Atos 13
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs VC
1 Isisoso mulumolo luwai noko Anotiyoko nokonuso no siki no, toi mulumaiso mo Kotoni mulu lukasiko nokowoi tani imo aiyoloko nokowoi siki. Nonani noko siyolo siyolo mo Panopasowoi Simiyowoi siyolo siya mo Soli, Sailini nokota Lusiyawoi, komano nokota siyoli Hiloni siyokutono Manainowoi Solowoi.
1 Havia então na Igreja de Antioquia profetas e doutores, entre eles Barnabé, Simão, apelidado o Negro, Lúcio de Cirene, Manaém, companheiro de infância do tetrarca Herodes, e Saulo.
2 Koto Siyolini mi anomai towoi imo lukaso siki. Pa nokinoso, na molokimo manokino, no monoi no. Nomai no mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na ikoki, “Panopaso noko ti mo na pomuwokomonowo, Panopasowoi Solowoiso. Yo mo yasoi na muwokokaiki, yani mi ano monoi.”
2 Enquanto celebravam o culto do Senhor, depois de terem jejuado, disse-lhes o Espírito Santo: Separai-me Barnabé e Saulo para a obra a que os tenho destinado.
3 Ikoki mo; pa nokinoso, Kotowoi imo lukasokino. Nosai no nainoyo komikokino, komumai. Nainoyo komikokino mo; na kiyoko taikiyokino.
3 Então, jejuando e orando, impuseram-lhes as mãos e os despediram.
4 Nosai no mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo iko taikiyoki mo; Panopaso noko ti mo Silusiya nokonuso manokino. Ulai nosai no Saipolo asiso manokino, iwo mulumai asiso. Poso ayou molosai na manokino.
4 Enviados assim pelo Espírito Santo, foram a Selêucia e dali navegaram para a ilha de Chipre.
5 Manokino manokino; Salami nokonu, Saipolo asimai. Yuto nokoni lotu nu lolofa nuso lotalokino, Kotoni imo posasokalokino. Iyono mo totiso aluwaikoki, na fasikaloki.
5 Chegados a Salamina, pregavam a palavra de Deus nas sinagogas dos judeus. Tinham com eles João para auxiliá-los.
6 Nosai no mo; Saipolo asi nokonu nokonuso nuwalo manoki. Nuwaloki nuwaloki; Pafo nokonuso. Wau aliyoli saloso uwoko nokotaso mo na kiya tumokino. Tani siyolo mo Pa-Isiso. Yuto nokota na, tota amu monoi yomuki, Kotoni mulu lukasiko nokotawo. Imo topoko nokota nali.
6 Percorreram toda a ilha até Pafos e acharam um judeu chamado Barjesus, mago e falso profeta,
7 To mo Saipolo asi samuku nokotani siyokutono. Samuku nokotani siyolo mo Saisiyo Polo. Sai nokota na, Kotoni imo kwai monoi yoki, no monoi no nokoso imo taikiyoki, kolisano monoi, Panopaso noko ti, Panopasowoi Solowoi.
7 que vivia na companhia do procônsul Sérgio Paulo, homem sensato. Este chamou Barnabé e Saulo, e exprimiu-lhes o desejo de ouvir a palavra de Deus.
8 Ulai wau nokota, Koliko imosai siyolo mo Ilima, to mo louwa alukikoki. Saipolo asi samuku nokotaso na louwa alukimoki, Isisoso mulumolo luwai monoi.
8 Mas Élimas, o Mago - pois assim é interpretado o seu nome -, se lhes opunha, procurando desviar da fé o procônsul.
9 Nosai no mo; Solo, siyolo siya mo Polo, to mo mulu mo amimokaiki, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo. Wau nokotaso molo amiso kiki,
9 Então Saulo, chamado também Paulo, cheio do Espírito Santo, cravou nele os olhos e disse-lhe:
10 na imoki, “Nono mo Sokolo Nokota Waini awitono. Molo itouniyaimoso aluwai monoi mo wiyou tiyomu manoni. Imo topoko nokota, noko tifoluwaikalo manoni. Siyoli Nokotani moloso tokoiyaumo manoni, molo itouniyaimoso.
10 Filho do demônio, cheio de todo engano e de toda astúcia, inimigo de toda justiça, não cessas de perverter os caminhos retos do Senhor!
