Atos 13
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Isisoso mulumolo luwai noko Anotiyoko nokonuso no siki no, toi mulumaiso mo Kotoni mulu lukasiko nokowoi tani imo aiyoloko nokowoi siki. Nonani noko siyolo siyolo mo Panopasowoi Simiyowoi siyolo siya mo Soli, Sailini nokota Lusiyawoi, komano nokota siyoli Hiloni siyokutono Manainowoi Solowoi.
1 Entre os profetas e mestres da igreja de Antioquia da Síria estavam Barnabé e Simeão, chamado Negro, Lúcio de Cirene, Manaém, que tinha sido criado com o rei Herodes Antipas, e Saulo.
2 Koto Siyolini mi anomai towoi imo lukaso siki. Pa nokinoso, na molokimo manokino, no monoi no. Nomai no mo Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na ikoki, “Panopaso noko ti mo na pomuwokomonowo, Panopasowoi Solowoiso. Yo mo yasoi na muwokokaiki, yani mi ano monoi.”
2 Certo dia, enquanto adoravam o Senhor e jejuavam, o Espírito Santo disse: “Separem Barnabé e Saulo para realizarem o trabalho para o qual os chamei”.
3 Ikoki mo; pa nokinoso, Kotowoi imo lukasokino. Nosai no nainoyo komikokino, komumai. Nainoyo komikokino mo; na kiyoko taikiyokino.
3 Então, depois de mais jejuns e orações, impuseram as mãos sobre eles e os enviaram em sua missão.
4 Nosai no mo; Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo iko taikiyoki mo; Panopaso noko ti mo Silusiya nokonuso manokino. Ulai nosai no Saipolo asiso manokino, iwo mulumai asiso. Poso ayou molosai na manokino.
4 Enviados pelo Espírito Santo, eles desceram ao porto de Selêucia, de onde navegaram para a ilha de Chipre.
5 Manokino manokino; Salami nokonu, Saipolo asimai. Yuto nokoni lotu nu lolofa nuso lotalokino, Kotoni imo posasokalokino. Iyono mo totiso aluwaikoki, na fasikaloki.
5 Ali, na cidade de Salamina, foram às sinagogas judaicas e pregaram a palavra de Deus. João Marcos os acompanhava como assistente.
6 Nosai no mo; Saipolo asi nokonu nokonuso nuwalo manoki. Nuwaloki nuwaloki; Pafo nokonuso. Wau aliyoli saloso uwoko nokotaso mo na kiya tumokino. Tani siyolo mo Pa-Isiso. Yuto nokota na, tota amu monoi yomuki, Kotoni mulu lukasiko nokotawo. Imo topoko nokota nali.
6 Viajaram por toda a ilha até que, por fim, chegaram a Pafos, onde encontraram um feiticeiro judeu, um falso profeta chamado Barjesus.
7 To mo Saipolo asi samuku nokotani siyokutono. Samuku nokotani siyolo mo Saisiyo Polo. Sai nokota na, Kotoni imo kwai monoi yoki, no monoi no nokoso imo taikiyoki, kolisano monoi, Panopaso noko ti, Panopasowoi Solowoi.
7 Ele acompanhava o governador Sérgio Paulo, um homem inteligente que convidou Barnabé e Saulo para visitá-lo, pois desejava ouvir a palavra de Deus.
8 Ulai wau nokota, Koliko imosai siyolo mo Ilima, to mo louwa alukikoki. Saipolo asi samuku nokotaso na louwa alukimoki, Isisoso mulumolo luwai monoi.
8 Mas Elimas, o feiticeiro (esse é o significado de seu nome), opôs-se a eles, na tentativa de impedir que o governador viesse a crer.
9 Nosai no mo; Solo, siyolo siya mo Polo, to mo mulu mo amimokaiki, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo. Wau nokotaso molo amiso kiki,
9 Cheio do Espírito Santo, Saulo, também conhecido como Paulo, encarou Elimas nos olhos
10 na imoki, “Nono mo Sokolo Nokota Waini awitono. Molo itouniyaimoso aluwai monoi mo wiyou tiyomu manoni. Imo topoko nokota, noko tifoluwaikalo manoni. Siyoli Nokotani moloso tokoiyaumo manoni, molo itouniyaimoso.
10 e disse: “Filho do diabo, cheio de toda espécie de engano e maldade e inimigo de tudo que é certo! Quando deixará de distorcer os caminhos retos do Senhor?
