Atos 11

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Nosai no mo; imofa kolo koloma tumo liyaiki, Yutiya asiso, noko nokonu nokoyo Kotoni imo kwai aino imo. Kotoni imo lukasikalomano nokowoi Isisoso mulumolo luwai noko nokolalo komasowoi, Yutiya asiso no siki no, toi mo nonani imofa kwaikino.
1 Chegou ao conhecimento dos apóstolos e dos irmãos que estavam na Judeia que também os gentios haviam recebido a palavra de Deus.
2 Kwaikino mo; Pita mo Yolusolimo nokonuso ifou tumoki. Ulai uo imo na imokino, mulumolo luwai noko siyaiyo. Noko nokonu nokoni au tuno tokosonasiko monoi no yokino no, Kotoso muwokokainoni monoi, toiyo uo imo na imokino,
2 Quando Pedro subiu a Jerusalém, os que eram da circuncisão o arguiram, dizendo:
3 “Hani monoi noko nokonu nokoso kokanokini, au tuno tokosonasiko somiso nokoso no? Hani monoi toiwoi no fasikokini?”
3 Entraste em casa de homens incircuncisos e comeste com eles.
4 Ulai Pita mo na fowakoki, imo na lukasiyoluwaikoki, na ikoki,
4 Então, Pedro passou a fazer-lhes uma exposição por ordem, dizendo:
5 “Yo mo Yupa nokonuso toloki. Kotowoi imo lukaso yousiki mo, na solitonomomonoki. Solitonomomono manoki mo, tuno soliyaki komiyai hani you amukonoso kwaiki, kumokisai. Unusai ukou, na kukiyalo konoki, yani auso.
5 Eu estava na cidade de Jope orando e, num êxtase, tive uma visão em que observei descer um objeto como se fosse um grande lençol baixado do céu pelas quatro pontas e vindo até perto de mim.
6 Molo amiso kwaiki mo, hani hani koloniso kokoki, tuno tonimai siso. Nukutai koloniwoi aku koloniwoi, hani hani nuwowoi hani hani uowoi siki.
6 E, fitando para dentro dele os olhos, vi quadrúpedes da terra, feras, répteis e aves do céu.
7 Nosai no ko naso na kwaimoki, na imonoki, “Pita, pauwoniyou. Koloni na potukuwoli. Na ponoko.”
7 Ouvi também uma voz que me dizia: Levanta-te, Pedro! Mata e come.
8 Ulai ya, “Noko Siyoli, yo mo wiyou tiyomu, wiyou nali no. Koi mo koloni kopokoiyau mo au au. Yo mo pa tonokomoiso.”
8 Ao que eu respondi: de modo nenhum, Senhor; porque jamais entrou em minha boca qualquer coisa comum ou imunda.
9 Ulai ko naso ti monoi na you kwaimoki, kumokisai, na imonoki, “Koto mo au imo yomu somiso mo, nono mani, au imo noiyo yomoi.”
9 Segunda vez, falou a voz do céu: Ao que Deus purificou não consideres comum.
10 Taumai mo ainoso na, nosai no nonani hani komaso mo kumokiso ifou komikiyo yoki.
10 Isto sucedeu por três vezes, e, de novo, tudo se recolheu para o céu.
11 Nomai no mo, noko tauwoi mo nu fu sa tumoki, ya no toloki no. Sisaliya nokota Kuniliyayo iko taikiyoki, yani auso ti monoi.
11 E eis que, na mesma hora, pararam junto da casa em que estávamos três homens enviados de Cesareia para se encontrarem comigo.
12 Nosai no Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo na imonoki, “Na paluwaiko. Mulu tiwoi noiyo toloi.” No monoi no yasoi; na aluwaikokinoki, yowoi Isisoso mulumolo luwai noko toufowoi, 6, ni tosi no. Nokoni nu mo komama tumokinoki mo, nu poiso tikinoki.