11 Na pukwaimono. Siyoli Nokotani nainoyo lolai niya tuwoni. Molo tokau kaukomokaini. Uloni saponi pa ki manoiniso, amaifa na tolo manoinimo.” Imoki mo; kuo komiyai kokoloma konoki, na folosumono kolokaiki. Wiyou, na kuloluwaiko toloki, nokoso ikolikaloki, nainosai kominalomano monoi.
11 Eis que agora está sobre ti a mão do Senhor e ficarás cego. Não verás o sol até nova ordem! Caíram logo sobre ele a escuridão e as trevas, e, andando à roda, buscava quem lhe desse a mão.
12 Nosai no mo; Saipolo asi samuku nokota siyoli mo siyokutonoso kiki mo, Isiso Siyoliso lolaloso na mulumolo luwaiki. Ulai afonimaiso? Isiso Siyoli aino imo noko tiyo aiyolomokino mo, wiyou, na kufaumoki.
12 À vista deste prodígio, o procônsul abraçou a fé, admirando vivamente a doutrina do Senhor.
13 Ulai nosai no mo; Polo iyali mo Pafo nokonuso utukaimokino, poso ayou molosai. Nuki nuki nuki; Poika nokonuso, Pamofiliya asimai. Ulai Iyonoyo utukaikoki, Yolusolimo nokonuso ifou manoki.
13 Paulo e os seus companheiros navegaram de Pafos e chegaram a Perge, na Panfília, de onde João, apartando-se deles, voltou para Jerusalém.
14 Polo noko ti mo Poika nokonuso utukaimokino. Manokino manokino, Anotiyoko nokonu siya mo na tumokino, Pisitiya asimaiso. Mi fou fouko ulomai mo Yuto nokoni lotu nufa poiso lotikino, yousa konokino.
14 Mas eles, deixando Perge, foram para Antioquia da Pisídia. Ali entraram em dia de sábado na sinagoga, e sentaram-se.
15 Nokoyo Musini imo ami pukosai kolali wiyotiki. Kotoni mulu lukasiko nokoni puko imo mani, kolali wiyotiki. Uwai; lotu nufa samuku nokoyo nokoso imo taikiyokino, toti monoi iyamo taikiyoki, “Woli noko ti, noko nokolaloni muluso amiko monoi yonuwo mo, na pikauwo.”
15 Depois da leitura da lei e dos profetas, mandaram-lhes dizer os chefes da sinagoga: Irmãos, se tendes alguma palavra de exortação ao povo, falai-a.
16 Nosai no mo; Polo mo tolauki, naino akiyouki, na ikoki, “Isolilo nokowoi noko nokonu nokowoi, Koto monoi no tauwosiwai manonuwo no, moi mo yani imo na pukwaimonowo.
16 Paulo levantou-se, fez um sinal com a mão e falou: Homens de Israel e vós que temeis a Deus, ouvi.
17 Isolilo noko koini Koto mo aniyopa iyaliso na muwokokaiki. Isipi asimai sinonoki mo, ta noinomo noko nokolalo molopoi molopoi siki, na nou niko manoki. Nosai no Isipi asisai koliyo fuki, totani amiyo.
17 O Deus do povo de Israel escolheu nossos pais e exaltou este povo no tempo em que habitava na terra do Egito, de onde os tirou com o poder de seu braço.
18 Nu somiso asiso nuwalo manoki, aisamu mo 40. Toi mo hani hani asini molo koiyauso aluwaikalokino, ulai Koto mo namoliyo alosikowoi muwoi.
18 Por espaço de quarenta anos alimentou-os no deserto.
19 Nuwalo manoki, nosai no Koinono noko nokolaloso uwokaikoki, asi nano siyawoi 7 asi noko nokolaloso. Uwokaikoki mo; nosai no toini asi na atiki, totani noko nokolaloso. Na samukuko manoki, ainoso hani aisamu molopoi molopoi, 450 mo uwai.”
19 Destruiu sete nações na terra de Canaã e distribuiu-lhes por sorte aquela terra durante quase quatrocentos e cinqüenta anos.
20 Nosai no mo; Solo mo ti monoi na ikoki, “Nosai no samukuko nokoso muwokokaitiyaloki, Kotoyo. Samukukalo manokino, ainoso hani Kotoni mulu lukasiko nokota Samuwoilo samukuka tumoki.
