Mateus 11
Godɨndɨ Hoafɨ (AGG) vs AAI
1 Sisas ai ahambo süŋgururü-rundeimbɨ 12 ranahamumbo ra-süŋgundundɨ hoafɨ ra yahu sagapurɨ haya, ranɨhünda botɨfi haya nindou ranɨ ŋgoafɨkɨmɨ amarei ranaheimbo Aboedɨ Hoafɨ bokarɨhefendürɨmbo asu yamundɨfindürɨmbo ahei ŋgoafɨna mahu.
1 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 roube’aten tur bitih ufunamaim efan nati itumar naatu na Galilee wanawanan bar merar afa imaim sabuw i’obaibiyih naatu binan.
2 Son hundürɨrarü-randeimbɨ ai karabusambe nüŋgumbo nɨne-moatükunɨ ratüpurɨ Krais ai ratüpurayu ranahambo hɨmborɨyu haya, asu ai ahambo süŋgururü-rundeimbɨmbo koarɨhepura ahambo sowana mahomo.
2 John Baptist dibur bar ma’am Jesu bowabow bigan nowar, basit ana bai’ufununayah orot afa iyunih hin Jesu hibatiy.
3 Ai homo Sisasɨmbo düduyafundowohü yahomoya, “Se yɨhoefɨmbo hoafɨyafɨmunɨ. Son ai hoafɨyuhüya, ‘Awi nindou wandɨ süŋgu düdümbui,’ mehu ranɨyafɨ se ndane asu ro nindou ŋgorümbo tükündüfimbui mbɨsefɨ hoahu hɨmbomandefɨyo?” mehomondamboyu.
3 “Ku’o anowar, John isa eo anonowaraban o iti ina, ai aki boro orot tabo isan anama anakaif?”
4 Asu Sisas ai sɨmborɨ hoafɨyupurühɨ yahuya, “Se nɨnɨ-moatükunɨyo hɨmborayomo-ane asu hoeiarundɨ ranane ranɨ-moatükunɨ ranahambo hɨhɨrɨndafu ŋgomo Sonɨmbo hoafɨndɨmondo.
4 Jesu iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itin naatu kwanonowar i John ana tur kwana’owen.
5 Nindou hɨmboatɨharɨ ai aboedɨ hɨmboarayei, tɨŋarɨ moaruwaimbɨ ai asükaiyei aboedɨ ahahabodei, nindou nɨmanɨho fi hoearɨ-mayei ai fi aboedayei asu nindou hɨmbotühüfu güreareimbɨ-mayei ai asükaiyei hoafɨ hɨmborayei. Nindou yɨfɨyeimbɨhündɨ ai yaŋgɨrɨ botehindɨ asu nindou napo-koateyeimbɨ ranai Godɨndɨ Aboedɨ Hoafɨ ra aheimbo bokarɨhefendüra ai hɨmborayei.
5 Matah fim higewasin, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, sabuw biyah kokom ani’anih etei higewasin, tainih gugurih tur tenonowar, murumurubih hiyawas maiye timimisir, naatu Tur Gewasin i yababan sabuw isah tibibinan.
6 Nindou ai wambo yimbu hohoanɨmo-koatendühɨ ana, nindou ranai hɨhɨfɨ-hɨhɨfɨiyu-wamboane,” mehu.
6 Orot yait ayu asisinaf isan erekasiy auman ebitumatum, i boro men baigegewasin nab.”
7 Sonɨndɨ süŋgururü-rundeimbɨ ranai ndamefundamboyu mamɨ ranɨ-sɨmboanɨ Sisas ai nindou afɨndɨ burɨmayei ranaheimbo Sonɨmbohünda hoafɨyundürühɨ yahuya, “Sapo se nɨmɨ wohɨ furɨ-koateyoweimbɨ hɨfɨhü Son sowana mahei ra nɨnɨ-moatükunɨmboyei tüküfeyoanɨ hoeifemboane maseia? Awi se werɨnambo boabodarɨ momoaŋgorü-marandamboyo hoeifembo maheia?
7 John ana bai’ufununayah hinan ufut, Jesu sabuw ibatiyih, “Arar yan kwatit kwanan John abisa sisinaf itinamih kwanot kwan? Kotar wadar i’inuwas inu’in itinamih kwan?
8 Asu se nɨnɨ-moatükunɨ hoeifemboyei ranɨnɨ mahei rana? Nindou ai moanɨ ranɨ-poanɨmbo hoearɨ yihururamündü haya manüŋgu ranɨ hoeifemboyei mahei? Nindou yahurai hoearɨ yihururündümondeimbɨ ana bogorɨ adükarɨ nindou-yomondɨ worɨ ranambe-ane nɨŋgomo arundɨ.
