Mateus 9
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs AAI
1 Saundauhɨ Jisaasiho kopuhotɨ yamwaasi jahɨra durɨhɨraatɨhɨra nahaita komɨ aunahɨpatɨ Kapaniyamɨhandaahapɨ nasataise.
1 Jesu wa afe’en yen naatu matabir maiye rabon na ana bar ana meraramaim tit.
2 Nasa noaipasɨhɨ isɨhiya usa Jisaasiho tɨtɨhɨwiwɨtotɨwɨ gwɨnyapenawaawɨ utaaho wo komɨ ikwauhɨrɨ apɨpaahɨ bɨwatesɨhɨ wɨndɨ dosi dahomaayaho gwɨtɨhotɨ autaahɨ nanototihɨhoai numwaasi nasawaayopo. Siyauhɨ Jisaasiho kiyaamɨ sawahopɨ gɨwunyaahohɨtɨhandɨ usonataise. Usonatosatɨ utaaho komɨ ikwauhɨrɨ bɨwatesɨhoai saundataase. “Nisɨ maasɨho andɨtitɨpɨ maarɨho wɨhitane. Nɨnɨ kinyɨ maipɨhaiwa nehɨmataayono,” undataase.
2 Nati’imaim sabuw afa orot ta an uman murubin emo’emomaim hiwan hi’abar hina Jesu biyan hitit, naatu Jesu sabuw hai baitumatum itin, basit orot an uman murubin isan eo, “Natu men iniyababan, o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
3 Aihɨ isɨhiya usa wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiya kiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhɨ maarɨhoaatɨhapɨ sawana sanawaatopo. “Utaamo kɨmo isɨhiyaamɨ maipɨhaiwa nemwatɨhonɨne tatɨ Autaahaatɨhopɨ sisɨpɨhɨndaase,” nnawaatopo.
3 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib.”
4 Sanɨhauhɨ Jisaasiho kiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhɨ maarɨhoaatɨhɨ usonatosatɨ kiyai saundataase. “Sahɨ saiwa maipɨmaiwa napindapɨ taawɨ gwɨnyapehopo?
4 Jesu abisa hinotanot itin naatu eo, “Kwa aisim dogor wanawanan not kakafih kwanotanot?
5 Pɨwɨha kɨmairamɨ maahɨwaanɨhɨ usaayataise? Nɨnɨ satɨtandɨmaaro? ‘Nɨnɨ kinyɨ maipɨhaiwa nehɨmataayo tɨtandɨmaaro e kinyɨ timbɨpa nehɨmataayonɨ dosi numwe,’ tɨtandɨmaaro?
5 Ef menatan i hamehamen, orot ana kakafih notawiyen isan anao i hamehamen ai anau namisir nabat nareremor i hamehamen?
6 Isɨ amɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonisapɨ ko yapɨpataapɨhɨ isɨhiyaamɨ maipɨhaiwa nemwaitandɨ kɨmaapɨ Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhandisahore tɨwɨ sahɨ mmondaatɨwɨ nɨnɨ sangi saindɨ nasisɨtaano,” undatɨ isɨhiyaisɨ kaundataase. Saundatosatɨ utaaho komɨ ikwauhɨrɨ bɨwatesɨhoai saundataase. “Nepapɨ dopɨ kinyɨ yutɨhɨrɨ gwaasɨha nesi kinyɨ aŋɨpɨpɨhapɨ numwe,” undataase.
6 Baise kwakakasiy, imih ani’obaiyi kwana’itin, orot Natun i tafaramamaim fair bai bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo, “Kumisir a ir kunuw kubai a ubar kwen.”
7 Saundihɨ utaaho komɨ ikwauhɨrɨ bɨwatetɨ andɨtɨmitisɨho nepatɨ dosi komɨ aŋɨpɨpɨhapɨ notaise.
7 Orot misir ana ir nuw bai ana ubar in.
8 Saiwa siya Jisaasiho utaaho komɨ ikwauhɨrɨ bɨwatetɨ napwisɨhoai tɨtɨhemwasɨtɨmandɨ isɨhiya mmonawa Autaahaatɨhopɨ yaiwɨ siyatɨ Autaahaatɨho isɨhiya yapɨpataapɨhiyai watɨpɨhandɨ numwindɨhandapɨ maaritɨwɨ komɨ ambɨpatɨ nɨwimaapɨ mepɨ autaahemwawaayopo.