20 Em seguida, lhes deu juízes até o profeta Samuel.
21 Nosai no Samuwoiloso imokino, “Koi samukumoko nokota siyoliso na pomuwomoko.” No monoi no Koto mo Solo, Kisoni awitono, muwoki, Pinosominoni nakosaitono. Aisamu mo 40 posamukuko manoki,
21 Pediram então um rei, e Deus lhes deu, por quarenta anos, Saul, filho de Cis, da tribo de Benjamim.
22 ainoso Koto mo alukimoki. Nosai no Toiwi na muwoki, toi samukuko nokota siyoli tolo monoi. Toiwi monoi posasoko unuki, “Yasini awitono Toiwi mo yasoi na kiki. Yo mo mulu mo waliyo, to monoi mo. Yani imo na kwaimono manoimo.” Koto mo aino na yomu unuki.
22 Depois, Deus o rejeitou e mandou-lhes Davi como rei, de quem deu este testemunho: Achei Davi, filho de Jessé, homem segundo o meu coração, que fará todas as minhas vontades.
23 Nonani nokotani alisai Isiso mo na tumoki, Kotoyo noinomo. Isolilo noko nokolalo koi samiyaikiyo monoi na tumoki. Ulai afonimaiso? Toku yasoi na yomukaiki, Koto mo.
23 De sua descendência, conforme a promessa, Deus fez sair para Israel o Salvador Jesus.
24 Isiso tumo somisomai Iyono mo Isolilo noko nokolalo koiso pimoko manoki, “Mulu na palosokomowo. Alosokomakinuwomo, iwoso na uluwakomoikuwomo, Kotoso muwokomokainoni monoi.” Ainoso na pimoko manoki.
24 João tinha pregado, desde antes da sua vinda, o batismo do arrependimento a todo o povo de Israel.
25 Iwoso uluwako mi aumoifaso mo uwai; noko nokolaloso ikoki, “A, yo no noi, woi? Moloi tiyamonuwo? Yo mo moiyo foumo nokota muwoi. To mo namolisai amai tumoimo. Wiyou, tani ami mo siyoli. Yo no moloi fasi monoi?” Aino na ikoki, Iyono mo.”
25 Terminando a sua carreira, dizia: Eu não sou aquele que vós pensais, mas após mim virá aquele de quem não sou digno de desatar o calçado.
26 Nosai no mo; Solo mo ti monoi na ikoki, “Woli iyali, Apolofamoni alisaitono iyali moiwoi noko nokonu noko moiwoi, Koto monoi no tauwosiwai manokoni no, moiso mo Kotoyo imo tolukasimoko, samiyaikiyo imo mo.
26 Irmãos, filhos de Abraão, e os que entre vós temem a Deus: a nós é que foi dirigida a mensagem de salvação.
27 Yolusolimo noko nokolalowoi toini noko sisiyoliwoi, toi mo Isiso monoi pa saino unukinoso. Kotoni imo mani, pa sainokinoso, tani mulu lukasiko nokoyo toku no kulalo unukino no. Mi fou fouko ulo ulomai saiso saiso pukwaimosikino, ulai ima imo mo pa sainokinoso. Isiso tukolo imo iyamo unukino, piyamoki, totaini muluyosowo. Ulai totaini muluyoso muwoi, Kotoni imoyo motu fiyamosi monoi nali no.
27 Com efeito, os habitantes de Jerusalém e os seus magistrados não conheceram Jesus, e, sentenciando-o, cumpriram os oráculos dos profetas, que cada sábado são lidos.
28 Isiso mo hani mo yowoi muwoi. Tukolo imo mo afonimaiso iyamoki. Pailatoso na imokino, “Nokoso piko taikiyo, “Isisoso na potukolowo.”
28 Embora não achassem nele culpa alguma de morte, pediram a Pilatos que lhe tirasse a vida.
29 Kotoni mulu lukasiko nokoyo toku no kulalo unukino no, noinoso uwokaiyalokino. Nosai no to yau tokomona yokino, a mokiso, yu asi iso akaiyanokino.