11 Na pukwaimono. Siyoli Nokotani nainoyo lolai niya tuwoni. Molo tokau kaukomokaini. Uloni saponi pa ki manoiniso, amaifa na tolo manoinimo.” Imoki mo; kuo komiyai kokoloma konoki, na folosumono kolokaiki. Wiyou, na kuloluwaiko toloki, nokoso ikolikaloki, nainosai kominalomano monoi.
11 Preste atenção, pois o Senhor colocou a mão sobre você para castigá-lo, e você ficará cego, sem conseguir ver a luz do sol por algum tempo”. No mesmo instante, neblina e escuridão cobriram-lhe os olhos e ele começou a tatear, suplicando que alguém o tomasse pela mão e o guiasse.
12 Nosai no mo; Saipolo asi samuku nokota siyoli mo siyokutonoso kiki mo, Isiso Siyoliso lolaloso na mulumolo luwaiki. Ulai afonimaiso? Isiso Siyoli aino imo noko tiyo aiyolomokino mo, wiyou, na kufaumoki.
12 Quando o governador viu o que havia acontecido, creu, muito admirado com o ensino a respeito do Senhor.
13 Ulai nosai no mo; Polo iyali mo Pafo nokonuso utukaimokino, poso ayou molosai. Nuki nuki nuki; Poika nokonuso, Pamofiliya asimai. Ulai Iyonoyo utukaikoki, Yolusolimo nokonuso ifou manoki.
13 Paulo e seus companheiros saíram de Pafos num navio e foram à Panfília, onde aportaram em Perge. Ali, João Marcos os deixou e voltou para Jerusalém.
14 Polo noko ti mo Poika nokonuso utukaimokino. Manokino manokino, Anotiyoko nokonu siya mo na tumokino, Pisitiya asimaiso. Mi fou fouko ulomai mo Yuto nokoni lotu nufa poiso lotikino, yousa konokino.
14 Paulo e Barnabé prosseguiram para o interior, até Antioquia da Pisídia. No sábado, foram à sinagoga.
15 Nokoyo Musini imo ami pukosai kolali wiyotiki. Kotoni mulu lukasiko nokoni puko imo mani, kolali wiyotiki. Uwai; lotu nufa samuku nokoyo nokoso imo taikiyokino, toti monoi iyamo taikiyoki, “Woli noko ti, noko nokolaloni muluso amiko monoi yonuwo mo, na pikauwo.”
15 Depois da leitura dos livros da lei e dos profetas, os chefes da sinagoga lhes mandaram um recado: “Irmãos, se vocês têm uma palavra de encorajamento para o povo, podem falar”.
16 Nosai no mo; Polo mo tolauki, naino akiyouki, na ikoki, “Isolilo nokowoi noko nokonu nokowoi, Koto monoi no tauwosiwai manonuwo no, moi mo yani imo na pukwaimonowo.
16 Então Paulo ficou em pé, levantou a mão para pedir silêncio e começou a falar: “Homens de Israel e gentios tementes a Deus, ouçam-me!
17 Isolilo noko koini Koto mo aniyopa iyaliso na muwokokaiki. Isipi asimai sinonoki mo, ta noinomo noko nokolalo molopoi molopoi siki, na nou niko manoki. Nosai no Isipi asisai koliyo fuki, totani amiyo.
17 “O Deus desta nação de Israel escolheu nossos antepassados e fez que se multiplicassem e se fortalecessem durante o tempo em que ficaram no Egito. Então, com braço poderoso, ele os tirou da escravidão.
18 Nu somiso asiso nuwalo manoki, aisamu mo 40. Toi mo hani hani asini molo koiyauso aluwaikalokino, ulai Koto mo namoliyo alosikowoi muwoi.
18 Ele suportou seu comportamento durante os quarenta anos em que andaram sem rumo pelo deserto.
19 Nuwalo manoki, nosai no Koinono noko nokolaloso uwokaikoki, asi nano siyawoi 7 asi noko nokolaloso. Uwokaikoki mo; nosai no toini asi na atiki, totani noko nokolaloso. Na samukuko manoki, ainoso hani aisamu molopoi molopoi, 450 mo uwai.”
19 Destruiu sete nações em Canaã e deu seu território a Israel como herança.
20 Nosai no mo; Solo mo ti monoi na ikoki, “Nosai no samukuko nokoso muwokokaitiyaloki, Kotoyo. Samukukalo manokino, ainoso hani Kotoni mulu lukasiko nokota Samuwoilo samukuka tumoki.