8 Ai abisa itinamih kwan? Orot eabur gewas batabat itinamih kwan? Baise sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
9 Se nɨnɨ-moatükunɨ ranahambo hoeifemboyei ranɨnɨ mahei rana? Godɨndɨ hoafɨ hoafɨyu-randeimbɨ ranahambo hoeifemboyei? Yɨnɨ, ro sɨheimbo hoafehandürɨ nindou se hoeimarɨhorɨ ranana Godɨndɨ hoafɨ hoafɨyu-randeimbɨ nindou ranahambo ŋgasündireimbɨ adükarɨ hamɨndɨyu se ahambo hoeimarɨhorɨ.
9 Kwa’o anowar, abisa itinamih kwan, dinab orot? Turobe, baise a tur ao’owen iti orot i dinab etei natabirih.
10 Ŋga Son ranahamboyo Baiborambe God ai hoafɨyuhü yahuya,
10 Anayabin iti orot John isan i Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum.
11 Ro sɨheimbo anɨhondümbo-anahɨ hoafehandürɨ nda, Son hundürɨrarü-randeimbɨ aiana sapo nindou muŋgu ndanɨ hɨfɨhü manɨmboadei ranaheimbo ŋgasündeandürɨ haya moanɨ adükarɨ hamɨndani. Ŋga asu nindou moanɨ akɨdou ai God ŋgɨnɨndɨ hɨfandarandɨ ranambe anɨmboei ana, ranai Sonɨmbo ŋgasündɨhorɨmboanei.
11 “Anababatun a tur ao’owen John Baptist baibin hitatoub wanawanahimaim i orot gagamin ta hitoub hiyai. Baise orot yait mar ana aiwobomaim ebikek boro John nan natabir.
12 Son hundürɨrarü-randeimbɨ ai ranɨ-sɨmboanɨ ranambe piyu haya ho ho hombo hapondanambe-amboanɨ, nindou ai seiya, Sɨhɨrɨ yifiarɨ yifiarɨndefanɨ anɨmbo God ŋgɨnɨndɨ sünambe hɨfandarandɨ ra tükündɨfemboe, masei.
12 John Baptist bibinan ana veya na iti boun titit, sabuw fairih i mar ana aiwob bain isan hai fairamaim hibiturafef.
13 Ho ho hombo Son ai nüŋguambeyo Godɨndɨ hoafɨ hoafɨyomo-rundeimbɨyomo asu Mosesɨndɨ-mayo ahɨnümbɨ hohoanɨmo ranɨyo muŋguambo ranɨ-moatükunɨ tükündɨfemboe yahomo ranahambo wataporɨmbo-marundɨ.
13 Anayabin Dinab oro’orot naatu ofafar bukamaim hikikirum i hima hio inan John natit.
14 Ŋga asu se wandɨ hoafɨ ranahambo hɨmborɨmboayei ana, hɨmborɨndei. Son aiana Eraisa-ani nindou awi tükümbɨfiyuwambo-ane masei horombo.
14 Imih iti tur inanowar bainamih inakokok na’at basit kubai, anayabin dinab orot Elijah matabir maiye namih hio kikirum, i John ana efan bai na titika.
15 Se hɨmboambeimbɨndeihɨ ana, awi se hoafɨ nda hɨmborɨndei.
15 Imih o yait tain nama’am na’at tur inanowar.
16 Nindou hapo ndanambe burayei ndanaheimbo ra nɨnɨ-moatükunɨ fihɨ aheimbo pandɨhe sɨmoŋgorɨndɨhe hoeimandɨheiara? Nindou ndanai ana nɨmorɨ bɨdɨfɨrɨ nahurai-anei. Nɨmorɨ akɨdɨbou maket fikɨmɨ nɨmareimbo, ahei bodɨmondambo hoafɨyeihüya.
16 “Itinin boro abisa’amaim iti boun ana sabuw isah anao kwanowar, sabuw iti boun hai itinin i kek gidigidih ahar efanamaim tema, hai ofonah bairi fafowamih tibi’afa’afa na’atube.
17 Ro sɨheimbo fufuŋɨ fufuŋayefɨ,
17 ‘Aki tabin ana ew atatabor,
18 Son ai tüküfihɨ sesɨ wehɨyuhü wain hoe ranamboanɨ sɨmɨndɨ-koatemayu-amboyei, asu ahambo muŋguambo nindou ranai hoafɨyhündowohü seiya, Ahandɨ fiambe ana moaruwai nendɨ nɨmarɨndo-mboane! masahündo.