29 Depois de realizarem todas as coisas que dele estavam escritas, tirando-o do madeiro, puseram-no num sepulcro.
30 Ulai Koto mo yausai na lusikaiki.
30 Mas Deus o ressuscitou dentre os mortos.
31 Aluwaiyalo nokoyo saiso saiso pokimosikino, ulo ulo, noko no mo Kalili asisai no aluwainiyo tumokino no, Yolusolimo nokonuso monoi. Toi mo sai, no monoi no lolai mo imo na toposasoko wiyolumokalo manono, Isolilo noko nokolalo, koiso.” Aino na ikoki, Soloyo mo.
31 Durante muitos dias apareceu àqueles que com ele subiram da Galiléia a Jerusalém, os quais até agora são testemunhas dele junto ao povo.
32 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Koti mani, itouniyaimo imo na toposasoko wiyononina tumonukuwo. Kotoyo no ikokaiki no, Isolilo noko koini aniyopa iyaliso,
32 Nós vos anunciamos: a promessa feita a nossos pais,
33 no mo toini alisaitono iyali koini molo timai mo motu na fiyamosiki, Isiso yausai lusikaimai. Kotoni siyolo kaluwai si pukoyo ainonani monoi tiyomuko, ti monoi si imomai, noino,
33 Deus a tem cumprido diante de nós, seus filhos, suscitando Jesus, como também está escrito no Salmo segundo: Tu és meu Filho, eu hoje te gerei {Sl 2,7}.
34 Yausai lusikai monoi mani, toku nokotayo kumo unukaiki, popimo somiso monoi, noino,
34 Que Deus o ressuscitou dentre os mortos, para nunca mais tornar à corrupção, ele o declarou desta maneira: Eu vos darei as coisas sagradas prometidas a Davi {Is 55,3}.
35 Ninoino mani, si molosi imo siyayo tiyomuko,
35 E diz também noutra passagem: Não permitirás que teu Santo experimente a corrupção {Sl 15,10}.
36 No mo Toiwi monoi pa tiyomuko unuso. Toiwiyo asi tolomai to mo siyokutono iyaliso potolo fasikoki, Kotoni muluyosu. Nosai no kaloki, yau. Aniyopatono iyalini aiko uku asimai ai unukino, na popimoki.
36 Ora, Davi, depois de ter servido em vida aos desígnios de Deus, morreu. Foi reunido a seus pais e experimentou a corrupção.
37 Kotoyo lusikai nokotasu mo popimowoi muwoi. Pa popimo manokiso.
37 Mas aquele a quem Deus ressuscitou não experimentou a corrupção.
38 Woli iyali, yani imo na pukwaimonowo. Nonani nokotayo noinomo Koto mo molo koiyau monoi imo mo futo. No monoi no na toposasoko wiyononinukuwo.
38 Sabei, pois, irmãos, que por ele se vos anuncia a remissão dos pecados.
39 Musini imo amiso aluwaiyakinuwomo, molo koiyau foli imo mo amai, Koto mo. Aluwai itouniyaimowoi muwoi, no monoi no. Isiso, totaso mulumolo luwaiyakinuwomo, molo koiyau monoi imo mo futo, mulu ititounikomokai soinuwomo.
39 Todo aquele que crê é justificado por ele de tudo aquilo que não pôde ser pela Lei de Moisés.
40 Atiyaiso posiwo. Wonikaluso aiko uwokomoinuwo, Kotoni mulu lukasiko noko iyaliyo toku no iyamaloki no, noino,
40 Cuidai, pois, que não venha sobre vós o que foi dito pelos profetas:
41 Kotoyo ikoki,
41 Vede, ó desprezadores, pasmai e morrei de espanto. Pois eu vou realizar uma obra em vossos dias, obra a que não creríeis, se alguém vo-la contasse {Hab 1,5}.
42 Nosai no mo; Polo noko ti mo nonani imo lukasiko uwai; lotu nufasai louwa lofukino. Ulai noko nokolaloyo ikalokino, “Mi fou fouko ulo siya mo ifou pa tumowo. Ninani monoi aino imo ti monoi pa lukasikomomoka tumowo.”