8 Sabuw iti na’atube matar hi’i’itin ana mar hai hibir ra’at naatu God wabin hibora’ara’ah fair iti na’atube orot bitih isan.
9 Jisaasiho sapɨhɨ aŋɨpɨpɨhɨ namasi taatɨ daihɨra notaatɨ nɨnɨ Matiyuhonɨnɨ Romɨhandaahapɨ gamanɨhopɨ nawɨho isɨhiya nahatiyaamɨ nehohɨhonɨnɨ aŋaaŋɨ nisɨ opisihandaapɨhɨ bimonɨhɨ ninjataise. Ninjatosatɨ Jisaasiho nɨngi sandataase. “Kɨnyɨ nambɨ nɨngi nanipinje,” ndihɨ nɨnɨ dosi Jisaasihoai nɨwipinjataayo.
9 Jesu efan nati ihamiy remor inan auman, kabay o’onayan wabin Matthew ana bowabow efanamaim ma’am itin naatu iu, “Kumisir kwi’ufnunu.” Matthew ma’am misir Jesu iufunun hairi hin.
10 Aihɨ Jisaasiho nisɨ aŋɨpɨpɨhɨ taatɨ nandapa nainjɨhɨ isɨhiya taahiyɨhiya nawɨho takisihandɨ ikonɨwɨ nehohiyɨhiyaunɨ isɨhiya maipɨhiya maasaimaarɨhiyaunɨ napɨwɨ Jisaasihoaisawunɨ amɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaisawunɨ nandapa maawɨ nanawaayopo.
10 Jesu Matthew ana baremaim ma bay hi’au, ana maramaim kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow hina Jesu ana bai’ufununayah bairi hikofanih bay aa ana efanamaim himare.
11 Aihɨ saiwɨ nanɨhauhɨ isɨhiya usa Parisihiya Jisaasiho isɨhiya nawɨho takisihandɨ ikonɨwɨ nehohiyɨhiyaisatunɨ isɨhiya maatɨmaatapɨ maipɨhiya maasaimaarɨhiyaisatɨ nandapa nainjɨhɨ iwinjawaayopo. Winjaposawɨ Parisihiya Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨhiya nuwipinjohiyɨhiyai satɨwɨ nunjenawaayopo. “Sangi kiyasisisɨho nawɨho takisihandɨ ikonɨwɨ nehohiyɨhiyaisatunɨ isɨhiya maipɨhiya maasaimaarɨhiyaisatunɨ napaapɨ nandapa nainje?” undawaatopo.
11 Naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hi’itih ana maramaim, Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim kwa a bai’obaiyenayan kabay o’onayah naatu sabuw kakafih bairi hima bay te’aa?”
12 Kiya satauhɨ Jisaasiho atɨwisatosatɨ kiyaamɨ pɨwɨha netɨ saundataase. “Isɨhiya ainahiyɨhiyaanɨnɨ timbɨmaayaahiyaanɨne tɨwɨhiya siya dokɨtaahoaapɨhɨ nowaamaayopo. Isɨhiya mmotɨnɨwɨ timbiyaahiyaanɨne tɨwɨhiyaahɨhɨ dokɨtaahoenda nowaayopo.
12 Jesu hio nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih boro adanafur orot hinakok.
13 Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨha nɨnɨ kasatɨtandiyohɨmaamɨ tanyaaha napondaase tɨwɨ nepɨ tipɨtapaapɨ mmonɨwɨse.
13 Kwa Buk Atamaninamaim kwabiyab tur yabin kwa’itin? ‘Ayu i akokok kabeber, men sibor.’”
14 Kaihɨ Jonɨho isɨhiyai waapohora baawusisɨhoai nuwipinjohiyɨhiya Jisaasihoenda napɨwɨ sawana kiyaunɨ Parisihiyaunɨ asisɨha waiwaara nandapa namaanɨwɨ onaayohɨtɨhandapɨ Jisaasihoai saundɨwɨ nunjenawaayopo. “Nyahunɨ Parisihiyaunɨ nyamɨhatɨ siyaahiyaane, Autaahaatɨhopɨ gaapundaatɨ koaisa pɨwaatɨndaahura asisɨha waiwaara nandapa namaanaatɨ onaayahaayo. Nyahɨ siyahaayonɨ amɨ gi nangipinjawɨ kinyɨ otɨpɨpatɨ mmonɨwɨ nepɨ kiyohiyɨmiya napaapɨ nandapa wonjɨ masɨhonjɨsangi apɨpaahɨ onaamaayopo?” undawaatopo.