18 “John nan ana veya’amaim i yohar naatu harew fokarih men tom, naatu sabuw etei hio, iti orot i yoyom koun hiyen ema’am.
19 Asu Nindou Hondü ai tüküfi sesɨ ra sesü asu wain hoe ra sümündɨ raraomarandamboyei, asu muŋguambo nindou ranai hoafɨyeihɨ seiya, ‘Awi se nindou ndanahambo hoeirɨhorɨ! Nindou ndanai ana sesɨ afɨndeimbɨyu, asu wain hoe sɨmɨndɨ afɨndeimbani. Aiana takis kakɨ sowandümo-rundeimbɨ nindou-anemo asu moaruwai hohoanɨmoyomo-rundeimbɨ nindou-anemo ranahamundɨ ŋgunindani,’ masei. Ŋga asu God ai dɨboadore fɨfɨrɨre haya rareandanɨ aboedɨ moatükunɨ tükefeyo ranühündambo nindou ai ranɨ-moatükunɨ anɨhondane mbɨsei fɨfɨrɨndɨhimboyei,” mehu.
19 Baise Orot Natun nan i bay eaa, harew fokarin tom, sabuw etei hio, ’Iti orot kwa’itin, anaa, anatom kakafin! Kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah bairi hiof tema’am.’ Baise God ana so’ob i turobe sinafumaim tit yabin emamatar.”
20 Sisas ai hepünɨfeimbɨ moatükunɨ afɨndɨ safɨ bɨdɨfɨrɨ adükarɨ ŋgoafɨhü ramareandɨ, ŋga ranɨ ŋgoafɨhündɨ nindou ranai ana moai ahei moaruwai hohoanɨmo ra daboadanambo-rɨhindɨ. Ranɨyu asu Sisas ai ranɨ ŋgoafɨ ranahambo watɨkoafɨmarandɨ.
20 Bar merar moumurih maiyow Jesu ina’inanen moumurih na’in sinaf, baise sabuw men hikokok boro hai kakafihine hisisinaf dogor baikitabir hitab, imih Jesu yan so’ar iuwih eo.
21 Ai yare aheimbo hoafɨyuhü yahuya, “Korasin se hɨpoanɨmbembou-anei! Betsaida se hɨpoanɨmbembou-anei! Sɨheimbo tɨŋɨrɨfo adükarɨ safɨ tükündɨfendürɨmboe! Nindou ŋgorü ai Tair Saidon ŋgoafambe hepünɨfeimbɨ moatükunɨ rambarea-mbonana sapo ro sɨhei ŋgoafambe ramarɨheandɨ nou, ranana asu Tair, Saidon ranai horombo hasüfɨ parɨhi sɨso sɨsoweimbɨ hoearɨ güdühi hehi nɨmarei ahei moaruwai hohoanɨmo daboadanambo-fembo nafuimbohünda.
21 “Kwa Chorazin sabuw bai’akir kakafin boro kwanab, naatu kwa Bethsaida sabuw bai’akir kakafin boro kwanab! Iti ina’inan kwa biyamaim asisinaf, Taiya sabuw naatu Sidon sabuw wanawanahimaim atasisinaf na’at, marasika boro ar faifuw kakafih hita’osen, yuh wah gao hitarab, hai kakafihine dogor baikitabir hitabaika.
22 Ŋga ro sɨheimbo hoafehandürɨ nda, Godɨndɨ yɨbobofe si tüküfeyo-ambe ana, Tair, Saidon ŋgoafɨhündɨ nindou ranaheimbo tɨŋɨrɨfo afɨndɨ tükündɨfemboesɨ, ŋga sɨheimbo ana moanɨ adükarɨ hamɨndɨ tɨŋɨrɨfo anɨmbo tükündɨfemboe.
22 Baise a tur aowen, baibatebat ana veya’amaim Taiya sabuw naatu Sidon sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa abai kwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.
23 Asu Kaperneam se ra. Asu sünambe botɨfe hafombo hohoanɨmoyeiyai? Ŋga seana Haiambe hɨfɨnɨ gadeimboyei. Nindou ŋgorü ai Sodom ŋgoafambe hepünɨfeimbɨ moatükunɨ rambarea-mbonana sapo ro sɨhei ŋgoafambe ramarɨheandɨ nou, Sodom ai aboedɨ yaŋgɨrɨ yare ho.
23 Naatu kwa Capernaum sabuw wab yen maramaim inu’in boro nare moroboyah hai efanamaim na’in. Ina’inan iti boun kwa biyamaim asisinaf marasika Sodom sabuw biyahimaim ata sisinaf na’at, iti boun ana veya i boro tama.
