisiyo fukino, polimano nokowoi toi samukuko nokowoi. Na fufumuwanoki, ukouniyaikokai nokoni auso. Noko nokolaloyo fufumuwanoso kwaikokino mo, Poloso ti monoi pa wasokinoso.
32 Ele reuniu imediatamente alguns oficiais e soldados, e com eles correu para o meio da multidão. Quando viram o comandante e os seus soldados, pararam de espancar Paulo.
33 Nosai no mo; totawoi polimanota mo Polo na komiki, polimano nokoso ikoki, “Oi, na pokonosuwakaiwo, waiya molo tiwoiyo.” Nosai no noko nokolaloso ikoki, “Ni no noi? Hani foli monoi tuwonuwo?”
33 O comandante chegou, prendeu-o e ordenou que ele fosse amarrado com duas correntes. Então perguntou quem era ele e o que tinha feito.
34 Ulai ukouniyaikokai noko nokolalo mo imo mo tomoso muwoi, folo folo iyamaloki, siyoliso iyamaloki. Wiyou, mulu mo puwoso puwoso. Nukutai mo uo imo saso. Totawoi polimanota no ima imo no moloi kwaiko monoi? No monoi no polimano nokoso ikoki, “Moini mi ano nuso pokawiyo tiwo.”
34 Alguns da multidão gritavam uma coisa, outros gritavam outra; não conseguindo saber ao certo o que havia acontecido, por causa do tumulto, o comandante ordenou que Paulo fosse levado para a fortaleza.
35 Kominalomanokino mo, nuso louwa kawiyo tikino. Ulai nu kolaliyaimai mo nainomai na aniyo yokino, polimano nokoyo. Kolaliyaimai mo noko nokolalo saso. Uo mo ta topi, na louwa uwokino, no monoi no.
35 Quando chegou às escadas, a violência do povo era tão grande que ele precisou ser carregado pelos soldados.
36 Wiyou, ukouniyaiko kukaikino, siyoliso na iyamaloki, “Na potukolowo.”
36 A multidão que o seguia continuava gritando: "Acaba com ele! "
37 Polimano nokoyo louwa kawiyo tikino mo, Polo mo totawoi samukuko nokotaso imoki. Koliko imosai na imoki, “Yani imo mo waliyo poi tukwaimononi.” Fowaki, “Moloi monoi woi? A, Koliko imo no sai, nono no?
37 Quando os soldados estavam para introduzir Paulo na fortaleza, ele perguntou ao comandante: "Posso dizer-te algo? " "Você fala grego? ", perguntou ele.
38 Ya tiyomu, nono mo Isipi nokotawo, nokoso tino no ainiko ifoluwaika tumoki no. Uo tukoluwano noko koliyonoki, nu somiso asiso, uo noko molopoi molopoi, 4000.”
38 "Não é você o egípcio que iniciou uma revolta e há algum tempo levou quatro mil assassinos para o deserto? "
39 Ulai Poloyo, “Yo muwoi, yo mo Yuto nokota nali no, Tasoso nokonu nokota, Silisiya asi nokota. Yani nokonu no ulai koufa, siyoli na. Yo mo ukouniyaiko noko nokolaloso waliyo tiko poimo.”
39 Paulo respondeu: "Sou judeu, cidadão de Tarso, cidade importante da Cilícia. Permite-me falar ao povo".
40 Imoki, “Waliyo na, na piko.” Nosai no Polo mo kolaliyaimai you toloki, nainoyo akiyouki. Wosu woso siki mo, Hipolu imosai na ikoki, Yuto nokoni imosai.
40 Tendo recebido permissão do comandante, Paulo levantou-se na escadaria e fez sinal à multidão. Quando todos fizeram silêncio, dirigiu-se a eles em aramaico:
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.