14 Naatu John Baptist ana bai’ufununayah hina Jesu hibatiy hio, “Aisim aki naatu ofafar bai’ufununayah bairi mar etei ayoyohar naatu o a bai’ufununayah i en?”
15 Saundauhɨ amɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Nɨnɨ wonɨnɨmesanɨhura nandapa namaanɨwɨ onaiwɨ maarɨho asɨpaitaatɨwɨhiyaasɨ wanɨ nɨnɨ kiyaisatɨ maasɨ bindataayonɨ nisɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ nanipinjoyɨmiya nandapa onaamaiwɨ nanawaayopo.
15 Jesu iyafutih eo, “Men karam sabuw orot boubun tatatabin ana yasisir isan hitaruru’ay, hitama orot yawasin hitabotouw, baise mar boro nanan orot boro hinabosair naatu nati ana veya’amaim imaibo hinifoufur hinirowarow.
16 “Iyataatɨ Utaaho wo yutɨhɨrɨ asɨrɨhɨrɨ namandipatɨ jahɨrɨhɨrɨ napwɨrɨnɨhonɨhɨretɨ tɨmaamahɨwatɨ wɨndɨ ngɨmundaise. Amɨ tɨmaamahɨwatɨ gwɨnɨhonaahɨ yutɨhɨrɨ jahɨrɨhɨrɨ napwɨrinjɨpɨpɨhɨ mɨtaahɨ awaindɨhandɨ napwɨrɨndaise tatɨ kandaase.
16 Na’atube faifuw atamanin boro men karam hinab faifuw boubun hinafitimih, anayabin faifuw boubun hinasasauw ana veya boro nakaro’om natakweb mahar nara’at.
17 Iyataatɨ amɨ pɨwɨha waisangi siyate: waapoho wainɨhandɨ asɨtɨhandɨ wipatɨ jahɨpatɨ pusatɨ namasaatɨhatopɨ isɨhiya wɨndɨ nuhaapɨ wɨmiwɨtaapo. O amɨ nuhaapɨ wiwawaawaahɨ wainɨhandɨ wipatetɨ namanatɨ nipitotayata nawatandɨwa nehɨhaatɨ nuhandɨwa owetanɨhɨ amɨ wipatisangi nawatata nopɨsasɨndaise. O amɨ wainɨhandɨ asɨtɨhandɨ wipatɨ asɨpata nuhaapɨ wiwawaawaahɨ maiwɨ wainɨhandunɨ wipatunɨ biyatɨ nga ahotɨtaise,” tatɨ kaundataase.
17 Na’atube men yait ta wine boubun ebai wine ana kibub atamaninamaim eriririmih, anayabin wine boubun boro nara’at naatu kibub natafofor wine nasuwa na re, imih wine boubun i boro wine ana kibub boubunamaim hinarir, saise hairi boro gewasih hinabat.”
18 Jisaasiho taatɨ sandɨ saundihɨ Judaahiyaamɨ aŋaaŋɨ pɨwɨhaapɨ ahoyanohaaŋaaŋɨ ja bimisɨho mɨtɨho Jisaasihoenda nasatɨ komɨ auhɨraapɨhɨ atotɨpɨwesatɨ bindata saundataase. “Nisɨ maasɨhaama wanɨ kaatɨnɨhɨ napwise. Napwisɨ amɨ kɨnyɨ nambɨ ikwɨrɨ ahɨwisapɨ ahowimasamɨhɨ nepa jahɨra asaamaatimatatɨ bimɨtaisɨ namme,” undataase.
18 Iti na’atube eo auman Tafaror Bar kaifenayan orot ta na Jesu biyan tit nanamaim sun yowen eo, “Ayu natu babitai i veya boun morob, baise akokok inan umawat inabutubun nayawas.”
19 Aihɨ Jisaasiho dosi Judaahiya kapɨhapɨhiyaamɨ mɨtɨhoaisamɨ komɨ aŋɨpɨpɨhapɨ naihɨ Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨhiyaanangisangi maawɨ nohaayo.
