Atos 20
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; uo mo uwofa; Polo mo Isisoni moloso aluwai nokoso aliyonikoki. Tiki mo, ikiko itouniyaimoki. Nosai no woiyomikokaiyouki, “Woiyo woiyo.” Masituniya asiso manoki.
1 Passado o tumulto, Paulo mandou chamar os discípulos e os encorajou. Então se despediu e partiu para a Macedônia.
2 Nokonu nokonuso manaloki. Noko nokolaloso ikikaloki. Manaloki mo; Koliko asi mo na tumoki.
2 Enquanto estava lá, encorajou os discípulos em todas as cidades por onde passou. Em seguida, desceu à Grécia,
3 Amu mo tauwoi tolokainoki. Nosai no Siliya asiso louwa manoki, poso ayou molosai. Ulai Yuto nokoyo tukolo imo lukasokaikino. No monoi no yomukaiki, “Fona molosai tomoi, molo siyasai.” Yomukaiki mo; Masituniya asiso ifou manoki, tokosiyaikaiyouki.
3 onde ficou por três meses. Quando se preparava para navegar de volta à Síria, descobriu que alguns judeus conspiravam contra sua vida e decidiu voltar pela Macedônia.
4 Noko mo aluwaikino, Piliya nokota Pilani awitono Sopatawoi, Tisolonaika nokota ti Alisotakowoi Sikunotawoi, Tipi nokota Kaiyawoi, Timotiwoi. Aisiya asi nokota ti mo Tikikawoi Tolofimawoi.
4 Alguns homens viajavam com ele: Sópatro, filho de Pirro, de Bereia; Aristarco e Secundo, de Tessalônica; Gaio, de Derbe; Timóteo; e Tíquico e Trófimo, da província da Ásia.
5 Nonani noko iyali mo Toluwa nokonuso toku nuki, koiso foumokanokino.
5 Eles foram adiante e esperaram por nós em Trôade.
6 Kulu nokota yowoi Polowoi, koti mo Filipai nokonuso tolokainokinoki, mi fou fouko popomai. Sisiyoliko asu somiso tuo wasimosi popo uwai; nosai no yasoi; poso ayou molosai. Amoloki naino siya mo uwai; Toluwa nokonuso tumokinoki, woli iyaliwoi kukuwanokinoki. Amoloki amoloki posimosikinoki, amoloki mo nano siyawoi, 7.
6 Terminada a Festa dos Pães sem Fermento, embarcamos num navio em Filipos e, cinco dias depois, nos reencontramos em Trôade, onde ficamos uma semana.
7 Nosai no mo; mi fou fouko ulo upimomai koi mo ukouniyaikokinoki, no nikuwano monoi. Polo mo Kotoni imo lukasiko manoki, noko nokolaloso. Imo sopo siyoli lukaso manoki mo, ainoso amoloki mulu pusu na tanoki. Ulai afonimaiso? Amuwoiso mano monoi yoki.
7 No primeiro dia da semana, nos reunimos com os irmãos de lá para o partir do pão. Paulo começou a falar ao povo e, como pretendia embarcar no dia seguinte, continuou até a meia-noite.
8 Ukouniyaiko nu mo nu komu wosuwoi nu na. Lamu ta molopoi falosokokaiyalokino.
8 A sala no andar superior onde estávamos reunidos era iluminada por muitas lamparinas.
9 Alu soku mo fulomu itu loti kwamai yousa yoki. Tani siyolo mo Yutika. Polo mo imo sopo siyoli lukasiko manoki mo; Yutika mo ulo molo siyoli uwoki, na tanoki. Loliyonomoki, asiso na usukuna konoki, nu komu wosuwoi nusai, nu sopo siyolisai. No kausiya fukino mo, yau kaloso na kikino.
9 O discurso de Paulo se estendeu por horas, e um jovem chamado Êutico, que estava sentado no parapeito da janela, ficou muito sonolento. Por fim, adormeceu profundamente, caiu de uma altura de três andares e morreu.
10 Ulai Polo mani, asiyofoloso lofuki, Yutika yau na kololuwaki, noko nokolaloso na ikoki, “Mulu mo noiyo kolikaliyoiwo. Mulu mo amai.”
10 Paulo desceu, inclinou-se sobre o jovem e o abraçou. “Não se desesperem”, disse ele. “O rapaz está vivo!”
11 Nosai no mo; ifou yoki. No nikuwanokino. Nosai no imo lukaso niko manoki, ainoso posasi. Na utukaikoki, yasoi.
11 Então todos subiram novamente, partiram o pão e comeram juntos. Paulo continuou a lhes falar até o amanhecer e depois partiu.
12 Utukaikoki mo; noko nokolaloyo alu soku kaukino, molotano na. Wiyou, siyoliso molokikino.
12 Enquanto isso, o jovem foi levado para casa vivo, e todos sentiram grande alívio.
13 Nosai no mo; koi mo toku nukinoki, iwo iloso. Asu nokonuso yasoi, poso ayou molosai. No mo Poloni imoyo nali no. Toku yasoi imokoki, “Yo mo asi molosai tomoi. Asu nokonuso pa kausimonanowo. Ulai nosai poso ayou molosai nu monoi.” Aino toku yasoi imokoki.