12 Então, o Espírito me disse que eu fosse com eles, sem hesitar. Foram comigo também estes seis irmãos; e entramos na casa daquele homem.
13 Tikinoki mo; na imokoki, noko no mo, “Kumoki nokotayo na tola tumoki, asani nuso. Na imona tumoki, “Nokoso na piko taikiyo, Saimo kausiyano monoi. Siyolo siya mo Pita. Yupa nokonuso tolo.
13 E ele nos contou como vira o anjo em pé em sua casa e que lhe dissera: Envia a Jope e manda chamar Simão, por sobrenome Pedro,
14 Nonani nokotayo mo imo na posasoko wiyoninoinuwomo. Na pa kwaimowo. No monoi no samiyaikiyoinuwomo, moi koli mo.” Noko mo aino imonoki, kumoki nokotayo toku no imoki no.
14 o qual te dirá palavras mediante as quais serás salvo, tu e toda a tua casa.
15 Nosai no yo mo imo lolaloso lukasiko manoki mo, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokota mo amukonoki, totaini mulu poiso na lotaloki. Toku momaini mulu poiso no lotaloki no, ainoso tomoso na lotaloki, totaini mulu poiso.
15 Quando, porém, comecei a falar, caiu o Espírito Santo sobre eles, como também sobre nós, no princípio.
16 Nosai no mulumolokoki, yo mo, Noko Siyoliyo toku no imokoki no, noino, “Koto mo totani Mulu Itouniyaimo Nokota na imo taikiyoimo, momaini mulu poiso, muwokomokai monoi. Iyono, totayo iwoso uluwakoki.”
16 Então, me lembrei da palavra do Senhor, quando disse: João, na verdade, batizou com água, mas vós sereis batizados com o Espírito Santo.
17 Yo no Koto no moloi alukimo monoi? Isiso Kolaiso Siyoliso lolaloso mulumolo luwaikikoni mo, tani Mulu Itouniyaimo Nokota mo na amokoki. Noinoso toi mani, yasoi na atiki. Ulai Koto no moloi alukimo monoi, yo no?” Pita mo Isisoso mulumolo luwai nokoso ainoso na ikoki, Yolusolimoso si nokoso.
17 Pois, se Deus lhes concedeu o mesmo dom que a nós nos outorgou quando cremos no Senhor Jesus, quem era eu para que pudesse resistir a Deus?
18 Ikoki mo; toi mo imo mo uwofa. Kotoni siyolo kaluwaiyalokino, na iyamoki, “Noko nokonu noko mani, mulu alosokakinomo, na si itouniyaimoimo, aniyopa poi poi. Ainoso na, Kotoni muluyosu.”
18 E, ouvindo eles estas coisas, apaziguaram-se e glorificaram a Deus, dizendo: Logo, também aos gentios foi por Deus concedido o arrependimento para vida.
19 Sitiwi tukolomai Isisoso mulumolo luwai noko molopoi mani, uo nokoyo uwokokino. Na ulolo liyaiki, kiwawinokino. Siyai mo Fonisiya nukutaiso nuki, siyai mo Saipolo asiso, siyai mo Anotiyoko nokonuso nuki. Isiso aino imo posasokalokino. Siyokutono iyali saso posasoko wiyolukokino, Yuto noko saso.
19 Então, os que foram dispersos por causa da tribulação que sobreveio a Estêvão se espalharam até à Fenícia, Chipre e Antioquia, não anunciando a ninguém a palavra, senão somente aos judeus.
20 Noko siyaisu, Saipolo asi nokowoi Sailini nokonu nokowoi, toi mo Koliko nokoso mani, imo lukasikanokino, Anotiyoko nokonuso. Isiso Siyoli aino imo itouniyaimo na posasoko wiyotikino.
20 Alguns deles, porém, que eram de Chipre e de Cirene e que foram até Antioquia, falavam também aos gregos, anunciando-lhes o evangelho do Senhor Jesus.
