Atos 11

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Nosai no mo; imofa kolo koloma tumo liyaiki, Yutiya asiso, noko nokonu nokoyo Kotoni imo kwai aino imo. Kotoni imo lukasikalomano nokowoi Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo komasowoi, Yutiya asiso no siki no, toi mo nonani imofa kwaikino.
1 Os apóstolos e os outros seguidores de Jesus em toda a região da Judeia souberam que os não judeus também haviam recebido a palavra de Deus.
2 Kwaikino mo; Pita mo Yolusolimo nokonuso ifou tumoki. Ulai uo imo na imokino, mulumolo luwai noko siyaiyo. Noko nokonu nokoni au tuno tokosonasiko monoi no yokino no, Kotoso muwokokainoni monoi, toiyo uo imo na imokino,
2 Quando Pedro voltou para Jerusalém, aqueles que queriam que os não judeus fossem circuncidados o criticaram,
3 “Hani monoi noko nokonu nokoso kokanokini, au tuno tokosonasiko somiso nokoso no? Hani monoi toiwoi no fasikokini?”
3 dizendo: — Você ficou hospedado na casa de homens que não são circuncidados e até tomou refeições com eles!
4 Ulai Pita mo na fowakoki, imo na lukasiyoluwaikoki, na ikoki,
4 Então Pedro deu um relatório completo de tudo o que havia acontecido, desde o começo. Ele disse:
5 “Yo mo Yupa nokonuso toloki. Kotowoi imo lukaso yousiki mo, na solitonomomonoki. Solitonomomono manoki mo, tuno soliyaki komiyai hani you amukonoso kwaiki, kumokisai. Unusai ukou, na kukiyalo konoki, yani auso.
5 — Eu estava na cidade de Jope e lá, enquanto estava orando, tive uma visão. Vi uma coisa parecida com um grande lençol, que baixou do céu, amarrado pelas quatro pontas, e parou perto de mim.
6 Molo amiso kwaiki mo, hani hani koloniso kokoki, tuno tonimai siso. Nukutai koloniwoi aku koloniwoi, hani hani nuwowoi hani hani uowoi siki.
6 Eu olhei para dentro daquilo com atenção e vi animais domésticos, animais selvagens, animais que se arrastam pelo chão e aves.
7 Nosai no ko naso na kwaimoki, na imonoki, “Pita, pauwoniyou. Koloni na potukuwoli. Na ponoko.”
7 Depois ouvi uma voz, que me dizia: “Pedro, levante-se! Mate e coma!”
8 Ulai ya, “Noko Siyoli, yo mo wiyou tiyomu, wiyou nali no. Koi mo koloni kopokoiyau mo au au. Yo mo pa tonokomoiso.”
8 Eu respondi: “Isso não, Senhor! Eu nunca comi nenhuma coisa que a lei considera suja ou impura !”
9 Ulai ko naso ti monoi na you kwaimoki, kumokisai, na imonoki, “Koto mo au imo yomu somiso mo, nono mani, au imo noiyo yomoi.”
9 Então a voz falou de novo do céu: “Não chame de impuro aquilo que Deus purificou.”
10 Taumai mo ainoso na, nosai no nonani hani komaso mo kumokiso ifou komikiyo yoki.
10 Isso aconteceu três vezes, e depois tudo aquilo voltou para o céu.
11 Nomai no mo, noko tauwoi mo nu fu sa tumoki, ya no toloki no. Sisaliya nokota Kuniliyayo iko taikiyoki, yani auso ti monoi.
11 Justamente naquela hora três homens que tinham sido mandados de Cesareia para me buscar chegaram à casa onde eu estava hospedado.
12 Nosai no Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na imonoki, “Na paluwaiko. Mulu tiwoi noiyo toloi.” No monoi no yasoi; na aluwaikokinoki, yowoi Isisoso mulumolo luwai noko toufowoi, 6, ni tosi no. Nokoni nu mo komama tumokinoki mo, nu poiso tikinoki.
