Apocalipse 19
Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs NVT
1 Nosai no mo; yo mo nonani kwaiko uwai; yo mo noko nokolaloyo ukoumo imo usasimo siso na kwaikoki, kumokiso noko nokolaloyo imo iyamoso. Tiso tiso muwoi, wiyouwa wiyou, molopoi molopoi. Siyoliso alolamuwanoki, “Wafisu wafisu, Kotoyo noino mo na tosamiyaikiyokoni. Tani siyolo na tokaluwaiyaloukoni. Tani ami monoi tomolokimokoni.
1 Depois disso, ouvi algo semelhante ao som de uma grande multidão clamando: “Aleluia! Salvação, glória e poder pertencem a nosso Deus.
2 Ulai afonimaiso? No tuwokaiko mo, afonimaiso pa tuwokoso, molo kopokoiyauso aluwai foli monoi na tuwoko. Uloliyo nukonu koiyau mo afonimaiso pa uwokaisokiso. Asi asi noko nokolalo na puwokaiko manoki, tani uloliyokosoyo. Nonani foli monoi na uwokaisoki. Tani mi anononi nokoso potukuwoli manoki, yau yau. Nonani foli monoi mani, na uwokaisoki.”
2 Seus julgamentos são verdadeiros e justos. Ele castigou a grande prostituta, que corrompia a terra com sua imoralidade, e vingou o assassinato de seus servos”.
3 Ulai ti monoi siyoliso na alolamuwanoki, “Wafisu wafisu, nokonu siyoli mo tayo tosakoloumomoi, tauku na toko niyo yomoi, aniyopa poi poi.” Aino iyamaloki.
3 E, mais uma vez, as vozes ressoaram: “Aleluia! A fumaça dessa cidade sobe para todo o sempre!”.
4 Nosai no nokotalo iyali 24woi toitati haniwoi mo Kotoso alokomu losinasi unukino, noko nokolaloso samukuko yousikainomai, na molokimokino, iyamoki, “Motu nali no, wafisu wafisu.”
4 Então os 24 anciãos e os quatro seres vivos se prostraram e adoraram a Deus, que estava sentado no trono. Disseram: “Amém! Aleluia!”.
5 Nosai no mo; ko na imo na yomalo tumo, samukuko yousisai, na yomu, “Kotoso na pokisosomiwo. Kotoni mi anononi noko moi no tauwosiwai manonuwo no, moi mo na pokisosomiwo. Moi siyai mo noko sisiyoli, moi siyai mo afonimai noko nokolalo, tofolo, Kotoso mo tomoso na pokisosomiwo.” Samukuko yousisai ko nayo aino yomuki.
5 E do trono veio uma voz que dizia: “Louvem nosso Deus, todos os seus servos, todos os que o temem, pequenos e grandes”.
6 Nosai no mo; yo mo usasimo siso na kwaiki, noko nokolaloyo ukoumo imo usasimo siso, topaisai iwo umukalo kono komiyai, sauku imo siyoli komiyai foliyalo tano. Tiso tiso muwoi, wiyouwa wiyou, molopoi molopoi. Siyoliso na alolamuwanoki, “Wafisu wafisu. Moini Koto Siyoli mo na tosamukukomomoko tolomoi, hani hani ami folo kiyo nokotayo mo.
6 Em seguida, ouvi outra vez algo semelhante ao som do clamor de uma grande multidão, como o som de fortes ondas do mar, como o som de violentos trovões: “Aleluia! Porque o Senhor, nosso Deus,
7 Niya tomolokikoni, ulukukumoso niya tosikoni, tani siyoloso niya tokaluwaiyaloukoni. Ulai afonimaiso? Lolaisu mo sipo uoyo noni na tokauso, yasoi na tofoumo toloso.
7 Alegremo-nos, exultemos e a ele demos glória, pois chegou a hora do casamento do Cordeiro, e sua noiva já se preparou.
8 Kamoso tuno mo Kotoyo na atisoki. Wiyou, noni muwoi, soni tolososo na, usumoi foli noino, itouniyaima itouniyaimo. Tuno kamoso imo folosai mo noino, Kotoni noko nokolalo ititouni mo molo itouniyaimoso taluwai manono.”
8 Ela recebeu um vestido do linho mais fino, puro e branco”. Porque o linho fino representa os atos justos do povo santo.
9 Nosai no mo; kumoki nokota mo na imonoki, “Ninani imo na pokumo, noino, “Noko nokolalo Kotoyo no aliyonikoki no, sipo uoyo noni kauso koloni wasiya tumo monoi, toi mo na molokiwumo.” Nosai no ti monoi na imonoki, “Ninani imo mo Kotoni imo motu na.”
9 E o anjo me disse: “Escreva isto: Felizes os que são convidados para o banquete de casamento do Cordeiro”. E acrescentou: “Essas são as palavras verdadeiras de Deus”.
10 Imonoki mo; yo mo tani fokutonomai losiyaiko unuki, toso lotu unu monoi louwa. Ulai na imonoki, “Noiyo yoi. Moti mo mi ano siyamai nokota ti, Isisoso mulumolo luwai noko komaso nokowoi, tani imo no toposasoko manono no, no taluwai manono no. Koto totasoso na pomolokimomoi. Ulai afonimaiso? Imo Isisoyo no posasokoki no, no mo amiwoi na, nokoso tamikomoi, Kotoni imo wiyolukokaimai, amuwoi tino hani hani fiyamosoko monoi.”
10 Então caí aos pés do anjo para adorá-lo, mas ele me disse: “Não faça isso! Sou um servo, como você e seus irmãos que dão testemunho de sua fé em Jesus. Adore somente a Deus, pois o testemunho a respeito de Jesus é a essência da mensagem revelada aos profetas”.
