João 9

Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Jisaasiho taatɨ notaatɨ utaaho wo sanaatamɨ gwɨsɨhaatapɨ aimɨ ndɨha niyotaho namohoai iwinjataise.
1 Enquanto Jesus caminhava, viu um homem cego de nascença.
2 Aihɨ komɨ otɨpɨpatɨ mmona newa kiyawa nɨwipinjohiyɨhiyaanɨnɨ Jisaasihoai saundaatɨ nunjenɨhaayo. “Katɨpunjingɨhonye. Kɨmo utaamo sanaatamɨ gwɨsɨhaatɨhapɨ ndɨha niyotaho noaipasɨtɨmandɨ maipɨhandɨ ndɨ kaihe? Ko sawaho maipɨhandɨ kaiho e komɨ saniyɨ sapiya maipɨhandɨ kaiho?” undaatɨ nunjenɨhaayo.
2 E os seus discípulos perguntaram: — Mestre, quem pecou para que este homem nascesse cego? Ele ou os pais dele?
3 Saundaatɨ nunjenɨhonɨhɨ amɨ Jisaasiho nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi komɨha wihoaaŋɨha satatɨ kanyatataase. “Maipɨhandɨ kɨmo utaamo sawaho kaihunɨ amɨ komɨ saniyɨ sapiya maipɨhandɨ kaihɨ kandapɨ komɨ ndɨha niyotaho ko sanaatamɨ gwɨsɨhaatapɨ noaipataamaise. Owetise. Komɨhetɨ Autaahaatɨhomɨ otɨpɨpatɨ watɨpɨhaiwa auta noaipahonɨhɨ isɨhiya mmondaatɨwe.
3 Jesus respondeu:
4 Otapɨhaatɨ saasanetisurɨmura jaawaatɨ Autaahaatɨho nɨngi natanoaasihɨ nasohɨhomɨ otɨpɨpatɨ biyaatɨ akɨtɨ nga kaitɨhaawo. Amɨ asɨhatindɨhandɨ taatɨ nasataiso. Isɨ amɨ apatindɨtɨhɨ isɨhiya usa otɨpɨpatɨ wɨndɨ kamaitaawo.
4 É necessário que façamos as obras daquele que me enviou enquanto é dia; a noite vem, quando ninguém pode trabalhar.
5 Nɨnɨ kɨmaapɨ yapɨmbataapɨhɨ bimohurɨmura nɨnɨ nɨwahonɨnɨ isɨhiya maapɨ yapɨmbataapɨhiyai nɨwusaatɨtandɨ nausainjɨhonɨne,” nyatataase.
5 Enquanto estou no mundo, sou a luz do mundo.
6 Jisaasiho satatɨ kanyatatosatɨ ko yapɨpatɨ netɨ maahoaipuwatɨ sanyoaayatɨ ndɨha niyotisɨhomɨ ndɨha niyotisɨhaatɨhɨ ahɨwisatɨ iwinjaataise.
6 Depois de dizer isso, Jesus cuspiu na terra, fez lama com a saliva e com a lama untou os olhos do cego.
7 Iwinjaatosatɨ Jisaasiho ndɨ niyotisɨhoai saundataase. “Kɨnyɨ numwe. Numbwɨ Durɨhɨrɨ Siroamɨhanda bausane,” undataase. Iyataatɨ sɨrɨ Durɨhɨrɨ anɨmwaapitɨ Siroamɨhando tohɨtɨmandɨ tanyaaha satawaatopo. “Kiya koai natɨwusaasauhɨ ko notaise,” tawaatopo. Aihɨ ko notɨ anɨmwaahɨpatɨ Durɨhɨrɨ Siroaamɨhanda Bausanataise. Bausanamapɨ komɨ aŋɨpɨpɨhapɨ japɨhɨ taatɨ nasataahetɨ komɨ ndɨha nusorɨhainjɨhɨ kahapaamapɨpa nga mmonatɨ japɨ nasataise.