20 Tudo isso levou cerca de quatrocentos e cinquenta anos. “Depois, Deus lhes deu juízes para governá-los até o tempo do profeta Samuel.
21 Nosai no Samuwoiloso imokino, “Koi samukumoko nokota siyoliso na pomuwomoko.” No monoi no Koto mo Solo, Kisoni awitono, muwoki, Pinosominoni nakosaitono. Aisamu mo 40 posamukuko manoki,
21 Então o povo pediu um rei, e ele lhes deu Saul, filho de Quis, homem da tribo de Benjamim, e ele reinou por quarenta anos.
22 ainoso Koto mo alukimoki. Nosai no Toiwi na muwoki, toi samukuko nokota siyoli tolo monoi. Toiwi monoi posasoko unuki, “Yasini awitono Toiwi mo yasoi na kiki. Yo mo mulu mo waliyo, to monoi mo. Yani imo na kwaimono manoimo.” Koto mo aino na yomu unuki.
22 Mas Deus removeu Saul e colocou em seu lugar Davi, a respeito de quem Deus disse: ‘Davi, filho de Jessé, é um homem segundo o meu coração; fará tudo que for da minha vontade’.
23 Nonani nokotani alisai Isiso mo na tumoki, Kotoyo noinomo. Isolilo noko nokolalo koi samiyaikiyo monoi na tumoki. Ulai afonimaiso? Toku yasoi na yomukaiki, Koto mo.
23 “E Jesus, um dos descendentes de Davi, é o salvador que Deus concedeu a Israel, conforme sua promessa!
24 Isiso tumo somisomai Iyono mo Isolilo noko nokolalo koiso pimoko manoki, “Mulu na palosokomowo. Alosokomakinuwomo, iwoso na uluwakomoikuwomo, Kotoso muwokomokainoni monoi.” Ainoso na pimoko manoki.
24 Antes da vinda de Jesus, João Batista anunciou que todo o povo de Israel precisava se arrepender e ser batizado.
25 Iwoso uluwako mi aumoifaso mo uwai; noko nokolaloso ikoki, “A, yo no noi, woi? Moloi tiyamonuwo? Yo mo moiyo foumo nokota muwoi. To mo namolisai amai tumoimo. Wiyou, tani ami mo siyoli. Yo no moloi fasi monoi?” Aino na ikoki, Iyono mo.”
25 Quando João estava concluindo seu trabalho, perguntou: ‘Vocês pensam que eu sou o Cristo? Não sou! Mas ele vem em breve, e não sou digno sequer de desamarrar as correias de suas sandálias’.
26 Nosai no mo; Solo mo ti monoi na ikoki, “Woli iyali, Apolofamoni alisaitono iyali moiwoi noko nokonu noko moiwoi, Koto monoi no tauwosiwai manokoni no, moiso mo Kotoyo imo tolukasimoko, samiyaikiyo imo mo.
26 “Irmãos, vocês que são filhos de Abraão e também vocês gentios tementes a Deus, esta mensagem de salvação foi enviada a nós.
27 Yolusolimo noko nokolalowoi toini noko sisiyoliwoi, toi mo Isiso monoi pa saino unukinoso. Kotoni imo mani, pa sainokinoso, tani mulu lukasiko nokoyo toku no kulalo unukino no. Mi fou fouko ulo ulomai saiso saiso pukwaimosikino, ulai ima imo mo pa sainokinoso. Isiso tukolo imo iyamo unukino, piyamoki, totaini muluyosowo. Ulai totaini muluyoso muwoi, Kotoni imoyo motu fiyamosi monoi nali no.
27 O povo de Jerusalém e seus líderes não reconheceram que Jesus era aquele a respeito de quem os profetas haviam falado. Em vez disso, eles o condenaram e, ao fazê-lo, cumpriram as palavras dos profetas, que são lidas todos os sábados.
28 Isiso mo hani mo yowoi muwoi. Tukolo imo mo afonimaiso iyamoki. Pailatoso na imokino, “Nokoso piko taikiyo, “Isisoso na potukolowo.”
28 Não encontraram motivo legal para executá-lo, mas, ainda assim, pediram a Pilatos que o matasse.
29 Kotoni mulu lukasiko nokoyo toku no kulalo unukino no, noinoso uwokaiyalokino. Nosai no to yau tokomona yokino, a mokiso, yu asi iso akaiyanokino.