19 Basit Jesu misir ana bai’ufununayah bairi orot hi’ufunun hin.
20 Taawa daihɨra niyonɨhɨ apopaatɨ waatɨ jɨtɨpatɨ apɨpaahɨ namandarisatɨ kɨnaungwɨha ikwɨ maindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨ 12 kiya sanawihɨ jɨtɨmainjɨhaatɨ dawaataatapɨ nasatɨ Jisaasihomɨ utɨ apotɨhɨramɨ otasaaha iwiwataise.
20 Naatu babin ta ana faifuwamaim rara bota’ar ma’am kwamur etei 12 sasawar, na Jesu ufunane tit,
21 Sandɨ apopaatɨ Jisaasihomɨ utɨ apotɨhɨrɨ iwisɨtɨndɨ sawahaatɨ kaatamɨ maarɨhoaatɨhɨ sata gwɨnyaataate. “Amɨ nɨnɨ nehɨ Jisaasihomɨ utɨ apotɨhɨrɨ iwiwataataahɨ nisɨ timbɨmba jɨtɨmahohɨtɨmandɨ owenetɨtaise,” tate.
21 ana notamaim eo, “Jesu ana faifuw tainin ana butubun boro ana yawas.” Naatu ana faifuw tainin butubun.
22 Siya iwisɨhɨ Jisaasiho nepemaita kaati iwinjata saundataase. “Itapo kɨnyɨ andɨtitɨpɨ kinyɨ maarɨho wɨhitane. Nisapɨ kɨnyɨ gɨnunyaahingɨtɨhanda kinyɨ timbɨpa jɨtɨmahingɨtɨhandɨ owesendaiso,” undataase. Aihɨ ketɨ kuraanɨhɨ saatɨ apopaatamɨ timbɨpa timbiya jɨtɨmasɨpɨpa gausendaise.
22 Jesu tatabir babin itin eo, “Natu men iniyababan, abai tumatumamaim kubigewasin.” Iti na’at eo ana veya’amaim, mar ta’imonamo babin igewasin.
23 Aihɨ Jisaasiho utaaho awaisɨhomɨ aŋaaŋɨ nandaataise. Nandaatɨ aŋaaŋɨ mmonata isɨhiya maarɨho tundihɨ awirɨhɨrɨ taawɨ awirɨtɨwɨ ŋuŋaatɨwɨ gwauhɨ usonataise.
23 Imaibo Jesu na Kou’ay Bar kaifenayan orot ana bar wanawanan run. Sabuw hiru’ay hima hirerey itih, naatu rerey ana fik hibababin nowar.
24 Iwinjatosa saundataase, “Kɨmaatɨ apopɨ metɨmaatɨ napotaamaise. Owe. Kaatɨhɨ nehɨ nanotondaise. Nanototihɨ ahowimatandiyonɨ sahɨ noaipapɨse,” undataase. Saundihɨ kiya isɨhiya nahatiya awirɨtɨwɨ gwɨwɨ bimohiyɨhiya dopɨ Jisaasihoai kɨnyɨ akɨtatɨnno undɨwɨ sisɨpundawaayopo.
24 Jesu eo, “Iti kek babitai i matan fot inu’in, men morobomih, kwamisir ufun kwatit.” Baise sabuw isan himarib, anayabin i hiso’ob kek i morob.
25 Aihɨ isɨhiya awirɨtɨwɨ ŋuŋaatɨwɨ gwohiyɨhiyai aipɨ nepɨ nipinjawɨ ipaahaapemahauhɨ noaipasi nawɨsawitauhɨ kura Jisaasiho apopa metɨhaatɨ napotɨ nanototirɨhɨrotɨ aŋaaŋɨ nandaatɨ kaatamɨ ikwɨrɨ iwiwa ahowimasɨhɨ napomasaama jahɨra nepataise.
25 Basit sabuw etei himisir ufun hitit sawar, imaibo Jesu run in kek inu’in ana efanamaim tit, naatu babitai uman bai imisiruw yawas misir.
26 Aihɨ sandɨ Jisaasiho apopɨ metɨmaatɨ napomasɨhɨ jahɨra gaata ahowimasɨhɨ nepasɨtɨmandapɨ pɨwɨha sa nesi aunahɨpɨhaiwaara kanɨwɨ gaamawaayopo.