7 Então disse ao cego: Siloé quer dizer “Enviado”. O cego foi, lavou-se e voltou vendo.
8 Aihɨ ko sawahomɨ aunahɨpataahapɨhiyaunɨ amɨ isɨhiya nehɨ usaunɨ koai jɨhura winjɨhauhɨ ko bindata isɨhiya nuwɨ napɨwɨyauhɨhiyai nawɨho amɨ wapa koai numwɨtaatɨwɨ nunjenatoaatisɨhotihɨ amɨ kiya namapɨ yaiwɨmapɨ satawaatopo. “E! Yahoai iwinjapewise! Utaaho ndɨha niyotihɨ bindata isɨhiyai nawɨho kahapaamapɨpa wapa koai numwɨtaatɨwɨ nunjenatoaatisɨhoro e koai nehɨ woro?” tɨwɨ nasenawaayopo.
8 Então os vizinhos e os que antes o conheciam de vista, como mendigo, perguntavam: — Não é este o que ficava sentado pedindo esmolas?
9 Nasenɨwɨ kiyaamɨ usa “kɨmɨkore,” tawaatopo. Iyauhɨ amɨ kiyaamɨ usa satawaatopo. “Owe. Komaahe. Nehɨ komatendaise,” tawaatopo. Satauhɨ ko jɨhɨ ndɨha niyotisɨho kiyai saundataase. “Nɨnɨ kɨmɨkonɨne,” undataase.
9 Uns diziam: — É ele. Outros: — Não, mas se parece com ele. O homem dizia: — Sou eu.
10 Aihɨ kiya koai saundɨwɨ nunjenawaapo. “O amɨ kinyɨ ndɨma napitiyatɨ nangorɨhaatise?” undɨwɨ mwɨtɨpɨsawɨ nunjenawaapo.
10 Então lhe perguntaram: — Como foram abertos os seus olhos?
11 Saiwɨ nunjenɨhauhɨ amɨ ko kiyai saundataase. “Utaaho isɨhiya katawaawɨ komɨ ambɨpatɨ Jisaasihoe tohɨho wepatɨ waapohoaisatɨ sanyoaayatɨ nisɨ ndɨhotɨ ninjaatɨ nanɨhasɨhe. Ninjaatɨ sandatɨ kɨnyɨ anɨmwaahɨpatɨ durɨhɨrɨ Siroamɨhanda numbwɨ bausane ndihɨ amɨ nɨnɨ nundɨ bausanataayo. Bausanataatɨ amɨ nisɨ ndɨha nanorɨhaata gaatihɨ nɨnɨ nga jatɨ kahapaamapɨpa nga mmonataayo,” undataase.
11 Ele respondeu: — O homem chamado Jesus fez lama, passou nos meus olhos e disse: “Vá ao tanque de Siloé e lave-se.” Então fui, lavei-me e estou vendo.
12 Ko saundihɨ amɨ kiya koai saundɨwɨ nunjenawaayopo. “O amɨ ko utaaso maahapɨhe?” undɨwɨ nunjenawaayopo. Iyauhɨ komɨha wihoaaŋɨha kiyai saundataase. “Nɨnɨ wɨndɨ moho” undataase.
12 Eles perguntaram: — Onde está ele? Respondeu: — Não sei.
13 Utaaho jɨhura ndɨha niyotisɨhoai isɨhiya numwaasi Parisihiyaapɨhɨ nowaayopo.
13 Levaram aos fariseus aquele que antes era cego.
14 Iyataatɨ asisa sa ketɨ Jisaasiho utaaho ndɨha niyotisɨhoai nusorɨhaasurura Judaahiyaanamɨ asisa ikɨnohɨha Saararehura Sapaatɨhandete.