29 “Depois de cumprirem tudo que as profecias diziam a respeito dele, eles o tiraram da cruz e o colocaram num túmulo,
30 Ulai Koto mo yausai na lusikaiki.
30 mas Deus o ressuscitou dos mortos.
31 Aluwaiyalo nokoyo saiso saiso pokimosikino, ulo ulo, noko no mo Kalili asisai no aluwainiyo tumokino no, Yolusolimo nokonuso monoi. Toi mo sai, no monoi no lolai mo imo na toposasoko wiyolumokalo manono, Isolilo noko nokolalo, koiso.” Aino na ikoki, Soloyo mo.
31 E, por muitos dias, ele apareceu àqueles que o tinham acompanhado da Galileia para Jerusalém. Agora eles são suas testemunhas diante do povo.
32 Nosai no mo; ti monoi na ikoki, “Koti mani, itouniyaimo imo na toposasoko wiyononina tumonukuwo. Kotoyo no ikokaiki no, Isolilo noko koini aniyopa iyaliso,
32 “Estamos aqui para trazer a vocês esta boa-nova. A promessa foi feita a nossos antepassados,
33 no mo toini alisaitono iyali koini molo timai mo motu na fiyamosiki, Isiso yausai lusikaimai. Kotoni siyolo kaluwai si pukoyo ainonani monoi tiyomuko, ti monoi si imomai, noino,
33 e agora Deus a cumpriu para nós, os descendentes deles, ao ressuscitar Jesus. É isto que o segundo salmo diz a respeito dele: ‘Você é meu Filho; hoje eu o gerei’.
34 Yausai lusikai monoi mani, toku nokotayo kumo unukaiki, popimo somiso monoi, noino,
34 Pois Deus havia prometido ressuscitá-lo dos mortos, para que jamais apodrecesse no túmulo. Ele disse: ‘Eu lhes darei as bênçãos sagradas que prometi a Davi’.
35 Ninoino mani, si molosi imo siyayo tiyomuko,
35 Em outro salmo, ele explicou de modo mais direto: ‘Não permitirás que o teu Santo apodreça no túmulo’.
36 No mo Toiwi monoi pa tiyomuko unuso. Toiwiyo asi tolomai to mo siyokutono iyaliso potolo fasikoki, Kotoni muluyosu. Nosai no kaloki, yau. Aniyopatono iyalini aiko uku asimai ai unukino, na popimoki.
36 Não se trata de uma referência a Davi, porque, depois que Davi fez a vontade de Deus em sua geração, morreu e foi sepultado com seus antepassados, e seu corpo apodreceu.
37 Kotoyo lusikai nokotasu mo popimowoi muwoi. Pa popimo manokiso.
37 É uma referência a outra pessoa, a alguém a quem Deus ressuscitou e cujo corpo não apodreceu.
38 Woli iyali, yani imo na pukwaimonowo. Nonani nokotayo noinomo Koto mo molo koiyau monoi imo mo futo. No monoi no na toposasoko wiyononinukuwo.
38 “Ouçam, irmãos! Estamos aqui para proclamar que, por meio de Jesus, há perdão para os pecados.
39 Musini imo amiso aluwaiyakinuwomo, molo koiyau foli imo mo amai, Koto mo. Aluwai itouniyaimowoi muwoi, no monoi no. Isiso, totaso mulumolo luwaiyakinuwomo, molo koiyau monoi imo mo futo, mulu ititounikomokai soinuwomo.
39 Todo o que nele crê é declarado justo diante de Deus, algo que a lei de Moisés jamais pôde fazer.
40 Atiyaiso posiwo. Wonikaluso aiko uwokomoinuwo, Kotoni mulu lukasiko noko iyaliyo toku no iyamaloki no, noino,
40 Por isso, tomem cuidado para que não se apliquem a vocês as palavras dos profetas:
41 Kotoyo ikoki,
41 ‘Olhem, zombadores; fiquem admirados e morram! Pois faço algo em seus dias, algo em que vocês não acreditariam mesmo que lhes contassem’”.
42 Nosai no mo; Polo noko ti mo nonani imo lukasiko uwai; lotu nufasai louwa lofukino. Ulai noko nokolaloyo ikalokino, “Mi fou fouko ulo siya mo ifou pa tumowo. Ninani monoi aino imo ti monoi pa lukasikomomoka tumowo.”
42 Quando Paulo e Barnabé estavam saindo da sinagoga, o povo pediu que voltassem a falar dessas coisas na semana seguinte.
