Atos 18
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NAA
1 Nosai no mo; Polo mo Atono nokonuso utukaimoki, Kolino nokonuso manoki.
1 Depois disso, deixando Atenas, Paulo foi a Corinto.
2 Kolino nokonu mo tumoki mo; Yuto nokotaso mo kiya tumoki, siyolo mo Akwila. Tani asiya asi mo Ponato. Tino Itali asisai tumoki. Lomo nokota siyoli Kolutiyayo Yuto noko nokolaloso amiyaikiyokomai Akwila noniki mo Lomo nokonuso utukaimokaikino, Kolino nokonuso tolokaina tumokino, Akwilawoi Polisilawoi. Polo mo tumoki mo, totiso na koka tumoki.
2 Lá, encontrou um judeu chamado Áquila, natural do Ponto, recentemente chegado da Itália, com Priscila, sua mulher, porque o imperador Cláudio havia decretado que todos os judeus deviam sair de Roma. Paulo aproximou-se deles.
3 Tuno nu topoliko noko ti na. Polo mani, tani mi mo tomoso, no monoi no totiso utukaikowoi muwoi, mi ano fasiko toloki, tuno nu topoliko monoi.
3 E, como tinham o mesmo ofício, passou a morar com eles e ali trabalhava. O ofício deles era fazer tendas.
4 Saiso saiso mi fou fouko ulo ulomai, Yuto nokoni lotu nufa poiso polotimosiki, imo polukasa timosiki. Yuto nokowoi Koliko nokowoiso painikomosiki.
4 E todos os sábados Paulo falava na sinagoga, persuadindo tanto judeus como gregos.
5 Nosai no mo; Sailo noko tiyo tumokino, Sailowoi Timotiwoi. Masituniya asisai tumokino. Tumokino mo; Polo mo mi siya anowoi muwoi, Isiso aino imo saso na lukasiko manoki, Yuto nokoso. Na posasokaloki, noino, “Isiso mo Kolaiso, noko no mo Kotoyo no muwokaiki no, Isolilo noko moi fasikomomoka tumo monoi.”
5 Quando Silas e Timóteo chegaram da Macedônia, Paulo se entregou totalmente à palavra, testemunhando aos judeus que Jesus é o Cristo.
6 Ulai toi no kwaimowoi? Na kulalikino. Alisiyolikino mo, Polo mo mulu atolokomoki, tani tuno kolilinikokaiyouki, na ikoki, “Kotoyo uwokomo monoi mulumolokakimo, waliyo tofolo, na uwokaikomokonumo. Uwokaikomakinuwomo, yani hani muwoi, moini hani nali no. Asa mo noko nokonu nokoni auso tomoi. Awa muwoi.” Polo mo aino na ikoki, Yuto nokoso.
6 Como eles se opuseram e blasfemaram, Paulo sacudiu as roupas e disse-lhes: — Que o sangue de vocês caia sobre a cabeça de vocês! Eu estou limpo dele e, a partir de agora, vou para os gentios.
7 Nosai no mo; Yuto nokoni lotu nufaso na utukaimoki, noko siyani nuso amunoki, aumoifa nuso, Titiya Yasotani nuso. Titiya mo lotuso aluwai nokota na.
7 Saindo dali, entrou na casa de um homem chamado Tício Justo, que era temente a Deus; a casa dele ficava ao lado da sinagoga.
8 Ulai Kolisopa, lotu nufa samuku nokota, toi koliyo Siyoli Nokotaso lolaloso mulumolo luwaikino. Kolino noko nokolalo molopoi mani, Poloni imo kwaimokino, Isisoso mulumolo luwaikino, no monoi no iwoso uluwakokino.
8 Crispo, o chefe da sinagoga, creu no Senhor, com toda a sua casa; também muitos dos coríntios, ouvindo, creram e foram batizados.
9 Nosai no mo; amoloki siyamai Polo mo solitonomoki. Solitonosai mo Siyoli Nokotayo na imoki, “Noiyo kokolomoi, imo mo na pa posasoko, wosu woso noiyo toloi.