14 E era sábado o dia em que Jesus fez a lama e lhe abriu os olhos.
15 Aihɨ amɨ Parisihiya utaahoai “kinyɨ ndɨha nɨnapitiyatɨ nangorɨhaatatɨ gaasetise?” undɨwɨ koai nunjenawaayopo. Nunjenɨhauhɨ ko komɨha wihoaaŋɨha kiyai saundataase. “Ko wepatɨ waapohoaisatɨ sanyoaayatɨ nisɨ ndɨhotɨ ninjaasɨhɨ amɨ nɨnɨ bausanɨhonɨhɨ nisɨ ndɨha nanorɨhaatatɨ gaatihɨ wanɨ nɨnɨ baindɨ jatɨ kahapaamapɨpa nga mmonataayo,” undataase.
15 Então os fariseus lhe perguntaram outra vez como podia ver. Ele respondeu: — Ele pôs lama sobre os meus olhos, lavei-me e estou vendo.
16 Aihɨ Parisihiya usa koai saundawaatopo. “Kɨmo utaamo (Jisaasiho) Sapaatɨhandamɨ wɨnɨhapɨpa wɨndɨ minjapepihɨrisɨ koai Autaahaatɨho natausaasihɨ nasahomaahe. Owetise,” tawaatopo. Usa satauhɨhandɨ kandɨ kiyaamɨ usa satawaatopo. “O amɨ utaaho maipɨhandisaho wo siyatɨ Autaahaatɨhomɨ otɨpɨpatɨ watɨpɨhaiwa wɨndɨ nga kamaitaise. Nehɨ Autaahaatɨho koai watɨpɨhandɨ nunyonaahɨ nga ko saiwa kaitaise,” tawaapo. Kiya satɨwɨ nepɨ yɨyandɨhematɨwɨ tipɨtapaatawaayopo.
16 Por isso, alguns dos fariseus diziam: — Esse homem não é de Deus, porque não guarda o sábado. Mas outros diziam: — Como pode um homem pecador fazer sinais como estes? E houve divisão entre eles.
17 Aihɨ amɨ Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya ko ndɨha jɨhɨ maipɨtisɨhoai jɨhaatɨ saundɨwɨ nunjenawaayopo. “Utaamo kɨmo (Jisaasiho) kinyɨ ndɨha netɨ nangorɨhaataise. Kɨnyɨ kopɨ napitaimbɨ amɨ diyaamahoe tɨpɨ gwɨnyaapaise?” undawaatopo. Kiya satɨwɨ koai nunjenɨhauhɨ komɨha wihoaaŋɨha kiyai ko saundataase. “Nɨnɨ kopɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨhoe ndaato,” undataase.
17 De novo perguntaram ao cego: — O que você diz a respeito dele, uma vez que lhe abriu os olhos? Ele respondeu: — É um profeta.
18 Amɨ akɨtɨnɨhɨ so utaaso jɨhura ndɨha maipɨtatɨ niyotaho ko wanɨ nga nusorɨhaasɨhɨ jataise. Aihɨhandɨ kandɨ Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya kandapɨ akɨte tɨwɨ gwɨnyaitaatɨwɨ kiyai poundamataise. Saiwɨ ko ndɨha nusorɨhainjɨhɨ jasɨhomɨ saniyɨ sapiyaapɨ gaatawaatopo.
18 Os judeus não acreditaram que ele tinha sido cego e que agora podia ver, enquanto não chamaram os pais dele
19 Gaatauhɨ kasanyurɨ napihɨ amɨ kiya kasanyuri satɨwɨ nunjenawaapo. “Amɨ kɨmo utaamo sainjanyuraasamɨ simwaahoro? Koai komɨ ndɨha aimɨ niyotamasɨhoai sanaatɨ namotaihɨhoro? Sasanyuraahɨ satamaaso? Amɨ wanɨ ko napitiyatɨ nga jase?” undɨwɨ nunjenawaapo.
19 e lhes perguntaram: — É este o filho de vocês, que vocês dizem que nasceu cego? Como é que agora ele está vendo?
20 Saundɨwɨ nunjenɨhauhɨ komɨ saniyɨ sapiyamɨha wihoaaŋɨha kiyai saundamaase. “Yasanyuraaŋɨhɨ usonɨhaayo kɨmohɨ yasanyuraanyamɨ metɨhotiho. Iyatɨ amɨ ko sanaatamɨ gwɨsɨhaatɨhapɨ aimɨ ndɨha niyotamasɨhoai sanaatɨ namohore.