12 E o Espírito de Deus me disse que fosse com eles, sem duvidar. Estes seis irmãos da cidade de Jope também foram comigo, e todos nós entramos na casa de Cornélio.
13 Tikinoki mo; na imokoki, noko no mo, “Kumoki nokotayo na tola tumoki, asani nuso. Na imona tumoki, “Nokoso na piko taikiyo, Saimo kausiyano monoi. Siyolo siya mo Pita. Yupa nokonuso tolo.
13 Então ele nos contou como viu na casa dele um anjo, em pé, que lhe disse: “Mande alguém a Jope para buscar Simão, que também é chamado de Pedro.
14 Nonani nokotayo mo imo na posasoko wiyoninoinuwomo. Na pa kwaimowo. No monoi no samiyaikiyoinuwomo, moi koli mo.” Noko mo aino imonoki, kumoki nokotayo toku no imoki no.
14 Ele vai dizer como você e toda a sua família podem ser salvos.”
15 Nosai no yo mo imo lolaloso lukasiko manoki mo, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo amukonoki, totaini mulu poiso na lotaloki. Toku momaini mulu poiso no lotaloki no, ainoso tomoso na lotaloki, totaini mulu poiso.
15 E Pedro continuou: — Quando comecei a falar, o Espírito Santo veio sobre eles, como tinha vindo sobre nós no princípio.
16 Nosai no mulumolokoki, yo mo, Noko Siyoliyo toku no imokoki no, noino, “Koto mo totani Mulu Itouniyaimo Nokota na imo taikiyoimo, momaini mulu poiso, muwokomokai monoi. Iyono, totayo iwoso uluwakoki.”
16 Aí eu lembrei que o Senhor Jesus tinha dito: “É verdade que João batizou com água, mas vocês serão batizados com o Espírito Santo.”
17 Yo no Koto no moloi alukimo monoi? Isiso Kolaiso Siyoliso lolaloso mulumolo luwaikikoni mo, tani Mulu Itouniyaimo Nokota mo na amokoki. Noinoso toi mani, yasoi na atiki. Ulai Koto no moloi alukimo monoi, yo no?” Pita mo Isisoso mulumolo luwai nokoso ainoso na ikoki, Yolusolimoso si nokoso.
17 De fato, os não judeus receberam de Deus o mesmo dom que nós recebemos quando cremos no Senhor Jesus Cristo. E quem era eu para ir contra Deus?
18 Ikoki mo; toi mo imo mo uwofa. Kotoni siyolo kaluwaiyalokino, na iyamoki, “Noko nokonu noko mani, mulu alosokakinomo, na si itouniyaimoimo, aniyopa poi poi. Ainoso na, Kotoni muluyosu.”
18 Quando ouviram isso, eles ficaram sem ter o que dizer e louvaram a Deus, dizendo: — Então Deus deu também aos não judeus a oportunidade de se arrependerem e ganharem a vida eterna!
19 Sitiwi tukolomai Isisoso mulumolo luwai noko molopoi mani, uo nokoyo uwokokino. Na ulolo liyaiki, kiwawinokino. Siyai mo Fonisiya nukutaiso nuki, siyai mo Saipolo asiso, siyai mo Anotiyoko nokonuso nuki. Isiso aino imo posasokalokino. Siyokutono iyali saso posasoko wiyolukokino, Yuto noko saso.
19 Os seguidores de Jesus foram espalhados pela perseguição que havia começado com a morte de Estêvão. Alguns foram até a região da Fenícia, a ilha de Chipre e a cidade de Antioquia e anunciavam a palavra de Deus somente aos judeus.
20 Noko siyaisu, Saipolo asi nokowoi Sailini nokonu nokowoi, toi mo Koliko nokoso mani, imo lukasikanokino, Anotiyoko nokonuso. Isiso Siyoli aino imo itouniyaimo na posasoko wiyotikino.
20 Mas outros, que eram de Chipre e da cidade de Cirene, foram até Antioquia e falaram também aos não judeus, anunciando a eles a boa notícia a respeito do Senhor Jesus.