26 Iti sisinaf ana tur ra’at tasasar in nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
27 Iyataatɨ Jisaasiho sapɨhɨ aŋɨpɨpɨhɨ taatɨ naihɨ utaahurɨ yahurɨ kuramɨ ndɨha maipɨta asɨhatihɨ wɨndɨ baimɨ minjapɨhurɨ koai nuwipinjai nomaise. Nuwipinjai nomaamɨ Jisaasihoai saundamaase. “Daawitɨhomɨ mwaahoŋɨ awaisɨhoŋe, yɨhoaanyangi kinyɨ maarɨho asɨpɨnyime,” undɨmɨ kaahaundamaise.
27 Jesu efan nati itumar tit remor inan, orot rou’ab matah fim hitit hi’ufunun hin hi’af hio, “David uwan, kwiwanbabani.”
28 Aihɨ Jisaasiho aimɨ notɨ aŋɨtɨtɨhɨ nandaatɨ bimihɨhura kurɨ ndɨha maipɨhurɨ nandaapɨ koai iwinjamaise. Nandaapɨ iwinjasɨhɨ kuri Jisaasiho saunda nunjenataise. “Sɨhoaahɨ nɨnɨ sɨhoaasamɨ ndɨha asɨhatisɨma nga nasorɨhaitandɨ akɨtɨnɨhɨ baimɨ nisapɨ gɨnunyaamaiso?” unda nunjenataise. Siyatɨ nunjesɨhɨ amɨ kurɨ Jisaasihoai saundamaase. “Ye Awaisɨhonye, yɨhoaaŋɨ siyaha gɨhunyaahaayo,” undamaase.
28 Jesu na bar wanawanan run naatu orot rou’ab hina biyan hitit, Jesu ibatiyih eo, “Kwabitumatum ayu boro aniyawasi?” Hairi hiya’afut hio, “Regah abitumitum.”
29 Aihɨ Jisaasiho kuramɨ ndɨhotɨ iwiwatɨ saundataase. “Sɨhoaahɨ nisapɨ gɨnunyaasɨrɨhɨretɨ sɨhoaasamɨ ndɨha nasorɨhaatonɨhɨ jasamɨse,” undataase.
29 Basit Jesu hairi matah botobonen eo, “Kwabitumatum na’atube isa namatar.”
30 Saundihɨ kuramɨ ndɨha jahɨra nusorɨhaatihɨ jamaise. Jasɨhɨ Jisaasiho kuri pɨwɨha watɨpɨha nunya saundataase. “Sɨhoaahɨ nɨnɨ sɨhoaasamɨ ndɨha nasorɨhaahotɨmandapɨ isɨhiyai ausaapɨ wɨndɨ kamundɨmise,” undataase.
30 Hairi matah higewasin hinuw naatu Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen.”
31 Iyatɨ Jisaasiho saunda kamundɨmise undihɨhandɨ kandɨ kurɨhɨ numwɨ sapɨhɨ yapita gaamapɨ Jisaasihopɨ pɨwɨha ausaapɨ isɨhiyai kaundɨmɨ gaamamaise.
31 Baise hairi hitit hin Jesu ana tur hibosemor ra’at, nati tafaram hima’am ana fofonin etei hinowar.
32 Aihɨ utaahurɨ kuramɨ ndɨha Jisaasiho nusorɨhaasururɨ taamɨ naihɨ isɨhiya usa utaaho wo itɨpɨho maipɨho isɨhiyaamɨ pɨwɨha nema kiyaamɨ maahomwaaŋɨ nɨwisapusɨhɨ pɨwaamaatɨwɨho nɨwɨndaasɨhɨ pɨwaamaatahoai numwaasi Jisaasihoenda nasawaayopo.
32 Orot rou’ab hinan ufut sabuw afa orot ta yoyom hirab awan igug ma’am hibai hina Jesu biyan hitit.
33 Numwaasi nasauhɨ utaaso so komɨ maahomwaaŋɨ napupwasɨhomɨ omaŋɨtɨtɨhapɨ Jisaasiho itɨpɨho maipɨho isɨhiyaamɨ pɨwɨha nema kiyaamɨ maahomwaaŋɨ nɨwisapusɨhɨ pɨwaamaatɨwɨhoai netɨ ipaahaapɨ natausaasihɨ noaipasi naihɨ utaaso so pɨwɨha namasatɨ pɨwandaase. Siyatɨ komɨ maahomwaaŋɨ nɨwusainjɨhɨ pɨwaatihɨ isɨhiya Jisaasiho nɨwusoaasɨhɨ iwinjahohiyɨhiya awaindɨhandɨ mɨtaahɨ gwɨnyapepɨ satawaatopo. “Nyahɨ siyaahandɨ jɨhɨ wɨndɨ yapɨpatɨ Isɨraherɨhanda namoaipasɨhɨ monaahiyaanɨne,” tɨwɨ ese tawaatopo.