20 Então os pais responderam: — Sabemos que este é o nosso filho e que nasceu cego,
21 Ko siya setahosɨ amɨ wanɨ komɨ ndɨha nusorɨhaatatɨ gaatihɨ biyatɨ mmonatɨ jasɨtɨmandapunɨ amɨ utaaho komɨ ndɨha tɨtɨhemwasɨhopunɨ yasanyuraaŋɨ wɨndɨ moho. Ko aimɨ gwɨnyaaho awaisɨhosɨ sawaho katɨtaise, koai sahɨ nunjenɨwise,” undamaase.
21 mas não sabemos como agora está vendo. E também não sabemos quem lhe abriu os olhos. Perguntem a ele, pois já tem idade e poderá falar por si mesmo.
22 Komɨ saniyɨ sapiya pɨwɨha sa satɨmɨ katindɨmandɨ Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiyaapɨ yayamaame. Amɨ kiya Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya aimɨ pɨwɨha wɨsasawɨ satauhe, isɨhiya usa Jisaasihopɨ satɨwɨ, “Autaahaatɨho Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Ahɨwisɨhoe,” tisaihɨhiyai amɨ yaawɨhandɨ nunyawɨ kiyaamɨ aŋɨhaiwa gwɨharaahaiwa Autaahaatɨhopɨ gwɨnyaapɨ gaapundɨtaatɨwɨ ahoyanohɨwaiwaatɨhɨ isɨhiyaisawɨ wɨndɨ ahomaayandaatɨwɨ nemaitaatɨwɨ kanɨhauhe.
22 Os pais dele disseram isso porque estavam com medo dos judeus, pois estes já tinham combinado que, se alguém confessasse que Jesus era o Cristo, seria expulso da sinagoga.
23 Aihɨ sandapɨ komɨ saniyɨ sapiya sawahoai nunjenɨwise amɨ ko aimɨ gwɨnyaahoso undɨmɨ kaundise.
23 Foi por isso que os pais dele disseram: “Ele já tem idade e poderá falar por si mesmo.”
24 Saundihɨ Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya kasɨnɨhandɨ jahɨra utaaho jɨhura komɨ ndɨha niyotisɨhoai gaatɨwɨ numwaawaayopo. Aiwɨ ko napihɨ kiya koai saundawaayopo. “Kɨnyɨ pɨwɨha nehɨ akɨtɨhaahɨ watɨpɨtɨpɨ katɨpɨ Autaahaatɨhomɨ ambɨpatɨ nɨwimaape. Nyahɨ kɨmo utaamopɨ (Jisaasimopɨ) aimɨ mmonɨhaayo. Ko maipɨhore,” undawaatopo.
24 Então chamaram, pela segunda vez, o homem que tinha sido cego e lhe disseram: — Diga a verdade diante de Deus; nós sabemos que esse homem é pecador.
25 Koai saundauhɨ amɨ komɨha wihoaaŋɨha kiyai saundataase. “Amɨ ko maipɨhore e gaahore ndɨ nɨnɨ wɨndɨ moho. Kɨmandɨ naasaindɨhɨ nɨnɨ mmonataayo. Nɨnɨ jɨhura ndɨha niyotahonɨnisɨ amɨ wanɨ nɨnɨ nga nisɨ ndɨha nanorɨhainjɨhɨ jatɨ kahapaamapɨpa nga mmonataayo,” undataase.
25 Ele respondeu: — Se é pecador, não sei. Uma coisa sei: eu era cego e agora vejo.
26 Saundihɨ amɨ kiya koai jɨhaatɨ saundɨwɨ nunjenawaayopo. “Ko gi napitɨhisataise? Ko kinyɨ ndɨha napitiyatɨ nangorɨhaatɨ tɨtɨhehɨmataise?” undɨwɨ nunjenawaapo.