13 Paulo foi por terra até Assôs, onde havia definido que devíamos esperar por ele, enquanto nós fomos de navio.
14 Asu nokonuso tikinoki mo, Polo mo kimoka tumoki. Poso ayou poiso na kawiyo tikinoki. Ulai nosai no Mitilini nokonuso nukinoki.
14 Encontrou-se conosco em Assôs e navegamos juntos até Mitilene.
15 Ulai nosai no amuwoisai Kiyoso asi aumoifaso nukinoki, mamo iwo mulumai asi aumoifaso. Ulai nosai no amuwoisai Samo asiso nukinoki, mamo iwo mulumai asi siyaso. Ulai nosai no amuwoisai Mailita nokonuso na nukinoki.
15 No dia seguinte, passamos em frente à ilha de Quios. No outro dia, atravessamos para a ilha de Samos e, um dia depois, chegamos a Mileto.
16 Polo mo toku yasoi yomukaiki, Ifiso nokonuso souwai monoi. Aisiya asiso manalo mo wiyou, no monoi no. Yolusolimo nokonuso somaiso mano monoi yoki. Yomuki, “Mi fou fouko ulo Ponotikosomai Yolusolimo nokonu ki mo waliyo.” Aino yomuki, no monoi no somaiso mano monoi yoki.
16 Paulo havia decidido não aportar em Éfeso, pois não queria passar mais tempo na província da Ásia. Tinha pressa de chegar a Jerusalém, se possível, para a Festa de Pentecostes.
17 Mailita nokonu simai Polo mo nokoso iko taikiyoki, “Ifiso nokonuso ponuwo. Isisoso mulumolo luwai noko samukuko nokoso na pikanowo, tuomo.”
17 Por isso, em Mileto, mandou chamar os presbíteros da igreja de Éfeso.
18 Tiki mo; na ikoki, “Moi mo sai, ya hani hani no piyalo manoki no, yo tolo tomasikomomai, Aisiya asiso toku no tola tumoki no, ainoso hani yo mo utukaikomokinukuwo.
18 Quando chegaram, ele lhes disse: “Vocês sabem que, desde o dia em que pisei na província da Ásia até agora,
19 Siyoli Nokotani mi panononi manoki. Kukamokokaiwoi muwoi, noko nokolaloso pomulu uku manoki, saiso saiso posonukukomosiki. Yuto nokoyo uwomonomosimai mani, yo mo ulosukomomonowoi muwoi.
19 fiz o trabalho do Senhor humildemente e com muitas lágrimas. Suportei as provações decorrentes das intrigas dos judeus
20 Moi mo sai, yo mo moi fasikomo monoi mo pa pasiyonalo manokiso. Moi amikomo imo na paiyolokomo mosikinukuwo, noko nokolaloni molo timai. Nu nuso mani, paiyolokomalo mosikinukuwo.
20 e jamais deixei de dizer a vocês o que precisavam ouvir, seja publicamente, seja em seus lares.
21 Yuto nokowoi Koliko nokowoi pikikomosiki, na pikomosiki, noino, “Mulu palosokowo. Kotoso na palosimowo. Moini Isiso Siyoliso na pomulumolo luwaiwo.” Aino na pikomosiki, yo mo. Moi mo sai.
21 Anunciei uma única mensagem tanto para judeus como para gregos: é necessário que se arrependam, se voltem para Deus e tenham fé em nosso Senhor Jesus.
22 Na pukwaimonowo. Konoi mo Yolusolimo nokonuso niya tomoi, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo noinomo. Nosoni mo haniyo poimo uwomonoi, ulai yo no sai?
22 “Agora, impelido pelo Espírito, vou a Jerusalém. Não sei o que me espera ali,
23 Ulai Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo nokonu nokonuso toposasoko wiyolumonalo, kalopulo imowoi uwokaimono imowoi. Nonanisu mo yo mo sai.
23 senão que o Espírito Santo me diz, em todas as cidades, que tenho pela frente prisão e sofrimento.
24 Ulai yo mo kalomono monoi mo kokolomomonowoi muwoi. Nokoyo no tukolomonakino mo, no mo afonimai hani saso. Mi uwaimo monoisu tomulumoloko, yo mo. Isiso Siyoliyo toku no imono taikiyoki no, nonani mi uwaimo taikiyo mo waliyo, tani imo itouniyaimo posasoko monoi, Kotoyo suomoso monoiso fasimoko imo mo.
24 Mas minha vida não vale coisa alguma para mim, a menos que eu a use para completar minha carreira e a missão que me foi confiada pelo Senhor Jesus: dar testemunho das boas-novas da graça de Deus.
25 Yani imo na pukwaimonowo. Yo mo sai, moi mo ti monoi pa kimonoinuwoso. Toku moini mulumaiso imo polukasikomo manokinukuwo, Kotoyo samukumoko mi aino imo. Ulai ti monoi pa kimonoinuwoso.