9 Certa noite Paulo teve uma visão em que o Senhor lhe disse:
10 Asa mo na totolo fasinoki. Nokoyo pa uwoyoiniso. Tolomu noko nokolalo molopoi mo amai mulumolo luwaimonoinomo.” Solitonosai aino na imoki.
10 porque eu estou com você, e ninguém ousará lhe fazer mal, pois tenho muito povo nesta cidade.
11 No monoi no Polo mo amai na tolokainoki, amu amu, 18, Kotoni imo aiyolokalo manoki, noko nokolaloso.
11 Assim, Paulo permaneceu em Corinto um ano e seis meses, ensinando entre eles a palavra de Deus.
12 Ulai Kaliyoyo Koliko asi samukumai Yuto noko iyali mo ukouniyaikoki, Polo imokino ukou, na kawiyo tikino, Kaliyoyo imo kwaimo monoi.
12 Quando Gálio era procônsul da Acaia, os judeus, de comum acordo, se levantaram contra Paulo e o levaram ao tribunal,
13 Na faumikino, “Noko ni mo, to mo noko nokolaloso tainiko ifoluwaikalo, noko sisiyolini imo amiso kulaliko monoi. Na tikalomoi, “Kotoni lotu siyasoso na paluwaiwo.” Aino na faumikino.
13 dizendo: — Este homem quer persuadir as pessoas a adorar a Deus de um modo contrário à lei.
14 Nosai no Polo mo louwa yomuki. Ulai Kaliyo mo Yuto nokoso ikoki, “Yuto noko, na pukwaimonowo. Ninani nokota mo molo koiyauso paluwai mo, yo mo waliyo pukwaimonukuwo, uo siyoli piyo mo.
14 Quando Paulo ia falar, Gálio disse aos judeus: — Se fosse, de fato, alguma injustiça ou crime de maior gravidade, ó judeus, eu teria motivo para acolher a queixa que vocês estão trazendo.
15 Koyo imo saso tiyamalonuwo, hani hani siyolo siyolo monoi, momaini aniyopa imo monoi. No mo moini hani. Yo mo imowoi muwoi. Momaiyosu imo polukasokaiyanowo.” Yuto nokoso aino na ikoki, Kaliyo mo.
15 Mas como é uma questão de palavras, de nomes e da própria lei de vocês, resolvam isso vocês mesmos; eu não quero ser juiz dessas coisas!
16 Ikoki mo; na tu amiyaikiyokalo fuki, imo kwai nusai.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Nosai no mo; noko komaso nokoyo Sosotini komikino, lotu nufa samuku nokotaso. Na wasokino, nu fokutonosai. Ulai Kaliyo mo mulu pa kalo unukiso.
17 Então todos agarraram Sóstenes, o chefe da sinagoga, e começaram a espancá-lo diante do tribunal; Gálio, todavia, não se incomodava com estas coisas.
18 Nosai no mo; Polo mo amoloki amoloki amai potanomosiki, Kolino nokonumai. Nosai no Isisoso mulumolo luwai nokoso utukaikoki, Siliya asiso na manoki, poso ayou molosai. Akwila nonikiyo aluwaikino, Akwilawoi Polisilawoi. Mano somisomai komu suwo kokoli taikiyoki, Soinokoliya nokonumai. Kotoni molo timai auwoloki, no monoi no.
18 Paulo ficou ainda muitos dias em Corinto. Por fim, despedindo-se dos irmãos, navegou para a Síria, levando em sua companhia Priscila e Áquila. Antes de embarcar, rapou a cabeça em Cencreia, porque tinha feito um voto.
19 Komu suwo kokoli taikiyoki mo; na nuki. Nuki nuki; Ifiso nokonuso. Akwila nonikiso utukaikoki. Totasu mo lotu nufaso lotiki, Yuto nokowoi imo lukasa tiki.