26 Perguntaram-lhe outra vez: — O que ele fez a você? Como lhe abriu os olhos?
27 Iyauhɨ komɨha kiyai saundataase. “Nɨnɨ sangi aimɨ kasato. Kasatonɨhɨ sahɨ wɨndɨ baiwɨ atiwɨ namehopo. Japɨhɨ sahɨ napindapɨ atitaatɨwɨtopo. Sahɨ noaipapɨ koai nɨwipinjawɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaatimatɨtaatɨwɨtowo?” undatɨ nunjenataise.
27 Ele respondeu: — Já lhes disse, mas vocês não ouviram. Por que querem ouvir outra vez? Por acaso vocês também querem se tornar discípulos dele?
28 Saundihɨ Parisihiya Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya apouwihɨ koai maipɨhaiwa kaundɨwɨ ambɨpatɨ maipɨhatɨ nusoaasawaayopo. Aiwɨ kiya koai saundawaatopo. “Nehɨ kɨnyɨ kɨwahoŋɨhɨ koai nɨwipinjapɨ komɨ otɨpɨpatɨhoŋe. Amɨ nyahɨhɨ Mosesihoai nɨwɨpinjaatɨ komɨ otɨpɨpatɨ mmonaatɨ newa kiyohiyɨhiyaanɨne.
28 Então o insultaram e lhe disseram: — Discípulo dele é você! Nós somos discípulos de Moisés.
29 Iyaatɨ nyahɨ aimɨ mmonɨhaayo. Mosesihoaisaahɨhɨ Autaahaatɨho komɨ pɨwɨha numwise. Amɨ kɨmo Jisaasimo noaipasɨrɨhɨraapɨ sapɨhapɨ nasahoe taatɨ nyahɨ wɨndɨ moho,” undawaatopo.
29 Sabemos que Deus falou a Moisés, mas este nem sabemos de onde é.
30 Saundauhɨ amɨ utaaso jɨhɨ ndɨha niyotisɨho kiyai komɨha wihoaaŋɨha satatɨ kaundataase. “Sahɨ akɨtɨnɨhɨ pɨwɨha sa nehɨ kai wa katawaatopo. Amɨ sahɨ ko napimbɨpɨhapɨ ahapɨhapɨ nasahoe tɨwɨ wɨndɨ mohopo. Amɨ kohɨ nisɨ ndɨha nanorɨhaatɨ tɨtɨhenɨmataise.
30 O homem respondeu: — É estranho que vocês não saibam de onde ele é, mas ele me abriu os olhos.
31 Nyahɨ mmonaatɨ nanyesɨpatahiyaane. Isɨhiya maipɨhiya maipɨhaiwa kaiwɨhiyaamɨ pɨwɨha Autaahaatɨho wɨndɨ atɨhomaawisahore. Ko nehɨ isɨhiya tɨtɨhɨ saasanotahiya komɨ gwɨnyaatɨ maaritirɨhɨretɨ japepihɨrohiyɨhiyaisaahɨhɨ atɨwisahore.
31 Sabemos que Deus não atende a pecadores. Pelo contrário, se alguém teme a Deus e pratica a sua vontade, a este atende.
32 Utaaho wo amɨ komɨ ndɨha sanaatamɨ gwɨsɨhaatɨhapɨ niyotaho noaipahoai wo netɨ tɨtɨhɨwiwatɨ nusorɨhaase tauhɨ wɨndɨ atɨhomisopo. Kɨmandɨ nehɨ wanɨhandɨ noaipataise.
32 Desde que o mundo existe, jamais se ouviu que alguém tenha aberto os olhos a um cego de nascença.
33 Kɨmo Jisaasimoai Autaahaatɨho netɨ natamausoaasonɨhondaataahɨ ko wapa watɨpɨhaiwa wɨndɨ nga kamaitaise. Owetɨtaise,” Undataase.