21 Siyoli Nokotayo pamiko manoki, no monoi no noko nokolalo molopoi molopoiyo imo mo waliyo mulumolokokino, Noko Siyoliso mulu alosimokino.
21 A mão do Senhor estava com eles, e muitos, crendo, se converteram ao Senhor.
22 Nosai no mo; nonani imo mo Yolusolimo nokonuso koloma tumoki, Isisoso mulumolo luwai nokoni auso. No monoi no Panopaso mo na imo taikiyokino, “Anotiyoko nokonuso na pomoi.”
22 A notícia a respeito deles chegou aos ouvidos da igreja que estava em Jerusalém; e enviaram Barnabé até Antioquia.
23 Yasoi; Anotiyoko noko nokolalo mo koka tumoki, Kotoyo fasikaloso. Wiyou, na molokiki, na ikiko itouniyaimoki, na ikoki, “Siyoli Nokotaso na paluwai manowo, mulu amisoso.”
23 Tendo ele chegado e, vendo a graça de Deus, alegrou-se e exortava a todos a que, com firmeza de coração, permanecessem no Senhor.
24 Nasu, Panopaso mo noko itouniyaimo. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo tani muluso amimokai. Mulu amiso mulumolo luwaiki. Noko nokolalo molopoi molopoi mo Siyoli Nokotaso lolaloso mulumolo luwaikino.
24 Porque era homem bom, cheio do Espírito Santo e de fé. E muita gente se uniu ao Senhor.
25 Nosai no mo; Panopaso mo Solo ikoliyanoki, Tasoso nokonuso.
25 E partiu Barnabé para Tarso à procura de Saulo;
26 Kiki mo, Anotiyoko nokonuso ifou kawiyo tumoki, ainoso aisamu siya uwai tolokino. Isisoso mulumolo luwai nokowoi tolo fasikokino. Noko nokolalo molopoi molopoi nokoso paiyoloko manokino. Isisoni moloso aluwai noko nokolalo, toini siyolo siyasai lolaloso na kolalikino, Anotiyoko nokoyo, Kolisotoino noko nokolalo nali no.
26 tendo-o encontrado, levou-o para Antioquia. E, por todo um ano, se reuniram naquela igreja e ensinaram numerosa multidão. Em Antioquia, foram os discípulos, pela primeira vez, chamados cristãos.
27 Nomai no mo, Kotoni mulu lukasiko noko siyaiyo tiki. Yolusolimo nokonusai tiki, Anotiyoko nokonuso.
27 Naqueles dias, desceram alguns profetas de Jerusalém para Antioquia,
28 No mo Akopa iyali na. Akopa mo tolauki, tiya uwoko imo posasokoki. Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani amiyosu na yomuki, “Asi asi noko nokolalo mo tiya siyoli uwokokai si liyaiyoimo, tiya siyoli uwokaloimo.” Aino na yomuki. Namolisai motu na fiyamosiki, Kolutiyayo Lomo asi samukumai.
28 e, apresentando-se um deles, chamado Ágabo, dava a entender, pelo Espírito, que estava para vir grande fome por todo o mundo, a qual sobreveio nos dias de Cláudio.
29 Akopa aino yomuki mo; Isisoni moloso aluwai noko mo na iyamokaiki, “Muwoni na tokiyoko taikiyokoni, Yutiya noko fasiko monoi, Isisoso mulumolo luwai noko nokolaloso.” Aino iyamokaiki, no monoi no siyasonuso totaini muwoni iyalokino, siyai mo Yutiya noko nokolalo monoi isikokaitikino.
29 Os discípulos, cada um conforme as suas posses, resolveram enviar socorro aos irmãos que moravam na Judeia;
30 Isikokaikino mo; Panopaso noko tiso iko taikiyokino, muwoni alomako monoi. Isisoso mulumolo luwai noko, toi samukuko nokoni auso alomakokino, Panopasowoi Solowoiyo.
30 o que eles, com efeito, fizeram, enviando-o aos presbíteros por intermédio de Barnabé e de Saulo.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.