19 Quando chegaram a Éfeso, Paulo deixou ali Priscila e Áquila. Ele, porém, entrando na sinagoga, pregava aos judeus.
20 Louwa imokino, “Noiyo utukaimokoi. Amaifa pa tolo fasimoko.” Ulai wiyou yomuki,
20 Pediram-lhe que ficasse mais algum tempo, mas Paulo não quis.
21 na ikokaiki, “Yo mo awa tomoi. Kotoyo waliyo yomakimo, ifou na tumoimo.” Aino ikoki mo, Ifiso nokonuso utukaimoki, poso ayou molosai manoki,
21 Ao se despedir, disse: — Se Deus quiser, virei visitá-los outra vez. E, embarcando, partiu de Éfeso.
22 Sisaliya nokonuso. Ulai nosai Yolusolimo nokonuso amiyoki, Isisoso mulumolo luwai noko iyaliso koka yoki. Ulai nosai no Anotiyoko nokonuso manoki, Siliya asiso.
22 Chegando a Cesareia, foi logo para Jerusalém. E, tendo saudado a igreja, seguiu para Antioquia.
23 Anotiyoko nokonumai amaifa tolokainoki, amoloki amoloki. Ulai nosai no nokonu nokonuso manaloki, Kaloisiya asiwoi Folikiya asiwoi. Nonani nokonu nokonuso manaloki, Isisoni moloso aluwai noko nokolaloso ikikaloki, mulu na amikaloki.
23 Havendo passado ali algum tempo, saiu, atravessando sucessivamente a região da Galácia e Frígia, fortalecendo todos os discípulos.
24 Nosai no mo; Yuto nokota, tani siyolo mo Apolo, to mo Ifiso nokonuso tumoki. Nokonuwa nokonu mo Alikosatoliya. Nonani nokota mo imo polukaso itouniyaimo manoki. Kotoni puko imo mo sai nali no.
24 Nesse meio-tempo, chegou a Éfeso um judeu, natural de Alexandria, chamado Apolo, homem eloquente e poderoso nas Escrituras.
25 Nokoyo Siyoli Nokotani molo monoi toku yasoi paiyolomo manokino. Wiyou, mulu siyoli, Isiso aino imo lukasikaloki, na aiyolokaloki, Ifiso noko nokolaloso. Imo no lukasikaloki no, no mo motu na, ulai komaso mo sai muwoi. Iyonoyo iwoso uluwako monoi saso mo sai.
25 Ele era instruído no caminho do Senhor; e, sendo fervoroso de espírito, falava e ensinava com precisão a respeito de Jesus, conhecendo apenas o batismo de João.
26 Kokolomowoi muwoi, mulu amisoso imo lukasika tiki, Yuto nokoni lotu nufa poiso. Polisilawoi Akwilawoiyo kwaimokino mo, na imokino, “Kotini nuso potumo.” Nosai no Kotoni molo monoi imo lukasiyoluwai itouniyaimokino.
26 Apolo começou a falar ousadamente na sinagoga. Quando Priscila e Áquila o ouviram falar, levaram-no consigo e, com mais exatidão, lhe expuseram o caminho de Deus.
27 Nosai no mo; Apolo mo yomuki, “Yo mo Koliko asiso tomoi.” Yomuki; Isisoso mulumolo luwai noko mo waliyo iyamoki. Paso kumotikino, Isisoni moloso aluwai nokoso. Kumokino, noino, “Apolo mo waliyo na pa kausiwo.” Kumokino mo; Apolo mo paso alomanoki, manoki, poso ayou molosai. Koliko asi mo tumoki mo, Isisoso mulumolo luwai noko na fasikaloki, tolomu noko nokolalo Kotoyo toku no fasikoki no, Isisoso mulumolo luwai monoi.
27 Quando ele resolveu percorrer a Acaia, os irmãos o animaram e escreveram aos discípulos para que o recebessem bem. Tendo chegado, Apolo auxiliou muito aqueles que, mediante a graça, haviam crido;
28 Ulai afonimaiso? Yuto nokowoi imo amiso lukaso manoki, noko nokolaloni molo timai. Wiyou, tani imo mo ami, Yuto nokoni imo na kulalikoki. Ima imo posasoko wiyotiki. Kotoni puko ima imo wiyolukoki, na ikoki, “Isiso mo Kolaiso nali, noko no mo Kotoyo muwokaiki, Isolilo noko moi fasimoka tumo monoi.”
28 porque, com grande poder, convencia publicamente os judeus, provando, por meio das Escrituras, que Jesus é o Cristo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.