25 “Agora sei que nenhum de vocês, a quem anunciei o reino, me verá outra vez.
26 No monoi no imo ami niya timonukuwo. Moi mulumai nokota uwokaiyakimo, no mo yani hani muwoi, tani hani nali no.
26 Por isso, declaro hoje que, se alguém se perder, não será por minha culpa,
27 Ulai afonimaiso? Yo mo Kotoni imo posasoko monoi asiyonowoi muwoi. Siyai mo pa kukali komokinukuwoso. Kotoni mulu yasoi na posasoko wiyolukomokinukuwo.
27 pois não deixei de anunciar tudo que Deus quer que vocês saibam.
28 No monoi no atiyaiso na pa si manowo. Isisoso mulumolo luwai noko nokolaloso atiyaiso na pa samukuko manowo. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo yasoi muwokomokaikinuwo, nonani mi ano monoi. Sipo koloni komiyai na pa samukuko manowo. Kotoni noko nokolalo nali, ifou no kolisoki no. Afonimaiso kolisowoi muwoi, suo mo kaloki, tani nakoyo amukonoki.
28 “Portanto, cuidem de si mesmos e do rebanho sobre o qual o Espírito Santo os colocou como bispos, a fim de pastorearem sua igreja, comprada com seu próprio sangue.
29 Yo mo sai, utukaimakinukuwomo, nokoyo ainikomo ifoluwaikomoinuwomo, asikoiyo aluwou komiyai uwokomoinuwomo. Wiyou, uo mo siyoli, sipo koloni komiyai uwokomoinuwomo.
29 Sei que depois de minha partida surgirão em seu meio falsos mestres, lobos ferozes que não pouparão o rebanho.
30 Moini mulumai si noko siyai mani, toiyo ainikomo ifoluwaikomoinuwomo, asuwo totaiso aluwaiko monoi.
30 Até mesmo entre vocês se levantarão homens que distorcerão a verdade a fim de conquistar seguidores.
31 No monoi no atiyaiso na pa si manowo. Amu amu poi poi na pikikomo itouniyaimo manokinukuwo, ulo ulo amoloki amoloki, aisamu mo tauwoi. Na posonukukomo manokinukuwo. Noiyo fufolikomoiwo.
31 Portanto, vigiem! Lembrem-se dos três anos que estive com vocês, de como dia e noite nunca deixei de aconselhar com lágrimas cada um de vocês.
32 Woli iyali, Kotoso na tutolumo ununukuwo, tani nainomai si monoi. Afonimaiso muwoi, tani imoyo tiyomuko, “Suomoso monoiso na tofasikomonukuwo.” Nonani imo aluwaiyakinuwomo, moini mulu amikomaloinuwomo. Kotoni noko nokolalo ititouniwoi na si tomasikoinuwomo, aniyopa poi poi.
32 “E, agora, eu os entrego a Deus e à mensagem de sua graça que pode edificá-los e dar-lhes uma herança junto com todos que ele separou para si.
33 Yo mo noko siyani muwoni mulu yowoi muwoi. Tuno mulu mani, yowoi muwoi.
33 “Jamais cobicei a prata, o ouro ou as roupas de alguém.
34 Moi mo sai, asasu mo muwoni mi na pano manoki. No monoi no yo mo sofuwawoi muwoi. Aluwaimono noko mani, asayosu na pofasiko manoki.
34 Vocês sabem que estas minhas mãos trabalharam para prover as minhas necessidades e as dos que estavam comigo.
35 Noko nokolalo kopokoiyau mani, pofasiko manoki. Mi siyoli pano manoki, no monoi no yo mo waliyo na pofasikalo manoki. Toi mo sofuwakowoi muwoi. Ya no wiyononikinukuwo no, tomoso na pa yowo. Ulai afonimaiso? Isiso Siyoliyo yomukaiki, noino “Nokoyo fasi nokota mo koufaso tomoloki. Nokoso fasiko nokota mo siyoliso na tomoloki.” Nonani imo na pa mulumolokowo.” Polo mo aino na ikoki, Isisoso mulumolo luwai noko samukuko noko iyaliso, Ifiso nokonusai no tiki no.
35 Fui exemplo constante de como podemos, com trabalho árduo, ajudar os necessitados, lembrando as palavras do Senhor Jesus: ‘Há bênção maior em dar que em receber’”.
36 Ikoki mo; alokomu losiyaiko unukino, Kotowoi imo lukasokino.
36 Quando Paulo terminou de falar, ajoelhou-se e orou com eles.
37 Na sosonunoki, Polo hamikino, na kololuwakino.
37 Todos choraram muito enquanto se despediam dele com abraços e beijos.
38 Mulu mo yau yau. Poloyo ikokaiki, “Yani amu molo mo ti monoi mo pa kimonoinuwoso.” No monoi no mulu mo yau yau. Nosai no iwo ilosai kiyo taikiyokino, poso ayou molosai manoki.
38 O que mais os entristeceu foi ele ter dito que nunca mais o veriam. Então eles o acompanharam até o navio.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.