42 Ao saírem, rogavam que lhes repetissem essas palavras no sábado seguinte.
43 Nosai no utukaikokino, noko nokolaloyo. Yuto moloso aluwai noko siyai lotuso no aluwaikokino no, toiwoi Yuta Yuto noko molopoiwoi toiyo Polo noko tiso aluwaikalokino, Polowoi Panopasowoiso. Totiyo mo Kotoni imo lukasikokino, na ikikokino, “Kotoso na pomulumolo luwai manowo. Suomoso monoiso na tofasikomo manonuwo.”
43 Depois que a assembléia terminou, muitos judeus e prosélitos devotos seguiram Paulo e Barnabé, os quais com muitas palavras os exortavam a perseverar na graça de Deus.
44 Nosai no mo; mi fou fouko ulo siyamai mo lotu nufaso na ukouniyaika tumoki, Anotiyoko noko nokolalo molopoi molopoi, wiyouwa wiyou. Koto Siyolini imo kwaiya tumokino.
44 No sábado seguinte, afluiu quase toda a cidade para ouvir a palavra de Deus.
45 Ulai Yuto nokoyo ukouniyaikoso kokokino mo, na foluwalikokino. Poloni imo kulaliyoluwaikino, imokino, “Topokoni.” Na alisiyoliyalo manokino.
45 Os judeus, vendo a multidão, encheram-se de inveja e puseram-se a protestar com injúrias contra o que Paulo falava.
46 Ulai Polowoi Panopasowoi, toti mo kokolokowoi muwoi, mulu ami amiso tolokino, na ikokino, “Yuto noko moiso mo toku na louwa posasoko wiyononikinukuwo, Kotoni imo mo. Ulai afonimaiso? Kotoyo toku yasoi na muwokomokaikinuwo. Ulai moi mo imo mo tokulalinuwo, wiyou tiyamonuwo, aniyopa poi poi si itouniyaimo monoi mo. No monoi no namoliyo talosikomonukuwo, noko nokonu nokoso talosikonoki.
46 Então Paulo e Barnabé disseram-lhes resolutamente: Era a vós que em primeiro lugar se devia anunciar a palavra de Deus. Mas, porque a rejeitais e vos julgais indignos da vida eterna, eis que nos voltamos para os pagãos.
47 Ulai afonimaiso? Siyoli Nokotayo toku imoko taikiyoki, noino,
47 Porque o Senhor assim no-lo mandou: Eu te estabeleci para seres luz das nações, e levares a salvação até os confins da terra {Is 49,6}.
48 Noko nokonu noko mo nonani imo kwaikino mo, na molokikino, Siyoli Nokotani siyolo kaluwaiyalokino, iyamoki, “Tani imo mo itouniyaimo na.” Kotoyo toku no muwokokaiki no, aniyopa poi poi si itouniyaimo monoi, nonani noko iyali mo lolaloso na mulumolo luwaikino, Isisoso.
48 Estas palavras encheram de alegria os pagãos que glorificavam a palavra do Senhor. Todos os que estavam predispostos para a vida eterna fizeram ato de fé.
49 Nosai no mo; Siyoli Nokotani imo mo maliyali liyaiki, Anotiyoko aumoifa aumoifa nokonu nokonuso.
49 Divulgava-se, assim, a palavra do Senhor por toda a região.
50 Ulai Yuto nokoyo uo mulu atolokomo ukukino, Polo noko ti monoi. Lotuso aluwai nokolalawoi Anotiyoko noko sisiyoli nokowoiso ainiko ifoluwaikokino. No monoi no mulu mo puwoso puwoso, Polo noko tiso uwokokino, na amiyaikiyokokino, totaini asisai.
50 Mas os judeus instigaram certas mulheres religiosas da aristocracia e os principais da cidade, que excitaram uma perseguição contra Paulo e Barnabé e os expulsaram do seu território.
51 Nosai no Polo noko ti mo fona asi kukumo kitotasoko kaiyoukino, noko nokolaloni molo timai. No mo afonimaiso muwoi, imo kulali foli monoi nali no. Na utukaikokino. Ulai nosai no Aikuniyamo nokonuso manokino.
51 Estes sacudiram contra eles o pó dos seus pés, e foram a Icônio.
52 Isisoni moloso aluwai noko nokolalo, Anotiyoko nokonuso no siki no, toisu mo moloki mulu saso. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo mulu mo amikokai.
52 Os discípulos, por sua vez, estavam cheios de alegria e do Espírito Santo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.