11 Nosai no mo; yo mo kumoki poliyaliyaiso kiki, itu loti kolalikai komiyai. Hoso kamoso na you kiki, nokoyo tani namoli tonimai yousikainoso. Tani siyolo imo folosai mo noino, “Mi ano itouniyaimo nokota.” Siyolo siya imo folosai mo noino, “Imo motu folo kiyo nokota.” Noko nokolaloso afonimaiso pa tuwokaikoso, molo koiyauso aluwai foli monoi na tuwoko. Uo ano ukumai mani, afonimaiso pa tuwokaikoso.
11 Vi o céu aberto, e surgiu um cavalo branco. Seu cavaleiro se chama Fiel e Verdadeiro, pois julga e guerreia com justiça.
12 Tani molo ti mo tayo amuko tolo topi. Samukuko noko sisiyolini yoku molopoi mo tani komuso na si. Tani aumai mo siyolowoi kumokaiki. Nonani siyolo mo noko mo sai muwoi. Totayo sasosu mo sai, tani siyolo mo.
12 Seus olhos eram como chamas de fogo, e em sua cabeça havia muitas coroas. Nele estava escrito um nome que ninguém conhece, a não ser ele mesmo.
13 Tani tuno mo nakowoi. Tani siyolo imo folosai mo noino, “Kotoni Imo.”
13 Vestia um manto encharcado de sangue, e seu nome era a Palavra de Deus.
14 Kumoki samuku noko iyaliyo namolisai na aluwaikino, hoso kamo kamo molosai, kamo kamo tunowoi, ititouniya ititouni.
14 Os exércitos do céu, vestidos do linho mais fino, puro e branco, seguiam-no em cavalos brancos.
15 Kosai mo muwo sopo na tonamu toli, aumokai uowoi posokumo tola fukai, asi asi noko nokolalo tukuwoli monoi. Atou ami komo toliyoimo, amiso na samukukoimo, nonani atou amiyosu. Noko mo molo wamo komiyai na totowitoloko. Wiyouwa wiyou, Kotoyo mulu atolo siyoli na, hani hani ami folo kiyo nokotayo.
15 De sua boca saía uma espada afiada para ferir as nações. Ele as governará com cetro de ferro e esmagará as uvas no tanque de prensar da furiosa ira de Deus, o Todo-poderoso.
16 To mo siyolowoi kumokai, tuno sopomai. Fiyoumai mani, siyolowoi kumokai. Nonani siyolo imo folosai mo noino, “Asi asi samukuko noko totaini samukuko nokota siyoli. Noko sisiyolini noko siyoli.”
16 Em seu manto, na altura da coxa, estava escrito o nome: Rei dos reis e Senhor dos senhores.
17 Nosai no mo; yo mo kumoki nokota siyaso kwaiki, ulomai toloso. Uoso aliyonikaloki, kumokiso no fufoimuwanoki no. Siyoliso na aliyonikoki, “Kukuwo, na pukouma tumowo, Kotoni koloni wasi monoi.
17 Então vi um anjo em pé no sol. Gritava para as aves que voavam no ponto mais alto do céu: “Venham! Reúnam-se para o grande banquete que Deus preparou!
18 Samukuko noko sisiyoliso na pa nokowo. Polimano noko samukuko noko sisiyoliso mani, na pa nokowo. Ami ami noko sisiyoli mani, noiyo kukolikoiwo, na pa noko taikiyowo. Hoso mani, na pa nokowo, toini namoli tonimai si nokowoiso. Nasu, noko komaso nokoso na pa noko taikiyowo. Nokoni mi foloko mi ano noko nokolalowoi nonani mi samiyaikiyo nokowoi noko sisiyoliwoi afonimai nokowoiso, toiso na ponoka tumowo.”
18 Venham e comam a carne dos reis, dos generais e dos fortes guerreiros; dos cavalos e de seus cavaleiros; de toda a humanidade, escravos e livres, pequenos e grandes”.
19 Nosai no mo; yo mo koloni koiyau kwaiki, asi asi samukuko noko sisiyoli iyaliwoi tolo tomasikoso. Uo monoi ukoumo siki. Hoso namoli tonimai yousi nokota iyaliso uo ano uku monoi fou siki.
19 Depois vi a besta e os reis da terra e seus exércitos reunidos para lutarem contra aquele que montava no cavalo e contra seu exército.
20 Ulai koloni koiyau mo komi tolikaikino. Hoso namoli tonimai yousi nokota iyali, toi mo koloni koiyauwoi imo topoko nokotawoiso na kuloli tolikokaikino. Imo topoko nokota, noko no mo, koloni koiyauyo no imo taikiyoki no, mulu ifolaluwawoi mi analo monoi. No monoi no noko nokolaloso pifoluwaikalo manoki, koloni koiyauni ku kulukai nokowoi tani naso molokimo nokowoiso. Nonani nokota ti mo molotanomai ta momono siyoliso na ku afoliko taikiyokino. Tomoki mukolaikokai taso afoliko utukino.
20 Mas a besta foi presa e, com ela, o falso profeta que fazia sinais em seu nome, sinais que enganaram todos que haviam recebido a marca da besta e adoravam sua estátua. Tanto a besta como seu falso profeta foram lançados vivos no lago de fogo que arde com enxofre.
21 Nosai no mo; hosomai yousikaino nokota mo totiso aluwaiko nokoso tokosonasikoki, muwo sopoyo, tani kosai namu tolikai muwoyo, yau yau. Wiyouwa wiyou, uoyo totai yau yau noka tumo liyaikino, touwai sisiyoli na tolokoki.
21 Todo o seu exército foi morto com a espada afiada que saía da boca daquele que montava no cavalo branco. E todas as aves se fartaram com a carne dos cadáveres.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Apocalipse 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.