24 Ŋga ro sɨheimbo hoafehandürɨ nda, Godɨndɨ yɨbobofe si tüküfeyo-ambe ana Sodom ŋgoafɨhündɨ nindou ranaheimbo tɨŋɨrɨfo tükündɨfemboesɨ, ŋga sɨheimbo ana moanɨ adükarɨ hamɨndɨ tɨŋɨrɨfo anɨmbo tükündɨfemboe,” mehu.
24 Baise a tur ao’owen, baibatebat ana veya, Sodom sabuw hai baikwatutunen i boro ana fofonin, baise kwa a baikwatutunen boro tafan hiya’abar kwanab.”
25 Mamɨ ranɨ-sɨmboanɨ Sisas ai yare hoafɨyuhü yahuya, “Ape, sünü hɨfɨ ranahandɨ Adükarɨ bogorɨ, ro sɨhambo hɨhɨfarɨhanɨnɨ. Sapo se sɨhafɨ hohoanɨmo ra nindou hohoanɨmo fɨfɨrɨhindeimbɨ-mayei ranahei hɨmboahü dɨbonapɨro mbura asu nɨmorɨ akɨdɨbou ranaheimbo nafuiyafɨndürɨ-mboanafɨ.
25 Nati ana veya’amaim Jesu yoyoban eo, “Tamai mar tafaram ana Regah a merar ayiyi, anayabin not gewasih sabuw so’oso’obayah hai notamaim ibun wa’ir ma’am natunat bereberefiy biyahimaim iwa’an ebirerereb.
26 Yɨnɨ Ape, seana ranɨ-moatükunɨ ra yahurai yare tükümbɨfeyo safɨ hawamboyafɨ hohoanɨmomayafɨ.
26 Turobe Tamai, abisa kokokomaim isinaf temamatar imih gewasin.
27 Muŋguambo moatükunɨ ra wambo wandɨ Ape ranai wandɨ warɨwamɨ manandeandɨ. Nindou düdi ŋgorü ai moai Nɨmorɨmbo fɨfɨrirɨ, ŋga moanɨ Afɨndɨ ai yaŋgɨrani fɨfɨrirɨmboayu. Asu nindou düdi ŋgorü ai moai Afɨndambo fɨfɨrirɨ, ŋga moanɨ Nɨmorɨ ai yaŋgɨrani fɨfɨrirɨmboayu. Asu nindou bɨdɨfɨrambo Nɨmorɨ ai ahandɨhoarɨ Afɨndambo nafuimbo yahumbo rananɨmbo ai-amboanɨ Afɨndambo fɨfɨrirɨmboayu.
27 “Sawar etei’imak i ayu Tamai itu. Men yait ta so’ob ayu i God Natun, naatu men yait ta so’ob God i ayu Tamai, imih sabuw iyab ayu arurubinih boro ani’obaiyih i auman hiso’ob God i ayu Tamai.
28 Nindou se dɨdɨyei afɨndɨ tɨŋɨrɨfoayeihɨ fiambe yɨboarukoarandürɨ habodei ranana se mborai wambo sowana ndühɨ dügüsianɨ anɨmbo ro sɨheimbo afurɨndɨhe hɨnɨŋgɨndɨheandürɨmboyahɨ. Asu wandɨ nɨmborɨ nɨmühɨ kündɨho se rodɨbo yɨbobondahoamɨnde.
28 “Kwa iyabowat bit kwa’abar tun rarabi, kwana ayu biyau, ayu boro efan anit kwaniyarir.
29 Rananɨmbo asu wambo fɨfɨrɨndɨ-hindɨrɨmboyei, nɨmboe sapo roana nindoumbo hɨmboarɨ hoafendühɨ hɨnɨŋgɨrou safɨ rarɨhearühanahɨ asu wandɨhoarɨ fi hɨfɨnambo-rɨheandühanahɨ. Rananɨmbo asu se sɨhei ŋgusüfo ranahambo afurɨfe kifembo hoeindɨhimboyei.
29 Ayu au bai’obaiyen hamehamen kwanab kwani’ufunun, anayabin ayu i taiyuwu ayara’iyu anutanub, imih kwanan ayu biyu’umaim boro biya tuniwa’an.
30 Ŋga nɨmɨ ro sɨheimbo segodürɨmboyahɨ ranana tɨŋümbɨyopoanɨ, ŋga ro sɨheimbo semɨndɨmbo asahandürɨ ranana ai nɨmboreimbɨyopoanɨ,” mehu.
30 Anayabin ayu au bai’obaiyen i kiririn imih an bi’obaiyi i boro hamehamen.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.