21 Siyoli Nokotayo pamiko manoki, no monoi no noko nokolalo molopoi molopoiyo imo mo waliyo mulumolokokino, Noko Siyoliso mulu alosimokino.
21 O poder do Senhor estava com eles, e muitas pessoas creram e se converteram ao Senhor.
22 Nosai no mo; nonani imo mo Yolusolimo nokonuso koloma tumoki, Isisoso mulumolo luwai nokoni auso. No monoi no Panopaso mo na imo taikiyokino, “Anotiyoko nokonuso na pomoi.”
22 Essas notícias chegaram à igreja de Jerusalém, que resolveu mandar Barnabé para Antioquia.
23 Yasoi; Anotiyoko noko nokolalo mo koka tumoki, Kotoyo fasikaloso. Wiyou, na molokiki, na ikiko itouniyaimoki, na ikoki, “Siyoli Nokotaso na paluwai manowo, mulu amisoso.”
23 Quando chegou lá e viu como Deus tinha abençoado aquela gente, Barnabé ficou muito alegre. E animou todos a continuarem fiéis ao Senhor, de todo o coração.
24 Nasu, Panopaso mo noko itouniyaimo. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo tani muluso amimokai. Mulu amiso mulumolo luwaiki. Noko nokolalo molopoi molopoi mo Siyoli Nokotaso lolaloso mulumolo luwaikino.
24 Barnabé era um homem bom, cheio do Espírito Santo e de fé. E muitos se converteram ao Senhor.
25 Nosai no mo; Panopaso mo Solo ikoliyanoki, Tasoso nokonuso.
25 Depois Barnabé foi até a cidade de Tarso a fim de buscar Saulo.
26 Kiki mo, Anotiyoko nokonuso ifou kawiyo tumoki, ainoso aisamu siya uwai tolokino. Isisoso mulumolo luwai nokowoi tolo fasikokino. Noko nokolalo molopoi molopoi nokoso paiyoloko manokino. Isisoni moloso aluwai noko nokolalo, toini siyolo siyasai lolaloso na kolalikino, Anotiyoko nokoyo, Kolisotoino noko nokolalo nali no.
26 Quando o encontrou, ele o levou para Antioquia. Eles se reuniram durante um ano com a gente daquela igreja e ensinaram muitas pessoas. Foi em Antioquia que, pela primeira vez, os seguidores de Jesus foram chamados de cristãos.
27 Nomai no mo, Kotoni mulu lukasiko noko siyaiyo tiki. Yolusolimo nokonusai tiki, Anotiyoko nokonuso.
27 Naquele tempo alguns profetas foram de Jerusalém para Antioquia.
28 No mo Akopa iyali na. Akopa mo tolauki, tiya uwoko imo posasokoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyosu na yomuki, “Asi asi noko nokolalo mo tiya siyoli uwokokai si liyaiyoimo, tiya siyoli uwokaloimo.” Aino na yomuki. Namolisai motu na fiyamosiki, Kolutiyayo Lomo asi samukumai.
28 Um deles, chamado Ágabo, levantou-se e, pelo poder do Espírito Santo, anunciou: — Haverá uma grande falta de alimentos no mundo inteiro. Isso aconteceu quando Cláudio era o Imperador romano.
29 Akopa aino yomuki mo; Isisoni moloso aluwai noko mo na iyamokaiki, “Muwoni na tokiyoko taikiyokoni, Yutiya noko fasiko monoi, Isisoso mulumolo luwai noko nokolaloso.” Aino iyamokaiki, no monoi no siyasonuso totaini muwoni iyalokino, siyai mo Yutiya noko nokolalo monoi isikokaitikino.
29 Então os cristãos resolveram mandar ajuda aos irmãos que moravam na região da Judeia, e cada um deu de acordo com o que tinha.
30 Isikokaikino mo; Panopaso noko tiso iko taikiyokino, muwoni alomako monoi. Isisoso mulumolo luwai noko, toi samukuko nokoni auso alomakokino, Panopasowoi Solowoiyo.
30 E mandaram o dinheiro por meio de Barnabé e Saulo, para que eles o entregassem aos presbíteros da igreja.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.