43 Nosai no utukaikokino, noko nokolaloyo. Yuto moloso aluwai noko siyai lotuso no aluwaikokino no, toiwoi Yuta Yuto noko molopoiwoi toiyo Polo noko tiso aluwaikalokino, Polowoi Panopasowoiso. Totiyo mo Kotoni imo lukasikokino, na ikikokino, “Kotoso na pomulumolo luwai manowo. Suomoso monoiso na tofasikomo manonuwo.”
43 Muitos judeus e gentios devotos convertidos ao judaísmo seguiram Paulo e Barnabé, que insistiam com eles para que continuassem a confiar na graça de Deus.
44 Nosai no mo; mi fou fouko ulo siyamai mo lotu nufaso na ukouniyaika tumoki, Anotiyoko noko nokolalo molopoi molopoi, wiyouwa wiyou. Koto Siyolini imo kwaiya tumokino.
44 No sábado seguinte, quase toda a cidade compareceu para ouvir a palavra do Senhor.
45 Ulai Yuto nokoyo ukouniyaikoso kokokino mo, na foluwalikokino. Poloni imo kulaliyoluwaikino, imokino, “Topokoni.” Na alisiyoliyalo manokino.
45 Quando alguns dos judeus viram as multidões, ficaram com inveja, de modo que difamaram Paulo e contestavam tudo que ele dizia.
46 Ulai Polowoi Panopasowoi, toti mo kokolokowoi muwoi, mulu ami amiso tolokino, na ikokino, “Yuto noko moiso mo toku na louwa posasoko wiyononikinukuwo, Kotoni imo mo. Ulai afonimaiso? Kotoyo toku yasoi na muwokomokaikinuwo. Ulai moi mo imo mo tokulalinuwo, wiyou tiyamonuwo, aniyopa poi poi si itouniyaimo monoi mo. No monoi no namoliyo talosikomonukuwo, noko nokonu nokoso talosikonoki.
46 Então Paulo e Barnabé se pronunciaram corajosamente, dizendo: “Era necessário que pregássemos a palavra de Deus primeiro a vocês, judeus. Mas, uma vez que vocês a rejeitaram e não se consideraram dignos da vida eterna, agora vamos oferecê-la aos gentios.
47 Ulai afonimaiso? Siyoli Nokotayo toku imoko taikiyoki, noino,
47 Pois foi isso que o Senhor nos ordenou quando disse: ‘Fiz de você uma luz para os gentios, para levar a salvação até os lugares mais distantes da terra’”.
48 Noko nokonu noko mo nonani imo kwaikino mo, na molokikino, Siyoli Nokotani siyolo kaluwaiyalokino, iyamoki, “Tani imo mo itouniyaimo na.” Kotoyo toku no muwokokaiki no, aniyopa poi poi si itouniyaimo monoi, nonani noko iyali mo lolaloso na mulumolo luwaikino, Isisoso.
48 Quando ouviram isso, os gentios se alegraram e agradeceram ao Senhor por essa mensagem, e todos que haviam sido escolhidos para a vida eterna creram.
49 Nosai no mo; Siyoli Nokotani imo mo maliyali liyaiki, Anotiyoko aumoifa aumoifa nokonu nokonuso.
49 Assim, a palavra do Senhor se espalhou por toda aquela região.
50 Ulai Yuto nokoyo uo mulu atolokomo ukukino, Polo noko ti monoi. Lotuso aluwai nokolalawoi Anotiyoko noko sisiyoli nokowoiso ainiko ifoluwaikokino. No monoi no mulu mo puwoso puwoso, Polo noko tiso uwokokino, na amiyaikiyokokino, totaini asisai.
50 Então os judeus, instigando as mulheres religiosas influentes e as autoridades da cidade, provocaram uma multidão contra Paulo e Barnabé e os expulsaram dali.
51 Nosai no Polo noko ti mo fona asi kukumo kitotasoko kaiyoukino, noko nokolaloni molo timai. No mo afonimaiso muwoi, imo kulali foli monoi nali no. Na utukaikokino. Ulai nosai no Aikuniyamo nokonuso manokino.
51 Eles, porém, sacudiram o pó dos pés em sinal de reprovação e foram à cidade de Icônio.
52 Isisoni moloso aluwai noko nokolalo, Anotiyoko nokonuso no siki no, toisu mo moloki mulu saso. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo mulu mo amikokai.
52 E os discípulos estavam cheios de alegria e do Espírito Santo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.