33 Se este homem não fosse de Deus, não poderia ter feito nada.
34 Ko saundihɨ Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya Parisihiya koai saundawaatopo. “Kɨnyɨ kinyɨ kɨnaatamɨ gwɨsɨhaatɨhapɨ maipɨhandɨ tisaindahoŋɨ noaipapɨhoŋe. Isɨ wanɨsangi maipɨhoŋisɨ nɨnɨ gaahonɨniso tɨpɨ nyangi kɨnyɨ pɨwɨha sa katɨpɨnyisapaino?” undɨwɨ nepɨ nehɨhaapemapɨ “sɨkoŋɨnɨhɨ numwe,” undɨwɨ natɨwusaasauhɨ notaise.
34 Mas eles disseram: — Você nasceu cheio de pecado e quer nos ensinar? E o expulsaram.
35 Jisaasiho ko utaaho ndɨha niyotihɨ tɨtɨhemwasɨhoai Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya nepɨ nehɨhaatɨ yotopotauhɨ atisataise. Amɨ ko notɨ koai usonata saundataase. “Kɨnyɨ Isɨhiyaamɨ Awaisɨho Saaho Jɨhopɨ Komɨ Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Ahɨwisɨhore tɨpɨ gɨwunyaapaino?” undatɨ nunjenataise.
35 Jesus ouviu que eles tinham expulsado o homem. Ao encontrá-lo, perguntou:
36 Saundatɨ nunjesɨhɨ amɨ ko Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “Awaisɨhonye, so Isɨhiyaamɨ Awaisɨho Saaho Jɨho diyaamahore? Nɨnɨ wɨndɨ mohono kopɨ kɨnyɨ nɨngi kande amɨ nɨnɨ kopɨ gɨwunyaitaano,” undataase.
36 Ele respondeu: — Quem é, Senhor, para que eu creia nele?
37 Saundihɨ amɨ Jisaasiho koai saundataase. “Wanɨ kɨnyɨ koai aimɨ usonapaise amɨ ko gi wanɨ taatɨ pɨwaahɨtisɨmoso,” undataase.
37 E Jesus lhe disse:
38 Saundihɨ amɨ ko ndɨ maipɨho Jisaasihoai saundataase. “Awaisɨhonye, nɨnɨ kinyapɨ gɨhunyaataayo,” undataase. Saundatɨ kapɨhɨ Jisaasihomɨhinɨ atotɨpɨwesatɨ Jisaasihoai netɨ mepɨ autaahemwataise.
38 Então ele afirmou: — Eu creio, Senhor! E o adorou.
39 Aihɨ Jisaasiho sandaase. “Nɨnɨ isɨhiya yapɨpataapɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usondandɨ napɨtɨhonɨne. Saindɨ nɨnɨ kiyai netɨ tipɨtapaatɨ usosanɨhɨ isɨhiya ndɨha niyotisawɨhiya nusorɨhaatonɨhɨ jasaihɨ amɨ isɨhiya ndɨha gaahiya ndɨha niyotatɨ asahatɨtande,” daase.
39 Jesus continuou: —
40 Ko satihɨ kapɨhɨ Parisihiya Jisaasihomɨhinɨ detɨ bitotawaayopo. Bitotawa kiya Jisaasiho pɨwɨha sa katihɨ atisawaayopo. Atisawaawɨ kiya Jisaasihoai saundawaatopo. “Kɨnyɨ napotapaase? Nyangisangi ndɨha niyotahiyaano?” undɨwɨ nunjenawaayopo.
40 Alguns dos fariseus que estavam perto dele perguntaram-lhe: — Por acaso também nós somos cegos?
41 Saundɨwɨ nunjenɨhauhɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Amɨ samɨ ndɨha niyotonaahɨ maipɨhaiwaapɨ pɨwɨha sahɨ naitaatɨwɨha owetɨtaise. Owetɨtɨhatɨ katɨ amɨ sahɨ satɨwɨ nyahɨ nyamɨ ndɨha namaayotatɨ gaahiyaane tawaatowɨ amɨ samɨ maipɨhaiwaapɨ pɨwɨha naitaatɨwɨha yaiha ahisondaise,” undataase.
41 Jesus respondeu:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.