33 Naatu Jesu yoyom mowan nun tit orot busuruf tur eo sabuw etei hifofor hio, “Sawar iti na’atube Israel wanawananamaim men ta i’itin bounabo ta’i’itin.”
34 Aihɨ amɨ Parisihiya saiwa Jisaasimo kaiwɨmaiwaapɨ wipɨtɨwɨ satawaatopo. “Itɨpɨho maipɨhaiwaamɨ awaisɨho Bwaasɨrɨhɨrɨ Jisaasihoai watɨpɨhandɨ numwihɨ ko saiwa itɨpɨho maipɨmaiwa nemataise,” tawaatopo.
34 Baise Ofafar Bai’obaiyenayah hio, “Iti i Demon Hai Ukwarin fair itin imih demon nunih titit.”
35 Aihɨ Jisaasiho notɨ nesɨwesɨwa aunahɨpa awaiwaiwaaraahunɨ gwɨharaahaiwaaraahunɨ japepihɨra daaya isɨhiyai usonataise. Iyatɨ ko kiyaamɨ aŋaaŋɨ pɨwɨhaapɨ ahoyanohɨwaiwaatɨhɨ kataunjataise. Iyatɨ ko Autaahaatɨho nyainja bimindɨhandɨ isɨhiyaanamɨ otɨhatɨhɨ nesisa mɨhotɨtandɨhandapɨ pɨwɨha gaaha wanɨha ausaatɨ kaundataase. Siyatɨ ausa kaundatɨ isɨhiya timbɨpa gɨmunyaata kahatamatɨpetɨhaiwa kiyaamɨ ambɨpatetɨ wɨrapɨ isɨpɨ daayohɨwaiwa nemwa tɨtɨhɨwiwataise.
35 Jesu bar awan awan run tit sabuw inanawanih bar merar hai Kou’ay Baremaim sabuw i’obaibiyih, mar ana aiwob isan Tur Gewasin eo hinowar naatu sabuw hai sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyayawasih.
36 Otɨpɨpatɨ saiwa kiyatɨ daayatɨ usonata isɨhiya taahiyɨhiyai isɨhiyaunɨ itɨpɨho maipɨhaiwaunɨ naaŋɨhaiwa nunyawɨ iwɨtaatisauhɨ kiya tihɨrɨ usaaha nawapwaahomataiwɨ naaŋɨhaiwa wɨrapɨ isɨpɨ daiwɨ bindawaayopo. Iyataatɨ amɨ kiyai isɨhiya usa ikwɨrɨ numwɨtaatɨwɨhiya owetihɨ maasapɨho sipɨsipɨhandɨ satɨho owehandamataiwɨ daiwɨ bitotawaayopo. Iyauhɨ kiyaapɨ Jisaasiho komɨ maarɨho awaindɨhandɨ asɨpiyatɨ tundataise.
36 Jesu iti rou’ay gagamin maiyow hinan itih yan baban, anayabin hai not kwaris naatu aurih baibais en, ana itinin i sheep na’atube aurih nabatanenayan orot en.
37 Siyatɨ kiyaapɨ maarɨho tundihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨ mmonɨwɨ nepɨ kaiwɨ maawɨ nuwipinjauhɨ daisawɨhiyai saundataase. “Nandapa osaataatɨ kɨpwɨtaatɨwɨhapa aimɨ asakiyatɨ tɨmendaahandɨ kandɨ kɨpwɨwɨ nepɨ ahoaitaatɨwɨhiya yahingwaasɨhɨhe.
37 Basit ana bai’ufununayah isah eo, “Masaw i gagamin na’in baise ana fourayah i men moumurih.
38 Isɨ nandapa kɨpwɨtaatɨwɨhapa tɨmetimbɨpaamɨ Satɨho Awaisɨho daatɨ otɨpɨpatɨhiya kɨpwɨtaatɨwɨhiyai sawaho natausaasɨta sahɨ kopɨ gaapundɨwɨse,” undataase.
38 Imih masaw matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah afa niyafarih hinan bay hinafour, anayabin bay i hiyamur.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.